2025-11-19 Nr. AB-19978-3-65-3-00592-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-941-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00592-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai R. A. ir S. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 21RE-565 (AG-567/02-2024) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti 2024 m. liepos 5 d. skundo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko G. G. 2024 m. birželio 6 d. rašto Nr. 14B-353(2.6) „Dėl kreipimosi“ panaikinimo“ (toliau – ir Prašymas) priėmimo klausimą.

Pareiškėjai paaiškino, kad Sprendimas visiškai neatitinka nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo, nei Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, nei konkrečių bylos aplinkybių ir yra akivaizdus bylos nagrinėjimo vilkinimas. Sprendime Komisijos pirmininko pavaduotoja padarė visiškai neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad: „Kadangi pareiškėjai Komisijai pateiktu skundu nekelia reikalavimų dėl pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimo viešojo administravimo srityje, skundą atsisakytina priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.“ Pareiškėjai nurodė siekiantys panaikinti ne teismo tvarka paskirtą baudą, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas G. G. 2024 m. birželio 6 d. raštą. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Komisija privalo priimti ir išnagrinėti jų skundą.

Atsakovas Konstitucinis Teismas su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, jo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi nutraukė bylą pagal pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai Komisijai pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Konstitucinio Teismo pirmininko G. G. 2024 m. birželio 6 d. raštą Nr. 14B-353(2.6) „Dėl kreipimosi“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Konstitucinį Teismą priimti sprendimą dėl jam pateikto 2024 m. gegužės 28 d. skundo „Dėl ne teismo tvarka paskirtos baudos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. KT43-A-S36/2024 panaikinimo“, paduodamo per ne teismo tvarka baudą paskyrusią instituciją tikrajam teismui. Komisija 2024 m. liepos 15 d. Sprendimu nusprendė pareiškėjų skundą atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai ir grąžinti pareiškėjams. Pareiškėjai su Sprendimu nesutiko ir jį apskundė teismui.

Teismas taip pat nustatė, kad Konstitucinis Teismas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. KT43-A-S36/2024 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-18/2024“ atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymą ir paskyrė pareiškėjams 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuri uri būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Pareiškėjai 2024 m. gegužės 28 d. skundu „Dėl ne teismo tvarka paskirtosios baudos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr.KT43-A-S36/2024 panaikinimo“, adresuotu Vilniaus miesto apylinkės teismui, kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl skundo persiuntimo. Konstitucinio Teismo pirmininkas Raštu pareiškėjams paaiškino, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalį, Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami, todėl pareiškėjų raštas Vilniaus apylinkės teismui nebus persiųstas.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai iš esmės kelia ginčą dėl Konstitucinio Teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų prašymą ir jiems paskirta 300 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo, o ne dėl Komisijos Sprendimo.

Teismas apžvelgė Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 3 dalies, Konstitucinio teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatas, aktualią teismų praktiką.

Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiška konstitucinės justicijos institucija, kuriai vienintelei pagal Konstituciją pavesta vykdyti konstitucinę teisminę kontrolę, be kita ko, spręsti dėl individualaus konstitucinio skundo priimtinumo, ir kurios visi sprendimai, priimti vykdant konstitucinį teisingumą, yra galutiniai ir neskundžiami. Tokia išimtinė Konstitucinio Teismo jurisdikcija reiškia, kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimų vertinimas negalimas jokioje kitoje valstybės valdžios institucijoje, įskaitant administracinius teismus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų keliamas ginčas dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų prašymą ir paskirta pareiškėjams 300 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, todėl byla dėl šių reikalavimų nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.‏‏‎

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų skundo reikalavimo pripažinti, kad teiginys „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“ nepagrįstas įstatymu ir įpareigoti Konstitucinį Teismą sprendimuose jį išbraukti, paskelbti viešą konkursą visai Tautai surasti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme straipsnį, kuris suteikia teisę sprendimuose įrašyti teiginį, kad: „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs su išimtine Konstitucinio Teismo kompetencija individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo srityje, kurio vertinimas negalimas administraciniuose teismuose, todėl Komisijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, vertinimas teisme būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos sprendimas nėra administracinės bylos dalykas, padarė išvadą, jog teisme pradėta nagrinėti administracinė byla pagal pareiškėjų skundą nutraukiama visa apimtimi.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėjo, kad šis prašymas yra procesinio pobūdžio, todėl, nesant materialiojo priimtino nagrinėti reikalavimo, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Pareiškėjai pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 dienos nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo paskelbti viešą konkursą visai Tautai surasti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme straipsnį, kuris suteikia teisę sprendimuose įrašyti teiginį, kad: „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant įstatymus, kuria administraciniai teismai apskritai neturi teisės vadovautis, šiurkščiai pažeidė Konstitucijos, Konstitucinio Teismo įstatymo, ABTĮ ir kitų įstatymų bei kt. norminių teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjų teigimu, teismas nenustatė ne tik įstatymų, kuriuos privalo taikyti, bet ir faktinių aplinkybių. Pareiškėjai nurodo, kad nutartyje nebuvo nurodyti teismo rūmai, be to, nustačius, kad teismo posėdžio garso įrašas yra nekokybiškas, teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjai nesutinka, kad Konstitucinio Teismo sprendimais, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda, negali būti skundžiamas kitiems teismams, teigia, kad tai neatitinka Konstitucijos nuostatų.

Pareiškėjų teigimu, teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu patikrinti, ar Konstitucijai neprieštarauja Konstitucinio Teismo įstatymas ta apimtimi, kuria tiesiogiai nenustatyta, kad sprendimas atsisakyti nagrinėti asmens prašymą yra skundžiamas teismui.

Pareiškėjai pažymi, kad sprendimas dėl ne teismo tvarka skirtos baudos, jeigu nenumatytas įstatyme, yra skundžiamas teismui vadovaujantis Konstitucija.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, nes pareiškėjai neišreiškė pageidavimo, kad byla būtų nagrinėjama naudojantis informacinėmis technologijomis, todėl byla pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama teismo rūmuose.

Pareiškėjai taip pat prašo pripažinti, kad teiginys „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“ nepagrįstas nei Lietuvos Respublikos Konstitucija ir nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymu, ir įpareigoti Konstitucinį Teismą jį 2024 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. KT43-A-S36/2024 išbraukti.

Pareiškėjai prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad Konstitucinio Teismo įstatymas tiesiogiai nenustato ir tiek, kiek jis tiesiogiai nenustato, kad sprendimai skundžiami teismui, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 ir 3 dalims, 111 straipsniui, 106 straipsnio 4 ir 7 dalims, 102 straipsnio 1 ir 2 dalims, 105 straipsniui, 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui, teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams patikrinimo.

Pareiškėjai taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucini Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai patikrinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jų atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl jų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ nustatyta, kad Regionų administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (20 str. 3 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (28 str. 3 d.).

Aiškinant šias ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas nevertina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-113-520/2025; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų keliamo ginčo dalykas yra ne Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, o Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų prašymą ir jiems paskirta 300 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Vadovaujantis Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Konstitucijoje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2004 redakcija) taip pat nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas (106 str. 4 d.). Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (107 str. 2 d.).

Konstitucinio Teismo įstatymo (originali 1993 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. I-67 redakcija) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Konstitucinis Teismas, atsisakydamas nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, priima motyvuotą sprendimą, kurio nuorašas įteikiamas arba išsiunčiamas pareiškėjui (1996 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. I-1475 redakcija).

Pagal Konstituciją visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija – formuluojama oficiali konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (pareigūnus), neišskiriant nė bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, sprendimai, kuriais yra baigiama konstitucinės justicijos byla, t. y. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai, yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, neišskiriant nė paties Konstitucinio Teismo: Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Sąvoka „sprendimai“ yra bendrinė, ja ne tik apibūdinami Konstitucinio Teismo priimami teisės aktai ir tų aktų rūšis – ji reiškia, kad Konstitucinis Teismas įgyvendina Konstitucijos jam priskirtą kompetenciją ir pareiškia savo valią, t. y. priima Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra ir tokie jo teisės aktai, kuriais konstitucinės justicijos byla išnagrinėjama iš esmės, ir tokie, kurie yra priimti ginčijamo teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) netyrus iš esmės, o deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuotu sprendimu atsisakius nagrinėti prašymą arba nutraukus pradėtą teiseną (jeigu atitinkamas prašymas buvo priimtas Konstituciniame Teisme ir konstitucinės justicijos byla buvo pradėta rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui), arba nutraukus bylą (jeigu konstitucinės justicijos byla jau buvo išnagrinėta Konstitucinio Teismo posėdyje). Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies bendrinė sąvoka „sprendimai“ yra sukonkretinta Konstitucinio Teismo įstatyme (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Iš pirmiau nurodyto Konstitucijoje bei Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo ir oficialiosios konstitucinės doktrinos matyti, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiška konstitucinės justicijos institucija, kuriai vienintelei pagal Konstituciją pavesta vykdyti konstitucinę teisminę kontrolę, be kita ko, spręsti dėl individualaus konstitucinio skundo priimtinumo, ir kurios visi sprendimai, priimti vykdant konstitucinį teisingumą, yra galutiniai ir neskundžiami. Tokia išimtinė Konstitucinio Teismo jurisdikcija reiškia, kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėjimo klausimų vertinimas negalimas jokioje kitoje valstybės valdžios institucijoje, įskaitant administracinius teismus. Tai expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta ir ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog skundą, kuris nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, turi būti atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o tokį skundą priėmus nagrinėti – byla turi būti nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Nors pareiškėjai skunde teismui nurodė, kad jie ginčija Komisijos Sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Rašto panaikinimo, iš pareiškėjų skundo, atskirojo skundo ir byloje esančių dokumentų matyti, kad jie siekia nuginčyti Konstitucinio Teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų prašymą ir jiems paskirta 300 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Taigi nagrinėjamu atveju byloje keliamo ginčo dalykas yra būtent Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą bei pareiškėjams skirta bauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutraukė nagrinėjamą bylą.

Kiti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai (kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, padarė procedūrinius pažeidimus, vadovavosi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir kt.) arba neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl nevertinami.

Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo, kuriame tiesiogiai nenustatyta, kad sprendimai skundžiami teismui, taip pat dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai.

Pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra procesinio pobūdžio, todėl nesant materialiojo priimtino nagrinėti reikalavimo, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes byloje taikomo teisės akto teisėtumo tyrimas galimas tik esant individualiam ginčui, kurį sprendžiant tas teisės aktas taikytinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-46-552/2017; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-227-502/2023; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-1188/2023; kt.). Nesant materialiojo priimtino nagrinėti reikalavimo ir pareiškėjui nepatenkant į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, ratą, prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-617-502/2022). Šios bylos atveju nustačius, kad pareiškėjų keliamas ginčas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. kad jų skundas neturėjo būti priimtas ir byla pagal jį nutraukta, taip pat nesant ginčo dėl to, kad pareiškėjams nesuteikti įgaliojimai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindo atskirai svarstyti jų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. skundą. Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius