be998bc5-799d-401b-89fd-1cee79a2e8d0 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-548-557/2013Teisėja L. Paulauskaitė                      Teisminio proceso Nr. 1-60-2-00015-2012-0                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                     1.1.7.2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.; 2.4.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 24 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Daliaus Jocio,   sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorams Kristinai Blinstrubienei, Gintui PikčiÅ«nui, nuteistajam S. A. ir jo gynėjui Aliui Galminui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio (su Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi padarytais raÅ¡ymo apsirikimų iÅ¡taisymais), kuriuo S. A. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Nuosprendžiu priteista iÅ¡ nuteistojo S. A. nukentėjusiojo L. B. įstatyminei atstovei R. P. 5000 Lt turtinei žalai atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:S. A. nuteistas už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei nežymiai sutrikdė sveikatÄ : jis 2012-07-22 apie 02 val. įvažiavime į Palangos miesto apylinkės teismo vidinį kiemÄ , esančiame Vytauto g. 102 Palangos mieste, vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai - pasivijęs L.

B. smogė jam galva ir kumščiu į galvÄ ir į veidÄ , padarė veido sumuÅ¡imÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ lÅ«pos gleivinėje, virÅ¡utinio kairiojo 22-o danties pilnÄ iÅ¡narinimÄ , 21-o danties viso vainiko lūžimÄ . Tokiu bÅ«du S. A. sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei nežymiai sutrikdė L. B. sveikatÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nurodo, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, abejonėmis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

FaktiÅ¡kai teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi vien tik nukentėjusiojo L. B. parodymais, duotais parengtinio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, kurie yra skirtingi. Jis nukentėjusiojo L. B. nemušė ir jam jokių kÅ«no sužalojimų nepadarė, vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012-07-22 jis su T. L. Palangos mieste žiÅ«rėjo žiedinių automobilių lenktynes. Netoliese jų stovėjo jam nepažįstamas vaikinas, kurio pavardę sužinojo iÅ¡ T.

L.. Pastaroji jam pasakė, kad tÄ vaikinÄ ji pažįsta jau vienerius metus. Minėtas vaikinas buvo neblaivus, ir žiÅ«rėdamas į juos įžeidinėjo T.. Pasibaigus rungtynėms, jie nuėjo į autobusų stotį, nes T. L. turėjo iÅ¡važiuoti į KretingÄ . Stotyje pamatė stovintį ir nukentėjusįjį, kuris elgėsi nepagarbiai ir T. L. bei jo atžvilgiu pasakė necenzÅ«rinį žodį. Norėdamas jį pabaidyti, pradėjo eiti link jo. Tuomet L. B. pradėjo bėgti. Tarp jų buvo 50-60 metrų atstumas, tačiau jis jo nepasivijo ir grįžo vėl į autobusų stotį.

Kokiu bÅ«du susižalojo nukentėjusysis, nei tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyta. Reikia turėti omenyje tai, kad L. B. buvo neblaivus. Bėgdamas nuo jo galėjo griÅ«ti ir susimuÅ¡ti veidÄ bei iÅ¡simuÅ¡ti dantis. Kaip nurodo nukentėjusysis, jis buvo įbėgęs į kiemÄ , kur buvo užtverta geležinė tvora ir jos jis perlipti negalėjęs. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis, bandydamas perlipti per geležinę tvorÄ , pats galėjo padaryti sau kÅ«no sužalojimus. 2012-07-24 nukentėjusysis L.

B. kreipėsi į teismo ekspertÄ dėl jam padarytų kÅ«no sužalojimų nustatymo. Ekspertui L. B. paaiÅ¡kino, kad 2012-07-22 Palangoje prie autobusų stoties nepažįstamas vaikinas savo galva smogė į burnos sritį. AnalogiÅ¡kai nukentėjęs paaiÅ¡kino ir odontologijos gydytojai nurodydamas, kad jam vienÄ kartÄ galva sudavė į veidÄ , o tyrimo metu apklaustas jau paaiÅ¡kino, kad jam sudavė vienÄ kartÄ galva į veidÄ , o antrÄ kartÄ smogė su kumščiu. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodo, kad jis pasivijęs nukentėjusįjį smogė jam tik kumščiu į galvÄ ir į veidÄ .

IÅ¡ to seka, kad nukentėjusysis tiksliai nežino, kaip jam buvo padarytas veido sumuÅ¡imas, kiek suduota smÅ«gių ir kuo. Mano, kad į teismo posėdį reikėjo iÅ¡kviesti teismo medicinos ekspertÄ arba paskirti papildomÄ medicininę ekspertizę tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, bėgdamas galėjo griÅ«damas (atsitrenkdamas į geležinį daiktÄ ) susižaloti sau veidÄ , nustatyti, kiek smÅ«gių buvo suduota nukentėjusiajam į veidÄ , nes specialisto iÅ¡vadoje tai nenurodyta.

Nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad jie matė, kaip jis sužalojo nukentėjusįjį, todėl teismo nuosprendis yra pagrįstas tik prielaidomis, nesant jokių patikimų įrodymų. Remtis vien tik nukentėjusiojo duotais parodymais nėra pagrindo dėl to, kad jis buvo neblaivus ir neprisimena visų aplinkybių, jo parodymai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, yra nenuoseklÅ«s. Teismas nuosprendyje konstatuoja, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Toks kaltinimas jo atžvilgiu yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Jis, bÅ«damas Palangos autobusų stotyje, vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė. Anaiptol, nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, vieÅ¡oje vietoje elgėsi neprideramai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius jo ir T. L. adresu. Å ias aplinkybes patvirtino parengtinio tyrimo metu liudytoja T. L., kuri parodė, „kad bÅ«nant autobusų stotyje L. B. iÅ¡vadino S. „gaidžiu“, sakė, galiu parodyti subinę, ir atsisegė dirÅ¾Ä , tuomet S. pradėjo eiti link L.

B.. Jis pradėjo bėgti, o S. vytis“. IÅ¡ Å¡ių parodymų seka, kad vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ Palangos autobusų stotyje pažeidė pats nukentėjusysis L. B., kuris turėjo bÅ«ti nubaustas. Tai, kad jis iÅ¡ paskos bėgo paskui nukentėjusįjį L. B., jokios vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė, triukÅ¡mo nekėlė, nesutrikdė visuomenės rimties, jo tikslas buvo pagÄ sdinti tik L. B., tačiau jo neprisivijo ir sugrįžo į autobusų stotį palydėti merginÄ . Kadangi nusikaltimo nepadarė, todėl civilinis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti priteistas iÅ¡ jo.

Teismas, skirdamas bausmę, nurodo: „įvertinus minėtų aplinkybių visumÄ , teismo nuomone, bausmės tikslai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bus pasiekti S. A. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį - laisvės apribojimÄ â€œ, o rezoliucinėje dalyje jį nubaudžia ne laisvės apribojimu, bet paskiria piniginę baudÄ . VisiÅ¡kai nesuprantama, kokiÄ bausmę teismas jam skiria. Esant Å¡ioms aplinkybėms mano, kad Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas, nes jis tikrai nepadarė Å¡io nusikaltimo.

MinėtÄ dienÄ jis buvo blaivus ir viskÄ gerai pamena. Anksčiau jis jokių nusikaltimų ar pažeidimų nepadarė, nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.S. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad nakties metu, vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai - pasivijęs L.

B. smogė jam galva ir kumščiu į galvÄ bei į veidÄ ir tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Nuteistasis S. A. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 284 str. 1 d., teigia, jog inkriminuojamų veiksmų neatliko. Nurodo, jog nors jis ir vijosi L. B., tačiau jo nepavijo. Nuteistojo nuomone, nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, veidÄ galėjo susižaloti griÅ«damas arba atsitrenkdamas į geležinę tvorÄ . Teigia, jog skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, jis nuteistas nesant jokių patikimų jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimÄ , tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas R. P. bei liudytoja T. L.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ bei įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistasis S. A. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 118-119) nuteistasis S. A. parodė, kad palydėjęs T. L. iki autobuso, susitiko neblaivų L. B.. Pastarasis elgėsi nepagarbiai, juos įžeidinėjo, movėsi kelnes. Norėdamas L. B. pabaidyti, pradėjo jį vytis, tačiau nepavijo, tarp jų buvo 50-60 m atstumas. Nepavijęs apsisuko ir grįžo pas T. L.. Kaip grįžo L. B., jis nematė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 152) apklausta liudytoja T. L. parodė, kad su S. A. atėjusi į autobusų stotį laukė autobuso.

Tada atėjo L. B. su 5 draugais ir pamatęs, kad ji stovi su S. A., pradėjo prie jų kabinėtis. L. B. buvo išgėręs, matėsi iš kalbos ir jo veiksmų. S. A. tuo metu išgėręs nebuvo. L. B. S. A. pradėjo sakyti: „ko čia žiūri, ar lopas tu“, ir jie pradėjo žodžiuotis. Tada L. B. sakė: „ateik čia, aš tau ten parodysiu“, ir pradėjo maustinėtis kelnes, o S. A. pradėjo eiti link jo. Tarp jų buvo 40-50 m atstumas. L. B. pradėjo bėgti, o S. A. jį nusivijo.

Už kokios minutės S. A. grįžo. Grįžęs pasakė, kad L. B. nepagavo. Jokių sužalojimų ant S. A. nesimatė. Po to jie iÅ¡vyko namo. Apie L. B. sužalojimÄ nieko nežino. Tuo tarpu nukentėjusysis L. B. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 115-117) parodė, kad buvo dviese su D. T.. BÅ«damas autobusų stotyje, su S. A. apsižodžiavo. Po to S. A. pradėjo jį gaudyti. IÅ¡ pradžių tarp jų buvo gal 50 m atstumas, tačiau S. A. jį pagavo ir trenkė. S. A. vienÄ smÅ«gį sudavė ranka, vienÄ galva.

Po to S. A. nuėjo link stoties. Jis taip pat nuėjo link stoties, ir su D. T. iÅ¡važiavo namo. Ant jo veido matėsi sužalojimai, visas buvo kruvimas. Liudytojas D. T. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 117-118) parodė, kad jam su L. B. nuėjus į stotį, S. A. kažkÄ pasakė, L. B. jam atsikirto. Jie sukonfliktavo, ir S. A. puolė L. B., tačiau L. B. pabėgo. Jis pradėjo bėgti iÅ¡ paskos, tačiau už kampo jų nebematė, todėl apsisuko ir nuėjo. Apėjęs aplink, prie fontano pamatė, kad pareina kruvinas L.

B.. Iš pradžių pamatė, kaip parėjo S. A., o paskui iš galo L. B.. L. B. jam pasakė, kad S. A. išmušė jam dantis. Kur tiksliai buvo sumuštas L. B., jis nežino. Iš aukščiau aptartų liudytojų T. L. ir D. T. parodymų matyti, jog nei vienas iš jų nukentėjusiojo L. B. sužalojimo aplinkybių nematė, tik abu matė, kad nuteistasis S. A. nusivijo nukentėjusįjį L. B. ir netrukus grįžo. T. L. nurodė, kad grįžęs S. A. jai sakė, jog jis L. B. nepavijo, tuo tarpu D.

T. nurodė, jog grįžęs L. B. jam sakė, kad S. A. jam iÅ¡mušė dantis. Nuteistasis S. A. kategoriÅ¡kai neigia sužalojęs nukentėjusįjį, iÅ¡kėlė versijÄ , jog galimai nukentėjusysis L. B. susižalojo pats, t. y. bÅ«damas neblaivus galėjo griÅ«ti arba atsitrenkti į geležinę tvorÄ ir tokiu bÅ«du susižaloti sau veidÄ . Tačiau tokius nuteisojo S. A. samprotavimus paneigė apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 147) apklaustas ekspertas R. P., kuris paaiÅ¡kino, jog L.

B. padaryti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui, nes griuvimo metu turėtų bÅ«ti sužalota nosis, smakras, t. y. atsikiÅ¡usios vietos. Sužalojimai nebÅ«dingi ir atsitrenkimui į metalinės tvoros virbus. Apatinės lÅ«pos kairė pusė ir 21 bei 22 kandžiai dantys yra labai artimos vietos, todėl didžiausia tikimybė padaryti sužalojimus vienu trauminiu poveikiu į Å¡itÄ sritį. Nukentėjusysis jam nurodė, kad buvo suduotas vienas smÅ«gis galva. Taigi eksperto R. P. paaiÅ¡kinimai paneigia nuteistojo S. A. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad nukentėjusysis L.

B. susižalojo griūdamas arba atsitrenkdamas, kadangi tos veido dalys, kurios, pasak eksperto, sužalojamos griūnant ar atsitrenkiant (nosis, smakras), pas L. B. sužalotos nebuvo. 2012-07-24 specialisto išvadoje (b. l.

9) pažymėta, jog L. B. ekspertui nurodė, kad jam į burnos sritį buvo smogta galva. Gydytojos S. B. 2012-07-24 rašte (b. l.

10) nurodyta, kad L. B. buvo sužalotas smÅ«giu galva. Tačiau dienÄ prieÅ¡ tai raÅ¡ytame nukentėjusiojo L. B. įstatyminės atstovės R. P. 2012-07-23 pareiÅ¡kime (b. l.

1) nurodyta, jog užpuolikas, vardu S., sudavė jos sÅ«nui L. B. smÅ«gį galva į dantis bei trenkė ranka. Nustatyta, jog R. P. įvykio vietoje nebuvo ir paties įvykio nematė, jai apie įvykį tapo žinoma iÅ¡ sÅ«naus L. B., todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog L. B., iÅ¡ karto po įvykio apie jį pasakodamas mamai, nurodė, kad jam buvo trenkta ir galva, ir kumščiu. 2012-07-30 bei 2012-10-16 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13, 14-15) L. B. nuosekliai tvirtino, kad jam vienÄ kartÄ buvo trenkta galva į dantis ir vienÄ kartÄ Ä¯ dantis kumščiu.

Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 115-117) nukentėjusysis L. B. taip pat parodė, kad S. A. vienÄ smÅ«gį sudavė ranka, vienÄ galva. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu (su Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi padarytais raÅ¡ymo apsirikimų iÅ¡taisymais) taip pat nustatyta, jog nuteistasis S. A. nukentėjusiajam L. B. į galvÄ ir į veidÄ smogė galva ir kumščiu. Ir nors ekspertas R. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 147) paaiÅ¡kino, kad didesnė tikimybė tokius sužalojimus padaryti vienu trauminiu poveikiu, maža tikimybė smÅ«giuojant kelis kartus pataikyti į tÄ pačiÄ vietÄ , tačiau nebuvo paneigta, kad nukentėjusiajam L.

B. visgi buvo suduoti du smūgiai, t. y. smūgis galva ir smūgis kumščiu, kaip kad jis ir teigė viso proceso metu. Specialisto išvadoje (b. l.

9) konstatuota, kad L. B. veido sumuÅ¡imas su apatinės lÅ«pos minkÅ¡tųjų audinių patinimu, muÅ¡tine žaizda lÅ«pos gleivinėje iÅ¡ kairės, virÅ¡utinio kairiojo 22 danties pilnu iÅ¡narinimu, 21 danties viso vainiko lūžimu galėjo gautis paveikus burnos sritį kietu buku daiktu. Tiek galva, tiek kumÅ¡tis neabejotinai atitinka kieto buko daikto sÄ vokÄ . Netikėti nukentėjusiojo L. B. parodymais, kad jį sužalojo bÅ«tent S. A., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi nukentėjusysis L.

B. nuosekliai viso proceso metu, t. y. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13, 14-15, 17-18), tiek teisiamojo posėdžio metu (b. l. 115-117) nurodė, kad jį sužalojo kartu su liudytoja T. L. buvęs vaikinas, t. y. S. A., kurio jis iki įvykio nepažinojo, tačiau kurį jis atpažino socialiniame tinklalapyje www.facebook.com peržiūrėjęs T. L. draugus. Liudytojo D. T. parodymai, jog matė, kaip grįžo S. A., o jam iš paskos kruvinas L. B., patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad nuteistasis S. A. jį pasivijo ir sužalojo.

Be to, tiek nuteistasis S. A., tiek liudytoja T. L. nurodė, kad nukentėjusysis L. B. įvykio metu buvo neblaivus, todėl apeliacinės instancijos teismas netiki nuteistojo S. A. parodymais, kad jis, bÅ«damas blaivus, jauno amžiaus - 21 metų, nesugebėjo pavyti neblaivaus nepilnamečio. Byloje nustatyta, jog veika, už kurios padarymÄ nuteistas S. A., įvykdyta įvažiavime į Palangos miesto apylinkės teismo vidinį kiemÄ , esantį Vytauto g. 102 Palangos mieste. VieÅ¡oji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Abejonių nekyla, kad įvykio vieta šiuo atveju yra viešoji vieta, kurioje turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Nuteistojo S. A. išpuolis prieš nukentėjusįjį L. B. įvyko naktį, kurortiniame mieste sezono metu, kur net ir tokiu paros laiku galėjo pasirodyti žmonės. Nustatyta, jog viešoje vietoje nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas.

Pagal teismų praktikÄ smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įžūliu elgesiu, t. y. vieÅ¡oje vietoje vartodamas smurtÄ nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu, nuteistasis S. A. savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Nuteistasis S. A. nukentėjusiojo L.

B. veiksmuose (necenzūrinių žodžių vartojime, nepadorių veiksmų atlikime) taip pat įžvelgia viešosios tvarkos pažeidimo požymių, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo S. A. neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu, kadangi jis, o ne nukentėjusysis L. B. yra kaltinamas nusikaltimo padarymu ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Byla nagrinėjama teisme tik dėl to kaltinimo ir dėl to kaltinamojo/nuteistojo, dėl kurio ji perduota teismui.

Nuteistasis S. A. teisingai pažymėjo, jog apylinkės teismas motyvuojamojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. A. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį - laisvės apribojimÄ , tuo tarpu rezoliucinėje dalyje nurodė ir skyrė jam kitÄ bausmę - baudÄ . Kita vertus, teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog dėl to nėra aiÅ¡ku, kokia bausmė jam yra paskirta. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, prieÅ¡ingai negu motyvuojamojoje, nurodyta ne tik nuteistajam S. A. skirtos bausmės rÅ«Å¡is (bauda), bet ir dydis, kuris iÅ¡reikÅ¡tas ne tik MGL, bet ir litais.

Teisėjų kolegija laiko, jog apylinkės teismas suklydo motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodydamas bausmės rūšį, tačiau Å¡is apsirikimas netrukdo suprasti, kokia bausmė ir kokio dydžio skirta nuteistajam S. A., t. y., kad jam už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ skirta bausmė – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Kadangi nuteistojo S. A. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ pilnai įrodyta, apylinkės teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ priteisti iÅ¡ jo nukentėjusiojo L.

B. įstatyminei atstovei R. P. 5000 Lt turtinei žalai atlyginti. Nustatyta, jog dėl S. A. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam L. B. buvo iÅ¡muÅ¡ti du priekiniai dantys. Nukentėjusiojo L. B. įstatyminė atstovė R. P. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 120-121) paaiÅ¡kino, jog apsilankius privačioje gydymo įstaigoje jiems buvo paaiÅ¡kinta, kad dviejų iÅ¡muÅ¡tų dantų įstatymas kainuos mažiausiai 5000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nukentėjusysis L. B., dėl tyčinių nuteistojo S. A. nusikalstamų veikų netekęs priekinių dantų, turi teisę į teisingÄ Å¾alos atlyginimÄ , kad dantys bÅ«tų atstatyti į bÅ«klę, kuo artimesnę buvusiai iki nusikaltimo.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismo priteista suma turtinei žalai atlyginti yra protinga ir teisinga bei pagrįstai priteista iÅ¡ nuteistojo S. A.. Pažymėtina, jog nuteistasis apeliacine tvarka iÅ¡ jo priteisto žalos atlyginimo dydžio neginčija, o nesutikimÄ su teismo sprendimu patenkinti civilinį ieÅ¡kinį motyvuoja tik tuo, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir todėl apskritai neturi pareigos atlyginti kokiÄ nors žalÄ (o Å¡is nuteistojo argumentas, kaip jau minėta aukščiau, yra visiÅ¡kai paneigtas).

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistojo S. A. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu padarė apylinkės teismas. NuteistÄ jį S. A. iÅ¡teisinti ar kitokiu bÅ«du keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., n u t a r i a:nuteistojo S. A. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Aurelija Sadauskaitė                                                                                               Dalius Jocys