2022-01-19 Nr. AB-1544-3-61-3-03449-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-80-438/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03449-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – V. B., R. B., R. K., R. K., A. S., M. S., J. B., D. K. (D. K.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi prašė: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr.A33(1)-6926-(4.9E) „Dėl 2020-08-27 kolektyvinio skundo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją parengti naują ir išsamų atsakymą į 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, atsakant į visus jame išdėstytus argumentus.

2. Pareiškėja nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atliko valstybinės žemės, esančios ties (duomenys neskelbtini) g. sklypais (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) patikrinimą dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.1244 1.6 punkto pažeidimų. NŽT 2020 m. liepos 3 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-250-(14.48.73) pažeidimų nenustatė. Gavęs kelių gyventojų prašymą dėl priešais jų gyvenamąjį namą įrengtų bordiūrų pašalinimo, 2020 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) seniūnas išdavė raštišką leidimą/sutikimą Nr.12-80-(5,8) pašalinti gatvės bortelius (bordiūrus), kadangi jie, seniūno teigimu, trukdo eismui. 2020 m. rugpjūčio 27 d. pradėti bortelių šalinimo darbai. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Administracijai buvo pateiktas kolektyvinis skundas dėl neteisėtų (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno veiksmų, skundo kopijas pateikiant ir kitoms institucijoms. Pareiškėjos manymu, Administracija neturi jokių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) namų statybomis, aplinkos sutvarkymo apie šiuos sklypus planų, teritorijos planavimo dokumentų. 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo pradėta platinti važiuojamoji kelio dalis, o atvykęs seniūnas teigė, kad nevyksta joks važiuojamosios dalies platinimas, kuriam reikalingas suderintas projektas, o tik tvarkomas kelias ir tokiems darbams statybos leidimas nėra reikalingas. Pareiškėja abejojo, ar yra užtikrinamas eismo saugumas, kurį savo atsakyme deklaruoja Administracija, kai asmenims tą pačią dieną nuo prašymo pateikimo, suteikiamas leidimas pašalinti gatvės bortelius, apie kurių teisėtumą seniūnas ir Administracija negali žinoti, kadangi gatvės bortelių įrengimo metu (1993–1994 m.) tai nebuvo šių įstaigų kompetencija.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad, kadangi įrengti kelio bortai nebuvo suderinti su savivaldybe ir nebuvo leidimo jų įrengimui, vykdant savivaldybei suteiktas funkcijas bei užtikrinant saugumą gatvėje, kelio bortai buvo pašalinti. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcija atlieka savivaldybės. Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. 2005 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3-44 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas, kuris 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-170 buvo atnaujintas. Pareiškėjos skunde nurodyta kelio atkarpa yra minėtame sąraše, jos savininkas – Vilniaus rajono savivaldybė. NŽT pranešimas yra teisiškai nereikšmingas, nes NŽT vietinės reikšmės kelių priežiūros nevykdo. Gatvių priežiūros bei remonto darbams vykdyti projektas nėra privalomas, todėl Administracija nesutiko su pareiškėjos argumentais dėl neteisėtų Administracijos veiksmų. Pareiškėja nenurodė, kokie Rašte pateikti argumentai ir teiginiai prieštarauja teisės aktams, o apsiribojo tik aprašydama nepasitenkinimą kaimyninių sklypų savininkų pozicija, bendravimą su Administracijos specialistais ir subjektyviomis išvadomis. Pareiškėja kreipėsi į teismą ne dėl savo teisių ir saugomų interesų, o dėl viešo intereso gynimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Raštą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, pateikiant išsamų atsakymą dėl skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų prašymų. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai iš atsakovo taip pat priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Rašte nurodyta, jog kelio atkarpa, esanti (duomenys neskelbtini) (Nr.VL7402), yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3-44 patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše. Rašte pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Gatvės priežiūrai bei remonto darbams vykdyti projektas nėra privalomas. Taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas kelio remonto bei priežiūros darbus atlikto teisėtai.

7. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Vilniaus rajono savivaldybėje veikia Vilniaus rajono savivaldybės saugos eismo komisija, kuri svarsto valstybinio administravimo subjektų, Savivaldybės administravimo subjektų, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus, prašymus ir skundus, susijusius su saugaus eismo organizavimu, o jos sprendimai įforminami protokolais. Teismas iš dalies sutiko su Rašte nurodytu reguliavimu, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, tačiau pažymėjo, jog šiai funkcijai įgyvendinti yra numatyta tam tikra tvarka. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys, teikdami 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, prašė įvertinti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno veiksmus atliekant skunde nurodytus veiksmus, t. y. vienašališkai priimant sprendimą (Raštą) dėl įrengtų bortelių pašalinimo, kaip trukdančių eismui. Tačiau Administracija Rašte net nevertino, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu teisiniu reguliavimu vadovaujantis buvo leista pašalinti bortelius (kaip trukdančius eismui). Rašte apsiribota atitinkamų Vietos savivaldos įstatymo ir Kelių įstatymo straipsnių nurodymu, visiškai nedetalizuojant ir nevertinant nei seniūno kompetencijos, nei Administracijoje nustatytos šių klausimų sprendimo tvarkos.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Administracijai 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde taip pat buvo pateiktas prašymas nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies ribas ir padėtį namų atžvilgiu, tačiau šis prašymas ginčijamame Rašte nebuvo vertintas ir dėl jo taip pat nėra pasisakyta.

9. Iš Administracijos atsakymo, teismo teigimu, negalima spręsti, ar iš viso buvo atliekamas tyrimas dėl pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų skunde nurodytų aplinkybių. Toks atsakovo neveikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad pareiškėjas turi teisę į pagrįstą ir objektyvų prašymų ir skundų nagrinėjimą. Šiuo įstatymu viešojo administravimo institucija yra įpareigota išsamiai ir pilnai išnagrinėti pareiškėjos skundą, motyvuotai atsakyti į jame keliamus klausimus; institucija neturi teisės pasirinktinai atsakyti tik į tam tikrus klausimus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Administracijos Raštas nėra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nustatytais faktais, pareiškėjų skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, todėl teisėjų kolegija darė išvadą, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

III. 10. Atsakovas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybėje veikia Vilniaus rajono savivaldybės saugos eismo Komisija (toliau – ir Komisija). Tačiau atsakovas pažymi, kad, kaip matyti iš šios Komisijos nuostatų, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A27(1)-2348 (toliau – ir Nuostatai), Komisija savo veikloje svarsto prioritetinius eismo saugumo gerinimo klausimus, susijusius su eismo gerinimo klausimais visos savivaldybės teritorijos mastu, pavienių pareiškėjų prašymai ar skundai, susiję su atskirais keliais ar kelių atkarpomis Komisijos posėdžiuose nenagrinėjami. Komisija svarsto valstybinio administravimo subjektų, savivaldybės administravimo subjektų, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus, prašymus ir skundus, susijusius su saugaus eismo organizavimu, sietinas ne su saugaus eismo organizavimu atskiruose keliuose ar jų atkarpose, o su prioritetiniais, aktualiais visai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijai eismo organizavimo klausimais. Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija organizuoja ir (ar) kontroliuoja seniūnijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, šaligatvių, aikščių valymą ir priežiūrą, saugų eismą, poilsiaviečių priežiūrą ir tvarkymą bei gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą. Taigi, seniūnija savarankiškai organizuoja ir kontroliuoja seniūnijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių saugų eismą. Ši funkcija yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Todėl nepagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjos prašymas nagrinėtinas Komisijoje, nes būtent seniūnijos, o ne Komisijos kompetencijai yra priskirtas seniūnijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių saugaus eismo organizavimas ir kontrolė.

12. Atsakovas taip pat nesutinka su argumentu, kad pareiškėjos skunde buvo suformuluotas prašymas nustatyti aiškias važiuojamosios dalies ribas ir padėtį namų atžvilgiu. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, reikalavimas buvo suformuluotas taip: „nustatyti aiškias (duomenys neskelbtini) gatvės ribas ir padėtį namų atžvilgiu gyventojams, kurie akivaizdžiai maišo privačių ir valstybinių sklypų ribas“, t. y. kitaip, nei nurodoma skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas nurodė tik dalį skunde nurodyto reikalavimo ir neteisėtai pakeitė pirminę skundo formuluotę, kurioje reikalaujama nustatyti (duomenys neskelbtini) g. ribas ir padėtį ne pareiškėjos namų atžvilgiu, o kitiems asmenims, kurie, pasak pareiškėjos, nesilaikė privačios ir valstybinės žemės ribų. Toks reikalavimas yra netikslus ir abstraktus, nes nei Administracijai, nei teismui pareiškėja nepateikė duomenų apie asmenis, kurie nesilaiko sklypų ribų, byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėja atstovauja kitiems asmenims nustatant (duomenys neskelbtini) g. ribas, byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėja gina viešąjį interesą.

13. Taigi, teismas neįvertino argumento, kad pareiškėja kreipėsi ne dėl savo teisių ir saugomų interesų, o dėl viešojo intereso gynimo, nors tokia funkcijai nėra priskirta pareiškėjos kompetencijai, o skundžiamas Raštas yra išsamus, teisėtas ir pagrįstas.

14. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėja nurodo ginčui aktualias aplinkybes ir pažymi, kad atsakovas nepateikia pareiškėjos prašytos informacijos, todėl pareiškėja ir kreipėsi į teismą. Be to, nors atsakovas teigia, kad Komisija nenagrinėja pavienių pareiškėjų prašymų, tačiau Nuostatų 14.4 punkte nurodyta, jog Komisija svarsto fizinių asmenų pasiūlymus, prašymus ir skundus, susijusius su saugaus eismo organizavimu. Todėl pareiškėja turėjo teisę kreiptis į atsakovą bei gauti atsakymą.

16. Argumentas, kad pareiškėja net negalėjo kreiptis į teismą, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip bandymas išvengti pareigos atsakyti į pateiktus klausimus. Be to, Rašte buvo nurodyta, kad nesutinkant su Raštu, jis gali būti skundžiamas teismui.

17. Atsakovas įrodinėja, kad jis neturi duomenų apie asmenis, kurie aktualioje teritorijoje nesilaiko sklypų ribų ir taip pažeidžia teisės aktus. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo pateiktas 2021 m. kovo 8 d., o atsakovas 2021 m. kovo 5 d. pateikė raštą Nr. A33(1)-1634, kuriame nurodyta, kad būtent tie asmenys, kurie ir kreipėsi į seniūną su prašymu pašalinti neteisėtai įrengtus bortelius ir kurių prašymą tenkindamas tą pačią dieną seniūnas atkūrė gatvės ribas, patys yra neteisėtai (savavališkai) užėmę valstybinę žemę. Taigi: 1) kitoje gatvės pusėje, prieš pareiškėjos gyvenamąjį namą ir žemės sklypą esančio nekilnojamojo turto savininkai patys yra neteisėtai (savavališkai) užėmę valstybinę žemę ir tai paneigia argumentus, kad atsakovas neturi duomenų apie asmenis, kurie nesilaiko sklypų ribų; 2) būtent atsakovas yra kompetentingas subjektas (o ne seniūnija), kuris ir sprendžia klausimus, susijusius su eismo organizavimu.

18. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis neturi duomenų apie bortelių įrengimą ar jų egzistavimą teritorijų planavimo dokumentuose, kadangi paties atsakovo tarnautojas genplaną savo spaudu ir parašu patvirtino 2008 m. ir žinojo tiek apie gatvės plotą, tiek apie bortelius, kurie egzistavo dar 1992 m.

19. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas sudaro galimybę pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims gauti išsamų atsakymą į jų prašymą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo Administracijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Raštu teigia, kad juo nebuvo visapusiškai ir pilnai atsakyta į 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą (toliau – ir Skundas) atsakovui. Atsakovas nurodo priešingai ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą.

22. Iš Skundo matyti, kad juo iš esmės buvo skundžiami: 1. galimai neteisėti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno M. G. veiksmai, kuriuos jis atliko 2020 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais namais, šalinant kelio bortelius, saugančius žalią veją, esančią valstybinėje žemėje; 2. (duomenys neskelbtini) gyventojų, V. D. šeimos, veiksmai neteisėtai užėmus dalį valstybinės žemės, kurioje pastarieji išklojo trinkeles. Be to, be reikalavimų pašalinti padarytus pažeidimus buvo pareikštas reikalavimas nustatyti ir aiškias (duomenys neskelbtini) g. kelio ir namų, kurių gyventojai galimai užėmė valstybinę žemę, ribas.

23. Iš ginčijamo Rašto matyti, kad juo iš esmės yra atsakyta tik dėl seniūno M. G. veiksmų teisėtumo, tačiau nieko nepasisakyta dėl galimai neteisėtai V. D. šeimos užimtos valstybinės žemės; neatsakyta ir į tai, ar nėra pažeistos kelio ribos V. D. namo atžvilgiu.

24. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

25. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) taip pat nustatyta, kad „Dėl skundo, adresuoto keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių viešojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedūrą pradeda ir skundo nagrinėjimą organizuoja pirmasis skunde nurodytas viešojo administravimo subjektas. Kiti administracinėje procedūroje dalyvaujantys viešojo administravimo subjektai privalo per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui.“

26. Iš Skundo matyti, kad Skunde pirmuoju adresatu yra nurodytas atsakovas. Tai lemia, kad remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, atsakovas privalėjo atsakyti į visas skunde nurodytas aplinkybes, įskaitant aplinkybę, jog galimai V. D. šeima neteisėtai užėmė dalį valstybinės žemės ir pan.

27. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė Skunde nurodytas aplinkybes bei nepateikė dėl jų atsakymo.

28. Dėl šių priežasčių tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

29. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, nes pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius