be97737b-3bdf-4e8a-8bcf-1062eaa52654 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?N U T A R I M A S Nuorašas Byla Nr. A5-1879-486/2019 Proceso Nr. 4-68-3-01319-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija (S) 6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui Giedriui Kriūnui, administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V. T., V. T. atstovei advokatei J. R. Puškorienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V.

T., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: V. T., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 1 punktÄ ir 2 punktÄ bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams 2019 m. vasario 11 d. leido dirbti Ukrainos pilietei L.

K., gim. (duomenys neskelbtini) nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie minėto asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Å iais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdžio Valstybinės darbo inspekcijos atstovas paaiÅ¡kino, kad palaiko protokolÄ , pažeidimo sudėtis įvardyta. 2019 m. vasario 11 d. buvo atliktas patikrinimas parduotuvėje “Rimi’, esančioje (duomenys neskelbtini).

Darbo vietoje rasta darbuotoja L. K., kuri dirbo su valymo maÅ¡ina nesudarius su ja darbo sutarties ir nepraneÅ¡us apie įdarbinimÄ Sodrai. Pilietė jiems paaiÅ¡kino, kad dirba nuo vasario mėnesio, darbo sutarties nėra, kadangi dar tvarkomi dokumentai įdarbinimui. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo V. T. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo pripažįsta visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi. PaaiÅ¡kino, kad tuo metu buvo problema su darbuotojais, buvo gripo epidemija.

Minėta Ukrainos pilietė turėjo vizÄ , buvo beviltiÅ¡ka situacija, todėl leido jai dirbti. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovė paaiÅ¡kino, kad V. T. pripažino kaltę, bendradarbiavo su Valstybinė darbo inspekcija, nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl administracinė nuobauda gali bÅ«ti netgi neskiriama arba Å¡velninama. PraÅ¡o skirti mažesnę nei įstatyme numatytÄ nuobaudÄ . 2019 m. kovo 5 d. V. T. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 d. 1 ir 2 punktus bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams 2019 m. vasario 11 d. leido dirbti Ukrainos pilietei L.

K., gim. (duomenys neskelbtini) nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie minėto asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ (b. l. 2). 2019 m. kovo 5 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0897- 1290 nurodoma, kad VDI inspektoriai G. K. ir T. V. 2019 m. vasario 11 d., apie 19.20 val., atliko patikrinimÄ adresu BieliÅ«nų g. 1, Vilnius. Patikrinimo metu minėtu adresu esančioje parduotuvėje Rimi rasta su valymo maÅ¡ina dirbanti Ukrainos pilietė L.

K., bei V. L., kurios paaiÅ¡kino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Patikrinus Sodros duomenų bazę, Ukrainos pilietės L. K. tarp apdraustųjų asmenų nerasta. JÄ apklausius raÅ¡tu ji nurodė, kad dirba nuo 2019 m. vasario 1 d. (b. l. 3). 2019 m. kovo 5 d. V. T. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodoma, kad jis kaltę dėl nelegaliai dirbusios Ukrainos pilietės L. K. pripažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Ukrainos pilietės L. K. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodoma, kad ji dirbti pradėjo 2019 m. vasario 1 d.

Dvi dienas dirba, dvi namuose. Dėl darbo tarėsi su Natalija. Darbo sutarties nėra pasiraÅ¡iusi, bet yra pasiraÅ¡iusi kažkokius dokumentus. Vasarį dirbo 4, 6, 7, 10, 11 dienos. Darbe nurodymus duoda Natalija, ji davė darbo rÅ«bus. Dirba nuo 10 val. iki 19 val. (b. l. 5- 6). VSDFV informacinės sistemos užklausa parodo, kad duomenų apie L. K. įdarbinimÄ nėra (b. l. 9-11). Ä®rodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados. LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . Å io straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra iÅ¡dėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sÄ voka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Å ios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (Å¡io kodekso 34 straipsnis). Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kvalifikuojant veikÄ pagal LR ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbÄ pripažįstant nelegaliu, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai;

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. T., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams 2019 m. vasario 11 d. leido dirbti Ukrainos pilietei L. K., gim. (duomenys neskelbtini) nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie minėto asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Å iais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nusižengimas, numatytas LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 413 straipsnio 1 dalį), gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016.

V. T. kaltę įvykdžius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina jo visiÅ¡kas prisipažinimas, kÄ jis patvirtino teismo posėdžio metu, jam suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus tyrimo aktas, Ukrainos pilietės L. K. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, VSDFV informacinės sistemos duomenys, kita bylos raÅ¡ytinė medžiagos. Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas paliudijo, kad 2019 m. vasario 11 d. buvo atliktas patikrinimas parduotuvėje “Rimi’, esančioje BiliÅ«no gatvėje.

Darbo vietoje rasta darbuotoja L. K. dirbo su valymo maÅ¡ina nesudarius su ja darbo sutarties ir nepraneÅ¡us apie įdarbinimÄ Sodrai. TÄ patikino ir raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime pati nelegaliai dirbusi L. K., kuri paaiÅ¡kino, kad dirbo nuo 2019 m. vasario 1 d., atliekant patikrinimÄ ji buvo su darbiniais drabužiais, tad ginčo dėl darbo santykių požymių buvimo iÅ¡ esmės nėra. Tokiu bÅ«du V. T. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ Ä¯rodyta visiÅ¡kai Dėl nuobaudos.

V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir dėl įvykdyto nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis).

Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikÅ¡mę ir pavojingumÄ bÅ«tina atsižvelgti į materialinę žalÄ , jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių.

Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudÄ pažeidimÄ darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetÄ , įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui iÅ¡mokamu darbo užmokesčiu. Å ioje byloje matyti, jog nelegalus darbas truko dar neilgÄ laiko tarpÄ (iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ji realiai dirbo 5 dienas (b. l. 6), mokesčiai, kurių iÅ¡vengta mokėti į biudžetÄ , taip pat nebuvo dideli, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismas vertina, kad Å¡iuo atveju net minimalios LR ANK 95 straipsnyje numatytos baudos taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingai savo pasekmėmis ir suvaržymais bei aiÅ¡kiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ji Å¡velninama paskiriant V. T. 500 eurų dydžio baudÄ . Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas, n u t a r i a : V. T., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 500 (penkių Å¡imtų) eurų dydžio baudÄ .

Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1) paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038.

Mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti įmokos kodÄ 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ ROIK: 190988336878 Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (LR ANK 676 straipsnio 1-2 dalis);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Teisėjas (parašas) Nuorašas tikras: Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski