2020-04-09 Nr. AB-7085-3-61-3-03696-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-244-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03696-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.2; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama „atkurti Įstatymo užtikrinamą teisę į privačią nuosavybę sklypų 1,60 ha (kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,88 ha (kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 16,20 ha masyve įsigijimui, leidžiant šią žemę išpirkti išsimokėtinai tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo suteiktos L. A., V. B. A., o NŽT ŽŪM Anykščių skyriaus sprendimus panaikinti“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį ir grąžino pirmosios instancijos teismui pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių ir suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kokius konkrečiai viešojo administravimo subjekto sprendimus pareiškėja ginčija ir kokio rezultato tikisi, teismui išnagrinėjus bylą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti bei pasiūlyti pareiškėjai patikslinti jos skundo reikalavimus ir tik po to spręsti dėl bylos priskirtinumo nagrinėti konkrečiame administraciniame ar bendrosios kompetencijos teisme.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti.

II. Pareiškėja patikslino skundą ir pateikė tokius reikalavimus: 1) remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 10 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) neteisėtų veiksmų, neteisėtai neleidžiant įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti patirtos materialinės ir neturtinės žalos atlyginimą 20 000 Eur; 2) remiantis 2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, skundo priede pateiktais liudijimais, įrodančiais, kad įgyta valstybinė žemė, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojama ne pagal paskirtį, įpareigoti NŽT atpirkti šią žemę, pirkimą įregistruoti valstybinio turto registre; 3) remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo 2017 m. lapkričio 23 d. įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu, leisti pareiškėjai įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti NŽT atlikti pirkimo-pardavimo veiksmus; 4) remiantis 2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu, leisti pareiškėjai įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti NŽT atlikti pirkimo-pardavimo veiksmus; 5) kreiptis dėl informacijos, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) išmokų suma nuo 2012 metų iki 2018 metų buvo išmokėta asmenims už pareiškėjos dirbamą žemę, identifikatorius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis pateiktais liudijimais priteisti pareiškėjai išmokų sumą, kadangi ji dirbo žemę.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėjos skundo pirmąjį reikalavimą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir išaiškino pareiškėjai, jog ji turi teisę su pirmuoju skundo reikalavimu kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.

Teismas iš skundo turinio sprendė, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukelia ne tik NŽT darbuotojų sprendimai ir veiksmai, bet ir NŽT Anykščių skyriaus darbuotojų veiksmai ir sprendimai, kuriais, pareiškėjos teigimu, jai nebuvo leista įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, taigi pareiškėjai teisines pasekmes sukelia NŽT Anykščių skyriaus sprendimai.

Likusius pareiškėjos skundo reikalavimus teismas atsisakė priimti kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai ir išaiškino pareiškėjai teisę su ieškiniu dėl valstybinės žemės įsigijimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CK nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo antrasis – ketvirtasis reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktiką, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. T-50/2017; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. T-125/2015 ir kt.).

Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo antrasis reikalavimas įpareigoti NŽT atpirkti žemę ir penktasis reikalavimas kreiptis į NMA dėl išmokų, mokėtų už pareiškėjos dirbamą žemę 2012–2018 metais, negali būti reiškiami. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kad su reikalavimu kreipėsi į NMA ir pastaroji atsisakė atlikti jos prašomus veiksmus. Taip pat nėra ginčijamas administracinis aktas, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus dėl tretiesiems asmenims parduotos žemės.

IV. Pareiškėja I. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir bylą pavesti išnagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėja nurodo, kad ji remdamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu skundėsi, kad jai neleidžiama įsigyti skunde nurodytos žemės, nors kitiems asmenims ši žemė parduota. Pareiškėja NŽT apskundė NŽT Anykščių skyriaus veiksmus, tačiau NŽT keliamos problemos neišsprendė, palaikė Anykščių skyriaus poziciją bei nurodė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pareiškėja teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismo cituojami teismų sprendimai netinkami, nes nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų teritorinio ir rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016; 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-125-525/2017).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Pirmuoju patikslinto skundo reikalavimu pareiškėja prašo priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl, pareiškėjos teigimu, neteisėtų veiksmų, nepagrįstai jei neleidžiant įsigyti valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Atskirajame skunde pareiškėja taip pat paaiškina, kad pareiškėjai neleidžiama įsigyti skunde nurodytos žemės, nors kitiems asmenims ši žemė parduota; pareiškėja NŽT apskundė NŽT Anykščių skyriaus veiksmus, tačiau NŽT keliamos problemos neišsprendė ir palaikė Anykščių skyriaus poziciją. Taigi matyti, kad pareiškėja prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, kad jai nebuvo leista įsigyti jos nurodytų valstybinės žemės sklypų. Pareiškėjos nurodytus veiksmus, susijusius su valstybinės žemės įsigijimu, atlikti atsisakė NŽT Anykščių skyrius, o NŽT išnagrinėjo pareiškėjos skundą kaip aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas.

Kaip minėta, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byla pagal pirmąjį pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą ir teismų teritorinį suskirstymą yra teisminga ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjos patikslinto skundo 2–4 reikalavimai kildinami iš valstybinės žemės pardavimo teisinių santykių. Iš pareiškėjos patikslinto skundo turinio matyti, kad ji siekia iš valstybės įsigyti jos nurodytus žemės sklypus, pareiškėja nurodo, kad jai neleidžiama įsigyti jos skunde nurodytos žemės, nors kitiems asmenims ši žemė parduota.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus, kilusius iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.), o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nusprendusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. T-50/2017; 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis Nr. T-63/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartis Nr. T-5/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo yra civilinio teisinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo 2 – 4 reikalavimus, kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjos 5 reikalavimo dalis, kuria teismo prašoma „kreiptis dėl informacijos, kad NMA išmokų suma nuo 2012 metų iki 2018 metų buvo išmokėta asmenims už pareiškėjos dirbamą žemę, identifikatorius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ yra procesinio teisinio pobūdžio prašymas išreikalauti įrodymus (ABTĮ 56 str. 4 d.) ir nėra savarankišku skundo teismui dalyku.

Dėl pareiškėjos patikslinto skundo 5 reikalavimo dalies, kuria prašoma priteisti pareiškėjai išmokų už jos dirbtą žemę sumą, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama reikalavimą priteisti jai išmokų už jos dirbtą žemę sumą, nenurodė ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į NMA, prašydama atlikti atitinkamus veiksmus. Be to, byloje nėra duomenų, kad NMA yra pareiškėjai pateikusi individualų administracinį aktą, kuriame nurodoma NMA, kaip viešojo administravimo subjekto, valia dėl išmokų pareiškėjai už jos dirbamą žemę, nurodytą pareiškėjos patikslinto skundo 5 reikalavime. Todėl darytina išvada, kad neegzistavo būtinų prielaidų kreiptis į administracinį teismą, t. y. dėl pareiškėjos patikslinto skundo 5 reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus dar nėra kilęs ginčas tarp pareiškėjos ir NMA, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjos skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju neaktuali dėl to, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Pareiškėja šio argumento nedetalizavo. Pirmiausia pažymėtina, kad minėtas įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo dar 2003 m. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcija, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes ji nelėmė Specialiosios kolegijos praktikos dėl bylų, kuriose ginčas kilęs iš valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykių, priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams, pasikeitimo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį Nr. T-63/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartį Nr. T-5/2020 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl to, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Pareiškėjos nurodyto įstatymo išdėstymas nauja redakcija niekaip nesusijęs su šia Lietuvos vyriausiojo teismo praktika ir nesudaro pagrindo ja nesiremti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas skundo priėmimo klausimą, iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė