be935042-2d4b-4e66-8a2a-9b2c9fc1be30 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Privataus kaltinimo byla Nr. PK-1167-932/2015Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00049-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1; 1.2.4.8.2; 2.9(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 17 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabuskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei,dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam V. S., privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo atstovui advokatui V. S.,kaltinamajam R. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Å alčininkų r., tačiau faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka baustas, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

V. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. liepos    29 d., apie 10 val. 50 min., autoservise, esančiame adresu Sudervės g. 9, Avižieniai, Vilniaus rajonas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, sukėlė fizinį skausmÄ V. S., suduodamas            1 smÅ«gį į nugarÄ bei 5 smÅ«gius į galvÄ , taip pat stumdamas sužalojo kojÄ , suplėšė marÅ¡kinėlius, tokiu bÅ«du sukeldamas fizinį skausmÄ bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. A. savo kaltės kategoriÅ¡kai nepripažino. Nurodė, jog nukentėjusįjį (jei pastarÄ jį apskritai tokiu galima pavadinti), pažįsta gal kokius 5 metus. Kadaise yra tekę su pastaruoju turėti darbinių santykių, klojo                         V. S. trinkeles, tačiau darbų nebaigė, kadangi neužteko pinigų. Jis V. S. jokių nei piniginių, nei kitokių pretenzijų neturėjo, nežino, ar Å¡is pretenzijų turėjo jam.

Po to jų jokie santykiai nesiejo, konfliktų nebuvo. 2014-07-29, apie 11 val., jis buvo autoservise „(duomenys neskelbtini)“, stovėjo ant laiptų, esančių Å¡alia poilsio kambario (kaip pavaizduota nuotraukoje Nr. 3, policijos įstaigos pateiktoje medžiagos b. l. 8-9). Buvo nusisukęs, kai iÅ¡girdo V. S. balsÄ ir necenzÅ«rinius žodžius, adresuotus jam (konkrečiai tuos žodžius jau ne visus atsimena, tačiau jie buvo užgaulÅ«s, tokie kaip „p...s, s...a, bl...“, kitų dėl ilgo laiko tarpo įvardinti negali).

Kadangi patalpose Å¡alimais daugiau nieko nebuvo, akivaizdu, kad tie žodžiai buvo skirti bÅ«tent jam. Jis nulipo nuo laiptelių ir atsakė Å¡iam tuo pačiu, t. y. panaÅ¡iais necenzÅ«riniais žodžiais. Po to susikibo. Negali pasakyti, kuris pirmas stvėrė kitÄ už drabužių. Jie paprasčiausiai stumdėsi po visÄ kambarį (poilsio/persirengimo, nuotrauka Nr. 4), tai vienas buvo nustumiamas į kampÄ , tai kitas. Jis            (R. A.) jokių smÅ«gių V. S. nesudavė, pastarasis taip pat nesmÅ«giavo, jie viso labo stumdėsi.

Atsimena, kad vienu momentu V. S. pasakė esantis po operacijos, sakė, kad negalima jo muÅ¡ti, nors jis (R. A.) net neketino to daryti. Buvo suplėšyti abiejų marÅ¡kinėliai. Prasidėjusį susistumdymÄ mažiausiai matė du asmenys – A. B. ir G. Å .. Pirmasis stovėjo tarp durų, antrasis – gal metro atstumu nuo durų. A. B. atsistojo tarp jų ir iÅ¡skyrė. Kai buvo iÅ¡skirti, jis (kaltinamasis) iÅ¡ karto (gal po kokių 10 sek.) išėjo iÅ¡ serviso ir iÅ¡važiavo. Vėliau teko jame lanktis ir kažkas iÅ¡ darbuotojų minėjo, kad V.

S. po konflikto iÅ¡kvietė policijÄ . Negali pasakyti, kaip nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai. Pastarasis susistumdymo metu atsitrenkė į stalÄ , dėl ko galėjo atsirasti kraujosruva kojoje. SmÅ«gių jis (kaltinamasis) tikrai nesudavė. Nukentėjusysis ant stalo pargriuvęs nebuvo, nebent buvo į jį įsikibęs. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Jokios savo kaltės nemato. Jie susistumdė, pats irgi galėjo pateikti medicininius dokumentus, jam buvo suplėšyti marÅ¡kinėliai, tačiau jis Å¡io įvykio neakcentavo, viskas praėjo ir tiek, ne moteriÅ¡kės gi yra (b. l. 57-61).Teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis V.

S. parodė, jog su kaltinamuoju R. A. teko susidurti prieÅ¡ 8-9 metus, kuomet pastarasis, parekomenduotas tuo metu bendradarbio G. Å ., atliko jo (nukentėjusioj) namuose betonavimo darbus. Darbai iki galo taip ir nebuvo atlikti, R. A. apsivogė. Su juo visaip stengėsi susisiekti, iÅ¡ pradžių R. A. telefonu žadėjo surasti pinigų ir grÄ Å¾inti, tačiau vėliau dingo, žmona pasakė neva Å¡is iÅ¡vyko į MaskvÄ ir galima jo neieÅ¡koti. Taip jis                       R.

A. ir nebesutiko, nors autoserviso, kuriame jis (V. S.) pradirbo 10 metų, buvę bendradarbiai juokdavosi, jog prieÅ¡ atvykdamas į servisÄ R. A. pasiskambindavo G. Å . sužinoti, ar jo (nukentėjusiojo) nėra servise. Taigi 2014-07-9, apie 10.30 val., po reabilitacijos užsuko į autoservisÄ , kuriame netikėtai po tiek metų iÅ¡vydo prie laiptų stovintį            R. A.. IÅ¡ pradžių tarp jų įvyko akių kontaktas, abu pirmiausia iÅ¡vydo vienas kitÄ . Jis (nukentėjusysis) praeidamas pro kaltinamÄ jį, nesustodamas priminė Å¡iam skolÄ (tiksliai negali pasakyti iÅ¡tartų žodžių, tačiau jie skambėjo panaÅ¡iai kaip „ar nepaspringsi svetimais pinigais“, jokių necenzÅ«rinių iÅ¡sireiÅ¡kimų tikrai nebuvo), kÄ pasakęs iÅ¡ karto nuėjo į poilsio kambariukÄ (nuotrauka Nr. 4, policijos įstaigos pateiktos medžiagos b. l. 8-9).

Tuos žodžius iÅ¡sakė nieko nesitikėdamas, tik iÅ¡tarė ir nesustodamas nuėjo. Kambarėlyje jis nuėjo iki galo, užkaitė virdulį. BebÅ«damas nusisukęs, staiga pajuto stiprų smÅ«gį į nugarÄ , t. y. į pačiÄ silpniausiÄ vietÄ , kuriÄ gydėsi, buvo atliekama reabilitacijos programa po atliktos stuburo operacijos. Po smÅ«gio koja atsitrenkė į stalÄ ir nukrito ant jo, iÅ¡vartė ant stalo buvusius daiktus (puodukus ir pan.). Kadangi buvo nusisukęs, negali pasakyti, kuo buvo suduotas smÅ«gis į nugarÄ .

Jis suÅ¡uko, kas čia vyksta, ir atsistojęs pamatė tiesiai prieÅ¡ jį stovintį R. A., kuris sudavė du smÅ«gius į žandikaulio sritį. Tuomet iÅ¡sakė eilę įvairiausių grasinimų, siÅ«lė eiti į laukÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius. Prasidėjo stumdymasis, kurio metu jis (nukentėjusysis) jokių smÅ«gių kaltinamajam nesudavė, nepakėlė rankos. Apskritai viso susistumdymo metu didesnę dalį jis taip ir liko laikydamasis viena ranka už stalo, kadangi skausmas buvo didelis, kita ranka laikėsi įsikibęs į R.

A. marÅ¡kinėlius. Po visÄ patalpÄ tikrai nesistumdė, to jis dėl nugaros net nebÅ«tų galėjęs padaryti, susistumdymas vyko metro spinduliu aplink stalÄ . Po to R. A. dar sudavė ne mažiau kaip du, galimai 3 smÅ«gius į tÄ pačiÄ Å¾andikaulio sritį (apatinio žandikaulio kairę pusę, po barzda). Visus smÅ«gius į žandikaulio sritį sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu. Juos iÅ¡skyrė A. B., kartu su G. Å . buvęs toje pačioje patalpoje ir viskÄ matę 2-3 m atstumu. A.

B. iÅ¡skyrus, kaltinamasis dar iÅ¡sakė keiksmus bei grasinamus ir išėjo iÅ¡ serviso, pastarojo jis daugiau nebematė. IÅ¡skyręs išėjo ir A. B.. Jis kambaryje liko su G. Å ., persimetė keliais žodžiais, kaip viskas taip galėjo nutikti. Pasakė pastarajam, kad skambins į policijÄ ir jį su A. B. nurodys kaip įvykį mačiusius asmenis, į kÄ G. Å . sureagavo ne itin noriai, kadangi, nukentėjusiojo manymu, pastarasis su                   R. A. yra geri draugai, daug geresni nei su juo (V.

S.). Nukentėjusiojo teigimu, jis buvo Å¡oke, nesitikėjo tokios skolininko reakcijos bei veiksmų. Jautė didelį skausmÄ nugaroje, galėjo paeiti, tačiau suprato, kad jam gali kiekvienÄ akimirkÄ pablogėti. Ramiai pasėdėjo 5-10 min. viduje, tada nuėjo į automobilį, kuriame dar prabuvo panašų laiko tarpÄ . Tuomet paskambino į policijÄ , papasakojo situacijÄ , jo paklausė, ar jis sugebės atvykti į H. Manto g. esantį PK. Atvykęs prie komisariato, pasijuto prastai, iÅ¡sikvietė medikus.

Skaudėjo nugarÄ , buvo sunku iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Jam buvo sužalota nugara, sutrenkta koja, kurioje atsirado didelė kraujosruva. Kadangi neÅ¡ioja barzdÄ , sužalojimai veido srityje nesimatė, jautėsi tik guzai. Dėl R. A. veiksmų patyrė didelį skausmÄ , nutrÅ«ko reabilitacija, 3 savaites negalėjo eiti į darbÄ , buvo pažemintas buvusių kolegų akivaizdoje. Palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Po įvykio paÅ¡lijo santykiai su buvusiais bendradarbiais (G.

Å . net nebesisveikina, o A. B. nors ir paduoda rankÄ , tačiau kalba nenoriai) (b. l. 57-61). Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas G. Å . parodė, jog su                 V. S. anksčiau dirbo viename darbe (automobilių servise). Su pastaruoju santykiai neypatingi. V. S. labai konfliktiÅ¡kas žmogus, nebuvo darbuotojo, su kuriuo Å¡is nebÅ«tų susipykęs. Prie jo irgi kabinėdavosi, liepdavo jam atvežti cigarečių, kadangi jis (V. S.) neva kitaip negali dirbti, jam apskritai viskas neįtikdavo.

Dėl to jis V. S. nelabai mėgo (tiksliau abu vienas kito nemėgo), tačiau Å¡i aplinkybė neturi jokios įtakos jo parodymams. Apie matytÄ Ä¯vykį ir apklausiamas tÄ kart tyrėjos, ir Å¡iandien sako taip, kaip viskas iÅ¡ tikrųjų buvo. KaltinamÄ jį               R. A. taip pat pažįsta, Å¡is yra jo draugas, pažįsta gal 9 metus, Å¡iuo metu matosi retai. Apie įvykį gali pasakyti tiek, jog jis sėdėjo kambarėlyje prie kompiuterio (nuotrauka Nr. 4, ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 9), kai į patalpÄ Ä¯Ä—jo V.

S., o jam iÅ¡ paskos – R. A.. Jis girdėjo, kad V. S. kažkÄ murmėjo, abu apsižodžiavo, buvo kažkokie necenzÅ«riniai žodžiai iÅ¡ R. A. (kai abu stumdėsi), tačiau kÄ tiksliai vienas kitam sakė, negali pasakyti. Jis jų nestebėjo, tačiau, kai atsisuko (greitai, gal po kokių 30 sek.), pamatė, jog Å¡ie stovi patalpos kampe įsikabinę vienas kitam į atlapus (į marÅ¡kinėlius). Kuris į kurį pirmas įsikabino, nežino, nes tuo metu buvo nusisukęs. Jis vyrams pasakė, kad jei Å¡ie nori aiÅ¡kintis, tegul eina į laukÄ .

R. A. ir V. S. pasistumdė, tačiau jis tikrai nematė, kad bent vienas iÅ¡ jų bÅ«tų sudavęs kokius nors smÅ«gius. V. S. nebuvo niekur pargriautas. Jei bÅ«tų griuvęs ant grindų ar ant stalo, tikrai bÅ«tų girdėjęs garsÄ , o Å¡iuo atveju to nebuvo. Ar buvo suplėšyti kažkurio iÅ¡ jų (ar abiejų) drabužiai, dabar nebeatsimena, negali pasakyti. Patalpoje baldai nebuvo iÅ¡stumdyti, gal tik truputį pasislinko stalas, tačiau daiktai neiÅ¡vartyti, ant jo tebuvo peleninė. Kartu patalpoje buvęs ir taip pat prie kompiuterio sėdėjęs A.

B. nuėjo vyrus iÅ¡skirti, liepė jiems baigti, po ko R. A. išėjo iÅ¡ patalpos. V. S. dar Å¡iek tiek pasiliko ir, R. A. išėjus, pasakė, kad „dabar tai jau pasodins R. A., o jis ir A. B. bus to liudininkai“, tuomet pasidarė kavos, užsirÅ«kė ir po kokių 5-7 min. išėjo. Po to matė pastarÄ jį sėdintį savo automobilyje (panašų laikotarpį) ir kalbantį telefonu. Liudytojo teigimu, jis nematė, kad V. S. bÅ«tų bent kaip nors sužalotas, pastarasis taip pat niekuo nesiskundė, medikų kviesti neprašė, vizualiai sužalojimų nesimatė.

Po įvykio nei su V. S., nei su R. A. nieko neaptarinėjo, nes tai ne jo reikalas, tik po kažkurio laiko, R. A., bÅ«damas servise, pasakė, kad dėl to įvykio teisme yra byla. Atsimena, jog po darbo į servisÄ atvyko tyrėja ir jį bendrai apklausinėjo, jis atsakė į tokius klausimus, kokie jam buvo užduoti (b. l. 84-88). Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė V. S. pažįstantis nuo mokyklos laikų, o R. A. yra serviso klientas. Jokių santykių nė su vienu iÅ¡ jų nepalaiko.

Jei atvažiuoja remontuoti automobilių, su abiem bendrauja. Dėl įvykio gali pasakyti, jog sėdėjo persirengimo/poilsio kambarėlyje (užfiksuotas nuotraukoje Nr. 4, ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 9), dirbo prie kompiuterio. Šiuo metu tiksliai nebeatsimena, ar kai jis užėjo į kambarėlį, jame jau buvo V. S., ar šis atėjo vėliau, tačiau yra tikras, kad būtent                  V. S. užėjo pirmas, o R. A. truputį vėliau, po kelių minučių.

Užėjus Romui,     V. S., bÅ«damas patalpos kampe prie spintelės, pasakė pastarojo atžvilgiu kažkokiÄ replikÄ (kÄ tiksliai, tikrai nebeatsimena), o Å¡is iÅ¡ karto abiem rankomis kibo Vytautui į atlapus, t. y. įsikabino į marÅ¡kinėlius, po ko iÅ¡ karto tÄ patį padarė ir V. S.. Nori pažymėti, kad konkrečiai to momento, kaip Romas priėjo prie Vytauto, nematė, nes buvo nusisukęs, o atsisukus, Å¡is jau buvo įsikabinęs į V. S., o pastarasis įsikabino atgal. Abu vyrai tarpusavyje apsikeitė necenzÅ«riniais žodžiais ir stumdėsi.

Vytautas buvo užspaustas į kampÄ , po to abu pasistumdė netoli stalo. V. S. nebuvo pargriautas nei ant grindų, nei ant stalo. Galėjo bÅ«ti prie stalo nebent kažkiek prispaustas ar abu į stalÄ Ä¯sirėmę, tačiau tikrai nepargriautas ir nepaguldytas (stalas truputį sujudėjo, pasislinko, tačiau nuo jo net nenukrito jokie daiktai). Nematė, kad buvo suduoti bent kokie smÅ«giai (nė iÅ¡ vieno pusės), to net nebÅ«tų galėję padaryti, nes abu buvo vienas į kitÄ Ä¯sikabinę ir nepaleido.

Po kurio laiko, gal po minutės, jis pabandė tuo metu kampe buvusius R. A. ir V. S. išskirti, tačiau nesėkmingai, nes abu nenorėjo vienas kito paleisti. Tuomet jis išėjo iš patalpos ir nematė, kaip konfliktas baigėsi. Būdamas serviso viduje, matė, jog iš kambarėlio pirmas išėjo R. A., kuriam praeinant pro šalį, pavadino idiotu. Tuo tarpu V. S. pamatė gal po 5-10 min. besėdintį savo automobilyje, nepastebėjo, kad šis būtų kažkaip sužalotas (matė 10-20 m atstumu), negirdėjo, kad jis po konflikto būtų skundęsis sveikata.

Gali pasakyti tik tai, jog matė, kad buvo suplėšyti abiejų marÅ¡kinėliai (tÄ pastebėjo tuo momentu, kai bandė iÅ¡skirti). Su      V. S. apie įvykį nekalbėjo, o R. A., užsukęs į servisÄ , užsiminė, kad dėl visko yra teisme yra byla. Apklausiamas tyrėjos, atsakė tik į tokius klausimus, kokie jam buvo užduoti, tyrėja smulkmenų neklausinėjo (b. l. 84-88).Ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-01263-14 medžiagoje esančioje 2014-08-01 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2544/14 (01) konstatuota, jog V.

S. padaryta poodinė kraujosruva dešinės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-07-29. Kliniškai nustatytas juosmens srities sumušimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis bei kliniškai nustatyta ūmi kairės pusės radikulopatija yra susijusi su anksčiau nustatytomis stuburo L4/5, L5/S1 sričių išvaržomis, todėl sužalojimais nevertinama. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu.

V. S. nustatytas vienas kÅ«no sužalojimas. Sužalojimo vietoje nėra požymių, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti konkretų sužalojusį daiktÄ ar įrankį. V. S. nustatytas kÅ«no sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam atsitrenkiant deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniu pavirÅ¡iumi į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Sužalojimo pobÅ«dis bei lokalizacija nukentėjusiojo bei nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio iÅ¡sidėstymo nenurodo (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 14).Ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-01263-14 medžiagoje esančioje 2014-11-13 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3665/14 (01) konstatuota, jog V.

S. padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-07-29. KliniÅ¡kai nustatytas juosmens srities sumuÅ¡imas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinamas. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. V. S. nustatytas vienas kÅ«no sužalojimas, kuris galėjo atsirasti V. S. atsitrenkiant deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniu pavirÅ¡iumi į kietÄ bukÄ (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 26-27).Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V.

S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-5) bei praÅ¡ymÄ atlyginti advokato atstovavimo iÅ¡laidas (569,43 Eur) (b. l. 81-82). Dėl BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis).

Pagal teismų praktikÄ , taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ir tai, kad turi bÅ«ti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Ä®rodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryÅ¡io nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ .

ApraÅ¡ydamas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikÅ¡mes iÅ¡vadas apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , neturi pagrindo daryti neginčijamÄ ir abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl R.

A. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. A. ir nukentėjusysis V. S. iki nagrinėjamo konflikto buvo pažįstami anksčiau. Kaltinamasis nukentėjusiajam vykdė tam tikrus darbus, kurie iki galo buvo neatlikti, jų neatlikimo priežastis abu aiÅ¡kina skirtingai. Kaltinamojo tikinimu, jis darbų nebaigė, nes baigėsi pinigai, o nukentėjusysis tvirtina, kad R. A. paprasčiausiai apsivogė. Å ie darbai buvo atliekami pakankamai seniai (prieÅ¡ 5 arba 8-9 metus), po jų pastarieji nekontaktavo, kadangi, nukentėjusiojo teigimu, R.

A. jo visaip vengė. Taigi nors iÅ¡siskyrimas R. A. tÄ kart nebaigus darbų ir nebuvo itin Å¡iltas, tačiau po to abu nebebendravo, jokių santykių tarp jų nebuvo. Byloje nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2014-07-29,    R. A. ir V. S. tiesiogiai susitiko pirmÄ kartÄ . Nukentėjusysis neneigia buvęs nustebęs, kadangi jam ilgÄ laikÄ niekaip nepavyko R. A. sutikti, o Å¡is sÄ moningai nuo jo slėpėsi. Žinodamas esant jį autoservise, akivaizdžiai vengdavo atvažiuoti, todėl tÄ kart sutikęs       R.

A., kuris autoserviso patalpoje stovėjo prie laiptų, praeidamas Å¡iam priminė skolÄ . Tiksliai neatsimena, kokius konkrečius žodžius iÅ¡tarė, bet tai buvo kažkas panaÅ¡aus kaip „ar nepaspringsi svetimais pinigais“ (b. l.

61) ir nuėjo į poilsio kambarėlį, kuriame bÅ«damas nusisukęs netikėtai pajuto stiprų smÅ«gį į nugarÄ , po ko koja atsitrenkė į stalÄ ir užgriuvo ant jo, iÅ¡vartydamas buvusius daiktus, o atsistojęs sulaukė iÅ¡ R. A. dviejų smÅ«gių į žandikaulį, jis buvo stumdomas, keikiamas, jam buvo grasinama, o galiausiai suduoti dar 3 smÅ«giai į tÄ pačiÄ Å¾andikaulio sritį, be to, suplėšyti marÅ¡kinėliai (b. l. 56-71). Tuo tarpu apklausiamas kaltinamasis            R.

A. kategoriÅ¡kai paneigė užpuolęs V. S. ir nurodė, jog, bebÅ«damas autoservise, nusisukęs iÅ¡girdo V. S. balsÄ ir jo adresu eilę necenzÅ«rinių žodžių, po ko jis nulipo nuo laiptelių ir atsakė tuo pačiu. Po to abu stvėrė vienas kitÄ už drabužių ir susistumdė (poilsio patalpoje), vienas kitam jokių smÅ«gių nesudavė, vyko tik stumdymasis po visÄ patalpÄ , vienas kitam suplėšė marÅ¡kinėlius. Stumdymosi metu V. S. atsitrenkė į stalÄ , kategoriÅ¡kai neigia sudavęs bent kokį smÅ«gį pastarajam.

Savo kaltės neįžvelgia, abu paprasčiausiai susistumdė, jam taip pat buvo suplėšyti marÅ¡kinėliai, tačiau jis Å¡ito incidento nesureikÅ¡mino, pasiaiÅ¡kino vyriÅ¡kai ir tiek (b. l. 56-71).Tokiu bÅ«du, kaip matyti, nukentėjusiojo ir kaltinamojo pozicijos dėl galimos nusikalstamos veikos aplinkybių yra skirtingos. Su nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad R. A. sÄ moningai sukėlė jam fizinį skausmÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , suduodamas           1 smÅ«gį į nugarÄ bei penkis smÅ«gius į žandikaulį, pats kaltinamasis kategoriÅ¡kai nesutinka ir pripažįsta tik apsižodžiavęs necenzÅ«riniais žodžiais bei susistumdęs su V.

S., dėl ko buvo suplėšyti abiejų marÅ¡kinėliai. Tokia kaltinamojo pozicija, kuria jis ginasi nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo, yra suprantama. Vadinasi, teismas, analizuodamas nukentėjusiojo pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ , turi iÅ¡samiai patikrinti visus įrodymus ir jų visumos pagrindu daryti iÅ¡vadÄ apie tai, ar toks kaltinimas pasitvirtino ar ne. Taigi visų pirma apžvelgtinos ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. G 2544/14 901) ir Nr. G 3655/14 901), iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusiajam V.

S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris konstatuotas dėl poodinės kraujosruvos, esančios deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje. Å is sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galėjo atsirasti V. S. deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniu pavirÅ¡iumi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 14, 26-27). Nors nukentėjusysis ir nurodė, kad jam buvo suduoti penki smÅ«giai į apatinę žandikaulio sritį, (iÅ¡ pradžių du, o vėliau – dar trys), po barzda, tačiau tokie sužalojimai specialisto iÅ¡vadose neatsispindi.

Nei galvos srityje, nei konkrečiai žandikaulio srityje medikai nenustatė jokių sužalojimų (nei kraujosruvų nei nukentėjusiojo nurodytų guzų). Tai, kad nesudavė Å¡ių smÅ«gių, tvirtino ir kaltinamasis R. A., jokių suduotų smÅ«gių iÅ¡ kaltinamojo pusės nematė ir liudytojai G. Å . ir A. B.. Taigi teismas neturi absoliučiai jokio objektyvaus pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad nukentėjusiajam V. S. buvo suduoti smÅ«giai į galvos sritį, o, kaip pastarasis patikslino apklausiamas teisme, konkrečiai į apatinį žandikaulį.

Taigi toliau analizuotinas V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė poodinė kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utiniame iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje. Antai nukentėjusysis teigė, kad pats skaudžiausiais smÅ«gis (kokia dalimi suduotas, nematė, nes buvo nusisukęs) jam kliuvo į nugarÄ â€“ į pačiÄ silpniausiÄ vietÄ , nes jis tuo metu kaip tik tęsė gydymÄ po atliktos stuburo operacijos. Po Å¡io smÅ«gio jis koja trenkėsi į stalÄ ir užgriuvo ant jo. Kaip matyti, nukentėjusysis parodė, kad koja į stalÄ trenkėsi po to, kai sulaukė stipraus smÅ«gio į nugarÄ , bÅ«tent dėl Å¡io smÅ«gio vėliau pajuto didžiulį skausmÄ nugaroje, kuris jam atvykus prie policijos komisariato tapo nebepakeliamas, vos iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, teko kviesti medikus (b. l. 56-71).

Vertindamas tokius nukentėjusiojo parodymus, teismas Å¡iuo atveju vėlgi turi konstatuoti, jog V. S. parodymai dėl to, kad R. A. jam sudavė stiprų smÅ«gį į nugarÄ , yra objektyviai nepatvirtinti. Nors pastarasis ir tikino, kad po suduoto smÅ«gio į nugarÄ kilęs skausmas buvo iÅ¡ esmės nepakeliamas, jis vos galėjo paeiti, tačiau specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog kliniÅ¡kai juosmens sumuÅ¡imas nėra pagrįstas jokiais medicininiais duomenimis, o kliniÅ¡kai nustatyta Å«mi kairės pusės radikulopatija yra susijusi su anksčiau nustatytomis stuburo atitinkamų sričių iÅ¡varžomis (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 14, 26-27).

Tai, kad kaltinamasis sudavė ar spyrė nukentėjusiajam, nepatvirtino ir liudytojai G. Å . bei A. B.. IÅ¡ pastarųjų parodymų matyti, jog, prieÅ¡ingai nei tvirtina nukentėjusysis, V. S. po konflikto nei sužalojimais, nei skausmu nesiskundė. Liudytojas G. Å . pažymėjo, jog R. A. išėjus V. S. pasakė pastarÄ jį „pasodinsiÄ s“, pasėdėjo, pasidarė kavos, užsirÅ«kė ir išėjo (b. l. 84-88). Nors paties pirminio momento, kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis susikibo liudytojai G.

Å . ir            A. B. teigė nematę, nes tuo metu sėdėjo ir dirbo prie kompiuterių, tačiau jų parodymai, kuriuose užfiksuota, jog atsisukę pamatė vyriÅ¡kius jau susikabinusius ir bestovinčius patalpos kampe, bet kokiu atveju paneigia nukentėjusiojo parodymus, kad iÅ¡ kaltinamojo visų pirma sulaukė smÅ«gio į nugarÄ , po ko iÅ¡kart nugriuvo ant stalo, iÅ¡vartydamas visus ant jo buvusius daiktus.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, objektyviai nustatyta lieka bÅ«tent anksčiau minėta poodinė krausjosruva deÅ¡inėje Å¡launyje.

Kaip galėjo atsirasti Å¡i kraujosruva, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo pozicijos iÅ¡ esmės yra tapačios. Tiek iÅ¡ V. S., tiek ir iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis koja trenkėsi į stalÄ (tik V. S. tvirtino, jog tai atsitiko po smÅ«gio į nugarÄ , kas byloje objektyviai neįrodyta, o kaltinamasis R. A. teigia, jog nukentėjusysis koja į stalÄ galėjo atsitrenkti jiems besistumdant po patalpÄ ). Nors byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kuri dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje konstatavo esant padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir yra objektyvus įrodymas, tačiau ji pati savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Byloje turi bÅ«ti pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių, kad sužalojimas buvo padarytas bÅ«tent tomis aplinkybėmis, kurias nurodė privatus kaltintojas, kryptingais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, o ne dėl kitų veiksnių, galėjusių sukelti tokius sužalojimus. Ä®vertinęs nukentėjusiojo V. S., kaltinamojo                 R. A. bei liudytojų G. Å . ir A. B. parodymus, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis turėjo tyčiÄ (tiesioginę ar netiesioginę) sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ar nežymiai sužaloti jį, ir to siekė, ar tai, kad tokie padariniai buvo neiÅ¡vengiama jo veiksmų pasekmė.

Teismas Å¡iuo atveju neabejotinai atsižvelgia į įvykį mačiusių liudytojų              G. Å . ir A. B. parodymus. Pastarieji, buvę toje pačioje patalpoje kaip ir vykęs konfliktas, iÅ¡ esmės patvirtino kaltinamojo parodymus, jog tarp R. A. ir V. S. vyko susistumdymas, abu apsižodžiavo, įsikibo vienas kitam į marÅ¡kinėlius, tačiau jokių smÅ«gių nesudavė. KategoriÅ¡kai paneigė nukentėjusiojo parodymus, kad pastarasis buvo pagriautas ant stalo, iÅ¡vartant ant jo buvusius daiktus, ir pažymėjo, jog susistumdymo metu buvo pastumtas nebent stalas, kuris sujudėjo, Å¡iek tiek pasislinko, kas iÅ¡ esmės leidžia manyti, jog Å¡io kontakto metu nukentėjusysis kaip tik ir galėjo susitrenkti kojÄ .

Paneigti tokius liudytojų parodymus bei netikėti jais teismas neturėjo pagrindo. Šioje vietoje visgi reiktų pastebėti, jog G. Š. sieja draugystės ryšiai su kaltinamuoju, o nukentėjusiojo V. S. pastarasis neslėpė nemėgstantis, sakė, kad judviejų santykiai nėra patys geriausi, kas visumoje leidžia liudytojo parodymus vertinti atsargiai, tačiau atmesti juos kaip akivaizdžiai nepatikimus ar suinteresuotus teismas visgi neturi pakankamo pagrindo, juo labiau, kad pats liudytojas teisme akcentavo, kad jo santykiai su             V.

S. neturi jokios įtakos duodamiems parodymams. Kita vertus, liudytojas A. B., kuris nukentėjusįjį V. S. pažįsta nuo mokyklos laikų ir tarp kurių nebuvo jokių pykčių ar nesutarimų (tokių aplinkybių nenurodė ir pats V. S.), taip pat davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas G. Š. ar kaltinamasis R. A.. Tiesa, A. B. apklausiamas nurodė, kad pirmas į poilsio kambarėlį užėjo V. S., o tik po to                       R. A. (o ne abu kartu, kaip nurodė G.

Å . ir R. A.), kuriam nukentėjusysis adresavo kažkokiÄ replikÄ , po ko pastarasis iÅ¡ karto kibo į atlapus, o V. S. – atgal. Liudytojas A. B. parodė, kad abu vyriÅ¡kiai stumdėsi, apsikeitė necenzÅ«riniais žodžiais, jokių smÅ«gių vienas kitam nesudavė, ko ir nebÅ«tų galėję, nes visÄ laik buvo įsikabinę vienas kito marÅ¡kinėlių, kuriuos abejus matė esant suplėšytus. Jis bandė vyrus iÅ¡skirti, tačiau nepavyko, po ko jis išėjo iÅ¡ patalpos. V. S. matė po 5-10 min. besėdintį savo automobilyje, nepastebėjo, kad Å¡is bÅ«tų sužalotas, negirdėjo, kad po konflikto bÅ«tų skundęsis sveikata.

Tokiu bÅ«du liudytojo          A. B. parodymai taip pat niekaip nepatvirtina nukentėjusiojo teiginių apie prieÅ¡ jį vartotÄ kaltinamojo smurtÄ . Nepaisant tam tikrų skirtumų liudytojo A. B. ir G. Å . parodymuose, taip pat tarp Å¡ių liudytojų ir paties kaltinamojo parodymų, esminės aplinkybės yra tapačios – tarp nukentėjusiojo V. S. ir kaltinamojo R. A. 2014-07-29 autoservise iÅ¡ties buvo kilęs konfliktas, kuris pasireiÅ¡kė tarpusavyje vartotais necenzÅ«riniais žodžiais, susistumdymu, įsikabinimu vienas į kitÄ , laikantis vienas kitam už marÅ¡kinėlių, besistumdant po poilsio kambarėlio patalpÄ , Å¡io susistumdymo metu pastumiant stalÄ ir nukentėjusiajam koja atsitrenkiant į jį, tačiau jokie smÅ«giai nei iÅ¡ R.

A., nei iÅ¡             V. S. pusės suduoti nebuvo, nukentėjusysis nebuvo pargriautas ant grindų, stalo, po konflikto jokiais sužalojamais ir sveikatos sutrikimais nesiskundė, vizualiai sužalojimai taip pat nesimatė. Galima sutikti su viena – kaltinamasis po nukentėjusiojo replikos neturėjo jokio bÅ«tinumo eiti paskui jį į poilsio patalpÄ , tačiau tai, kad pastarasis nenuleido iÅ¡sakytų žodžių negirdomis, ir nusekė paskui nukentėjusįjį, anaiptol, dar nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad jis pastarÄ jį sÄ moningais, kryptingais tyčiniais veiksmais sužalojo ar bent jau sukėlė tokį fizinį skausmÄ , kuris galėtų bÅ«ti pripažintas nusikalstamu ir pakankamu baudžiamajai atsakomybei konstatuoti.

Patikrinus bylos medžiagÄ , nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp R. A. veiksmų ir nukentėjusiajam nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės Å¡launies pavirÅ¡iuje, juo labiau, apskritai nėra jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smÅ«gis į nugarÄ bei penki smÅ«giai į galvos (teisme, sukonkretizuota į žandikaulio) sritį. Nėra jokio pagrindo teigti, jog susistumdymo metu R. A. sÄ moningai nukreipė savo pastangas pastumti V. S., kad Å¡is koja atsitrenktų į stalÄ ir susižalotų ar bent jau, kad jam dėl atsitrenkimo kiltų skausmas.BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma aiÅ¡kiai ir neginčytinai.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms, o Å¡iuo atveju privataus kaltinimo skundÄ pateikusiems asmenis, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis. Teismas konstatuoja, jog byloje ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus procesines priemones reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaltinamasis R. A. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas. Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų apmokėjimo Byloje privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V.

S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl              3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinus, jog kaltinamojo R. A. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, V. S. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas V. S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ pripažinti V. S. teiktas teisinės pagalbos iÅ¡laidas (569,43 Eur) proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti jas iÅ¡ R.

A.. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad                       R. A. iÅ¡teisintinas dėl nusikalstamos veikos padarymo, vadovaujantis BPK                  105 straipsnio 6 dalimi, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo atstovo praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                     303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : R. A. iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.V. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .V.

S. atstovo advokato V. S. praÅ¡ymÄ atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas (iÅ¡ viso 569,43 eurus) netenkinti.Nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 57-1-01263-14 jÄ pateikusiai institucijai, t. y. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos 2-ajam skyriui.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Julita Dabulskytė-Raizgienė