be9116f1-21cd-4df6-a7af-e61709187914 · Lietuvos apeliacinis teismas

?1Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-1076/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31302-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.4.4.3; 1.1.4.6; 1.1.4.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.6; 1.1.10.1, 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.1; 1.2.23.2.2.2; 1.2.23.8.1; 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistiesiems R.

Ž., P. K., L. A., gynėjams advokatams Eligijai Norkienei, Audriui Leonavičiui, Stanislovui Butkevičiui, Silvai Mardosaitei, Martynui Vilčinskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. Ž., P. K., J. J., nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko ir nuteistojo L. A. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo: L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas J.

J.) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas D. B., D. S.) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (disponavimas nešaunamuoju ginklu – svaidomaisiais peiliais) areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, L.

A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. L. A. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (disponavimas nešaunamuoju ginklu – durtuvu) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) (šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš L.

A. konfiskuoti kratos metu paimti 110 Eur. J. J. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėjus dalį Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, J. J. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai parų, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, P. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, R.

Ž. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėjus dalį Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, A. Ž. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. Ž. pripažintas pavojingu recidyvistu. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. B., S. M., T. Z., A. A., o Ž. T. ir D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: J. J. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, L. A. bei P. K. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad J. J., turėdamas tikslÄ platinti, organizavo sukurdamas nusikalstamos veikos planÄ bei numatydamas įvykdymo bÅ«dÄ , o L.

A. bei P. K., veikdami bendrai su G. K., kuris dėl Å¡ios veikos nėra kaltas, vykdė neteisėtÄ psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ , t. y. 2015 m. birželio 2 d., laikotarpiu nuo 10.46 val. iki 21.06 val., ir 2015 m. birželio 3 d., laikotarpiu nuo 10.58 val. iki 23.37 val., J. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bendraudamas su L.

A., naudojančiu SIM kortelę, kuriai priskirtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), užmaskuotai sutarė, kad L. A. per nusikaltimo vykdytojÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namus jam perduos 6,490 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. 2015 m. birželio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, J. J. pasitelkė tuose pačiuose pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį G. K., kad Å¡is surastų asmenį, kuris iÅ¡ L. A. įgys, laikys ir gabens psichotropinę medžiagÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namus. 2015 m. birželio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose G.

K., vykdydamas J. J. nurodymÄ , iÅ¡ nenustatytos SIM kortelės bendraudamas su P. K., naudojančiu SIM kortelę, kuriai priskirtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė susisiekti su L. A. dėl psichotropinės medžiagos įgijimo. 2015 m. birželio 3 d., laikotarpiu nuo 19.45 val. iki 22.19 val., P. K., vykdydamas G. K. nurodymÄ , iÅ¡ SIM kortelės, kuriai priskirtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendraudamas su L. A., naudojančiu SIM kortelę, kuriai priskirtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), sutarė dėl psichotropinės medžiagos įgijimo vietos Panevėžio rajone, Dembavoje. 2015 m. birželio 3 d., apie 22.19 val., Panevėžio rajone, Dembavoje, Å¡alia Pajuostės pl.

– JÅ«ros g. nereguliuojamos sankryžos, P. K. iÅ¡ L. A. įgijo 6,490 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriÄ laikė prie savęs ir gabeno automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. birželio 4 d., 00.20 val., kuomet kelyje Panevėžys – Å iauliai, Raudondvario gyvenvietės ribose, buvo sulaikytas, o minėta psichotropinė medžiaga rasta ir paimta asmens kratos metu. L. A. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė psichotropines medžiagas ir neteisėtai neÅ¡iojo du neÅ¡aunamuosius ginklus, t. y. nuo 2013 metų iki 2015 metų liepos mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone, per kelis kartus D.

B. už tyrimo metu nenustatytÄ sumÄ pardavė 10,04 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. liepos 28 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), už 40 eurų D. S. pardavė 1,650 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. liepos 28 d. 19.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines medžiagas – 0,152 g MDMA ir 0,324 g metamfetamino. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. liepos 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, automobilio VW Touran, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, laikė ir gabeno 2,02 g psichotropinės medžiagos metamfetamino bei minėtame automobilyje po vairuotojo pusės kilimėliu vežiojo gamykliniu bÅ«du pagamintus du svaidomuosius peilius, kurie yra priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų ginklų, iki 2015 m. liepos 28 d. 19.35 val., kuomet prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo laikinai sulaikytas ir minėtÄ medžiagÄ bei neÅ¡aunamuosius ginklus automobilio kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

L. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad turėdamas tikslÄ platinti neteisėtai laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagÄ , t. y. 2015 m. rugsėjo 25 d., apie 20.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), T. Z. ir S. M. už 70 eurų pardavė 2,380 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. rugsėjo 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, laikė prie savęs ir gabeno automobiliu VW Touran, valst.

Nr; (duomenys neskelbtini) didelį kiekį – 28,868 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino iki 2015 m. rugsėjo 25 d. 20.35 val., kuomet namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje buvo laikinai sulaikytas ir minėta psichotropinė medžiaga paimta asmens kratos metu. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. rugsėjo 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį – 133,37 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuomet 2015 m. rugsėjo 25 d. 20.35 val. buvo laikinai sulaikytas ir minėtÄ psichotropinę medžiagÄ bute atliktos kratos metu rado bei paėmė policijos pareigÅ«nai.

P. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė, gabeno psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ , neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2015 m. birželio 3 d., apie 23 val., laikė prie savęs ir gabeno automobiliu „VW Passat“, valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini) 0,511 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuomet kelyje Panevėžys – Å iauliai, Raudondvario gyvenvietės ribose, buvo sulaikytas, o minėtÄ psichotropinę medžiagÄ asmens kratos metu rado bei paėmė policijos pareigÅ«nai.

R. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai pardavė didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, t. y. 2015 m. liepos 6 d., apie 22 val., sodų bendrijoje „A“ (duomenys pakeisti), esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) g. 10 namo, D. B. už 2900 eurų pardavė ne mažiau kaip 68,387 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. R. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai perdavė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, neteisėtai laikė pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), t. y. 2015 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpiu nuo 18.41 val. iki 18.53 val., sodų bendrijoje „A“, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, ties (duomenys neskelbtini) g. 7 esančiu namu, A.

Ž. perdavė labai didelį kiekį – 376,630 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino bei minėtame name iki tos pačios dienos 21.00 val. laikė 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakÄ alfa-fenilacetoacetonitrilÄ ir 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakÄ 1-fenoil-2-propanonÄ (fenilacetonÄ ), kurio masė 0,588 g, kuomet Å¡iÄ medžiagÄ kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. A. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. 2015 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpiu nuo 18.41 val. iki 18.53 val., sodų bendrijoje „A“, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, ties (duomenys neskelbtini) g. 7 esančiu namu, iÅ¡ R.

Ž. įgijo labai didelį kiekį – 376,630 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriÄ laikė ir gabeno automobilio VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. 19.20 val., kuomet kelyje Panevėžys – Aristava – SitkÅ«nai, Å ilagalio gyvenvietės ribose, Panevėžio rajone, buvo laikinai sulaikytas, o minėtÄ psichotropinę medžiagÄ automobilio kratos metu rado bei paėmė policijos pareigÅ«nai. Apeliaciniame skunde nuteistasis R.

Ž. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Nuteistasis R. Ž. nurodo, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė įstatymÄ , pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus.

Teismas neiÅ¡tyrė ir tinkamai, tiesiogiai, iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų, vadovavosi tik tariamai jo (R. Ž.) kaltę pagrindžiančiais įrodymais, o jo nekaltumÄ patvirtinančių bei gynybos nurodytų įrodymų ir aplinkybių neiÅ¡dėstė, neanalizavo ir neįvertino, savo iÅ¡vadas grindė prielaidomis, bet ne patikimais ir neginčijamais įrodymais, byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepaÅ¡alintas abejones bei prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to kaltinimo vertino jo nenaudai.

Visos Å¡ios aplinkybės sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, jog jis savo pozicijos dėl kaltinimo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neiÅ¡sakė ir paaiÅ¡kinti kaltinamajame akte nurodytas veikų aplinkybes atsisakė. Tačiau faktiÅ¡kai jis, nors teisiamajame posėdyje ir nedavė parodymų, bet teismui suteikus paskutinį žodį, iÅ¡samiai paaiÅ¡kino savo pozicijÄ , kodėl nepripažįsta jam inkriminuojamų veikų ir pateikė pridėti prie bylos raÅ¡tu suraÅ¡ytÄ kalbÄ .

Nepaisant to, teismas nuosprendyje net neužsiminė apie jo pozicijÄ , nurodytÄ versijÄ , kuriÄ apeliantas cituoja savo skunde, ir dėl jos nepasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė kito nuteistojo Å¡ioje byloje A. Ž. parodymais, kuris siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl vaikų, tai pats patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir kaltu neprisipažino. Nuteistasis cituoja teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus A. Ž. parodymus ir teigia, kad jis pastarojo nieko nuvežti ir perduoti neprašė.

Pažymi, kad parodymų patikrinimo vietoje metu A. Ž. parodė (duomenys neskelbtini) g. Nr. 10 namelį bei vietÄ prie namelio Nr. 10, kur, neva, jam buvo paduota pakuotė. Å iuo atveju teismas neįvertino aplinkybės, kad jam (R. Ž.) pareikÅ¡tame kaltinime buvo nurodyta, jog labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino jis A. Ž. perdavė (duomenys neskelbtini) g. 7 name. Teismas nuosprendyje minėtÄ kaltinimÄ pakoregavo, nurodydamas „ties ...namu“. Todėl, apelianto nuomone, akivaizdu, kad ir D.

B., parodė tas pačias vietas, kaip ir A. Ž., nes tai buvo naudinga tyrimui. Tačiau galutinis kaltinimas jam (R. Ž.) buvo dėl neva veikos prie (duomenys neskelbtini) g. 7 namo, o ne prie namo Nr. 10, kaip, kad nurodė minėti nuteistieji. Akivaizdu, kad A. Ž. ir D. B. nurodytos aplinkybės prieÅ¡taravo kitiems renkamiems faktams, jų parodymai yra nepatikimi, neteisingi ir Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde taip pat cituoja nuteistojo D. B. parodymus apie amfetamino įsigijimo aplinkybes ir pažymi, kad pirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju 2015 m. liepos 30 d. pastarasis net neužsiminė apie jį (R.

Ž.), jo, kaip pardavėjo, pavardė atsirado tik 2015 m. lapkričio 5 d. atliekant D. B. parodymų patikrinimÄ vietoje, t. y. po L. A., iÅ¡ kurio D. B. pirkdavo narkotikus, sulaikymo. Pasak apelianto, vargu ar tai galima bÅ«tų vertinti kaip sutapimÄ . Be to, neaiÅ¡ku, kaip D. B. atpažindavo, kurie narkotikai buvo įsigyti iÅ¡ V., kurio niekas nenustatinėjo ir neapklausė, kurie – iÅ¡ L. A., o kurie – neva, iÅ¡ jo (R. Ž.), ir kodėl narkotikai, rasti kratos metu pas D. B., yra bÅ«tent jo (R. Ž.).

Teismas neįvertino ir D. B. parodymų, duotų 2015 m. lapkričio 12 d. teisme, kad jis niekada nebuvo prie namelių Nr. 7 ar Nr. 10, kad buvo tik gatvelėje ir net nežino, kur jie tiksliai yra. IÅ¡ fotonuotraukų, darytų 2015 m. spalio mėnesį, akivaizdu, kad sodo nameliai apaugę aukÅ¡tais krÅ«mais, tujomis ir net gi Å¡iuo metų laiku jokios galimybės matyti, kas vyksta sodo teritorijoje, nėra, juo labiau per atstumÄ . Procesinio veiksmo metu D. B. neva pats žinojo, kur tos vietos yra, jas rodė, o tai kelia tam tikrų minčių apie pareigÅ«nų suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Be to, D. B., duodamas atitinkamus parodymus, tikėjosi išvengti realios bausmės, kas ir matyti iš nuosprendžio. Abejonių, R. Ž. teigimu, kelia ir tai, kad D. B. teisme nedavė parodymų, nieko nepaaiškino, tik patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos teismas perskaitė. Apeliantas mano, kad D. B. savo parodymų neprisimena, todėl, bijodamas susipainioti, teismui nieko ir nepaaiškino, kad neišaiškėtų tikrosios narkotikų įsigijimo aplinkybės. Be to, niekas nenustatinėjo D.

B. pažįstamo, apie kurį pastarasis nurodė 2015 m. lapkričio 12 d. apklausiamas teisme ir kuris, neva, juos supažindino dėl amfetamino įsigijimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo liudytojo L. Å . parodymus. Teismas nurodė, kad Å¡is liudytojas parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 17 val., jis su A. Ž. ir pastarojo vaikais važiavo į Å¡io sodybÄ padėti dirbti. Po to jie nuvyko į kitus sodus, kurių vietos apibÅ«dinti negali. Ten sustojęs A. Ž. nuėjo į namÄ , kuriame buvo žmonių.

Su vienu jų A. Ž. kalbėjosi. Po kurio laiko A. Ž. iÅ¡ kažkur atsinešė maiÅ¡elį ir jį padėjo į automobilio bagažinę. Po to jie iÅ¡važiavo į KaunÄ . Iki Panevėžio juos palydėjo sode buvęs juodos spalvos BMW automobilis. Pravažiavus Panevėžį, juos sustabdė policijos pareigÅ«nai, liepė jiems iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio bei atidaryti bagažinę. Bagažinėje pareigÅ«nai rado kažkokį maiÅ¡elį ir jį paėmė. Tačiau faktiÅ¡kai minėtas liudytojas sunkiai sugebėjo duoti parodymus bei paaiÅ¡kinti teismui apie anksčiau duotus parodymus, o uždavus klausimÄ apie maiÅ¡elio atsiradimo aplinkybes, jų nepatvirtino ir paminėjo, kad sakė „turbÅ«t nešė“.

Liudytojas taip pat parodė, kad nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir nematė, kÄ A. Ž. dėjo į bagažinę, be to, paaiÅ¡kino, kad turi neįgalumÄ (3 grupę), jam akivaizdžiai buvo sudėtinga suvokti procesÄ . Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde cituoja ir liudytojo M. P., kurio tėvų sode jis įvykio metu gyveno, parodymus. Pažymi, kad pastarasis parodė, jog nei jis pats, nei tėvai jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, kas paliko kratos metu tėvų sode rastÄ Å¡virkÅ¡tÄ su neaiÅ¡kios medžiagos likučiais, nežino, taip pat nežino, ar tokias medžiagas vartojo R.

Ž.. Jis yra matęs Å¡virkÅ¡tÄ sodo namelyje, nes R. Ž. buvo leidžiami vaistai. Nuteistojo teigimu, vaistus jam leisdavo kaimynė I. P., bet teismas jos neapklausė. IÅ¡ liudytojo M. P. parodymų matyti, kad sode buvo ir dar du jo (R. Ž.) draugai, jie dalyvavo atliekant kratÄ , jų duomenys įraÅ¡yti, tačiau pastarieji taip pat nebuvo apklausti. Nors jam (R. Ž.) buvo pareikÅ¡tas kaltinimas ir pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, teismas Å¡ių duomenų neanalizavo. Apeliantas teigia, kad liudytojo T. M. parodymai, jog sekimo metu buvo užfiksuota, kad į sodybÄ , kurioje gyveno R.

Ž., atvažiavo mikroautobusas VW Transporter, A. Ž. atsinešė paketÄ ir pasidėjo į automobilį, neatitinka tikrovės, nes tuo metu aplinkui buvo žaluma, kuri viskÄ užstojo. Net ir tuo atveju, jei A. Ž. bÅ«tų įsidėjęs kokį nors neÅ¡ulį, niekas to negalėjo matyti, o paÅ¡alinių asmenų taip pat niekas nematė. Jis pats apie A. Ž. automobilyje rastas psichotropines medžiagas ir jų atsiradimÄ Å¡ioje transporto priemonėje nieko nežino, jos nėra su juo susijusios. Tai patvirtina ir liudytojo R.

A. nurodytos aplinkybės, kad sustabdžius A. Ž. vairuojamÄ automobilį ir jame suradus narkotines medžiagas, pastarasis pradėjo neigti, kad aptiktas paketas yra jo, bet negalėjo paaiÅ¡kinti, kam jis priklauso, o bevažiuojant į policijos įstaigÄ kaip ir pripažino, kad rastos narkotinės medžiagos yra jo, nes prasitarė, kad gabendamas narkotines medžiagas su vaikais pasielgė kvailai. Nuteistasis taip pat teigia, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta 2015 m. rugpjūčio 30 d. slapto sekimo pažymoje, nei A.

Ž., nei L. Å ., nei A. Ž. vaikai nebuvo užėję į namelį Nr. 7, nes jis pats (R. Ž.) buvo namelio terasoje ir joks L. Å . net nebuvo priėjęs prie jo. Jis matė tik A. Ž. ir vaikus, tačiau taip pat ne namo viduje. Be to, A. Ž. ne kartÄ nurodė, kad automobilį paliko prie namelio Nr. 10, o ne prie Nr. 7, tai užfiksuota ir 2015 m. rugsėjo 30 d. A. Ž. parodymų patikrinimo protokole, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo. Nuteistasis R. Ž. nurodo, kad jis ne kartÄ bendravo telefonu su D.

B., tačiau Å¡ie kontaktai buvo susiję su kompiuteriais, bet ne su narkotikais. Taip pat jis gana artimai bendravo su A. Ž., ne kartÄ pastarajam padėjo sodyboje, tarėsi dėl skardų, apdailos medžiagų, taip pat gintaro pavyzdžių ir kitais klausimais, todėl natÅ«ralu, kad dažnai bendravo telefonu. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad jo gynėja baigiamojoje kalboje iÅ¡sakė reikÅ¡mingus argumentus, kurių teismas, iÅ¡skyrus nusikaltimo padarymo vietÄ , neanalizavo, negretino iÅ¡sakytų pastebėjimų su kitais įrodymais, bet jų ir nepaneigė.

Visų pirma, kaltinime dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimo D. B. nurodytas laikas, t. y. apie 22 val., yra nerealus. Byloje yra užfiksuotas 2015 m. liepos 6 d. tik 22.05 val. vykęs jo ir D. B. telefoninis pokalbis (įraÅ¡as Nr. 2653), kurio metu jie kalbasi apie kažkokį susitikimÄ . Taigi, jei D. B., gyvenantis Dembavoje, netgi labai greitai susiruoÅ¡tų vykti pas jį (R. Ž.) į Panevėžio rajonÄ , visai kitoje miesto pusėje, tai pervažiuoti iÅ¡ vieno rajono į kitÄ , nuvažiuoti į sodus, nežinant tiksliai adreso, užimtų ne trumpiau nei pusvalandį.

Å iuo atveju, nuteistasis mano, kad teismas turėjo remtis V. P. parodymais, kad 2015 m. liepos 6 d. jis buvo su Å¡eima soduose, žvejojo su R. Ž., nuo upės grįžo apie 22 val., liko nakvoti ir jokių automobilių, paÅ¡alinių žmonių sode nepastebėjo. Ä®rodinėjant Å¡iÄ veikÄ , bÅ«tų logiÅ¡ka apklausti ir kitus asmenis, tuo metu buvusius sode, t. y. V. P. žmonÄ , dukrÄ , sÅ«nų, ar jie nematė kokių tai aplinkybių, ar nebuvo kokių tai susitikimų. SÅ«nus M. P. buvo apklaustas, tačiau dėl kitų veikų, bet ne dėl 2015 m. liepos 6 d. epizodo.

Nuteistasis teigia, kad kaltinimas dėl metamfetamino pardavimo D. B. grindžiamas vien tik pastarojo parodymais, jokių kitų įrodymų byloje nėra. Be to ir D. B. teisme (2015 m. lapkričio 12 d.) aiÅ¡kino ne apie 2015 m. liepos 6 d. įvykį, bet nurodė visai kitas aplinkybes, t. y. kad jis 2015 m. pavasarį soduose už (duomenys neskelbtini) kaimo neva įsigijo iÅ¡ R. Ž. 1 kg už 2900 Eur. Tuo tarpu jis kaltinamas 68,387 g pardavęs už tuos pačius 2900 Eur, kai pagal rinkos kainÄ minėta suma už tokį kiekį yra nelogiÅ¡ka.

D. B. teisme teigė, kad apie 700 g jau buvo iÅ¡platinęs. Tai reiÅ¡kia, kad turėjo likti apie 300 g. Jeigu ir buvo tie 300 g likę, neva įsigyti iÅ¡ jo (R. Ž.), tai tokia kaina vis tiek negalėjo bÅ«ti, o kaltinime nurodytas kitas svoris. Duomenų, kad 68,387 g metamfetamino D. B. įsigijo bÅ«tent iÅ¡ jo (R. Ž.), byloje nėra. Juk pastarasis yra patvirtinęs, kad net apie 20 kartų yra pirkęs narkotikus iÅ¡ L. A., be to, minėjo, kad tÄ patį 2015 metų pavasarį pažįstamo V. dėka už 2900 Eur neva įsigijo 1 kg narkotikų ir tuos pinigus sumokėjo V..

Todėl kyla klausimas, kodėl asmuo vardu V. nėra nustatytas ir nėra apklaustas? Gal Å¡iuo atveju veikė organizuota grupė, kuriÄ sudarė visai kiti asmenys, gal 68,387 g metamfetamino įsigyti iÅ¡ V.? Teismas Å¡iuo atveju, kilus abejonėms, gali atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir nustatyti asmenį vardu V.. D. B. yra nurodęs, kad V. su juo (R. Ž.) gali bÅ«ti susijęs giminystės ryÅ¡iais, tačiau faktiÅ¡kai jis yra naÅ¡laitis, augo vaikų namuose ir jokių giminaičių vardu V. neturi. Apeliantas pažymi, kad D.

B. teigė, jog už 5 nešiojamus kompiuterius neva gavo 4000 Eur, tačiau gauti tokius pinigus už naudotus kompiuterius nerealu. D. B. taip pat nurodė, kad susitiko su juo (R. Ž.) 2015 m. pavasarį, nors jie susipažino tik po birželio 20 d. Vėlesnėse apklausose tas laikotarpis tampa jau kitu, po to sukonkretinamas ir kažkodėl nusprendžiama, kad tai vyko liepos 6 d. Tokios aplinkybės yra visiškai nepagrįstos, todėl D. B. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, jokių kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų dėl psichotropinės medžiagos pardavimo šiam asmeniui byloje nėra.

Telefoninių pokalbių nuotrupos yra paimtos iÅ¡ konteksto, jos neatitinka bylos medžiagos vietos ir laiko prasme. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis turėjo pragyvenimo Å¡altinį ir jokių reikalų su D. B. dėl narkotikų nebuvo. Be to ir pats D. B. patvirtino, kad vežė jį (R. Ž.) į sodus po darbų Panevėžio mieste, „Rožyne“, prie nuosavo namo. Už darbÄ jam buvo atlyginta, taigi ir čia jis turėjo papildomų pajamų. Dėl psichotropinės medžiagos perdavimo A. Ž., apeliantas papildomai nurodo, kad iÅ¡ paties A.

Ž., liudytojų parodymų, kitos bylos medžiagos matyti, jog A. Ž. niekada nėra buvęs (duomenys neskelbtini) g. 7 name, todėl ir ko nors supainioti negalėjo. IÅ¡ visų nustatytų aplinkybių, kratos protokolo yra akivaizdu, kad jis (R. Ž.) taip pat nebuvo sodo namelyje, nes buvo terasoje. A. Ž. jis nieko neperdavė nei name, nei prie gyvatvorės, nes tuo metu negalėjo vaikščioti, abi jo kojos buvo sugipsuotos. Nuteistasis pažymi, kad A. Ž. paminėjo, jog jam už psichotropinės medžiagos perdavimÄ niekas nieko nežadėjo, tačiau kitose apklausose nurodė, kad R.

Ž. jam už kažkÄ Å¾adėjo 300 eurų. Tokios kalbos, pasak apelianto, tikrai nebuvo, todėl A. Ž. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip duoti norint palengvinti savo padėtį ar savaip interpretuoti visÄ situacijÄ . Nuteistasis R. Ž. teigia, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotų ir į bylÄ pateiktų pokalbių frazės visiÅ¡kai neatitinka tos esmės, to turinio, kÄ yra nurodęs A. Ž.. Pastarasis visai kitaip interpretuoja, kuris kuriam galėjo skambinti, uždavus klausimus negalėjo prisiminti kai kurių aplinkybių.

A. Ž. nurodė, kad R. Ž. buvo pas jį atvykęs į namus rugpjūčio mėnesio viduryje, nors akivaizdu, kad to nebuvo. Jis (R. Ž.) lankėsi Kaune dėl sportinės aprangos įsigijimo, tad galėjo būti toks susitikimas, tačiau tai negali būti siejama nei su narkotikais, nei su kokiomis nors paslaugomis, todėl tokie A. Ž. parodymai taip pat turėtų būti vertinami kritiškai. Kalba galėjo būti apie skardas, rugpjūčio mėnesio pokalbių išklotinėse jos taip pat minimos ir tai yra logiška, nes tiek jam (R.

Ž.) buvo reikalingos medžiagos tvarkantis prie sodo namelio, tiek A. Ž. sodyboje jos galėjo bÅ«ti reikalingos. A. Ž. patvirtino, kad R. Ž. jo sodyboje Anykščių rajone genėjo medžius, buvo nuvykęs jos aptvarkyti. Dirbant Å¡iuos darbus buvo reikalinga atitinkama apranga, avalynė, įrankiai, juos jis buvo atsivežęs į sodybÄ . Nors atlikus ekspertizę ant maišų su narkotine medžiaga, iÅ¡imtų 2015 m. rugpjūčio 30 d. automobilio kratos metu, buvo rastas jo (R. Ž.) genotipas, niekas nepaneigė ir nesiaiÅ¡kino, ar tie maiÅ¡ai nebuvo palikti jam (R.

Ž.) pas A. Ž. sodyboje. Natūralu, kad drabužius susipakavus į maišus, ant maišelio rankenos ir buvo rastas jo (R. Ž.) genotipas. Lygiai taip pat ant kito maišo viršutinio laisvojo krašto, kur yra suimamas maišelis, galėjo būti rastas jo genotipas ir jis to neginčija. A. Ž. galėjo tuos pačius maišus panaudoti kokiems nors žemės ūkio produktams susidėti ir parsivežti iš sodybos, galėjo tie maišai būti panaudoti ne tik daržovėms, bet ir kitiems dalykams, kažkokiems paketams.

Gi jis pats su Å¡ia A. Ž. veikla nėra susijęs, jis neturėjo galimybės sužinoti, kÄ ir dėl ko A. Ž. veža. Nors teigiama, kad jis kreipėsi į A. Ž. dėl paslaugos, tačiau joks pokalbis apie kokiÄ nors paslaugÄ nėra užfiksuotas. Paskutiniai jo (R. Ž.) pokalbiai užfiksuoti 2015 m. rugpjūčio 12 d., po to jis iÅ¡vyko į UkrainÄ , iÅ¡ kur jį pargabeno po patirtos traumos, todėl lieka neaiÅ¡ku, apie kokias paslaugas kalbama. Nustatyta tik tiek, kad pats A. Ž. skambino ir siÅ«lėsi užvažiuoti, pakalbėti, aplankyti, po to, važiuodamas iÅ¡ sodybos, užvažiavo su vaikais ir L.

Å .. Jis pats A. Ž. paimti kokį tai paketÄ iÅ¡ gyvatvorės neprašė. Apeliantas pažymi, kad iÅ¡ pradžių A. Ž. teigė, jog paketÄ jam iÅ¡ savo automobilio bagažinės prie namelio Nr. 10 padavė M. P.. Pastarojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau akistatos metu tokios aplinkybės buvo paneigtos. Tai rodo, kad A. Ž. yra linkęs keisti parodymus. Be to, teisme A. Ž. net keletÄ kartų pakartojo, kad buvo labai supykęs ant R. Ž., savęs ir ant viso pasaulio, prikalbėjo visokių dalykų, nes buvo labai neramu dėl vaikų.

LogiÅ¡ka, kad esant tokiai situacijai, pastarasis galėjo prikalbėti nebÅ«tų dalykų ir apie jį (R. Ž.). Juolab, kad per laikotarpį, kai jis buvo iÅ¡vykęs į UkrainÄ , neužfiksuoti jokie skambučiai į LietuvÄ , kurie galėtų kažkaip susieti jį su A. Ž.. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad slapto sekimo suvestinėje nurodyta, jog L. Å . iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nors iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad pastarasis iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Be to, slaptÄ sekimÄ atlikę pareigÅ«nai negalėjo matyti realaus veiksmo dėl įvykio vietoje esančios tvoros ir medžių, juolab, kad A.

Ž. automobilis buvo paliktas ne prie namelio Nr. 7, kurio terasoje tuo metu buvo jis (R. Ž.), o prie namelio Nr. 10, kitoje gatvės pusėje. KÄ A. Ž. nešėsi ar nesinešė, įdėjo ar neįdėjo į automobilį, pareigÅ«nai matyti taip pat negalėjo, nes buvo per toli, jie negalėjo prieiti taip arti, kad nesukeltų įtarimo. Nuteistasis pažymi, kad ir liudytojas T. M. teisme pripažino, jog kiemo galėjo ir nesimatyti. Å is liudytojas nurodė, kad gal jie kiemÄ ir matė, tačiau remiantis tokiais parodymais nuteisti žmogų ilgalaike laisvės atėmimo bausme negalima.

Darytina iÅ¡vada, kad dėl to, jog pareigÅ«nams realiai nesimatė nei sodo namelis Nr. 7, nei prie sodo namelio Nr. 10 esantis automobilis, kas kÄ nešė ar dėjo, ar ėjo tuščiomis rankomis, buvo apsiribota tik slapto sekimo pažymos suraÅ¡ymu ir nepateikta slapto sekimo vaizdo medžiaga. Kaip liudytojas apklaustas V. R. parodė, kad jis Å¡iÄ pažymÄ tik pasirašė, ji buvo jau suformuluota ir atspausdinta, jis pasitiki pareigÅ«nais. Apelianto nuomone, tokių duomenų nepakanka, kad pripažinti jį kaltu padarius sunkų nusikaltimÄ .

Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento paskelbtos Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnis, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnis) taikymo apžvalgos išvadas bei teigia, kad ir jo atžvilgiu buvo padaryti pažeidimai dėl operatyvinių veiksmų panaudojimo teisėtumo ir apimties. Nuteistasis nurodo, kad krata jo gyvenamojoje vietoje buvo pradėta 2015 m. rugpjūčio 30 d. 21 val., tačiau neaišku, kada ji buvo pabaigta.

Jis pats su kratos protokolu buvo supažindintas tik 31 dienÄ . Sodybos savininkė E. P. nebuvo apklausta nei dėl kratos metu surastos striukės priklausomybės, nei dėl Å¡virkÅ¡to ar dėžutės, įvairių kitų aplinkybių. Ä® kratos protokolÄ yra įraÅ¡yti du paÅ¡aliniai asmenys (V. J. ir Da. B.), kurie buvo iki pat kratos pabaigos, yra jų paraÅ¡ai, nurodytos tikslios jų gimimo datos, tačiau ir jie dėl paminėtų aplinkybių nebuvo apklausti, taigi lieka neaiÅ¡ku, kÄ jie su savimi atsivežė ir turėjo.

Kratos protokole minima ant sienos kabėjusi juodos spalvos striukė, tačiau kam ji priklauso, nenustatyta, net gi jam (R. Ž.) toks klausimas nebuvo užduotas. Jis nėra namo savininkas, tik kažkurį laikotarpį jame gyveno, ir ta striukė galėjo bÅ«ti ne jo. Dėl kitų iÅ¡imtų daiktų jis taip pat nebuvo apklaustas. Buvo iÅ¡imtas planÅ¡etinis kompiuteris su vaizdo medžiaga, patvirtinančia, kad jis turėjo pragyvenimo Å¡altinį, nuolat vykdavo į UkrainÄ , kur atlikdavo meninius darbus. Be to, užsiimdavo tatuiruotėmis, prie namelio atliko įvairius apdailos darbus.

Minėtoje iÅ¡imtoje planÅ¡etėje buvo ir gintarų pavyzdžiai, apie kuriuos ikiteisminio tyrimo metu neužsimenama, bet apie juos A. Ž. minėjo savo parodymuose. Å ios aplinkybės turėjo bÅ«ti patikrintos. 1.1. Apeliantas teigia, kad visi jo pokalbiai su A. Ž. nepagrįstai interpretuojami kaip kalbos apie narkotikus, jų įsigijimÄ , vežimÄ ir pan., nes juose nėra nė vieno žodžio ar frazės, kuriuos bÅ«tų galima sieti su uždrausta veika. Be to, iÅ¡ jo paimtame planÅ¡etiniame kompiuteryje yra iÅ¡likęs susiraÅ¡inėjimas „Skype“ programa su G.

Å . dėl 12 000 Lt skolos atgavimo. Mano, kad pareigÅ«nai galėjo patikrinti ir apklausti šį asmenį, kiek jis gali bÅ«ti siejamas su tiriama nusikalstama veika. Niekas nepaneigė aplinkybės, kad A. Ž. su juo (R. Ž.) kalbėjo ne tik apie skardas, bet tuo metu galėjo bÅ«ti kalba ir apie G. Å . skolÄ , kad viskas „susijudins“. IÅ¡ „Skype“ programos iÅ¡klotinių akivaizdu, kad jis (R. Ž.) aktyviai bandė Å¡iÄ skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti, tačiau net gi Å¡ie pokalbiai su A. Ž. apie „susijudinimÄ â€œ interpretuojami kaip, neva, kokių tai narkotinių medžiagų ieÅ¡kojimas.

Visa tai rodo, kad šiuo atveju tiesiog visais įmanomais būdais buvo siekiama, kad jam (R. Ž.) būtų inkriminuota ši nusikalstama veika. 1.2. Nuteistasis teigia, kad metamfetamino perdavimo, pardavimo faktai šioje byloje tiesiog preziumuojami, remiantis nustatytu šios medžiagos gabenimo faktu, teismo išvados šioje dalyje nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo numatytu būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, kaltinimai jam dėl labai didelio kiekio metamfetamino perdavimo bei prekursorių laikymo nekonkretūs, grindžiami prielaidomis.

Neginčijamas konstatavimas, kad A. Ž. gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, savaime nereiškia, jog būtent jis (R. Ž.) jas jam perdavė. 1.3. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis R. Ž. nurodo, kad jam buvo leidžiami vaistai nuo skausmo. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojas V. P.. Liudytojas M. P. minėjo matęs švirkštus ant stalo, tai visiškai natūralu. Netgi jei būtų įrodyta, kad jis (R. Ž.) kažkaip susijęs su tais švirkštais, lieka nepaneigta, kad jie yra likę nuo suleistų vaistų.

Vaistus jam leidusi sodo kaimynė I. P. nebuvo apklausta apie tai, kada ji leido ir kokius vaistus, kokiais Å¡virkÅ¡tais, ar ji turėjo savo, ar tai buvo jo (R. Ž.), ar dar kitomis aplinkybėmis atsiradę Å¡virkÅ¡tai. Nebuvo analizuota ir jo iÅ¡sakyta versija apie darbus sode pavasarį, galimai balandžio mėnesį, kai tvarkė gyvatvorę ir rado dėžutę, kurios nebuvo atidaręs. Joje galėjo bÅ«ti Å¡virkÅ¡tas. Byloje nurodyta, kad Å¡virkÅ¡tas buvo rastas pirÅ¡tinėse, darbinėse, tiksliau viena pirÅ¡tinė buvo įdėta į kitÄ , kas yra natÅ«ralu, sode dirbant, kad neperÅ¡laptų.

Jis nematė, kada ir kokiomis aplinkybėmis kratos metu buvo surastas minėtas Å¡virkÅ¡tas, nematė, kas ko ieÅ¡kojo namelyje, nes sulaužytomis kojomis neturėjo galimybės stebėti pareigÅ«nų veiksmus visose patalpose vienu metu. Nežino, kokio pobÅ«džio medžiaga buvo rasta Å¡virkÅ¡te, apie tokiÄ nėra girdėjęs, tad galimai tai buvo vaistų nuo skausmo likučiai. Kokie vaistai jam buvo leidžiami, tiksliai nežino, bet tai turbÅ«t galėtų nurodyti sodo kaimynė, tačiau Å¡ių aplinkybių niekas nesiaiÅ¡kino, nes tai nebuvo naudinga tyrimui. 1.4.

Sprendžiant dėl asmens kaltės, tikslo, bÅ«tina atskleisti kaltininko tyčios turinį, t. y. konstatuoti, kad kaltininkas suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, psichotropinės ar pirmos kategorijos pirmtakai (prekursoriai), bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobÅ«dį ir jų siekė. Å iuo atveju jis nežinojo apie kokių nors prekursorių egzistavimÄ ar laikymÄ . 1.5. Nuteistasis pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259-260, 263 ir 266 (kaip ir BK 261 bei 264) straipsnius galima, jei neteisėtai disponuojama narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar jų pirmos kategorijos pirmtakais (prekursoriais), kurie yra Å¡ių nusikalstamų veikų dalykas.

Nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais (prekursoriais), dalykas yra tiesiogiai minimas straipsnio dispozicijoje, todėl jis turi įtakos konstatuojant nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko padarytoje veikoje ir įrodinėtinas kiekvienoje byloje. Taigi išvadai, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais (prekursoriais), pagrįsti, be kita ko būtina nustatyti, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis.

Kvalifikuojant veikÄ pagal atitinkamÄ BK 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas apraÅ¡omas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veikÄ kaltininkas padarė. Nustatant narkotinių, psichotropinių medžiagų ar pirmos kategorijos pirmtakų rūšį, pavadinimÄ , savybes, kiekį ir kt., be kitų įrodymų, paprastai reikalinga specialisto iÅ¡vada arba ekspertizės aktas. Taigi, nenustačius prekursoriaus kiekio, nusikalstama veika, numatyta BK 266 straipsnio 1 dalyje, jam negalėjo bÅ«ti inkriminuojama.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti jam naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis P. K. teigia, kad skundžiama teismo nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesÄ , ir suformuota teismų praktika (cituojamos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2006, 2K-P-2018/2008, 2K-283/2008, 2K-34/2009), byloje esančias ir teisminio nagrinėjimo metu nepaÅ¡alintas abejones bei prieÅ¡taravimus vertino jo (P. K.) nenaudai ir tuo pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ .

Apeliantas nurodo, kad jis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir paaiÅ¡kino visas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Jis nurodė, kad tai, jog L. A. jam perduotame pakete yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga, suprato tik tuomet, kai jį sustabdė policijos pareigÅ«nai ir atlikę asmens kratÄ pradėjo klausinėti, kas pakete yra. Tuomet jis ir pagalvojo, kad paketėlyje gali bÅ«ti narkotinė medžiaga. Be to, asmens kratos metu policijos pareigÅ«nai jo (P. K.) piniginėje rado ir paėmė užspaudžiamÄ maiÅ¡iukÄ su amfetaminu, kurį anksčiau buvo nusipirkęs savo reikmėms, nes tuo metu vartojo Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ .

Nuteistasis pažymi, kad važiuodamas automobiliu jis bandė prakrapÅ¡tyti iÅ¡ L. A. gautÄ paketėlį ir pažiÅ«rėti, kas jame yra, tačiau to padaryti nepavyko, o tai patvirtina, kad iki sulaikymo ir asmens kratos atlikimo jis tikrai nežinojo, kad iÅ¡ L. A. įgijo psichotropinę medžiagÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo metamfetaminÄ . Apie tai, kÄ jis turi nuvežti į KaunÄ , nei brolis G. K. telefoninio pokalbio metu, nei L. A. susitikimo metu nesakė, tik padavė į folijÄ susuktÄ apie 5 cm skersmens kamuoliukÄ bei 100 eurų kurui.

Nors jis pats tuo metu vartojo psichotropines medžiagas, tačiau jas įsigydavo supakuotas į užspaudžiamus permatomus plastikinius maiÅ¡elius, o ne susuktas kamuoliukuose ar dėžutėse. Todėl kai L. A. padavė jam kažkokį kamuoliukÄ , nesusimÄ stė apie tai, kas jame yra. Pagalvojo, kad tai gali bÅ«ti kažkas nelegalaus, telefono kortelės, USB raktas ar pan. Veždamas norėjo pasižiÅ«rėti, kas supakuota į tÄ kamuoliukÄ , tačiau nespėjo, nes sulaikė policijos pareigÅ«nai. Tokias aplinkybes jis nurodė pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ esmės tÄ patį sakė ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ne viskas iÅ¡ jo žodžių į protokolÄ buvo užraÅ¡yta.

Tai faktas, kuris iš esmės nepaneigtas pirmosios instancijos teismo priimtame skundžiamame nuosprendyje. Jokio tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas jis neturėjo, tik norėjo padėti savo broliui G. K. ir darė tai, ko šis paprašė telefoninio pokalbio metu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis (P. K.) bent bendrais bruožais žinojo apie gabento iš L. A. gauto paketo turinį, tėra prielaida, spėjimas, o ne neginčijamais įrodymais paremta išvada. Tai, kad L. A. ir J.

J. telefoninių pokalbių metu spėliojo, kur jis (P. K.) dingo (tuo metu jis buvo sulaikytas), tikrai neįrodo, jog jam buvo žinoma apie Å¡ių asmenų daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jis sÄ moningai joje dalyvavo. Nuteistasis P. K. atkreipia dėmesį į tai, kad paskambinti bei susitikti su kitu asmeniu, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, L. A., jo prašė brolis G. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimo dalyvavimo padedant platinimo tikslais įsigyti metamfetaminÄ yra nutrauktas, konstatuojant, jog jis nežinojo, kokios nelegalios paslaugos reikia J.

J.. O Å¡tai jis (P. K.), anot pirmosios instancijos teismo, jau galimai žinojo, ko praÅ¡o jo brolis G. K. ir sÄ moningai sutiko daryti nusikalstamÄ veikÄ , įsigyti, gabenti ir perduoti psichotropinę medžiagÄ . Apeliantas teigia, kad Å¡iuo atveju jo tyčia platinti psichotropinę medžiagÄ ar sÄ moningas noras padėti tai daryti kitiems kaltinime įvardintiems asmenims nėra įrodytas, todėl jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. J. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti, paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad jis buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, organizatorius, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi, įvertinant, kad pataisos namuose neturi drausminių nuobaudų, ir jam paskirtÄ bausmę sumažinti iki minimalios.

Nuteistasis J. J. teigia, kad nei byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, nei slapto sekimo suvestinės neįrodo, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius. BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę, jai vadovavęs ar koordinavęs grupės narių veiklÄ , parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Ir Å¡is jo poelgis įvertintas 6 metais nelaisvės, kai jam liko vos 2 mėnesiai baigti atlikti 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Dėl Å¡ių priežasčių, apelianto manymu, aplinkybė, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius, turėtų bÅ«ti iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinta.

Teismas Å¡iuo atveju turėtų remtis ir humaniÅ¡kumo principais, faktiÅ¡kai jis tik pasikėsino įgyti psichotropinę medžiagÄ , jo veiksmai nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ . Narkotinių medžiagų jis prašė parÅ«pinti tik savo asmeninėms reikmėms, nes pataisos namuose jų įsigyti yra brangu, įrodymų, kad jis siekė platinti, pardavinėti, byloje nėra. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nedavė parodymų, nes gydėsi priklausomybę narkotinėms medžiagoms pataisos namuose atidarytame reabilitacijos centre, kuriame lankė daug programų, buvo abstinencijos bÅ«senos.

Ä® tai teismas, nuteistojo nuomone, turėtų atsižvelgti. Teisme jis pilnai prisipažino ir gailisi, su kitais nuosprendyje nurodytais nuteistaisiais nėra susijęs. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas Martynas Vilčinskas praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį A. Ž. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, pripažinti A. Ž. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirti bausmę, Å¡velnesnę, negu numatyta įstatymo.

Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog A. Ž. kaltu neprisipažino, nes pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų gailėjosi, nurodė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. kad narkotines medžiagas, kurios 2015 m. rugpjūčio 30 d. buvo rastos jo vairuojamame automobilyje, jam perdavė R. Ž., jos buvo supakuotos į paketÄ . Jis pats nežinojo, kas buvo pakete, jo turinio neapžiÅ«rinėjo, nes R.

Ž. pasitikėjo. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų L. Š., R. A. parodymai. Liudytojas R. A., dalyvavęs sulaikant A. Ž., parodė, kad sulaikymo metu pastarasis negalėjo paaiškinti, kas yra paketo viduje, o atidarius jį ir nurodžius, kad jame galimai yra narkotinės medžiagos, atrodė nustebęs ir nusivylęs. Iš byloje esančių specialisto išvadų matyti, kad ant maišų, paimtų A. Ž. automobilio kratos metu, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. Ž. genotipu, A.

Ž. pėdsakų ant 5 maiÅ¡elių, į kuriuos buvo supakuotos narkotinės medžiagos, nebuvo rasta. Tuo tarpu teismas, iÅ¡kraipydamas A. Ž. ir liudytojo R. A. parodymus, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir priėmė neteisingÄ ir neteisėtÄ nuosprendį. Gynėjas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį galima tik esant tiesioginei tyčiai, kai asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nori taip veikti.

Pasak apelianto, iÅ¡ aptartų bylos įrodymų akivaizdu, kad A. Ž. veiksmuose nėra subjektyviųjų Å¡io nusikaltimo požymių, t y. jis nesiekė atlikti nusikalstamos veikos, už kuriÄ buvo nuteistas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip A. Ž. kaltę patvirtinantį įrodymÄ Ä¯vertino duomenis, gautus vykdant R. Ž. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nes iÅ¡ R. Ž. ir A. Ž. pokalbio turinio (2 t., b. 1. 128-133) matyti tik tiek, kad Å¡ie asmenys kalbasi apie susitikimo laikÄ ir vietÄ , tačiau ne apie vienokios ar kitokios nusikalstamos veikos vykdymÄ .

Gynėjas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. nepagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu. Mano, kad teismas tokį sprendimÄ priėmė neteisingai įvertinęs ir nurodęs paties A. Ž. parodymus, t. y. ignoruodamas pastarojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas taip pat pažymi, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje byloje Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1A-15-396/2018), kuriame formuojama teismų praktika yra prieÅ¡inga skundžiamam nuosprendžiui.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Ž. bausmę, neįvertino visų tam reikÅ¡mingų aplinkybių, o tai turėjo įtakos netinkamam BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareigÅ«nams sulaikius nuteistÄ jį, pastarasis prisipažino, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis. A. Ž. duoti parodymai buvo reikÅ¡mingi BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nusikalstamai veikai nustatyti. Å ias aplinkybes patvirtina nuteistojo apklausos protokolai.

Be to, A. Ž. neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo, nes visiÅ¡kai prisipažino ir analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė apklausiamas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Visų Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. NusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens savo ir kitų asmenų nusikalstamų veiksmų vertinimas, jų atskleidimas yra svarbus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals.

BylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, A. Ž. tvirtino, kad gailisi dėl savo veiksmų. Taigi nuteistojo kritinis požiÅ«ris į savo padarytus veiksmus leidžia pagrįstai manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ne tik Å¡iuo metu, bet ir ateityje. Nuteistasis A. Ž. dirba pagal darbo sutartį, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , augina tris mažamečius vaikus. Be abejo, pirmiau nurodytos aplinkybės nepaÅ¡alina A. Ž. padarytos veikos pavojingumo, jo atsakomybės už padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , tačiau tai yra pagrindas pripažinti jas nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

A. Ž. ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, Å¡eimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryÅ¡ius, Å¡eimos ir darbinius santykius. Esant Å¡ioms aplinkybėms, visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, padariniai, kaltininko asmenybė, jo veiksmai po nusikaltimo padarymo, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju yra aplinkybės, patvirtinančios, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta ir A. Ž. paskirta sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Nors A. Ž. anksčiau teistas, tačiau tai negali bÅ«ti priežastimi Å¡ioje byloje netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. A. gynėjas advokatas Stanislovas Butkevičius praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria L. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas D. B.), BK 260 straipsnio 3 dalį, ir Å¡ioje dalyje L. A. priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. SkundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl L.

A. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas J. J.), BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas D. S.) pakeisti, paskiriant L. A. švelnesnes bausmes. Nuteistojo L. A. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas epizoduose dėl psichotropinės medžiagos platinimo J. J. ir dėl psichotropinės medžiagos platinimo D. S. nepagrįstai L. A. prisipažinimo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pastarasis pripažino, kad atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, kad byloje fiksuoti jo ir J.

J. pokalbiai nurodytais telefonų numeriais bei laiku tikrai vyko, o jų esmė buvo ta, kad J. J. prašė perduoti per kitÄ asmenį, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, P. K., praÅ¡omas medžiagas, pokalbių su J. J. metu amfetaminÄ ar metamfetaminÄ (tikslaus pavadinimo nežinojo ir pats) buvo sutarę vadinti telefoniukais, pakrovėjais ir pan. L. A. taip pat pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pardavė D. S. 1,650 g metamfetamino ir už tai jam galėjo bÅ«ti sumokėta 40 eurų. Be to, L. A. paaiÅ¡kino teismui, kad psichotropines medžiagas įsigydavo iÅ¡imtinai savo reikmėms, nes buvo vartojantis asmuo, platinti jų neturėjo tikslo.

Tokiu atveju, nesant kitų įrodymų, teismas iÅ¡ kaltinimo turėjo paÅ¡alinti aplinkybę, kad nuteistasis įsigijo psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ platinti. IÅ¡ bylos matyti, kad be L. A. prisipažinimo teismui bÅ«tų buvę sunku nustatyti Å¡ių nusikalstamų veikų aplinkybes ir jose dalyvavusius asmenis, iÅ¡siaiÅ¡kinti užšifruotus telefoninius pokalbius. Todėl teismo iÅ¡vada, kad nėra L. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas Å¡iuo atveju netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė per griežtas bausmes. Nesant L. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas turėjo vadovautis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis ir paskirti Å¡velnesnes bausmes. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. A. kaltu dėl psichotropinės medžiagos platinimo D. B., netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo įrodymų vertinimo klausimais suformuotos teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2006, 2K-532/2012, 2K-402/2013).

Pažymi, kad nuteistasis L. A. parodė, jog su D. B. jį siejo draugiÅ¡ki santykiai, jie bendravo Å¡eimomis, vieni pas kitus dažnai lankydavosi. Tiek D. B., tiek jis pats vartojo metamfetaminÄ , tad teko tai daryti ir kartu, tačiau jokia prekyba su D. B. nevyko. Vartodavo tiek kiekvienas savo medžiagas, tiek kurio nors vieno iÅ¡ jų. Esant tokiems L. A. parodymams, pasak gynėjo, teismas turėjo pareigÄ ypatingai kruopščiai juos patikrinti, tačiau to nepadarė, juos tiesiog atmetė, prioritetÄ suteikdamas nuteistojo D.

B., siekusio iÅ¡vengti realios laisvės atėmimo bausmės už jo paties padarytus nusikaltimus, parodymams, kurie prieÅ¡tarauja ne tik L. A., bet ir nuteistosios A. A. parodymams, kitiems byloje esantiems įrodymams. PagrindÄ abejoti D. B. parodymais sudaro ir labai gera jo atmintis, prisimenant datas ir skaičius, kitas aplinkybes, nes teisme perklausius garso įraÅ¡o, atlikto įtariamojo D. B. apklausos metu, fragmentÄ paaiÅ¡kėjo, kad ne pastarasis pasakojo kaip vyko tariamas medžiagų pirkimas, bet tyrėja, galimai iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos užduodama klausimus, į kuriuos D.

B. atsakydavo teigiamai. Gynėjas pažymi, kad materialinė L. A. padėtis buvo gera, jis turėjo darbÄ , butÄ , lėšų pragyvenimui pakako. Nuteistojo L. A. gynėjas nurodo, kad teismas Å¡iame epizode rėmėsi 2015 m. liepos 30 d. asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad D. B. atpažino L. A., kaip asmenį, iÅ¡ kurio apie 2 metus laiko Panevėžio mieste ir rajone pirkdavo narkotikus „amfÄ â€œ (t. 14, b. 1. 58-62). Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju teismui turėjo sukelti abejonių „labai gera“ D.

B. atmintis. Nors pastarasis viskÄ gerai prisiminė, tačiau negalėjo konkretizuoti datų, kada pirko „amfÄ â€œ iÅ¡ L. A., ir nurodė tik laikotarpį nuo 2013 m. iki 2015 m. Be to, gynėjas kelia klausimÄ , dėl kokios priežasties toks procesinis veiksmas buvo atliktas. Gal taip norėta sustiprinti D. B. parodymų reikÅ¡mę, kaip jis padėjo ikiteisminiam tyrimui, nors ir buvo pažįstamas tiek su A. R. (Abromaitiene), tiek ir su L. A., bendravo su jais, kartu pietaudavo, turėjo reikalų dėl kompiuterio remonto ir pan.

Kitų įrodymų, patvirtinančių L. A. kaltę dėl psichotropinių medžiagų platinimo D. B., byloje nėra. Kita vertus, byloje yra daugybė įrodymų, patvirtinančių, kad D. B. platino psichotropines medžiagas kitiems asmenims, todėl D. B. ir reikėjo „bendradarbiauti“ su ikiteisminiu tyrimu, kad iÅ¡vengti realios laisvės atėmimo bausmės, kÄ jis ir pasiekė, nes teismas jam skyrė simbolines bausmes. Apeliantas nurodo, kad L. A. pripažino ir tai, jog pardavė T. Z. psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ , taip pat 28,868 g Å¡ios medžiagos gabeno automobiliu.

Esant byloje surinktiems įrodymams, kad L. A. psichotropines medžiagas įsigydavo iÅ¡imtinai savo reikmėms, nes buvo vartojantis asmuo, platinti jų neturėjo jokio tikslo, todėl teismas, nesant kitų įrodymų, turėjo paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad nuteistasis įsigijo psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ platinti. Ir Å¡iame epizode be L. A. prisipažinimo teismui bÅ«tų buvę sunku nustatyti inkriminuotos veikos aplinkybes, iÅ¡siaiÅ¡kinti telefoninių pokalbių turinį, todėl teismo iÅ¡vada, kad nėra L.

A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas Å¡iuo atveju netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei paskyrė per griežtÄ bausmę. Gynėjas skunde akcentuoja L. A. parodymus, kad 133,37 g psichotropinės medžiagos jis niekada nebuvo įgijęs ir kokiu bÅ«du toks kiekis galėjo atsirasti jo bute, neįsivaizduoja. Teigia, kad esant tokiems L. A. parodymams, teismas turėjo itin kruopščiai patikrinti visus bylos duomenis, kaip to prašė nuteistasis ir jo gynėjas, nes baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas L. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, rėmėsi liudytojų T. M., Ar. R., R. A. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros, kratų protokolais, specialistų iÅ¡vadomis, taip pat rėmėsi tariamu L. A. prisipažinimu, kad jo namuose yra labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Å iuo atveju teismas, gynėjo teigimu, vėl gi padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliantas teigia, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje, ypač epizode dėl disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino, tiek ikiteisminį tyrimÄ , tiek atskirus veiksmus atlikę asmenys (Å¡ioje byloje liudytojai) grubiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tariamu įtariamojo pripažinimu laikant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neįvertinus, kokia tuo metu buvo įtariamojo sveikatos bÅ«klė.

Teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo L. A. kaltės įrodytumo neatitinka įstatymo ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų, nes kaltinamojo kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas prioritetÄ suteikė tam tikriems įrodymams ar jų daliai, nevertindamas įrodymų visumos, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) ir padarydamas bylos įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl L. A. tyčios pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvimo. L. A. policijos pareigÅ«nai sulaikė 20 val. 35 min. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo atliekama L. A. asmens krata (pradėta 20 val. 45 min. baigta – 21 val. 35 min., vieta – Tulpių g. 60, Panevėžys, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose (toliau – Panevėžio AVPK).

Gynėjas atkreipia dėmesį į L. A. paraÅ¡Ä ir pažymi, kad niekas nesidomėjo pastarojo sveikatos bÅ«kle nei sulaikymo metu, nei vėliau. Kaip nurodė L. A., tuo metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl su juo negalėjo bÅ«ti atliekami jokie procesiniai veiksmai, ne tik kad nedalyvaujant gynėjui, bet ir jam dalyvaujant. Niekur tai nėra užfiksuota, todėl tik teismo psichologinė psichiatrinė ekspertizė gali nustatyti, kokios bÅ«klės tuo metu buvo L. A. ir ar su juo buvo galima atlikti kokius nors veiksmus.

Ekspertizė neatlikta, visi veiksmai – neteisėti. Taigi, net jei ir buvo L. A. sulaikymo metu ar kratos metu tariamai duoti jo paaiÅ¡kinimai teisėsaugos pareigÅ«nams, jie buvo gauti nesilaikant BPK nustatytų taisyklių, nes nuteistasis negalėjo pasinaudoti BPK 21 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sudaryti galimybę dalyvauti gynėjui. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Ä¯statymų nenumatytu bÅ«du gauti paaiÅ¡kinimai negali turėti aukÅ¡tesnės įrodomosios vertės už BPK nustatyta tvarka užfiksuotus parodymus.

Neužtikrinus jokių įtariamojo asmens teisių per BPK nenumatytÄ procedÅ«rÄ gauti paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi labiau įrodymų sampratÄ atitinkančiais ir patikimesniais duomenimis už duomenis, užfiksuotus BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro suraÅ¡ytame apklausos protokole (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141 (Teismų praktika Nr. 29), 2K-350/2013). Pirmosios instancijos teismas Å¡ių duomenų gavimo teisėtumo nepatikrino, neužtikrino teisingo bylos nagrinėjimo.

L. A. tariamai duoti paaiÅ¡kinimai jį sulaikiusiems policijos darbuotojams dėl jų neatitikimo BPK 20 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sÄ vokai negalėjo bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, nes paaiÅ¡kinimai gauti ne įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalies pažeidimas). Gynėjas pažymi, kad L. A. automobilio krata buvo atliekama dar nebaigus pastarojo asmens kratos (automobilio krata pradėta 21 val., baigta 21.25 val.). Negana to, dar L. A. paskelbiamas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimas dėl kratos, kuriame joks laikas iÅ¡ viso nenurodytas.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nutarimas jau buvo suraÅ¡ytas anksčiau ir kelia abejonių dėl kratos L. A. bute bei labai didelio kiekio narkotinių medžiagų „atsiradimo“ jame. Kratos bute metu jau tariamai L. A. pats pateikė narkotines medžiagas. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu L. A. nurodė, kad pateikė informacijÄ apie maiÅ¡elius, svarstykles, bet ne apie labai didelį kiekį medžiagų. Apeliantas vėl gi atkreipia dėmesį į L. A. paraÅ¡Ä ir teigia, kad pastarasis, bÅ«damas neapsvaigęs, pasiraÅ¡o visiÅ¡kai kitaip.

Tariamas prisipažinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas dar ir dėl to, kad kitÄ dienÄ praneÅ¡ime apie įtarimÄ L. A. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (bet ne 3 dalį) nurodomas ir kitas medžiagų kiekis – 300 g psichotropinės medžiagos, kuri rasta 2015 m. rugsėjo 25 d. 22 val. 55 min. kratos metu jo bute (nors įtarime nėra nurodyta, kad ji pateikta savanoriÅ¡kai, supakuota į kelis maiÅ¡elius, juodos spalvos kojinę), ir tik vėliau kratos protokole „atsiranda“ „savanoriÅ¡kas pateikimas“, o tai kelia abejonių dėl kratos protokolo suraÅ¡ymo laiko ir datos.

NežiÅ«rint į tai, L. A. atsisakė duoti parodymus dėl sveikatos bÅ«klės. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kratos protokole nenurodytas dar vienas dalyvavęs asmuo – liudytojas S. R., kurio parodymų nevertino ir teismas. Protokole nurodyta, kad L. A. nurodė, jog draudžiamus daiktus, t. y. narkotines medžiagas ir svarstykles, pateiks pats, bet nėra jo paraÅ¡o, o L. A. duodamas parodymus nurodo, kad jis kalbėjo apie svarstykles ir tai, kÄ Å¾inojo, bet ne apie „atsiradusius daiktus“, nes apie juos informacijos neturėjo ir nežinojo, kad jie yra.

Ikiteisminis tyrimas neatliko, o teismas netikrino, ar tÄ dienÄ iÅ¡ L. A. paimtų maiÅ¡elių turinys – narkotinės ar psichotropinės medžiagos sutampa su „radinio“ turiniu, nes neatliktas joks tyrimas, nesiaiÅ¡kinta dėl „radinio“ kiekio (svorio) ir jeigu tai savanoriÅ¡kas daiktų pateikimas, tai kodėl atlikta krata, o ne poėmis. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas Ar. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2015 m. rugsėjo 25 d. vykdant L.

A. slaptÄ sekimÄ apie 20.11 val. prie (duomenys neskelbtini) namo privažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipęs T. Z. nuėjo į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), 20.24 val. T. Z. sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Tačiau byloje nėra filmuotos medžiagos, todėl lieka neaiÅ¡ku, kaip liudytojas nustatė, kad T. Z. užėjo į L. A. butÄ . Tokių aplinkybių nepatvirtino nei liudytojas R. A., nei Č. K., dalyvavę atliekant T. Z. automobilio sekimÄ . Be to, liudytojas Ar. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad buvo atliekamas rastos medžiagos svėrimas paimtomis svarstyklėmis, kad tai labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino jis sužinojo tik iÅ¡ Kriminalistinių tyrimų centro.

Pasak apelianto, abejonių kelia ir liudytojo T. M. parodymai. Å is liudytojas 2016 m. gruodžio 5 d. apklausos metu apie jokį rastos medžiagos svėrimÄ paimtomis svarstyklėmis taip pat nenurodė, kaip nenurodė ir kiekio, tik iÅ¡ Kriminalistinių tyrimų centro sužinojo, kad tai labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tik vėliau, prokuroro iniciatyva pakviestas papildomai apklausai į teismÄ , Å¡is liudytojas nurodė aplinkybes, apie kurias nieko nesakė ankstesnių apklausų metu.

Teismas suteikė prioritetÄ minėtų liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymams, nors bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, jog pastarieji buvo informuojami apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ byloje, o tai reiÅ¡kia, kad jų parodymai remiasi tomis aplinkybėmis, kurios nustatytos ikiteisminiu tyrimu, o ne jų pačių slapto sekimo ar kratos metu sužinotomis ir užfiksuotomis aplinkybėmis. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl gynybos iÅ¡sakytų abejonių, kada ir kaip atsirado byloje liudytojų patikslinimai dėl aplinkybių, kratų ir laiko. 2015 m. gruodžio 18 d.

T. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad L. A. asmens krata buvo pradėta 20.45 val., truko apie 10 min. ir buvo baigta 20.55 val., o jo suraÅ¡ytame L. A. asmens kratos protokole įraÅ¡ytas asmens kratos pabaigos laikas 21.35 val. yra techninė klaida. Å iuo atveju teismas neatsakė į gynybos iÅ¡kelta klausimÄ , ar tai yra dokumentų klastojimas, bandymas „suderinti“ ne nurodytu laiku atliktų procesinių veiksmų laikÄ , ir kaip tokios „klaidos“ turi bÅ«ti sprendžiamos procesiÅ¡kai. Kitas „derinimo lapas“ jau yra T.

M. paaiÅ¡kinimas prokurorui, kuris gautas ne apklausiant šį pareigÅ«nÄ kaip liudytojÄ , atliekant akistatÄ ar kitais procesiniais veiksmais, bet, esant pradėtam tyrimui, tai įforminama paaiÅ¡kinimu, kuriame net nenurodytas suraÅ¡ymo laikas, o tokį „paaiÅ¡kinimÄ â€œ galima suraÅ¡yti bet kada. T. M. savo paaiÅ¡kinime nurodė aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs 2016 m. gruodžio 5 d. liudytojo apklausos metu, t. y. kad „L. A. nei žodžiu, nei raÅ¡tu neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo dėl minėtÄ vakarÄ gynėjo dalyvavimo atliekant procesinius veiksmus su juo ...

AVPK tarnybinėse... (ar namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje) buvo atliekama asmens krata ... automobilyje psichotropinių medžiagų nėra, tačiau yra namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys... kratos metu L. A. kviestinių nepageidavo, ... protokolÄ pasirašė... Butas prieÅ¡ kratÄ atrakintas ir po kratos užrakintas raktu, paimtu asmens kratos metu pas L. A.“. Gynyba nurodė, kaip vertintinas toks patikslinimas. Panevėžio apygardos prokuratÅ«rai buvo pateiktas L. A. gynėjo skundas dėl neteisėtų veiksmų, taip pat ir kratos bute.

Å is skundas 2015 m. gruodžio 23 d. prokuroro R. P. nutarimu buvo atmestas, todėl, pasak gynėjo, akivaizdu, kad Å¡ie pataisymai buvo reikalingi L. A. gynėjo skundui atmesti. AnalogiÅ¡kai, siekiant atmesti gynėjo skundÄ ir galimoms protokolų raÅ¡ymo tariamoms klaidoms iÅ¡taisyti, atsirado ir liudytojo E. S. paaiÅ¡kinimas. Apeliantas taip pat pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas Ar. R. 2017 m. gegužės 24 d. posėdyje parodė, jog daiktus pateikė L. A., įėjus į butÄ jis pasakė, kad padėta miegamajame, prie lovos, paaiÅ¡kino, kad tai milteliai, jis pats vartoja, tai buvo narkotinė medžiaga metamfetaminas, amfas irgi buvo.

Pastarųjų aplinkybių liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir jo įgytų specialių žinių dėl Å¡ių medžiagų Å¡altinio, nenurodė. Atsakydamas į klausimÄ dėl L. A. bÅ«senos kratos metu, liudytojas parodė, kad „jam nepasirodė įtartina“, nors tai buvo akivaizdu, tai patvirtina L. A. paraÅ¡ai, jo parodymai. Toliau liudytojas, atsakydamas į klausimus, „prisiminė“, kad vėliau atvyko posÅ«nis. Liudytojas T. M. parodė, kad kratos metu L. A. pats pasakė, jog yra narkotinių medžiagų, protokolÄ rašė Ar.

R., o jis buvo su L. A., rado maiÅ¡elį (bet ne maiÅ¡elius) su gelsvos spalvos medžiaga, L. A. elgėsi normaliai. Tačiau Å¡is liudytojas nenurodė dar vieno asmens – S. R., taip pat nenurodė aplinkybių, kaip pateko į butÄ . Å ie abu liudytojai teisme buvo apklausti pakartotinai ir liudytojas Ar. R. jau parodė, kad kratos metu rasti paketai preliminariai buvo sveriami ant svarstyklių, pirÅ¡tų atspaudų nenuėmė (ir taip viskas aiÅ¡ku – skundo autoriaus pastaba), o prokurorui perskaičius kai kuriuos dokumentus, įskaitant dalį specialisto iÅ¡vados, jau patvirtino, kad paketai buvo sudėti juodos spalvos kojinėje, maiÅ¡eliuose, nors tokių aplinkybių anksčiau nebuvo nurodęs, taip pat teigė, kad identifikavo svorį su tomis svarstyklėmis, nors tai neįmanoma.

LiudytojÄ T. M. į 2018 m. sausio 10 d. posėdį „atsivedė“ prokuroras, nes bus apžiÅ«rimos svarstyklės. Ir tuomet liudytojas T. M. nebegalėjo prisiminti, ar svarstyklių dangtelis buvo tvarkingas, teigė, kad kratos protokole nurodytas medžiagos svoris (apie 300 g) nėra tikslus, gal svėrė virtuvinėmis svarstyklėmis, buvo iÅ¡ardę kojinę, matė kas joje yra, svėrė kartu su Č. V., nors tokių liudytojo nurodytų svarstyklių nėra, liudytojas Č. V. tokių aplinkybių, kaip ir liudytojas S. R., nenurodė.

Liudytojas S. R. teisme parodė, kad bute buvo vienas, iÅ¡einant pro duris, jį sulaikė policijos pareigÅ«nai, kurie buvo trise, kad miegamajame buvo rastas kažkoks paketas, tikslaus dalyvavusių asmenų pokalbio neprisimena, virtuvėje buvo paimtos svarstyklės ir maiÅ¡eliai. Tokių aplinkybių, kad L. A. bÅ«tų parodęs pareigÅ«nams kažkokį paketÄ miegamajame, Å¡is liudytojas nenurodė. Be to, Å¡io liudytojo parodymai kelia abejonių dėl policijos pareigÅ«nų patekimo į L. A. butÄ ir jų parodymų, kad į jį pateko su L.

A. asmens kratos metu rastais raktais, nes iÅ¡ liudytojo S. R. parodymų matyti, kad jie laukė, kol pastarasis iÅ¡eis, ir tik tada pateko į butÄ . Å iuo atveju policijos pareigÅ«nų parodymai yra priderinti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir keitėsi po procesinių veiksmų atlikimo (specialisto iÅ¡vadų, dėl rastų daiktų svėrimo ir kt.), o teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Gynėjo teigimu, bÅ«tent paminėtų liudytojų policijos pareigÅ«nų, o ne nuteistojo L. A., parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes Å¡ie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Apeliantas taip pat nurodo, kad iÅ¡ L. A. parodymų matyti, jog 2015 m. rugsėjo 25 d. jo bute buvo G. J., kuriam buvo uždrausta susitikti su L. A., ir, atvykus T. Z., visi kartu išėjo iÅ¡ buto. Tačiau G. J. niekur neminimas, taigi, slapto sekimo pažyma yra nepilna, ji neatitinka tos dienos įvykių. Lieka neaiÅ¡ku ir tai, kodėl T. Z. ir L. A. buvo sulaikyti, o G. J. – ne. Pastarasis pirmÄ kartÄ , t. y. 2015 m. liepos 28 d., buvo sulaikytas kartu su L. A., pas jį buvo rastas Å¡virkÅ¡tas, tabletė, jis prisipažino dėl narkotinių medžiagų vartojimo 2015 m. liepos 26-27 dienomis, bet eigos tam nėra (2015 m. liepos 29 d.

G. J. apklausos protokolas). Å ios aplinkybės, pasak gynėjo, rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo Å¡aliÅ¡kas, o teismas pritarė tokiems veiksmams. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. J. patvirtinto, kad buvo pas L. A. bute. Liudytojas V. R. teisme parodė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. slapto sekimo pažymÄ surašė iÅ¡ pareigÅ«nų duomenų, tarnybinių, bendros duomenų ataskaitos, o duomenys įslaptinti. Taigi viskas paslepiama po „slaptumu“. Gynėjas pažymi, kad viena motyvuoto sprendimo funkcijų – parodyti Å¡alims, kad jos buvo iÅ¡klausytos, taigi teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir teismo pareigÄ motyvuojant sprendimÄ parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti.

Å iuo atveju teismas praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti ir iÅ¡slaptinti slapto sekimo ir ataskaitos duomenis netenkino, nors tokie duomenys saugomi 3–5 metus (liudytojo V. R. parodymai), tuo labiau, kad V. R. paaiÅ¡kino, jog slapto sekimo metu filmuojama ir daromi garso įraÅ¡ai tada, kai tai daryti yra techninės galimybės, ir nenurodė, kad Å¡iuo atveju tokių galimybių nebuvo. Apelianto teigimu nekelia abejonių tai, kad slapto sekimo metu buvo filmuojama, o veiksmai atliekami ne pagal BPK nuostatas. Siekiant, kad nepaaiÅ¡kėtų ikiteisminiam tyrimui nenaudingos aplinkybės, informacija nepateikiama, o kita informacija – sunaikinama prokuroro nutarimu, kad galimai nepaaiÅ¡kėtų neteisėti veiksmai atliekant kratÄ ir kt.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad L. A. buvo sulaikytas tik 2015 m. rugsėjo 26 d. 00.45 val., o visi veiksmai su juo atliekami nuo faktinio sulaikymo laiko 2015 m. rugsėjo 26 d. 20.35 val. Taigi, tiek krata L. A. bute, tiek po to sekę veiksmai yra neteisėti, tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymais. Be to, 2015 m. rugsėjo 25 d. veiksmai atlikti ne BPK nustatyta tvarka, t. y. Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos – slaptas sekimas ir kiti metodai bei veiksmai – tęsiami toliau, po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o galimai teisėtai prasidėję teisėsaugos institucijų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius, todėl vykdant šiuos veiksmus surinkti įrodymai yra gauti neteisėtais būdais.

Kriminalinės žvalgybos nuostatos suponuoja reikalavimÄ , kad formaliai nusikalstami teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmai turi bÅ«ti tęsiami tik tiek, kiek yra bÅ«tina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims iÅ¡aiÅ¡kinti (kas jau buvo padaryta, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija yra suformulavęs bendrÄ nuostatÄ , kad kriminalinės žvalgybos veiksmai, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , negali bÅ«ti tęsiami, o ypač negali bÅ«ti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę, toks Institucijų elgesys neatitinka tyrimÄ atliekančių teisėsaugos institucijų veiklos tikslų, prieÅ¡tarauja esminėms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei baudžiamojo proceso tikslams.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos praÅ¡ymÄ apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus, nors tai buvo bÅ«tina, siekiant iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, sudarant galimybę praÅ¡yti byloje paskirti ekspertizę. Teismas pareikalavo iÅ¡ Kriminalistinių tyrimų centro vokÄ su jame esančiomis (kaip spėjama) psichotropinėmis medžiagos, tačiau voko turinys liko neiÅ¡tirtas, nes vokas nebuvo atidarytas. Gynyba buvo iÅ¡kėlusi abejones dėl to, kad 2015 m. spalio 7 d. užduotyje Nr.50-U-1524 ir 2015 m. gruodžio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(6312)-IS1-7625 yra neatitikimų dėl daiktų apraÅ¡ymo.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad visi daiktai sudėti į kartoninę dėžę, pakuotė nepažeista. Tačiau kratos metu apraÅ¡yta, kad į juodos spalvos kojinę supakuoti plastikinis paketas, sudarytas iÅ¡ keturių, vienas į kitÄ sudėtų bespalvių maiÅ¡elių su gelsvos spalvos drėgna medžiaga, ir plastikinis paketas, sudarytas iÅ¡ dviejų, vienas į kitÄ sudėtų bespalvių plastikinių maiÅ¡elių su gelsvos spalvos drėgna medžiaga. Kratos metu dalyvavę asmenys Ar. R., T. M. ir Č.

V. apie medžiagos įpakavimÄ duoda kitokius parodymus, neatitinka medžiagos įpakavimas, o nurodoma dar biri medžiaga (be spalvos), nors pateikta gelsva drėgna medžiaga, kuri negali bÅ«ti biri. Tyrimo rezultatuose (2-as iÅ¡vados lapas) nurodoma paketo Nr. 0064845 masė yra atitinkamai 199,95 ir 105,68 g, bendra masė 284,75 g, kurių sudėtyje yra metamfetaminas, kurio laisvosios bazės masė yra 133,37 g (46,8%). Pasak gynėjo, remiantis Å¡ia iÅ¡vada, kažkokiu bÅ«du sužinoję liudytojai policijos pareigÅ«nai Ar.

R. bei T. M. ir davė parodymus, nors apie tai nebuvo nurodę ikiteisminio tyrimo metu. Be to, liko neatsakyta į klausimÄ , kodėl juodos spalvos kojinėje yra tik metamfetamino pėdsakai, o nėra kitų medžiagų pėdsakų. L. A. tokios medžiagos nebuvo įsigijęs, net nebuvo pasidalinęs su kitais asmenimis, o tai galimai kito asmens turėta medžiaga, kuri įvardijama pas kitus kaltinamuosius. Specialistas neiÅ¡skyrė, kokios yra priemaiÅ¡os, ar tai nėra medžiaga – kreatinas ir kt. 2015 m. gruodžio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(6314)-IS1-7776 nurodyta, kad objektai netinkami asmens identifikavimui (dėl rankų pėdsakų).

Jeigu tai bÅ«tų L. A. įsigyti milteliai, jam liečiant, sveriant ar pan., bÅ«tų likę pirÅ¡tų atspaudų pėdsakų. 2016 m kovo 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(6313)-IS1-259 nurodyta, kad nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR ant atliekant kratÄ L. A. bute 2015 m. rugsėjo 25 d. paimtų daiktų. Jeigu tai bÅ«tų L. A. daiktai, be jokios abejonės bÅ«tų likę pėdsakų, kaip tai nurodyta dar kitoje specialisto iÅ¡vadoje (2015 m. spalio 27 d.

Nr.l40-(6310)- IS1-7061), t. y. kad ant L. A. kairės ir deÅ¡inės rankų yra rasti psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakai. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad juodos spalvos kojinė po cheminių tyrimų yra netinkama biologinių pėdsakų tyrimui. IÅ¡ L. A. paimti rankų pirÅ¡tų atspaudai, rankų nuoplovų pavyzdžiai, DNR, tačiau, atlikus daktiloskopinį tyrimÄ , L. A. rankų pirÅ¡tų pėdsakų nerasta, o kitokie tyrimai, iÅ¡skyrus DNR, siekiant nustatyti kratos metu rastų miltelių priklausomybę, neatlikti.

Taigi, išskyrus neteisėtu būdu kratos metu gautus duomenis bei kitų bylos įrodymų neatitinkančius liudytojų T. M., Ar. R. ir Č. V. parodymus, jokių kitų duomenų, kuriuos būti galima pripažinti įrodymais ir kurie patvirtintų, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos metu rasta juodos spalvos kojinė (net nebuvo naudojamos techninės priemonės – filmuojama, fotografuojama, fiksuojama garso įrašu, kad įtvirtinti tokius duomenis) su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos priklauso L.

A., byloje nėra. Apelianto teigimu, teismas Å¡iuo atveju visus įrodymus turėjo vertinti taip, kaip epizode dėl disponavimo neÅ¡aunamuoju ginklu – durtuvu, ir L. A. iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad teismas atėmė galimybę L. A. pateikti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, nes iÅ¡reikalavus medžiagÄ iÅ¡ Kriminalistinių tyrimų centro, vokas nebuvo atidarytas ir jo turinys nepažiÅ«rėtas, motyvuojant tuo, kad gynėjas ir kaltinamasis nėra specialistai, pakuotė nepažeista, todėl netikėti ekspertu nėra pagrindo.

Kad pakuotė nepažeista, abejonių nekyla, bet kas yra paketo viduje – kokia tai medžiaga, jos sudėtis, nėra nustatyta, abejonės nepaÅ¡alintos. Be to, neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kiek ir iÅ¡ kokių asmenų buvo rastas, paimtas bendras kiekis psichotropinių medžiagų, kiek pateikta ekspertams, kiek jų priduota. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė ir BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas bei paskyrė L. A. per griežtÄ bausmę. Pažymi, kad L. A. parodė, jog savo reikmėms psichotropines medžiagas pirkdavo nuolat, nes jas vartojo, kartais pirkdavo didesniais kiekais.

Taigi, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis padarė kelias atskiras nusikalstamas veikas. Konstatavęs, kad nuteistojo kaltė dėl visų inkriminuojamų veiksmų yra įrodyta, teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad visos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos laikytinos tęstiniu nusikaltimu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Ž. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis P. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti arba, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Nuteistojo J. J. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo A. Ž. gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis L. A. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų R. Ž., P. K., J. J., nuteistojo A. Ž. gynėjo ir nuteistojo L. A. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo L. A. gynėjo ir nuteistojo P. K. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, nuteistųjų R. Ž., J. J. ir nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis nuteistojo L. A. ir P. K. atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o L. A. atžvilgiu ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis, 328 straipsnio 1, 2 punktai). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų R.

Ž., P. K., J. J., A. Ž. ir L. A. kaltės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavus psichotropinėmis medžiagomis ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Dėl nuteistųjų J. J. ir P. K. apeliacinių skundų argumentų Kaip matyti iš nuteistųjų J. J. ir P. K. apeliacinių skundų turinio, pastarieji neginčija pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje P. K.

įgijo iš L. A. 6,490 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį laikė su savimi ir gabeno vykdamas automobiliu iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip pat, kad šie veiksmai buvo atlikti J. J. prašymu, siekiant, kad minėta psichotropinė medžiaga būtų perduota pastarajam į pataisos namus. Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje surinktais įrodymais nustatyti jo veiksmai, atlikti siekiant gauti psichotropinės medžiagos, nepagrįstai įvertinti kaip neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga organizavimas.

Nuteistasis P. K. teigia, kad jo veiksmai įgyjant iÅ¡ L. A. paketėlį su metamfetaminu, jį laikant prie savęs ir gabenant automobiliu nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes iÅ¡ L. A. įgyto į folijÄ suvynioto kelių centimetrų skersmens apskritimo formos paketėlio turinys veikos padarymo metu jam nebuvo žinomas, t. y. jis nesuvokė, kad įgijo, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagÄ , jo tyčia platinti psichotropinę medžiagÄ ar sÄ moningas noras padėti tai daryti kitiems kaltinime įvardintiems asmenims nėra įrodytas.

Teisėjų kolegija Å¡iuos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatoriumi laikomas asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Pažymėtina, kad organizatoriaus veikÄ apibÅ«dinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruoÅ¡imui, pvz., parenka ir (ar) palenkia asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo bÅ«dus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2012, 2K-7-29-942/2016, 2K-297-222/2016 ir kt.).

Å ioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, įskaitant paties nuteistojo J. J. parodymus, nustatyta, kad J. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, siekdamas gauti metamfetamino, kreipėsi į L. A. ir susitarė, kad pastarasis Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ perduos jam į pataisos namus per kitÄ asmenį. Taip pat J. J., pasitelkęs tuose pačiuose pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantį G. K., surado asmenį, t. y. pastarojo brolį P. K., kuris atliks minėtÄ metamfetamino perdavimo funkcijÄ .

Å ioje byloje atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuoti J. J. telefoniniai pokalbiai, iÅ¡ kurių matyti, kad pastarasis, telefonu susitaręs su L. A. dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino platinimo į pataisos namus per P. K., ir toliau nuolat telefonu kontaktavo su L. A. ir kontroliavo metamfetamino perdavimo P. K. procesÄ , davė L. A. nurodymus dėl metamfetamino įpakavimo bei kiekio („ten paskutinį kartÄ buvo irgi į kamuolį, ane, viskas susukta <...> nu bet taip pat reikėtų padaryti, žinai“, „kiek ten to svorio supakavus tÄ telefonÄ , daug bus ar ne <...> nu ti žinai, jeigu mest <...> trisdeÅ¡imt gramų koksai, ne?“, „sakau, gal apsitvarkei prieÅ¡ darbus, gal kažkÄ pasidėliojai, ane <...> nu tuos reikaliukus, žinai, <...> aÅ¡ perklausiu, man reikia viskÄ Å¾inot deÅ¡imt kartų, man žinai, kad“), taip pat dėl atlygio P. K. už metamfetamino pergabenimÄ (sužinojęs, kad L.

A. nebuvo pervesti žadėti pinigai, J. J. sako: „daba galvoju, žinai, kÄ daryt, bÅ«tum padavęs da ten Å¡imtÄ euriukų jiems ant kelionės ir visks, į daba galvoju ... kaip čia padaryt <...> tu duok jam Å¡imtÄ eurų ir tas nesÄ mones duok, tuos telefonus ... ir Å¡imtÄ eurų <...> tris Å¡imtus, tris Å¡imtus matysi eurų <...> Å¡imtÄ pasiimk sau, Å¡imtÄ eurų, kurį paduosi Å¡iandien, ane“), derino L. A. ir P. K. susitikimo laikÄ ir kontroliavo jų veiksmus ( 2015 m. birželio 2 d. 20.58 val. vykusio pokalbio metu J.

J. sako L. A.: „rytoj atlėktų, ane, tau, po septynių“. L. A. nurodžius, kad jam bÅ«tų geriau dar Å¡iandien, J. J. sako: „einu aÅ¡ paskambinsiu, paklausiu, ar Å¡iandien bÅ«t gerai atsikratyt“. Praėjus kelioms minutėms paskambinęs L. A., J. J. nurodo: „šiandien gal ramu. Gal rytoj po darbo atlėks, ane“ <...> planuojam, planuojam taip <...> aÅ¡ į darbÄ da einu, tai va ir sudėliosiu viskÄ <...> tarp septynių, aÅ¡tuonių“. 2015 m. birželio 3 d. 10.58 val. vykusio pokalbio metu J.

J. teiraujasi L. A.: „A tai mÅ«sų planas, tai viskas galioja, po septynių?“, o L. A. atsakius teigiamai, nurodo: „prieÅ¡ darbo galÄ dar pasuksiu“. 20.33 val. vykusio pokalbio metu J. J. sako L. A.: „aÅ¡ ten buvau iÅ¡sigavęs ten, tÄ Å¾inai, kad privažiuotų tas“. L. A. nurodžius, kad P. K. atvyks, tik Å¡iek tiek vėliau, J. J. teiraujasi: „tai jÅ«s susizvanijot vienu žodžiu? <...> gerai, aÅ¡ tik tiek norėjau žinoti <...> kad gi, žinai, viskas bÅ«tų tvarkoje, žinai“. 21.16 val. vykusio telefoninio pokalbio metu J.

J. vėl teiraujasi L. A.: „ar jÅ«s ten apsitarę, ar ne su tais kaimiečiais susitikt?“. 23.37 val. vykusio pokalbio metu J. J. sako L. A.: „nu, aÅ¡ vėl biÅ¡ki patrukdžiau tave <...> bet man suprati, knieti, žinai, sakau, visks tvarkoj, ar ne, padangų nensuproga, nieks nenusproga, ne?“) (2015 m. spalio 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas (t. 2, b. l. 2-42). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. J. veiksmus įvertino kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, parengimÄ bei vadovavimÄ jai, tokie nuteistojo veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatytus organizatoriaus požymius.

Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde teigia, kad neteisėtÄ disponavimÄ psichotropine medžiaga metamfetaminu jis organizavo iÅ¡skirtinai asmeninėms reikmėms, nes pats jÄ vartojo, o pataisos namuose įsigyti Å¡iÄ medžiagÄ labai brangu. Tačiau byloje surinktais įrodymais (nuteistųjų P. K., J. J., L. A. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti nuteistųjų telefoniniai pokalbiai) nustatytos aplinkybės, kad psichotropinių medžiagų perdavimas J. J. į pataisos namus vyko jau ne pirmÄ kartÄ , kaip ir užmokesčio už darbÄ P. K. dydis (100 eurų) bei atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuoti J.

J. telefoniniai pokalbiai su L. A., kurių metu J. J. skundžiasi dėl susikaupusių skolų, nes su juo ne visi atsiskaito („nes čia sumas <...> kaip uždėjau čia tas sumas, kai pradėjau čia skaičiuot, tai čia <...>, o tai kÄ , sakau, tu visÄ laikÄ svaigsti ir galvoji, kad čia kaip čia, už dyka viskas, man taip keisti žmonės“), aiÅ¡kinasi, ar prieÅ¡ metamfetamino perdavimÄ P. K. L. A. buvo pervesti pinigai („turėja da pervest tau tų litų <...> jeigu tu namuose, gali pažiÅ«rėt <...> tu da pažiÅ«rėk tų bankelių, supranti, sakė padarė litovcų <...>.

Man supranti prižadėja Å¡iandien ant vakarÄ tuos pinigus atsiųst... <...> tris Å¡imtus, tris Å¡imtus matysi eurų <...> Å¡iandien arba rytoj matysi tris Å¡imtus eurų, Å¡imtÄ pasiimk, Å¡imtÄ pasiimk sau, Å¡imtÄ , kurį paduosi Å¡iandien, ane <...> o rytoj dėl tų kovosim“), o kai pasigenda P. K., sako L. A.: „nu či panikoj, buva kažkas panikoj buvo apėmę, panikoj žmonės <...> anas gals kažkur dinga <...> einu iki lageria daba <...> su bosais kalbėt, sakysiu <...> skolos biÅ¡ki teks palaukt, žinai“) (t. 2, b. l. 2-42), leido teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J.

J. neteisėtÄ disponavimÄ psichotropine medžiaga metamfetaminu organizavo ne tik savo asmeninėms reikmėms, bet ir turėdamas tikslÄ jas platinti kitiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantiems nuteistiesiems. Teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jo veika neatitinka rengimosi ar pasikėsinimo požymių. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad narkotinės medžiagos jo nepasiekė, tačiau konkrečioje byloje jis veikė kaip organizatorius. Bendrininkų baudžiamÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančio BK 26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal Å¡io kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytÄ veikÄ , ir Å¡io kodekso 24 straipsnio 4, 5 ir 6 dalį.

Å iuo atveju byloje nustatyta, kad J. J. suorganizuoto neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu L. A. pilnai realizavo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius: veikdamas kartu su J. J., jis siekė bendro tikslo – iÅ¡platinti metamfetaminÄ ne tik J. J., bet ir kitiems pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Taigi, nors psichotropinė medžiaga metamfetaminas Å¡iuo atveju laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekančio J. J. nepasiekė, vertinti jo veiksmus kaip pasikėsinimÄ ar rengimÄ si padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines medžiagas. Å io nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2011, 2K-610/2012, 2K-7-201/2013, 2K-60/2014, 2K-545-489/2015 ir kt.).

Ä®rodymais, patvirtinančiais tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-207-699/2017). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015 ir kt.).

Kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais, įskaitant paties P. K., taip pat kitų nuteistųjų J. J. ir L. A. parodymus, nustatyta, kad psichotropinės medžiagos metamfetamino platinimas J. J. į pataisos namus vyko ne pirmÄ kartÄ . Pagal analogiÅ¡kÄ schemÄ (L. A. metamfetaminÄ Panevėžyje perduoda P. K., pastarasis su psichotropine medžiaga vyksta namo, o, gavęs nurodymÄ , veža jÄ Ä¯ KaunÄ ir perduoda asmeniui, kurio nustatyti Å¡ioje byloje nepavyko) tai buvo padaryta ir 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje. 2015 m. birželio 3 d.

L. A. perdavė P. K. 6,490 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuri buvo supakuota įprastu narkotinių medžiagų pakavimo bÅ«du – tai buvo į folijÄ suvyniotas kelių centimetrų skersmens kamuoliukas. Be to, nors P. K. teigia, kad pirmÄ jį kartÄ , t. y. 2015 m. balandžio pabaigoje, jis už pervežimÄ jokio atlygio negavo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų J. J. telefoninių pokalbių su L. A. turinys rodo, kad tÄ kartÄ su P. K. už paslaugÄ buvo atsiskaityta, be to, ne pinigais, o bÅ«tent psichotropine medžiaga metamfetaminu (J.

J. 2015 m. balandžio 25 d. 20.16 val. vykusio pokalbio metu sako L. A.: „aÅ¡ noriu, supranti, noriu kaimiečiui, noriu kaimiečiui tam, žinai, kur jis čia norės pamėtyt, žinai, noriu vienÄ telefonÄ , žinai, jam duot, a daugiau kiek iÅ¡eina man ten, tau iÅ¡eina, žinai <...> vienÄ telefonÄ už darbÄ â€œ (t. 2, b. l. 2-42). Tokio pobÅ«džio atlygį patvirtina ir paties P. K. veiksmai po pirmojo siuntinio perdavimo kreipiantis į L. A. dėl metamfetamino įsigijimo ir įsigyjant iÅ¡ jo apie 10 g Å¡ios psichotropinės medžiagos (P. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme).

Byloje surinktais įrodymais (nuteistųjų J. J., L. A., P. K. parodymais, duomenimis, užfiksuotais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole bei P. K. asmens kratos protokole) taip pat nustatyta, kad 2015 m. birželio 3 d. P. K. už paslaugÄ buvo sumokėta 100 eurų, nors, kaip matyti iÅ¡ jo paties parodymų, L. A. perduoto paketo gabenti į pataisos namus jam nebÅ«tų reikėję, jo vaidmuo Å¡ioje siuntinio perdavimo schemoje apsiribojo paketo perdavimu nenustatytam asmeniui Kaune. Todėl 100 eurų atlygis už apyvartoje neuždraustų daiktų (pvz., telefono SIM kortelių, USB rakto ar pan., kuriuos P. K. teigė manęs esant jam perduotame paketėlyje) pervežimÄ iÅ¡ Panevėžio į KaunÄ , bÅ«tų neadekvatus.

Be to, bylos duomenimis, P. K. jau ne vienerius metus vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas (dar 2012 m. jis buvo nuteistas už narkotinių medžiagų kanapių ir jų dalių įgijimÄ , laikymÄ ir gabenimÄ neturint tikslo jas platinti (Å¡eÅ¡ios nusikalstamos veikos) (t. 10, b. l. 11-13), todėl turėjo žinių apie tokio pobÅ«džio medžiagas, jų pakavimo bÅ«dus, su tokiomis medžiagomis susijusių paslaugų kainas ir pan.. Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad L. A. ar J. J. nurodymu telefonu su P. K. bendravęs ir paslaugos paprašęs jo brolis G.

K. bÅ«tų konkretizavę praÅ¡omo pergabenti paketo turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. K. bent bendrais bruožais žinojo apie L. A. jam perduoto paketo turinį, todėl jo veiksmuose yra visi, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tai, kad J. J. praÅ¡ymÄ P. K. telefonu perdavusio G. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pastarasis suvokė, kad bus gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos (t. 1, b. l. 80-85), Å¡ios iÅ¡vados, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, nepaneigia.

Naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria P. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija mano, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam J. J. paskirtos bausmės yra pagrįsta ir teisėta. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę įvertino, jog jis padarė tyčinį nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), bÅ«damas jo iniciatorius ir organizatorius.

Be to, jis nusikalto atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu už neteisėtÄ labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos amfetamino įgijimÄ ir laikymÄ (t. 10, b. l. 92-105, 106-120) paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, o tai rodo didesnį Å¡io nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . Kita vertus, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad bylÄ nagrinėjant teisme J. J. pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Nėra Å¡io nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Å¡ias byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, J. J. paskirta vienintelė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu kiek virÅ¡ijanti sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, yra tinkamai individualizuota.

Nors šiuo atveju galutinis nusikalstamas tikslas nebuvo pasiektas, t. y. psichotropinė medžiaga nebuvo perduota J. J. į pataisos namus, vien tai, įvertinus visas pirmiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Nuteistasis J. J. teigia, kad psichotropinių medžiagų jis prašė parūpinti tik savo asmeninėms reikmėms, tačiau, kaip jau minėta, šis apeliacinio skundo argumentas yra paneigtas byloje surinktais įrodymais.

Nuteistasis taip pat teigia, kad pataisos namuose gydėsi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, lankė daug programų, neturi drausminių nuobaudų, tačiau (duomenys neskelbtini)pataisos namų administracijos pateiktoje charakteristikoje, kurioje nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, nurodytos kitokios aplinkybės. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. J. bausmės atlikimo metu ne kartÄ buvo baustas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimÄ . Be to, Å¡iuos pažeidimus jis darė ne tik iki inkriminuotos nusikalstamos veikos, bet ir po jos, o taip pat ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo.

Nuteistojo charakteristikoje taip pat nurodyta, kad pastarasis, nors ir dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau yra abejingas resocializacijos tikslams, nepripažįsta, kad privalo pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus ir išmokti siekti gyvenimo tikslų nenusikalstant, turi galiojančių nuobaudų (t. 26, b. l. 196-201). Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jo prisipažinimas turėtų būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato bent vienÄ iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412/2014). Å i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai (kritiÅ¡kai) vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017).

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis J. J. kaltę pripažino ir parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes davė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, po to, kai susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu Å¡is nuteistasis savo kaltę neigė ir duoti parodymus apie jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ atsisakė (t. 10, b. l. 137-138, 140-141, 145-147). Be to, net ir pripažinęs savo kaltę teisme, J. J. neigė turėjęs tikslÄ platinti psichotropinę medžiagÄ metafetaminÄ , nors, kaip jau minėta, toks tikslas byloje neginčijamai nustatytas.

Taigi, Å¡ios aplinkybės rodo, kad nuteistojo J. J. prisipažinimas Å¡iuo atveju ne tik buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų visumos, bet dar ir buvo nevisiÅ¡kas, todėl vertinti Å¡io nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus kaip jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis P. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ nuo dviejų iki aÅ¡tuonerių metų.

Bylos duomenimis, P. K. teistumo neturi, bet praeityje yra padaręs Å¡eÅ¡is baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (t. 10, b. l. 11-13), taip pat baustas administracine tvarka. Kita vertus, byloje nustatyta, kad Å¡is nuteistasis narkotines medžiagas parÅ«pino ne savo iniciatyva, tačiau savo brolio G. K. nurodymu. Be to, byloje nėra duomenų, kad P. K. bÅ«tų žinojęs apie tolesnį jo gabenamų narkotinių medžiagų panaudojimo tikslÄ .

Nors BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas subjektyvusis platinimo požymis pagal kasacinę praktikÄ savaime nereikalauja, kad Å¡is vyktų paties platintojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-296/2013), tačiau į asmens konkretų vaidmenį skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2011). Å iuo atveju P. K. vaidmuo narkotinių medžiagų parÅ«pinime buvo antraeilis, o veiksmų pavojingumas, lyginant su nuteistųjų L.

A. ir J. J., žymiai mažesnis. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje Å¡ių aplinkybių neaptarė, tačiau P. K. parinktas laisvės atėmimo bausmės dydis rodo, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo tinkamai įvertintas. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad P. K. po nusikaltimo padarymo įsidarbino. Visgi, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) numatė galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, taip pat ir sunkius, atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , ir Å¡io įstatymo taikymo P. K. klausimo nesprendė.

Jau minėta, kad P. K. nusikalto neturėdamas teistumo, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, po nusikalstamos veikos jis įsidarbino, duomenų, kad per ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, praėjusį nuo veikos padarymo, P. K. bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai P. K. atžvilgiu bus pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vykdymÄ (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bei įpareigojant nuteistÄ jį bausmės vykdymo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktai). Dėl nuteistojo L. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentų Nuteistojo L. A. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų L. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį inkriminuotų aplinkybių, kad jis 2015 m. liepos 28 d., apie 17.30 val., už 40 eurų pardavė D.

S. 1,650 g psichotropinės medžiagos metamfetamino bei tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ savo bute laikė 0,152 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 0,324 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, o automobilio VW Touran bagažinėje laikė ir gabeno 2,02 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, taip pat L. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį inkriminuotų aplinkybių, kad jis 2015 m. rugsėjo 25 d., apie 20.20 val., už 70 eurų pardavė T. Z. ir S. M. 2,380 g psichotropinės medžiagos metamfetamino bei tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ laikė prie savęs ir gabeno automobiliu didelį kiekį – 28,686 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, iki buvo laikinai sulaikytas ir asmens kratos metu minėtÄ psichotropinę medžiagÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Tačiau apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad L. A. laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2015 metų liepos mėnesio per kelis kartus pardavė D. B. 10,04 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 133,37 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Bylos duomenimis, nuteistasis L. A., apklaustas pirmosios instancijos teisme, laikėsi pozicijos, analogiÅ¡kos iÅ¡dėstytai jo gynėjo apeliaciniame skunde. Dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino platinimo D. B. jis parodė, kad psichotropinių medžiagų neplatino ir 10,04 g metamfetamino D. B. nepardavė. Juos abu siejo tik draugiÅ¡ki santykiai, bendravo Å¡eimomis. Kadangi abu vartojo psichotropines medžiagas, teko jas vartoti ir kartu, bet jokios prekybos nebuvo. Jis su D. B. dažnai vienas pas kitÄ svečiuodavosi ir vartodavo drauge, vartojo tiek kiekvienas savo medžiagas, tiek kurio nors vieno iÅ¡ jų (t. 24, b. l. 166-169).

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu L. A. kitaip aiÅ¡kino įvykių aplinkybes, t. y. teigė, kad jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų D. B. niekada nėra pardavęs ar kitaip platinęs, net nežino, ar pastarasis vartoja narkotikus, ir tik po D. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kurioje dalyvavo ir pats, nurodė, kad yra pavaiÅ¡inęs D. B. „amfa“. Tuo tarpu nuteistasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad maždaug dvejus metus iki sulaikymo įvairiais kiekiais pirkdavo psichotropines medžiagas (metamfetaminÄ ar amfetaminÄ , jų jis neskiria) iÅ¡ L.

A., o po to jas platindavo kitiems asmenims Panevėžio mieste ir taip užsidirbdavo pinigų (t. 23, b. l. 83-84, 14, b. l. 53-57, 66-68, 75-84, 106-108, 116-120). Netikėti tokiais nuosekliais nuteistojo D. B. parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad D. B. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti L. A. sunkaus nusikaltimo padarymu, juolab, kad apklausiamas kaip įtariamasis ir kaip kaltinamasis D. B. davė parodymus ne tik apie L. A., bet ir apie savo paties nusikalstamus veiksmus.

Nors L. A. teigė, kad D. B. apkalbėjo jį iÅ¡ pavydo dėl geresnės jo ir jo draugės finansinės padėties, tačiau tokio teiginio nepatvirtina jokie bylos duomenys, juolab, kad D. B. parodymus davė tik apie L. A. veiksmus, o atsakydamas į tyrėjos klausimÄ apie L. A. draugę A. R. nurodė, jog jam nėra žinoma, kad ir pastaroji bÅ«tų užsiėmusi nusikalstama veikla, susijusia su narkotikų platinimu, kas taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. B., duodamas parodymus, nurodė tik jam žinomas ir tikrovę atitinkančias aplinkybes.

Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmiau aptarti D. B. parodymai pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais – L. A., kaip asmenį, prekiaujantį psichotropinėmis medžiagomis, įvardino ir kiti Å¡ioje byloje apklausti asmenys, kurių parodymų patikimumo apeliantas neginčija. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. parodė, kad nuo 2015 metų pradžios vartojo metamfetaminÄ , kurį visuomet, kaip ir 2015 m. liepos 28 d., kai buvo sulaikytas pareigÅ«nų, įsigydavo tik iÅ¡ L.

A., pirkdavo iÅ¡ jo po 1–2 g (t. 13, b. l. 125-127, t. 23, b. l. 29,). Nuteistasis T. Z. taip pat parodė, kad iÅ¡ L. A. psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ pirko ne tik 2015 m. rugsėjo 25 d., kai buvo sulaikytas, bet ir anksčiau, nuo 2015 m. pavasario pirkdavo iÅ¡ jo po 5–10 g maždaug du kartus per mėnesį (t. 13, b. l. 167-169, t. 25, b. l. 1). Ne kartÄ per dvejus pažinties metus iÅ¡ L. A. pirkusi psichotropines medžiagas patvirtino ir nuteistoji S. M. (t. 25, b. l. 1, t. 13, b. l. 195-197). Jau pirmiau minėta, kad L.

A. platino metamfetaminÄ ir J. J. į pataisos namus. IÅ¡ baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad policijos pareigÅ«nams 2015 m. liepos 28 d. atlikus kratÄ L. A. automobilyje ir gyvenamojoje vietoje, be maiÅ¡elių su milteliais bei baltos spalvos medžiagos likučiais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos metamfetamino, buvo rastos ir Å¡ių medžiagų svėrimui bei fasavimui skirtos priemonės – elektroninės svarstyklės, metalinis Å¡aukÅ¡telis su psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakais, taip pat 79 plastikiniai užspaudžiami maiÅ¡eliai.

Dar 16 tokių maiÅ¡elių buvo rasta ir kratos, atliktos sode, kuriame lankydavosi L. A., metu (t. 4, b. l. 55-60, 70-73, 83-87, t. 6, b. l. 163-176). Taigi pirmiau aptarti vienas kitÄ papildantys duomenys paneigia gynėjo apeliacinio skundo teiginius, kad nuteistasis L. A. jam inkriminuotas psichotropines medžiagas laikė bei gabeno iÅ¡skirtinai asmeninėms reikmėms, ir leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pastarasis Å¡iomis medžiagomis prekiavo, o ne tik, kaip pats teigė, keliais iÅ¡skirtinais atvejais pardavė savo draugams.

Esant tokių aplinkybių visumai, nebuvo ir nėra jokio pagrindo abejoti, kad psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ L. A. parduodavo ir D. B.. Nuteistojo L. A. gynėjas, ginčydamas D. B. parodymų patikimumÄ , nepagrįstai teigia, kad pagrindÄ abejoti pastarojo parodymais sudaro „labai gera“ Å¡io nuteistojo atmintis, prisimenant datas, skaičius ir kt. Tokių aplinkybių, kaip įprastai perkamas psichotropinės medžiagos kiekis (iÅ¡ pradžių 5–10 g, po to 20–30 g, paskutiniu metu iki 100–200 g), įprastai už 1 g mokama pinigų suma (apie 20 Lt, vėliau – apie 4 Eur), įprastos sandorio vietos (L.

A. namuose, pastarojo draugės kavinėje, prie jo paties namų ar šiaip kur mieste), įsiminimas nereikalauja jokių ypatingų gebėjimų ar pastangų. Apeliacinio skundo teiginiai, kad 2015 m. lapkričio 2 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu ne D. B. pasakojo, kaip vyko psichotropinių medžiagų pirkimas iš L. A., bet tyrėja, galimai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos užduodama klausimus, į kuriuos D. B. atsakydavo teigiamai, prieštarauja byloje esančiam šios apklausos garso įrašui, iš kurio matyti, kad visas metamfetamino įsigijimo iš L.

A. aplinkybes, kurios užfiksuotos 2015 m. lapkričio 2-3 d. įtariamojo D. B. apklausos protokole, nurodė pats D. B., tuo tarpu tyrėja, užduodama klausimus, tik tikslinosi pastarojo nurodytas aplinkybes ar balsu aiÅ¡kiau performuluodavo jo iÅ¡sakytus teiginius. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad procesinis veiksmas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotraukÄ , kurio metu D. B. atpažino L. A., kaip asmenį, iÅ¡ kurio apie dvejus pirko metamfetaminÄ , buvo atliktas siekiant sustiprinti D. B. parodymų reikÅ¡mę, kaip jis padėjo ikiteisminiam tyrimui.

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad pirmÄ kartÄ apklaustas kaip įtariamasis D. B. parodė, kad psichotropines medžiagas, kurias pats platino Panevėžio mieste, jis įsigydavo iÅ¡ asmens vardu L.. Å ios apklausos metu D. B. nurodė apytikslį L. amžių, jo Å«gį, sudėjimÄ , tačiau paaiÅ¡kino, kad nei jo pavardės, nei tikslaus gyvenamosios vietos adreso nežino, tik gali parodyti, kur tas asmuo gyvena. Taigi daryti iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai minėtÄ procesinį veiksmÄ atliko ne siekdami nustatyti, apie kokį asmenį D.

B. davė parodymus, o kokiais nors kitais, baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytais tikslais, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Jau minėta, kad nuteistasis L. A. neigė psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ pardavęs D. B.. Kita vertus, jis pripažino kartais pavaiÅ¡indavęs D. B. metamfetaminu, t. y. iÅ¡platinęs pastarajam Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ , tik neigė tai daręs už piniginį atlygį. Taigi, net ir tuo atveju, jei nuteistojo D. B. parodymai apie metamfetamino pirkimÄ iÅ¡ L. A. bÅ«tų pripažinti nepatikimais, iÅ¡teisinti jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl metamfetamino platinimo D.

B. nebÅ«tų pagrindo, nes baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę ne tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimÄ , bet ir kitokį jų platinimÄ , t. y. už bet kokį neteisėtÄ tokių medžiagų perdavimÄ kitiems asmenims, į kurį įeina ir neatlygintinis davimas pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-139/2015, 2K-189-895/2018 ir kt.). Nuteistojo L. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡ kaltinimo L. A. turi bÅ«ti paÅ¡alinta aplinkybė, kad jis psichotropines medžiagas įgijo turėdamas tikslÄ platinti, tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos bei skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimu turinti tikslÄ jÄ platinti L.

A. nei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nebuvo kaltinamas ir Å¡i baudžiamajame įstatyme numatyta alternatyvi veika jam neinkriminuota. Tuo tarpu tai, kad L. A. jam inkriminuotas psichotropines medžiagas laikė savo namuose bei automobilyje ir gabeno ne tik savo asmeninėms reikmėms, bet ir turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, patvirtina tiek jau pirmiau aptarti kitų nuteistųjų parodymai, tiek L. A. namuose rastos psichotropinių medžiagų svėrimui bei fasavimui skirtos priemonės, tiek ir byloje surinktais įrodymais nustatyti psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimo ir kitokio platinimo faktai.

Vien tai, kad L. A. turėjo darbÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pakankamai lėšų pragyvenimui, kaip ir pastarojo sutuoktinės A. A. parodymai, neigiant L. A. veiklÄ platinant psichotropines medžiagas, Å¡iuo atveju iÅ¡vados dėl nuteistojo tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas nepaneigia. Apklausiamas dėl neteisėto labai didelio kiekio metamfetamino laikymo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. A. nurodė, kad kaltinimo dėl 133,37 g metamfetamino laikymo nepripažįsta, ir paaiÅ¡kino, jog tokiais kiekiais psichotropinių medžiagų niekada nepirkdavo, iÅ¡ kur jos galėjo atsirasti jo bute, nežino (t. 24, b. l. 166-169).

Ikiteisminio tyrimo metu L. A. savo pozicijos dėl šio kaltinimo neišsakė. Nuteistajam neigiant neteisėtai savo namuose laikius labai didelį kiekį – 133,37 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, jo kaltę dėl šios veikos pirmosios instancijos teismas grindė liudytojų policijos pareigūnų T. M. ir Ar. R. parodymais, 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos, atliktos L. A. gyvenamojoje vietoje, protokolu bei 2015 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. 140(6312)-IS1-7625. Iš liudytojų Ar.

R. ir T. M. parodymų matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ L. A. ir kitų asmenų atžvilgiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo gauta informacija, jog L. A., 2015 m. rugpjūčio 7 d. paleistas iÅ¡ suėmimo, galimai tęsia nusikalstamÄ veiklÄ , t. y. ir toliau neteisėtai disponuoja psichotropinėmis medžiagomis bei jomis prekiauja. Kontroliuojant L. A. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , taip pat atliekant slaptÄ jo sekimÄ Å¡i informacija pasitvirtino – 2015 m. rugsėjo 25 d. pas L.

A. į namus, (duomenys neskelbtini), atvyko T. Z., kuriam nuteistasis pardavė psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ . Po Å¡io sandorio L. A. automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur 49-to namo laiptinėje buvo sulaikytas. Atlikus L. A. asmens kratÄ , pas jį rastos psichotropinės medžiagos, todėl buvo nuspręsta atlikti kratÄ ir nuteistojo namuose. Nuvykus į L. A. butÄ , jis buvo supažindintas su nutarimu dėl neatidėliotinos kratos. Paklausus, ar namuose yra draudžiamų daiktų, medžiagų, pastarasis atsakė teigiamai ir nurodė, kad metamfetaminas padėtas miegamajame, maiÅ¡iuke prie lovos.

L. A. nurodytame krepÅ¡yje buvo rastos į kelis atskirus plastikinius paketus supakuotos ir į kojinę sudėtos psichotropinėms medžiagos, kurių buvo apie 300 g (t. 23, b. l. 166–169, t. 25, b. l. 74–76, 108–109). 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuota, kad prieÅ¡ pradedant daryti kratÄ L. A. buvo paskelbtas nutarimas dėl kratos. Pareikalavus atiduoti nutarime nurodytus daiktus (t. y. narkotines ar psichotropines medžiagas, įrankius joms gaminti, sverti, pakuotes ir kitus tyrimui reikÅ¡mingus daiktus), L.

A. pareiÅ¡kė, kad draudžiamus daiktus, t. y. narkotines medžiagas ir svarstykles pateiks pats, ir pateikė miegamajame kambaryje, krepÅ¡yje su užraÅ¡u „Maxima“ buvusį į juodos spalvos medžiaginę kojinę įvyniotÄ polietileninį maiÅ¡elį, kurio viduje buvo dar du polietileniniai maiÅ¡eliai, kurių viduje buvo apie 300 g neaiÅ¡kios kilmės gelsvos spalvos medžiagos. Kratos metu savanoriÅ¡kai pateiktų objektų apyraÅ¡e taip pat įraÅ¡yta gelsvos spalvos medžiaga, esanti juodos spalvos kojinėje, kurios svoris apytiksliai 300 g, jos radimo vieta – miegamasis kambarys (t. 4, b. l. 135–136, 139–142). 2015 m. gruodžio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140(6312)-IS1-7625 nurodyta, kad gelsvos spalvos medžiagų iÅ¡ dviejų plastikinių paketų, supakuotų į juodos spalvos kojinę, 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos metu rastų L.

A. gyvenamojoje vietoje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurios bendra masė yra 133,37 g (t. 7, b. l. 25–28), o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, laikytina labai dideliu šios psichotropinės medžiagos kiekiu. Nuteistojo L. A. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų Ar.

R. ir T. M. parodymus, taip pat 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamoje vietoje protokole užfiksuotus duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais, nes jie neatitinka įstatymo įrodymams keliamų reikalavimų. Pasak apelianto, krata L. A. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta pažeidžiant BPK reikalavimus, L. A. būnant stipriai apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, o liudytojų policijos pareigūnų, atlikusių šį ir kitus procesinius veiksmus byloje, parodymai yra nepatikimi, nes pastarieji ikiteisminio tyrimo metu padarė ir daug kitų procesinių pažeidimų, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo. Visų pirma, iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad liudytojų Ar. R. ir T. M. parodymus apie L. A. bute atliktÄ kratÄ ir pastarojo veiksmus, savanoriÅ¡kai pateikiant pareigÅ«nams labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, patvirtina jau pirmiau aptartuose dokumentuose – 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamojoje vietoje protokole ir kratos metu savanoriÅ¡kai pateiktų objektų apyraÅ¡e – užfiksuoti duomenys, kurių teisingumÄ savo paraÅ¡ais patvirtino pats nuteistasis.

Nors L. A. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistasis kratos metu buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau byloje nėra jokių tokį apelianto teiginį patvirtinančių duomenų. PrieÅ¡ingai, byloje kaip liudytojai apklausti L. A. sulaikę, jo asmens kratÄ , taip pat kratÄ jo gyvenamojoje vietoje atlikę pareigÅ«nai Ar. R. ir T. M. nurodė, kad nuteistojo bÅ«sena buvo normali, jokių požymių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie jo apsvaigimÄ , nepastebėjo.

Netikėti Å¡iais liudytojų parodymais taip pat nėra pagrindo, juolab, kad byloje nustatyta, jog L. A. prieÅ¡ sulaikymÄ vairavo automobilį. Nekyla abejonių, kad kilus įtarimui, jog pastarasis yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, bÅ«tų keliamas klausimas ir dėl jo administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus. Gynėjas teigia, kad nuteistojo apsvaigimÄ nuo narkotinių medžiagų patvirtina jo paraÅ¡as 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos jo gyvenamojoje vietoje protokole, tačiau palyginus L.

A. paraÅ¡Ä ir rankraÅ¡tinius įraÅ¡us Å¡iame dokumente su jo paraÅ¡ais ir rankraÅ¡tiniais įraÅ¡ais kituose tiek iki minėtos kratos, tiek ir po jos suraÅ¡ytuose procesiniuose dokumentuose (pvz. t. 4, b. l. 42, 43-45, 54, 55-60, 69, 70-73, t. 11, b. l. 7-8, 9-13, 15-19, 20, 23, 24-25, 26 ir kt.), taip pat paties L. A. laisva forma suraÅ¡ytuose dokumentuose (pvz. t. 4, b. l. 109, 111, 112, 128, t. 12, b. l. 16-18 ir kt.), vizualiai jokių ypatingų skirtumų, požymių, kurie galėtų kelti abejones dėl pastarojo bÅ«klės kratos jo gyvenamojoje vietoje atlikimo metu, nematyti.

Jų, beje, nekonkretizuoja ir pats apeliantas, tiesiog apsiribodamas teiginiu, kad L. A., būdamas neapsvaigęs, pasirašo kitaip. Gynėjas teigia, kad dėl su apsvaigimu susijusius sveikatos būklės L. A. atsisakė duoti parodymus, tačiau ir tokių duomenų byloje nėra. L. A. dėl jo namuose rasto labai didelio kiekio metamfetamino buvo apklausiamas 2015 m. rugsėjo 26 d. Šios apklausos metu L. A. nurodė, kad su įtarimu susipažino, kuo yra įtariamas suprato, kaltės klausimo šiuo metu nekomentuos ir pasinaudos teise neduoti parodymų, dėl kaltės pasisakys ir parodymus duos pasitaręs su advokatu.

Jokių pastabų dėl sveikatos bÅ«klės nei jis pats, nei apklausoje dalyvavusi jo gynėja nepareiÅ¡kė. Å iuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad abejonės dėl L. A. bÅ«senos buvo iÅ¡keltos tik sakant baigiamÄ sias kalbas pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tiriant įrodymus pirmosios instancijos teisme jokių praÅ¡ymų paskirti specialių žinių reikalaujančius tyrimus, susijusius su L. A. bÅ«kle 2015 m. rugsėjo 25 d., nebuvo pareikÅ¡ta, L.

A. apsvaigimo klausimas nebuvo keliamas ir jo gynėjo ikiteisminio tyrimo metu pateiktame skunde, kuriuo buvo ginčijamas 2015 m. rugsėjo 25 d. atliktų kratų teisėtumas (t. 12, b. l. 180-182). Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama ir tai, kad atliekant kratÄ L. A. gyvenamojoje vietoje buvo suvaržytos pastarojo procesinės teisės. Byloje esantis 2015 m. rugsėjo 25 d. teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolas (t. 4, b. l. 116), patvirtina, kad L. A. prieÅ¡ kratos atlikimÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamojo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje (beje, ikiteisminio tyrimo metu tai buvo padaryta jau ne pirmÄ kartÄ ), įskaitant teisę turėti gynėjÄ .

IÅ¡ jau minėto 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamojoje vietoje protokolo matyti, kad prieÅ¡ atliekant kratÄ nuteistajam buvo paskelbtas tyrėjos nutarimas dėl neatidėliotinos kratos. Kratos atlikimo metu nuteistasis jokių pastabų dėl netinkamų pareigÅ«nų veiksmų, savo sveikatos bÅ«klės ar pan., kaip ir pageidavimų, kad Å¡io veiksmo metu dalyvautų gynėjas, nepareiÅ¡kė. Vadovaujantis BPK 145 straipsnio 4 dalimi, darant kratÄ turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų Å¡eimos narys ar giminaitis.

Taigi Å¡iuo atveju L. A. kaip buto savininko dalyvavimas atliekant kratÄ buvo privalomas. Tai, kad L. A. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas jau po kratos atlikimo, nepaneigia kratos teisėtumo, kuris įstatymo nustatyta tvarka buvo patvirtintas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (t. 4, b. l. 138). Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad S. R. 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo nepilnametis, taigi, nors jis ir buvo bute kratos atlikimo metu, įtraukti jį į protokolÄ kaip kratoje dalyvavusį asmenį nebuvo pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis BPK 147 straipsnio 1 dalimi, poėmis atliekamas tik tuomet, kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi. Å iuo gi atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iki to momento, kai L. A. prisipažino pareigÅ«nams, kad gyvenamojoje vietoje turi psichotropinių medžiagų, ir nurodė jų laikymo vietÄ , minėtos aplinkybės ikiteisminiam tyrimui nebuvo žinomos, taigi, daryti poėmį pareigÅ«nai neturėjo pagrindo.

IÅ¡ 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamojoje vietoje protokolo taip pat matyti, kad dar tÄ pačiÄ dienÄ nuteistajam buvo įteiktas vienas egzempliorius Å¡io dokumento, susidedančio iÅ¡ keturių lapų, t. y. trijų kratos protokolo lapų ir vieno kratos metu savanoriÅ¡kai pateiktų objektų apyraÅ¡o lapo. Taigi nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad minėtas savanoriÅ¡kai pateiktų objektų apyraÅ¡as galėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas ne jame nurodytu, bet kitu laiku. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tiek minėtame kratos protokole, tiek ir 2015 m. rugsėjo 26 d. praneÅ¡ime L.

A. apie įtarimÄ nurodytas toks pats L. A. bute rastos medžiagos kiekis, t. y. ne mažiau kaip 300 g (t. 11, b. l. 23). Jis, beje, sutapo ir su specialistų tyrimo metu nustatytu L. A. bute rastos medžiagos svoriu – 305,63g (t. 7, b. l. 25-28). Nepagrįstai gynėjas apeliaciniame skunde kelia abejones ir dėl pareigÅ«nų patekimo į L. A. butÄ prieÅ¡ atliekant kratÄ . Nors apeliantas teigia, jog liudytojų policijos pareigÅ«nų Ar. R. ir T. M. parodymai, kad į L. A. butÄ jie pateko duris atsirakinę iÅ¡ nuteistojo asmens kratos metu paimtais raktais, prieÅ¡tarauja liudytojo S. R. parodymams, toks teiginys neatitinka tikrovės. IÅ¡ byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog kaip liudytojas apklaustas S. R. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. policijos pareigÅ«nai į butÄ (duomenys neskelbtini), kuriame jis taip pat gyvena, pateko kartu su jo patėviu L.

A.. TÄ dienÄ jis buvo namuose, bet atėjus vakarui sumanė eiti pas draugÄ . Kai ėjo pro duris, jį sulaikė pareigÅ«nai. Vėliau jie atvežė L. A. ir tuomet visi kartu įėjo į vidų. Be to, Å¡is liudytojas parodė, kad kratos metu pareigÅ«nai miegamajame rado vienÄ krepšį, kuriame buvo paketas, suvyniotas į kojinę ar į kažkokiÄ medžiagÄ . Tas krepÅ¡ys buvo L. A.. Pastarasis tuo metu kartu dalyvavo, buvo Å¡alia, kažkÄ kalbėjosi su pareigÅ«nais. RastÄ paketÄ pareigÅ«nai įdėjo į įkalčių maiÅ¡iukÄ .

Dar rado maiÅ¡iukus ir svarstykles. Kad L. A. bÅ«tų pats nurodęs pareigÅ«nams tÄ krepšį su paketu, negirdėjo, kÄ jie kalbėjosi, neprisimena (t. 24, b. l. 65). 2015 m. rugsėjo 25 d. L. A. asmens kratos protokole nurodyta, kad iÅ¡ L. A. be kitų daiktų buvo paimti trys raktų ryÅ¡uliai (t. 4, b. l. 117–119). Taigi aptarti duomenys tik dar kartÄ patvirtina, kad tiek pareigÅ«nų patekimo į L. A. butÄ 2015 m. rugsėjo 25 d., tiek ir kratos bute atlikimo aplinkybės buvo bÅ«tent tokios, kokias nurodė liudytojai Ar.

R. ir T. M.. Nuteistojo L. A. gynėjas, ginčydamas policijos pareigÅ«nų parodymų patikimumÄ , nepagrįstai teigia, kad pastarieji, duodami parodymus, rėmėsi ne jų pačių slapto sekimo ar kratos metu sužinotomis ir užfiksuotomis aplinkybėmis, bet aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos vėliau atliekant ikiteisminį tyrimÄ . Tokius savo teiginius apeliantas, visų pirma, grindžia slapto sekimo pažymoje nurodytomis aplinkybėmis ir Ar. R. parodymais, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 20.11 val. prie (duomenys neskelbtini) namo privažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipęs T.

Z. nuėjo į butÄ (duomenys neskelbtini). Pasak gynėjo, byloje nėra filmuotos medžiagos, todėl lieka neaiÅ¡ku, kaip Å¡is liudytojas nustatė, kad T. Z. užėjo į L. A. butÄ , nes tokių aplinkybių nepatvirtino nei liudytojas R. A., nei Č. K., atlikę T. Z. automobilio sekimÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ liudytojų Ar. R., R. A., V. R. parodymų, L. A. slaptÄ sekimÄ atliko ne gynėjo minimi pareigÅ«nai, bet specialaus slapto sekimo užduotis vykdančio padalinio pareigÅ«nai, kurių duomenys yra įslaptinti.

BÅ«tent Å¡ie pareigÅ«nai ir užfiksavo T. Z. atvykimÄ Ä¯ L. A. butÄ bei Å¡iÄ informacijÄ perdavė Ar. R., kuris tÄ dienÄ buvo darbo vietoje ir kontroliavo L. A. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ . Tuo tarpu pareigÅ«nai R. A., Č. K. ir Č. V. konkrečius veiksmus atliko jau po to, kai T. Z. įgijo iÅ¡ L. A. metamfetaminÄ â€“ jie vykdė Ar. R., gavusio informacijÄ apie T. Z. apsilankymÄ L. A. bute, užduotį sulaikyti ir patikrinti T. Z. automobilį (t. 23, b. l. 166–167, t. 25, b. l. 74).

Apeliantas teisingai pažymi, kad liudytojai Ar. R. ir T. M., duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jokių aplinkybių apie pas L. A. bute rastos psichotropinės medžiagos svėrimÄ nenurodė. Kita vertus, iÅ¡ Å¡ių liudytojų apklausos protokolų turinio akivaizdu, kad dėl Å¡ios aplinkybės apklausų metu ir nebuvo aiÅ¡kinamasi. Teisiamajame posėdyje gynybai iÅ¡kėlus šį klausimÄ , liudytojai Ar. R. ir T. M. nurodė, kad tikslių svėrimo aplinkybių neprisimena, ir paaiÅ¡kino, kad galėjo rastÄ psichotropinę medžiagÄ pasverti L.

A. pateiktomis arba kitomis tame bute buvusiomis svarstyklėmis. Galėjo būti ir taip, kad rasti du paketai su psichotropine medžiaga buvo sveriami atskirai. Tokios liudytojų nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia, juolab, kad pastarieji parodymus teisme davė praėjus beveik dvejiems metams nuo kratos atlikimo, taigi, natūralu, kad visų šio veiksmo detalių neprisimena. Vien tai, kad kaip liudytojas apklaustas kratos metu bute buvęs nepilnametis L. A. sutuoktinės sūnus S. R. nenurodė, kad rastos medžiagos buvo sveriamos, nereiškia, kad toks veiksmas iš viso nebuvo atliktas.

Be to, kaip jau minėta, L. A. bute rastų medžiagų svoris (apie 300 g) buvo nurodytas kratos protokole, taigi rastos medžiagos kažkokiu būdu turėjo būti pasvertos, juolab, kad, kaip jau minėta, su protokole nurodytu rastų medžiagų svoriu sutiko pats nuteistasis L. A., tai patvirtindamas savo parašu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad L. A. bute atliktoje kratoje dalyvavęs pareigūnas Č. V., kuris, pasak gynėjo, nepatvirtino Ar. R. ir T. M. nurodytų pas L.

A. bute rastų medžiagų svėrimo aplinkybių, byloje kaip liudytojas iÅ¡ viso nebuvo apklaustas, o ir praÅ¡ymų apklausti šį pareigÅ«nai nei nuteistasis, nei jo gynėjas proceso metu nereiÅ¡kė. Gynėjas apeliaciniame skunde kelia prielaidÄ , kad specialistams tyrimui galėjo bÅ«ti pateiktos ne L. A. namuose, bet pas kitus nuteistuosius, pvz. D. B., rastos psichotropinės medžiagos, tai grįsdamas teiginiais, kad yra neatitikimų ikiteisminio tyrimo metu apraÅ¡ant L. A. bute rastas psichotropines medžiagas, be to, pasak apelianto, iÅ¡ bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku, koks bendras kiekis psichotropinių medžiagų buvo rastas ir paimtas, iÅ¡ kokių asmenų, kiek tų medžiagų pateikta ekspertams ir kiek jų priduota saugojimui.

Å ie apelianto teiginiai taip pat yra nepagrįsti. Visų pirma, nuteistojo gynėjo keliamÄ prielaidÄ , kad tyrimui galėjo bÅ«ti pateiktos ne L. A. bute rastos psichotropinės medžiagos, paneigia 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos protokole ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140(6312)-IS1-7625 užfiksuoti duomenys, kad kratos metu L. A. pateiktos medžiagos buvo supakuotos į paketÄ Nr. 0064845 ir jo pakuotė pateikus specialistams tyrimui atlikti nebuvo pažeista (kaip beje ir kitų Å¡ioje byloje tyrimui pateiktų paketų su psichotropinėmis medžiagomis pakuotės).

Be to, iÅ¡ bylos matyti, kad D. B. asmens kratos metu bei kratos jo gyvenamojoje vietoje metu rastos psichotropinės medžiagos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui tyrimui atlikti buvo pateiktos 2015 m. rugpjūčio 20 d. Å ių medžiagų tyrimas buvo užbaigtas 2015 m. spalio 23 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ jos buvo perduotos saugojimui Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėliui – saugyklai, esančiai Vilniuje, Liepyno g. 7 (t. 6, b. l. 162, 177). Tuo tarpu iÅ¡ L.

A. buto 2015 m. rugsėjo 25 d. paimtos psichotropinės medžiagos tyrimui buvo pateiktos 2015 m. spalio 9 d., t. y. tuo metu, kai dar buvo atliekamas iš D. B. paimtų medžiagų tyrimas. Tuo metu dar buvo tiriamos ir nuteistojo A. Ž. automobilio kratos metu rastos ir paimtos medžiagos (jos tyrimui buvo pateiktos 2015 m. rugsėjo 4 d., tyrimas baigtas 2015 m. spalio 26 d. (t. 7, b. l. 57-59)). Taigi manyti, kad specialistams tirti galėjo būti pateiktos ne L. A. bute, bet pas kitus nuteistuosius rastos medžiagos, nėra jokio pagrindo.

Jau minėta, kad kratos protokole buvo nurodyta, jog L. A. pateikė neaiÅ¡kios kilmės gelsvos spalvos medžiagÄ (svoris apie 300 g), kuri supakuota dviejuose polietileniniuose maiÅ¡eliuose, kurie įdėti į polietileninį maiÅ¡elį, o Å¡is įvyniotas į juodos spalvos kojinę (t. 4, b. l. 139-142). Užduotyje atlikti tyrimÄ nurodyta, kad tyrimui, be kita ko, pateikiama kratos L. A. gyvenamosiose patalpose rasta juodos spalvos medžiaginė kojinė, į kuriÄ Ä¯vyniotas plastikinis maiÅ¡elis, kurio viduje dar du plastikiniai maiÅ¡eliai, kurių viduje apie 300 g neaiÅ¡kios kilmės gelsvos spalvos medžiagos (t. 7, b. l. 20-23).

Specialisto išvadoje Nr. 140(6312)-IS1-7625 nurodyta, kad tyrimui buvo pateikta gelsvos spalvos drėgna medžiaga, supakuota į du atskirus plastikinius paketus, kurių masė 199,95 g ir 105,68 g (iš viso 305,63 g). Tyrimo metu išdžiovinus medžiagas, bendroji jų masė sudarė 284,75 g (t. 7, b. l. 25-28). Taigi jokių neatitikimų aprašant L. A. bute rastas medžiagas nėra. Nors apeliantas teigia, kad pas L. A. rasta medžiaga byloje apibūdinama ir kaip biri, ir kaip drėgna, tačiau, kad pas L.

A. rasta gelsvos spalvos medžiaga buvo biri, nenurodyta nė viename iÅ¡ aptartų dokumentų, taip jos neapibÅ«dino ir kaip liudytojai apklausti kratÄ L. A. bute atlikę policijos pareigÅ«nai. Pažymėtina ir tai, kad visos Å¡ioje baudžiamojoje byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu rastos ir iÅ¡ nuteistųjų paimtos psichotropinės medžiagos yra apraÅ¡ytos tiek atitinkamų procesinių veiksmų protokoluose, tiek užduotyse atlikti medžiagų tyrimÄ , tiek specialistų iÅ¡vadose, tiek medžiagų perdavimo saugoti aktuose, taigi abejonių dėl bendro jų kiekio taip pat nekyla.

Atmestini kaip nepagrįsti ir kiti gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus ir juos atlikusių pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumo. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad 2015 m. birželio 8 d. pradėjus ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje visi duomenys, teismo pripažinti įrodymais, buvo surinkti BPK nustatyta tvarka. Nors gynėjas teigia, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. L. A. ir toliau buvo taikomos Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos, tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistojo elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atliekama vadovaujantis BPK 154 straipsnio nuostatomis, o slaptas sekimas – vadovaujantis BPK 160 straipsnio nuostatomis, Å¡ių veiksmų atlikimo teisinis pagrindas buvo Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartys, kuriomis trims mėnesiams nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo pratęstas minėtų BPK 154 ir 160 straipsniuose numatytų procesinių prievartos priemonių taikymas L.

A. (t. 2, b. l. 106-107, 110, 111-115, 116). Nepagrįstai apeliantas teigia ir tai, kad L. A. slapto sekimo metu buvo filmuojama, o vaizdo įraÅ¡ai nebuvo pateikti, nes Å¡is veiksmas buvo atliekamas nesilaikant BPK nuostatų. Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ bylos, dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. slapto sekimo pažymoje užfiksuotų aplinkybių (kad 19.11 val. L. A. automobiliu VW Touran atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir užėjo į 29 butÄ ; 20.11 val. prie (duomenys neskelbtini) namo automobiliu Ford Transit atvažiavo T.

Z. su S. M., pastaroji liko laukti automobilyje, o T. Z. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir užėjo į (duomenys neskelbtini); 20.24 val. T. Z. išėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), įsėdo į automobilį ir kartu su S. M. iÅ¡važiavo, o 20.34 val. L. A. išėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), įsėdo į automobilį VW Touran ir iÅ¡važiavo, 20.41 val. L. A. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir užėjo į minėtÄ namÄ (t. 2, b. l. 116)) joks ginčas nekyla, jų neneigia nei pats nuteistasis L.

A., nei nuteistieji T. Z. ir S. M.. 2015 m. rugsėjo 25 d. slapto sekimo pažymoje jokių nuorodų apie vaizdo ar garso įraÅ¡ymo technikos panaudojimÄ nėra. Be to, dėl Å¡ių aplinkybių buvo aiÅ¡kinamasi teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaip liudytojas buvo apklaustas slapto sekimo pažymÄ surašęs V. R., kuris patvirtino, kad jokie įraÅ¡ai Å¡io veiksmo atlikimo metu nebuvo daromi, ir nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju apie tai bÅ«tų buvę pažymėta jo suraÅ¡ytoje pažymoje (t. 25, b. l. 74-75).

Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad siekiant, jog nepaaiÅ¡kėtų neteisėti veiksmai atliekant kratÄ , informacija buvo sunaikinta prokuroro nutarimu, tačiau kokia tai informacija, nedetalizuoja, taip pat neįvardija ir konkretaus prokuroro nutarimo, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡io gynėjo argumento nepasisako, tik pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. bute protokolo turinys rodo, kad Å¡io veiksmo metu vaizdo ar garso įraÅ¡ai taip pat nebuvo daromi, taigi ir sunaikinti jie negalėjo bÅ«ti.

Nuteistojo gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad L. A. automobilio krata buvo atliekama dar nebaigus jo asmens kratos, be to, L. A. dar buvo paskelbtas nutarimas dėl kratos, kuriame joks laikas nenurodytas, o tai, apelianto nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nutarimas buvo suraÅ¡ytas anksčiau ir kelia abejonių dėl kratos L. A. bute bei labai didelio kiekio narkotinių medžiagų „atsiradimo“ metu. IÅ¡ tiesų, 2015 m. rugsėjo 25 d. L. A. asmens kratos protokole nurodyta, kad Å¡is procesinis veiksmas buvo pradėtas 20.45 val., o baigtas 21.35 val. (t. 4, b. l. 117–119).

L. A. automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos protokole nurodyta, kad šis procesinis veiksmas pradėtas 21.00 val. ir 21.25 val. (t. 4, b. l. 151–154). Kita vertus, byloje yra 2015 m. gruodžio 18 d. Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – KP ONTV) 3-ojo skyriaus viršininko T. M. tarnybinis pranešimas dėl techninės klaidos ištaisymo, kuriame nurodyta, kad L. A. asmens krata, kurios metu pastarasis geranoriškai pateikė narkotines medžiagas bei kitus protokole išvardintus daiktus, buvo pradėta 20.45 val., kaip kad ir nurodyta jo 2015 m. rugsėjo 25 d. asmens kratos protokole, tačiau faktiškai šis procesinis veiksmas truko 10 minučių ir buvo baigtas apie 20.55 val. (taigi dar nepradėjus automobilio kratos), o ne 21.35 val., kaip kad nurodyta minėtame asmens kratos protokole.

Asmens kratos pabaigos laikas 21.35 val. yra techninė klaida (t. 4, b. l. 120). Apeliantas skunde deklaratyviai teigia, kad toks tarnybinis praneÅ¡imas turi bÅ«ti vertinamas kaip pareigÅ«nų bandymas „suderinti“ atliktų procesinių veiksmų laikÄ , be to, suraÅ¡ytas tik siekiant atmesti L. A. gynėjo skundÄ dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, įskaitant kratÄ L. A. bute. Kaip matyti iÅ¡ paties L. A., taip pat jo asmens kratÄ atlikusių pareigÅ«nų parodymų, nuteistasis visus daiktus (su savimi turėtas psichotropines medžiagas, pinigus, dokumentus, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir raktus) pareigÅ«nams pateikė savanoriÅ¡kai, taigi 50-ties minučių tokiam procesiniai veiksmui atlikti tikrai nereikėjo, todėl nekyla abejonių, kad Å¡io procesinio veiksmo protokole nurodant asmens kratos pabaigos laikÄ buvo padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida.

Pažymėtina ir tai, kad tiek minėtas tarnybinis pranešimas, tiek 2015 m. gruodžio 18 d. T. M. paaiškinimas, kaip ir 2015 m. gruodžio 18 d. Panevėžio AVPK KP ONTV 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J., 2015 m. gruodžio 18 d. 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ar. R. bei 2015 m. gruodžio 21 d. 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. S. paaiškinimai apie 2015 m. rugsėjo 25 d. atliktus procesinius veiksmus (t. 12, b. l. 183-189) buvo gauti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui tikrinant L.

A. gynėjo A. B. 2015 m. gruodžio 16 d. pateiktame skunde dėl pareigÅ«nų veiksmų ir esminių BPK pažeidimų nurodytas aplinkybes, o ne, kaip teigia apeliantas, iÅ¡imtinai siekiant atmesti gynėjo skundÄ ir tuo tikslu galimai klastojant dokumentus. Be to, iÅ¡vardintuose dokumentuose, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nurodyta ir jų suraÅ¡ymo data, jie cituojami L. A. gynėjo skundÄ nagrinėjusio prokuroro 2015 m. gruodžio 23 d. priimtame nutarime, todėl nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad paminėti dokumentai galėjo bÅ«ti suraÅ¡yti ne juose nurodytu, bet kitu laiku.

Gynėjas, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai buvo Å¡aliÅ¡ki, taip pat kelia klausimÄ , kodėl 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo sulaikytas tik L. A. ir T. Z., tačiau nebuvo sulaikytas G. J., kuriam buvo uždrausta susitikti su L. A. ir kuris po T. Z. atvykimo kartu su L. A. išėjo iÅ¡ jo buto. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto minimÄ dienÄ buvo atliekamas tik vieno asmens, t. y. L. A., slaptas sekimas. Slapta sekant L. A., taip pat kontroliuojant jo elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ buvo gauta duomenų, kurie leido įtarti, kad T.

Z. atvyko pas L. A. įsigyti psichotropinių medžiagų, o tai ir buvo pagrindas sulaikyti ir patikrinti Å¡iuos du asmenis. Be to, kai buvo nuspręsta sulaikyti L. A., atvykusį į (duomenys neskelbtini) g. ir nuėjusį į 49-tÄ namÄ , G. J. su juo jau nebuvo. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad 2015 m. liepos 28 d. asmens kratos metu pas G. J. paimti apeliaciniame skunde akcentuojami daiktai – Å¡virkÅ¡tas ir tabletė – buvo iÅ¡tirti, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimÄ G. J. atžvilgiu nebuvo pagrindo, nes kaip matyti iÅ¡ 2015 m. spalio 23 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(5174)-IS1-7040, ant vidinių iÅ¡ G.

J. paimto švirkšto paviršių buvo rasti tik psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakai, o mėlynos spalvos tabletės sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų nerasta (t. 6, b. l. 163-169). Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai, nesivadovauti liudytojų Ar. R. ir T. M. parodymais, taip pat 2015 m. rugsėjo 25 d. kratos L. A. gyvenamojoje vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, kaip ir 2015 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. 140(6312)-IS1-7625, nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos vienas kitÄ papildančius duomenis pripažino leistinais ir patikimais įrodymais ir pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos, o jiems prieÅ¡taraujančius L. A. paaiÅ¡kinimus, kuriais jis neigė disponavęs labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino, teisingai įvertino kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ . Tai, kad ant maiÅ¡elių, paimtų iÅ¡ L. A. gyvenamosios vietos, kuriuose buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino, rasti rankų pėdsakai netinkami asmeniui identifikuoti, kaip ir tai, kad ant jų nebuvo rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, teismo iÅ¡vadų dėl L.

A. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino niekaip nepaneigia. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo L. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytus L. A. nusikalstamus veiksmus neteisėtai disponuojant įvairiais psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekiais įvertinęs kaip atskiras savarankiÅ¡kas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 260 straipsnio 3 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

BK 63 straipsnio 10 dalis reglamentuoja, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ . Tęstinės nusikalstamos veikos sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimo baudžiamasis įstatymas nepateikia. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko.

Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla jau po pirmosios veikos, Å¡ios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010 ir kt.).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas L. A. tyčios turinio, reikÅ¡mingo tęstinę veikÄ atribojant nuo nusikaltimų daugeto, neanalizavo ir Å¡iuo aspektu byloje surinktų įrodymų nevertino, nors nustatė, kad L. A. laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2015 m. liepos 28 d., kuomet buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, laikė psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ , jÄ vartojo pats, o taip pat duodavo ir parduodavo kitiems asmenims. Jau minėta, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes metamfetaminÄ iÅ¡ L.

A. pirkdavo D. B., D. S., T. Z., S. M.. Be to, tuo pačiu metu L. A. psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ perduodavo ir pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam J. J. (paskutinį kartÄ 2015 m. birželio 3 d.). Dar daugiau, po to, kai L. A. praneÅ¡us apie įtarimÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 2015 m. rugpjūčio 7 d. jis buvo paleistas iÅ¡ suėmimo, ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai gavo informacijos, kad pastarasis galimai ir toliau disponuoja psichotropinėmis medžiagomis bei jomis prekiauja.

Å i informacija, taikant L. A. atžvilgiu procesines prievartos priemones, pasitvirtino – nuteistasis 2015 m. rugsėjo 25 d. pardavė metamfetaminÄ T. Z. ir S. M., be to, laikė su savimi ir gabeno didelį kiekį metamfetamino, o namuose laikė labai didelį kiekį Å¡ios psichotropinės medžiagos. Taigi, nors L. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme neigė prekiavęs psichotropinėmis medžiagomis, pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad pastarasis jau ilgÄ laikÄ vertėsi prekyba metamfetaminu ir Å¡ios jo neteisėtos veiklos nesustabdė net jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikÅ¡tas įtarimas bei taikomos kardomosios priemonės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad L.

A. ne tik tÄ dalį veiksmų, kurie kaltinime įvertinti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, bet visus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko turėdamas vieningÄ sumanymÄ ir tikslÄ â€“ iÅ¡platinti kuo didesnį psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekį ir kuo daugiau iÅ¡ Å¡ios neteisėtos veiklos pasipelnyti. Dėl to byloje nustatyti L. A. nusikalstami veiksmai nuo 2013 metų iki 2015 metų liepos mėnesio tiksliau nenustatyto laiko per kelis kartus už nenustatytÄ sumÄ pardavus D. B. 10,04 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2015 m. birželio 3 d. apie 22.19 val. vykdant J.

J. parengtos nusikalstamos veikos planÄ perdavus P. K. 6,490 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2015 m. liepos 28 d., apie 17.30 val., už 40 eurų pardavus D. S. 1,650 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, iki 2015 liepos 28 d. 19.30 val. tikslu parduoti ar kitaip platinti laikant namuose 0,152 g MDMA ir 0,324 g metamfetamino, o iki 2015 m. liepos 25 d. 19.35 val. tuo pačiu tikslu laikant ir gabenant automobiliu 2,02 g metamfetamino, taip pat 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 20.20 val. už 70 eurų paradavus R. Z. ir S. M. 2,380 g metamfetamino bei iki 2015 m. rugsėjo 25 d. 20.35 val. tikslu platinti laikant prie savęs ir gabenant automobiliu didelį kiekį – 28,868 g – metamfetamino ir namuose laikant labai didelį kiekį – 133,37 g – metamfetamino, vertintini kaip viena nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Kvalifikavus L. A. nusikalstamus veiksmus pagal vienÄ BK straipsnį – BK 260 straipsnio 3 dalį – jam skirtina nauja bausmė. Skirdama bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad L. A. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Jo nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgÄ laikÄ ir pasireiÅ¡kė keliomis alternatyviomis baudžiamajame įstatyme numatytomis veikomis, įskaitant psichotropinių medžiagų pardavimÄ . Jis neturi teistumo, tačiau praeityje yra padaręs du baudžiamuosius nusižengimus, vienas jų susijęs su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, taip pat yra baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 163-167, 168-170, 173-175).

Po nusikalstamos veikos padarymo L. A. sudarė santuokÄ su A. R. (Å¡iuo metu A. A.), turi nepilnametį sÅ«nų, taip pat turi sergančiÄ motinÄ , nusikaltimo padarymo metu dirbo (t. 10, b. l. 162, t. 12, b. l. 72, 73, 97, t. 23, b. l. 46, 57, 58). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų bÅ«ti pripažintas L. A. prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, tačiau, kaip minėta, pastarasis kaltę dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimo D.

B., taip pat dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino laikymo neigė, o veikimÄ pagal J. J. parengtÄ nusikalstamos veiklos planÄ bei metamfetamino perdavimÄ P. K. pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, neigė, kad psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ laikė ir gabeno turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti. Esant tokiems L. A. parodymams, konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę nėra pagrindo. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad L.

A. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, kiek didesnė už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės minimumÄ . L. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta bausme BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims. Dėl nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo argumentų Nuteistasis R.

Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, nepadarė, D. B. didelio kiekio metamfetamino nepardavė, taip pat neperdavė A. Ž. labai didelio kiekio metamfetamino, o apie jo gyvenamojoje vietoje rastus 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus nieko nežinojo. Bylos duomenimis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. taip pat neigė padaręs inkriminuojamus nusikaltimus. 2015 m. rugpjūčio 31 d. praneÅ¡us apie įtarimÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino perdavimo A.

Ž., nurodė, kad kaltės nepripažįsta, bet duoti parodymus atsisakė (t. 15, b. l. 95-96). Kitos apklausos metu jis taip pat nurodė, kad kaltės nepripažįsta, bet nori duoti paaiÅ¡kinimus, susijusius su D. B. parodymais. Å ios apklausos metu R. Ž. parodė, kad su D. B. susipažino 2015 m. birželio pabaigoje per bendrÄ pažįstamÄ vardu Da. ir bendravo tik dėl kompiuterių, nes D. B. juos remontavo ir pardavinėjo. Paskutinį kartÄ su D. B. bendravo 2015 m. liepos mėnesio pradžioje, kai Å¡is parvežė jį iÅ¡ Panevėžio į namus, esančius s. b.

„A“. Po to dar skambino D. B. 2015 m. rugpjūčio 22 d. ir prašė instaliuoti kompiuterines programas, tačiau tÄ kartÄ D. B. pas jį neatvažiavo (t. 15, b. l. 100-102). Visų vėlesnių įtariamojo apklausų metu R. Ž. savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino, duoti parodymus atsisakė, taip pat atsisakė atsakyti į tyrėjos klausimus dėl jo paties 2016 m. lapkričio 29 d. Panevėžio apygardos teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimÄ duotų paaiÅ¡kinimų, kad tvarkydamas soduose aplinkÄ rado prekursorius, juos planavo iÅ¡mesti, bet įsidėjo į savo striukės kiÅ¡enę ir pamirÅ¡o (t. 15, b. l. 105-106, 109-110, 112-113, 116).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. Ž. nurodė, kad jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ suprato, bet dėl kaltės nepasisakys, nenori iÅ¡sakyti savo pozicijos (t. 23, b. l. 26-29). Perskaičius jo kaip įtariamojo apklausų protokolus nurodė, kad duoti parodymus atsisako (t. 25, b. l. 1-9). Kreipdamasis į teismÄ su paskutiniu žodžiu R. Ž. paaiÅ¡kino, kad su jam inkriminuojamais nusikaltimais nėra susijęs, D. B. ir A. Ž. jį apkalbėjo. Su D. B. susipažino 2015 m. birželio pabaigoje per jų bendrÄ pažįstamÄ vardu Da., nes norėjo įsigyti kompiuterį, ir bendravo tik Å¡iuo klausimu, jokių narkotikų pirkti nesiÅ«lė.

Vėliau su D. B. susitiko tik liepos mėnesio viduryje, Panevėžyje, Žalgirio gatvėje, kur restauravo sudegusį namÄ . D. B. prašė parvežti jį namo į s. b. „A“, nes žinojo, kad Å¡is toje vietovėje dažnai lankosi. TÄ kartÄ jis pasakė, kad kompiuterio jam nebereikia, nes gavo dovanų, tik reikia instaliuoti kelias programas, be to, papriekaiÅ¡tavo D. B., kad kompiuterius parduoda labai brangiai ir jie apsipyko. D. B. parvežė jį į namus ir daugiau jie nebendravo. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje jis paskambino D.

B. ir paprašė instaliuoti kelias programas, tuo pačiu norėjo atsipraÅ¡yti už įžeidimus. 2015 m. rugpjūčio 27 d. telefoninio pokalbio metu su A. Ž. kalbėjosi apie apdailos plokÅ¡tes, kurias jis buvo pas A. Ž. užsakęs ir kurios pastarojo sodyboje buvo sukrautos kieme. Plokščių jam reikėjo sodo nameliui (duomenys neskelbtini) g. 10 apÅ¡iltinti, tačiau jis niekaip negalėjo už jas su A. Ž. atsiskaityti, nes skolos jam vis negrÄ Å¾ino Danijoje gyvenantis draugas vardu G., su kuriuo tuo klausimu susiraÅ¡inėjo per „Skype“ programÄ .

A. Ž. automobilyje rastas labai didelis kiekis metamfetamino galėjo bÅ«ti supakuotas į tuos pačius Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡us, į kuriuos jis 2015 m. birželio pabaigoje, kuomet A. Ž. sodyboje genėjo vaismedžius, buvo sudėjęs savo darbinius drabužius bei avalynę ir kuriuos ten paliko, nes dar turėjo atvykti pabaigti darbus. Be to, tÄ kartÄ sodyboje jis iÅ¡buvo 1,5 paros, dirbdamas buvo permirkęs prakaitu, lietė ir daugiau sodyboje buvusių daiktų, taip pat ir maišų. Tik taip gali paaiÅ¡kinti savo genotipo atsiradimÄ ant pas A.

Ž. rastų Å¡iukÅ¡lių maišų su metamfetaminu. Kai Ukrainoje patyrė traumÄ , jam buvo leidžiami vaistai nuo skausmo. Namuose jam vaistus leido sodo kaimynė, kratos metu rastas Å¡virkÅ¡tas galėjo bÅ«ti likęs nuo tų vaistų (t. 25, b. l. 173-178, 179-183). Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, turėjo vadovautis Å¡iomis jo nurodytomis įvykių aplinkybėmis, nes jos yra paneigtos byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

Bylos duomenimis, nuteistasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ apklaustas įtariamuoju, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nuosekliai parodė, kad psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ , kuriÄ pareigÅ«nai rado 2015 m. liepos 29 jo asmens kratos metu viename iÅ¡ dviejų plastikinių užspaudžiamų maiÅ¡elių (jo masė 0,832 g, specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(5174)-IS1-1040, t. 6, b. l. 163-176), taip pat psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ , kuriÄ pareigÅ«nai rado jo namuose atliktos kratos metu pagalbinėse patalpose (rÅ«sio sandėliuke), plastikiniame užspaudžiamame maiÅ¡elyje, įdėtame į dar du maiÅ¡elius su užraÅ¡ais „Norfa“ ir „Art of living“ (jo masė 67,555 g, specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(5174)-IS1-1040, t. 6, b. l. 163-176), 2015 m. liepos 6 d.

įsigijo iÅ¡ R. Ž.. D. B. paaiÅ¡kino, kad nusprendęs papildomai užsidirbti platindamas metamfetaminÄ (arba amfetaminÄ , Å¡ių medžiagų jis neskiria), psichotropinę medžiagÄ didesniais kiekiais paprastai įgydavo iÅ¡ nuteistojo L. A.. Tačiau 2015 m. pavasarį pažįstamas asmuo vardu V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pasiÅ«lė jam pirkti didelį kiekį amfetamino, t. y. 1 kg už 2900 eurų. Pastarasis nurodė, kad tiek psichotropinės medžiagos už Å¡iÄ kainÄ gali gauti jo giminaitis (kaip suprato žmonos brolis), kurį įvardijo kaip asmenį, vardu R..

IÅ¡ pradžių jis nesutiko, nurodė, kad pagalvos, bet kai kelių dienų bėgyje pavyko pelningai parduoti kelis kompiuterius, paskambino V. ir susitarė susitikti. Susitikimo metu nurodė, kad turi reikiamÄ pinigų sumÄ ir nupirks 1 kg „amfos“. Po kelių dienų nuvyko pas V. į namus, davė pastarajam 2900 eurų, o Å¡is jam perdavė juodos spalvos plastikinį Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , kuriame buvo dar vienas toks pats maiÅ¡as su narkotikais (amfetaminu ar metamfetaminu). Kai namuose pasvėrė nupirktus narkotikus, pastebėjo trÅ«kumÄ â€“ jų buvo ne 1 kg, bet 860 g.

Dėl trÅ«kumo aiÅ¡kinosi su V., su juo susipyko ir bendravimas nutrÅ«ko. IÅ¡ V. įgytus narkotikus, kaip įprasta, maišė su kreatinu ir pradėjo pardavinėti. Tačiau pasirodė, kad narkotikai prastos kokybės, pirkėjai skundėsi, kad jų poveikis blogas, norisi miego, kai tuo tarpu nuo geros kokybės amfetamino (ar metamfetamino) miegas neima. Dėl to nusprendė iÅ¡ V. pirktais narkotikais nebeprekiauti. Nenorėdamas miltelių laikyti pas save, praskiedęs juos vandeniu, iÅ¡pylė į kanalizacijÄ .

Praėjus kuriam laikui jam paskambino R. Ž.. Pastarasis prisistatė esantis jo draugo draugas, o kai pasakė savo vardÄ â€“ R. – suprato, kad tai V. pažįstamas, nes daugiau jo pažįstamų tarpe žmonių tokiu vardu nėra. R. Ž. pasiÅ«lė jam susitikti Žalgirio gatvėje, tikslaus adreso neprisimena. Susitikimo metu pasakė žinantis apie jo nupirktų narkotikų trÅ«kumÄ ir prastÄ kokybę, nurodė, kad dėl to kaltas V., todėl per jį nebereikia derinti jokių dalykų, o reikėtų jiems bendrauti tiesiogiai.

Patikino, kad amfetamino kokybė bus gera, o kaina – ta pati, t. y. 2900 eurų už 1 kg. Jis atsakė, kad pagalvos, susitarė susiskambinti. Po to R. Ž. paprašė nuvežti jį iki sodų bendrijos, esančios už (duomenys neskelbtini). Jis pats dažnai tuose soduose lankydavosi pas savo pažįstamÄ , todėl vakare nuvežė R. Ž. į jo nurodytÄ sodÄ . Parėjus kelioms dienoms jis susiskambino su R. Ž. ir susitarė susitikti. Atvažiavo prie tos pačios gatvelės ir laukė pagrindiniame kelyje.

Kai atėjo R. Ž., pasakė, kad reikėtų to, kÄ jis siÅ«lė. Pastarasis pažadėjo kelių dienų bėgyje paskambinti. Praėjus kelioms dienoms paskambinęs R. Ž. pasakė, kad jis gali atvažiuoti. Tuomet vėl nuvažiavo į tuos pačius sodus, prie tos pačios gatvelės. Kai atėjo R. Ž., jie abu kiek paėjo ta gatvele ir sustojo. Jis padavė R. Ž. pinigus, o pastarasis nurodė vietÄ , kurioje padėta prekė – vieno iÅ¡ sodo sklypų, kuriame stovėjo vieno aukÅ¡to medinis namelis, vidinėje pusėje po gyvatvore.

Pakuotė, kuriÄ jis pasiėmė iÅ¡ po gyvatvorės, buvo polietileniniame užspaudžiamame standžiame maiÅ¡e su užraÅ¡u, į jÄ buvo įdėtas juodos spalvos plastikinis Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡as. Parsivežęs pakuotę namo įsitikino, kad šį kartÄ Ä¯sigijo 1 kg, tačiau psichotropinė medžiaga ir tÄ kartÄ buvo prastos kokybės, todėl su kreatinu jos nebemaišė. Kalbėjosi su R. Ž. dėl psichotropinės medžiagos kokybės, bet pastarasis pasakė, kad ji bloga tik jam vienam, niekas kitas nesiskundė.

Iki kratos jo namuose atlikimo pardavė apie pusę ar kiek daugiau iÅ¡ R. Ž. nupirkto kiekio (t. 14, b. l. 75-85, 106-108, 116-120, 122-123). Parodymų patikrinimo vietoje metu D. B. nurodė (duomenys neskelbtini) namÄ , kuriame gyvena V., iÅ¡ kurio 2015 metų pavasarį nupirko 1 kg amfetamino, vietÄ prie Žalgirio g. 18-to namo, kur susitikęs su R. Ž. gavo pasiÅ«lymÄ tiesiogiai iÅ¡ jo nusipirkti 1 kg amfetamino, vietÄ s. b. „A“ ((duomenys neskelbtini)), kurioje atvykęs pas R. Ž. paliko automobilį, sodo namelį (duomenys neskelbtini) g. 10 ir Å¡alia jo esančiÄ gyvatvorę, po kuria R.

Ž. nurodė jam pasiimti paketÄ , į kurį buvo supakuotas 1 kg metamfetamino (t. 14, b. l. 130-141). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis D. B. taip pat parodė, kad pirkdavo psichotropines medžiagas tiek iÅ¡ L. A., tiek iÅ¡ R. Ž., tik nurodė, kad tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, D. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti ir perskaitytuose protokoluose užfiksuoti parodymai yra teisingi, teismas gali jais vadovautis (t. 23, b. l. 83-84).

Nors nuteistasis R. Ž. teigia, kad pirmiau aptarti D. B. parodymai neatitinka tikrovės, netikėti jais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Visų pirma, ir Å¡iuo atveju byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad D. B. bÅ«tų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti R. Ž. sunkaus nusikaltimo padarymu. Be to, pirmiau aptartus nuteistojo D. B. parodymus apie psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimÄ iÅ¡ R. Ž. patvirtina 2015 m. lapkričio 11 d. D. B. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti tiek tai, kad R.

Ž. ir D. B. telefoniniai kontaktai buvo kur kas dažnesni, nei kad aiškindamas apie įvykio aplinkybes teigė R. Ž., tiek tai, kad 2015 m. birželio 25d. įvyko D. B. ir R. Ž. susitikimas Žalgirio gatvėje Panevėžyje, po kurio vakare D. B. vežė R. Ž. į namus. Vėliau (2015 m. birželio 29 d. 13.14 val. bei 14.10 val. ir 2015 m. liepos 2 d. 21.42 val. vykusių pokalbių metu) D. B. ir R. Ž. tarėsi dėl susitikimų, kurie, kaip matyti iš pokalbių turinio, įvyko sodų bendrijoje, kurioje gyveno R.

Ž., o 2015 m. liepos 6 d. 22.05 val. vykusio telefoninio pokalbio metu R. Ž., pasiteiravęs D. B., ar Å¡is nevažiuos link jo, nurodė, kad parvežė Å¡iam lauktuvių (t. 2, b. l. 53-61), t. y. pranešė, kad jau turi pastarojo praÅ¡ytos psichotropinės medžiagos. Nuteistasis R. Ž. nepagrįstai teigia, kad 2015 m. liepos 30 d. pirmÄ kartÄ apklaustas kaip įtariamasis D. B. apie jį net neužsiminė. Nors Å¡ios apklausos metu D. B. konkrečiai įvardijo tik vienÄ metamfetamino tiekėjÄ , t. y. nuteistÄ jį L.

A., tačiau tuo pačiu parodė, kad L. A. nebuvo vienintelis asmuo, iÅ¡ kurio jis pirkdavo metamfetaminÄ , nes dar 1 kg Å¡ios medžiagos (dalį jos pardavė, o likusiÄ dalį pareigÅ«nai rado namo rÅ«syje) yra įsigijęs iÅ¡ nepažįstamo asmens Panevėžio rajone esančiuose soduose už 2900 eurų. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, D. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, detaliai paaiÅ¡kino, kurias pas jį rastas psichotropines medžiagas įgijo iÅ¡ L. A., o kurias – iÅ¡ R.

Ž.. Jis nurodė, kad iÅ¡ R. Ž. pirktos psichotropinės medžiagos buvo likę apie 400 g ir ji buvo laikoma vienoje pakuotėje, tuo tarpu visuose kituose jo namuose, taip pat pagalbinėje patalpoje rastuose maiÅ¡eliuose mažesniais kiekiais sufasuotos psichotropinės medžiagos buvo įgytos iÅ¡ L. A.. Be to, D. B. parodė, kad iÅ¡ jo asmens kratos metu paimtame viename iÅ¡ dviejų maiÅ¡elių buvęs metamfetaminas, kur veikliosios medžiagos procentinė iÅ¡raiÅ¡ka yra mažesnė (pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(5174)-IS1-1040 16,76%), yra įgytas iÅ¡ R.

Ž., o kitame maiÅ¡elyje buvęs metamfetaminas, kur veikliosios medžiagos procentinė iÅ¡raiÅ¡ka yra didesnė (pagal minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ 27,80%) – iÅ¡ L. A., nes iÅ¡ R. Ž. pirktas metamfetaminas buvo prastesnės kokybės. IÅ¡ D. B. parodymų taip pat matyti, kad psichotropinė medžiaga, įgyta iÅ¡ asmens vardu V., nei jo asmens kratos, nei kratos gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta, nes iÅ¡ V. pirktÄ metamfetaminÄ , kurio nepardavė, dėl prastos kokybės iÅ¡pylė į kanalizacijÄ .

Apeliantas, ginčydamas nuteistojo D. B. parodymų patikimumÄ , nurodo, kad pastarasis, 2015 m. lapkričio 12 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodymus davė ne apie 2015 m. liepos 6 d. įvykį, bet nurodė visai kitas aplinkybes, t. y. kad jis iÅ¡ R. Ž. 1 kg metamfetamino įgijo 2015 metų pavasarį. IÅ¡ tiesų, kelių apklausų metu D. B. nurodė, kad ne tik iÅ¡ asmens vardu V., bet ir tiesiogiai iÅ¡ R. Ž. psichotropines medžiagas pirko 2015 m. pavasarį. Kita vertus, pastarasis taip pat paaiÅ¡kino, kad tikslaus laiko, kada įgijo didelį kiekį metamfetamino tiesiogiai iÅ¡ R.

Ž., neprisimena, o perklausius telefoninių pokalbių garso įraÅ¡us, patikslino, kad tai įvyko po pokalbio, kurio metu R. Ž. nurodė, kad parvežė jam lauktuvių, t. y. 2015 m. liepos 6 d. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad 2015 m. lapkričio 12 d. įtariamojo D. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokole užfiksuota, jog pastarasis nesilankė pačiame sodo namelyje pas R. Ž.. Tuo tarpu tokių parodymų, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde, t. y. kad D. B. niekada nėra buvęs prie namelių (duomenys neskelbtini) g.

Nr. 7 ar Nr. 10, kad buvo tik gatvelėje ir net nežino, kur tie nameliai tiksliai randasi, nei Å¡iame, nei kituose D. B. apklausos protokoluose nėra. IÅ¡ jau pirmiau aptartų D. B. parodymų ir byloje užfiksuotų jo telefoninių pokalbių su R. Ž. matyti, kad 2015 m. birželio 25 d. vakare D. B. automobiliu vežė R. Ž. iki jo namų s. b. „A“, taip pat D. B. su R. Ž. ne kartÄ buvo Å¡ioje bendrijoje susitikę, o susitikimai vykdavo tiek prie (duomenys neskelbtini) gatvės esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiek pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl D. B. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytų aplinkybių patikimumo, o taip pat ir galimos pareigÅ«nų įtakos Å¡io nuteistojo parodymams. Nuteistasis, ginčydamas D. B. parodymų patikimumÄ , teigia ir tai, kad Å¡ioje byloje nebuvo nustatinėjamas D. B. pažįstamas vardu V., kuris, pasak pastarojo, supažindino jį su R. Ž. dėl amfetamino įgijimo, be to, jis jokio giminaičio tokiu vardu neturi, yra naÅ¡laitis ir užaugo vaikų namuose.

Tačiau, bylos duomenimis, D. B. nurodytas asmuo, priešingai nei teigia apeliantas, buvo nustatytas – tai V. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jį D. B. atpažinto kaip asmenį vardu V., apie kurį davė parodymus (t. 14, b. l. 86-88). V. P. šioje byloje nebuvo apklaustas (pažymėtina, kad to neprašė ir pats R. Ž. ar jo gynėja), tačiau kaip įtariamoji dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu buvo apklausta J. P. (jos atžvilgiu tyrimas išskirtas (t. 1, b. l. 41-42)), kuri paaiškino, kad R.

Ž. yra jos vyro brolio V. P. draugės N. Å . brolis. Taigi, nors V. P. tiesiogiai giminystės ryÅ¡iais su R. Ž. nėra susijęs, esant aptartiems duomenims, abejoti D. B. parodymais apie pažinties su R. Ž. aplinkybes taip pat nėra pagrindo. Juolab, kad atliekant R. Ž. slaptÄ sekimÄ 2015 m. rugpjūčio 30 d. buvo užfiksuotas ir minėtos įtariamosios J. P. apsilankymas R. Ž. namuose (t. 2, b. l. 134). Nepagrįstai apeliantas ginčija ir pirmosios instancijos teismo nustatytÄ didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimo D.

B. laikÄ . Nors R. Ž. teigia, kad po 2015 m liepos 6 d. 22.05 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio D. B., gyvenančiam Dembavoje, atvykti pas jį (R. Ž.) į Panevėžio rajonÄ , net ir labai greitai susiruoÅ¡us, užtruktų ne mažiau kaip pusvalandį, iÅ¡ paminėto telefoninio pokalbio turinio matyti, kad D. B. R. Ž. skambučio jam metu buvo Panevėžio mieste, o ne Dembavoje (t. 2, b. l. 53-61). Taigi, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismo nustatytas didelio kiekio metamfetamino pardavimo D. B. laikas – apie 22 val.

– prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistasis R. Ž. teigia, kad nustatydamas šio įvykio faktines aplinkybes teismas turėjo vadovautis liudytojo V. P. parodymais, kad 2015 m. liepos 6 d. jis su savo šeima buvo soduose, žvejojo su R. Ž., nuo upės grįžo apie 22 val., liko nakvoti ir jokių automobilių ar pašalinių žmonių sode nepastebėjo. Tačiau, kaip matyti iš D. B. parodymų, po to, kai 2015 m. liepos 6 d. vakare R. Ž. jam paskambino ir pranešė, kad prekę, t. y. psichotropines medžiagas, jau turi, pastarasis, atvykęs į s. b.

„A“, iki sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) g. 7, kuriame gyveno R. Ž. ir kuriame tÄ dienÄ , pasak nuteistojo, liko nakvoti P. Å¡eima, nevažiavo, taip pat nebuvo iki Å¡io namelio nuėjęs. Kaip jau buvo įprasta susitinkant su R. Ž., automobilį D. B. paliko (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraÅ¡tyje, prie (duomenys neskelbtini) gatvės nuorodos, kur jį ir pasitiko R. Ž.. Po to R. Ž. nusivedė D. B. prie namelio, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, ir nurodė vietÄ , kur po gyvatvore buvo padėtas paketas su psichotropine medžiaga.

Iš bylos taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. 10-tas namelis randasi kiek arčiau įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir priešingoje šios gatvės pusėje, nei (duomenys neskelbtini) g. 7-tas namelis. Be to, kaip pabrėžia ir pats apeliantas, (duomenys neskelbtini) g. 7-to namelio teritorija nuo gatvės pusės apsodinta spygliuočių gyvatvore. Taigi, ta aplinkybė, kad liudytojas V. P., būdamas minėtame namelyje ar jo sklypo teritorijoje, nepastebėjo atvykusio D. B., pastarojo atvykimo pas R.

Ž. fakto, kurį be D. B. parodymų objektyviai patvirtina užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, niekaip nepaneigia. Juolab, kad ir pats R. Ž. nepateikė teismui jokio paaiÅ¡kinimo, kÄ gi kitÄ , jei ne kvietimÄ atvykti ir žinutę, kad jis jau turi D. B. skirtas psichotropines medžiagas, galėjo reikÅ¡ti jo paties jau minėto 2015 m. liepos 6 d. 22.05 val. telefoninio pokalbio, akivaizdžiai niekaip nesusijusio su kompiuteriais, metu D. B. pasakyta frazė „sakau gal užsuktum, aÅ¡ lauktuvių va, grįžau parvežiau“ (t. 2, b. l. 53-61).

Nors apeliantas teigia, kad į bylÄ pateiktos tik iÅ¡ konteksto paimtos ir bylos medžiagos neatitinkančios telefoninių pokalbių nuotrupos vietos ir laiko prasme, tačiau nenurodo jokių konkrečių, jo nuomone, trÅ«kstamų pokalbių dalių, kaip ir nepateikia konkrečių duomenų (iÅ¡skyrus savo paties iÅ¡keltÄ Ä¯vykių versijÄ ), kuriems, jo nuomone, Å¡ie pokalbiai prieÅ¡tarauja. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad apie 2015 m. liepos 6 d. įvykį nepagrįstai nebuvo apklausta liudytojo V.

P. sutuoktinė L. P., taip pat jų dukra E. P. bei sÅ«nus M. P., tačiau, kaip jau minėta, D. B. ir R. Ž. susitikimo 2015 m. liepos 6 d. vakarÄ faktÄ patvirtina ne tik D. B. parodymai, bet ir objektyvÅ«s bylos duomenys. Taigi apklausinėti visus tÄ vakarÄ sode poilsiavusius P. Å¡eimos narius nebuvo tikslinga. Be to, Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, manydamas, jog L. P. ar E. P. yra žinomos kokios nors bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, turėjo galimybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pats ar per savo gynėjÄ pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių asmenų apklausos, tačiau to nepadarė.

Liudytojas M. P. buvo apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, dalyvaujant pačiam R. Ž.. Pastarasis uždavė Å¡iam liudytojui klausimus, tačiau ir pats klausė ne apie 2015 m. liepos 6 d. įvykius (t. 24, b. l. 32). Bylos duomenimis, nuteistasis A. Ž. taip pat viso proceso metu nuosekliai parodė, kad paketÄ , suvyniotÄ Ä¯ baltos spalvos audeklÄ , kuriame buvo labai didelis kiekis – 376,630 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino (2015 m. spalio 26 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(5534)-IS1-7053, t. 7, b. l. 57-59), kurį jo automobilio bagažinėje rado policijos pareigÅ«nai, sustabdę jį važiuojant iÅ¡ s. b.

„A“, esančios Panevėžio rajone, į KaunÄ , jis įgijo iÅ¡ minėtoje sodų bendrijoje gyvenančio R. Ž. (t. 24, b. l. 170-171, t. 16, b. l. 137-140, 143-145, 147-154). Nors apeliantas teigia, kad ir Å¡io nuteistojo parodymai apie jo veiksmus neteisėtai perduodant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, yra melagingi, tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, bÅ«tent A. Ž. nurodytos labai didelio kiekio metamfetamino įgijimo aplinkybės pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais.

Taikant R. Ž. atžvilgiu BPK 154 straipsnyje numatytÄ procesinę prievartos priemonę ir kontroliuojant jo elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , buvo užfiksuoti tokie R. Ž. ir A. Ž. telefoniniai pokalbiai. 2015 m. rugpjūčio 27 d. 08.13 val. vykusio pokalbio metu A. Ž. klausia R. Ž. „žiÅ«rėk, tie seni mÅ«sų reikalai kaip ten?“, nes „čia poreikis toks yra“, o R. Ž. jam atsako „stovi vietoj“. Tuomet A. Ž. aiÅ¡kina R. Ž. „tada supranti, reiktų, tada aÅ¡ atvarau ir ir ir Å¡itÄ va viskas <...> nu supranti, nes čia yra didelis poreikis“, į kÄ R.

Ž. jam atsako „nu, kÄ darysi, <...> supratau, draugs“. Kai A. Ž. nurodo, kad savaitgalį bus netoli R. Ž. namų, pastarasis sako „gerai, tai dar žiÅ«rėk iki savaitgalio gal čia užsijudinsiu, žinai ir pats kÄ nors, o Å¡iaip tai žinai va, duobėj tokioj stoviu“. A. Ž. nurodžius „tai tada R., žiÅ«rėk, jeigu tu turėsi man kokių nors naujienų, tada kur aÅ¡ klausiau <...> o jeigu ne, tai savaitgalį bÅ«tų galima kažkÄ â€œ, R. Ž. jam atsako „gerai, gerai, matai, jeigu čia kažkÄ susijudins, tas mano, kur, kur buvo pražuvęs, nu tai aÅ¡ tau duosiu žiniÄ , iÅ¡ karto, pats žinai, draugs“.

KitÄ dienÄ , t. y. 2015 m. rugpjūčio 28 d., 17.32 val. vykusio pokalbio metu A. Ž. teiraujasi R. Ž., kada jam pas jį geriau atvažiuoti „tai va, norėjau kaip ten, kaip dabar daryt, kÄ ? Kada čia man pas tave pasirodyt?“. R. Ž. atsakius, kad nežino ir pasiteiravus, kÄ pats A. Ž. apie tai galvoja, Å¡is atsako „na, aÅ¡ tada, kÄ aÅ¡ žinau, aÅ¡ gal gal tada sekmadienį galvočiau“. Tuomet R. Ž. nurodo, kad bÅ«tų geriau, jei A. Ž. atvyktų vakarop, į kÄ pastarasis atsako „nu tai nesvarbu, kada, kada tu pasakysi ir viskas, aÅ¡ tada vis tiek iÅ¡eisiu, į sodybÄ davažiuoju, dalekiu iki tavęs“. 2015 m. rugpjūčio 29 d. 19.56 val. vykusio telefoninio pokalbio metu A.

Ž. tikslinasi dėl atvykimo laiko, klausia, ar gali atvykti penktÄ valandÄ , tačiau R. Ž. jam atsako, kad geriau bÅ«tų kiek vėliau „šeÅ¡tÄ gal, nes draugs į <...> Vilnių iÅ¡lėkęs, žinai, grįš, kaip, aÅ¡ žinai“. Tuomet A. Ž. patvirtina, kad jam toks laikas tinka, be to, nurodo, kad „jeigu kartais kÄ , tai biÅ¡kį pas tave pabÅ«siu“, o R. Ž. jam sako „nu ti taip, aiÅ¡ku, aplankysi, malonu, malonu bus“ (t. 2, b. l. 128-133). IÅ¡ byloje esančios slapto sekimo pažymos matyti, jog taikant BPK 160 straipsnyje numatytÄ procesinę prievartos priemonę buvo užfiksuota, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. 18.41 val. pas R.

Ž. automobiliu VW Multivan atvykęs A. Ž. 18.53 val. išėjęs iÅ¡ sodo namo (duomenys neskelbtini) g. 7, kuriame gyveno R. Ž., teritorijos, į savo automobilio bagažinę įdėjo baltos spalvos daiktÄ ir, sėdęs už vairo, kartu su dviem savo mažamečiais vaikais ir su juo tÄ dienÄ buvusiu L. Å ., iÅ¡vyko (t. 2, b. l. 134). Liudytojas L. Å ., įvykio dienÄ važiavęs kartu su A. Ž., taip pat nurodė, kad pastarasis, sugrįžęs iÅ¡ sodo namelio, Panevėžio rajone, į kurį užsuko jiems visiems vykstant iÅ¡ sodybos, kažkÄ Ä¯dėjo į automobilio bagažinę (t. 1, b. l. 176, 24, b. l. 31-32).

Be to, iš 2016 m. sausio 13 d. specialisto išvados Nr. 140-(5804)-IS1-56 matyti, kad ant dviejų iš keturių maišų, rastų A. Ž. automobilio bagažinėje, į kuriuos buvo supakuotas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino, rastas vyro biologinių pėdsakų genotipas, sutampantis su R. Ž. genotipu (t. 7, b. l. 89-90). Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistojo A. Ž. parodymai apie tam tikras įvykių aplinkybes nebuvo nuoseklūs. Bylos duomenimis, pastarasis proceso metu skirtingai aiškino apie tai, kokiu būdu R.

Ž. jam perdavė paketÄ su labai dideliu kiekiu metamfetamino (iÅ¡ pradžių teigė, kad paketÄ R. Ž. praÅ¡ymu jam perdavė M. P., vėliau aiÅ¡kino, kad Å¡ie jo parodymai netikslÅ«s, nes paketÄ jis pasiėmė pats iÅ¡ R. Ž. nurodytos vietos prie (duomenys neskelbtini) g. 10 namelio gyvatvorės). Be to, A. Ž. prieÅ¡taringai aiÅ¡kino apie R. Ž. praÅ¡ymÄ dėl paslaugos pervežant paketÄ bei atsiskaitymÄ už tokiÄ paslaugÄ , taip pat ir apie savo suvokimÄ dėl pervežamo paketo turinio.

Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad R. Ž. jau kurį laikÄ prašė jo paslaugos kai kÄ pervežti ir už tai pažadėjo sumokėti 300 eurų, todėl manė, kad tai gali bÅ«ti ginklai, o teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tik 2015 m. rugpjūčio 30 d., kai atvyko aplankyti R. Ž., pastarasis paprašė nuvežti į KaunÄ paketÄ , jokio atlygio už tai nežadėjo, jis manė, kad tai gintaro pavyzdžiai. IÅ¡ jau aptartų telefoninių pokalbių turinio akivaizdu, kad labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino perdavimas ir įgijimas bei jos gabenimas vyko ne vien R.

Ž. iniciatyva, kad ir pats A. Ž. rodė iniciatyvÄ dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, aiÅ¡kino kad „yra poreikis“. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas visas Å¡ias aplinkybes, t. y. tiek A. Ž. tam tikrų parodymų prieÅ¡taringumÄ , tiek ir jų neatitikimÄ užfiksuotų telefoninių pokalbių turiniui, įvertino ir Å¡io nuteistojo parodymais, įskaitant parodymus apie labai didelio kiekio metamfetamino perdavimo vietÄ , vadovavosi tik tiek, kiek jie pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais.

Nuteistasis R. Ž. teigia, kad telefonu su A. Ž. kalbėjosi ne apie metamfetaminÄ , bet apie metalo plokÅ¡tes sodo nameliui apÅ¡iltinti arba apie gintaro pavyzdžius, tačiau iÅ¡ jau pirmiau aptartų byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių akivaizdu, kad jie nei su metalo plokÅ¡tėmis ir R. Ž. atsiskaitymu už jas, nei su gintaro pavyzdžiais, kaip ir su A. Ž. deklaruojamu noru aplankyti traumÄ patyrusį R. Ž., nėra susiję. Tiek telefoninių pokalbių turinys, tiek ir A. Ž. susitikimo su R.

Ž. trukmė (vos 12 minučių) rodo, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. A. Ž. pas R. Ž. atvyko tik pasiimti tų daiktų, apie kuriuos prieš tai užmaskuotai kalbėjosi telefonu, tuo tarpu jį sustabdę policijos pareigūnai nei kokių nors gintaro pavyzdžių, nei pinigų, sumokėtų už metalo plokštes, kratos metu pas A. Ž. nerado. Pažymėtina ir tai, kad sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini) g. 10, kurį R. Ž. teigė planavęs apšiltinti, jam nepriklauso, o ir teisme kaip liudytojas apklaustas šio namelio savininkas V.

P. apie kokius nors planus apÅ¡iltinti namelį už R. Ž. lėšas perkamomis statybinėmis medžiagomis neužsiminė, Å¡iuo aspektu jokių klausimų minėtam liudytojui neuždavė ir pats nuteistasis R. Ž. ar jo gynėja. Apeliantas nepagrįstai ginčija ir 2015 m. rugpjūčio 30 d. slapto sekimo pažymoje užfiksuotų duomenų patikimumÄ . Jau minėta, kad sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) g. 7, teritorija buvo apsodinta spygliuočių gyvatvore. Dėl to slaptÄ sekimÄ atliekantys pareigÅ«nai galėjo nematyti, kas vyksta pačioje paminėto sodo teritorijoje.

Kita vertus, iÅ¡ bylos matyti, kad A. Ž., 2015 m. rugpjūčio 30 d. atvykęs pas R. Ž., savo automobilį paliko (duomenys neskelbtini) g. važiuojamoje kelio dalyje, maždaug 31 metro atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g. 7 namo (A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 16, b. l. 147-154). Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog slaptÄ sekimÄ atliekantys pareigÅ«nai negalėjo matyti, kad A. Ž. iÅ¡ sodo, kuriame gyveno R. Ž., atsinešė baltos spalvos paketÄ ir įdėjo jį į automobilio bagažinę, Å¡ioms aplinkybėms užfiksuoti nebuvo jokių trukdžių.

Nuteistasis R. Ž. pagrįstai pažymi neatitikimus tarp slapto sekimo pažymoje užfiksuotų duomenų ir nuteistojo A. Ž. bei liudytojo L. Š. parodymų, t. y. kad slapto sekimo pažymoje nurodyta, jog A. Ž. atvykus į s. b. „A“, iš automobilio išlipo jis pats, du jo mažamečiai vaikai bei L. Š. ir visi jie užėjo į (duomenys neskelbtini) g. 7, o nuteistasis A. Ž. ir liudytojas L. Š. teigė, kad iš automobilio išlipo ir pas R. Ž. nuėjo tik A. Ž. ir jo mažamečiai vaikai, o L.

Å . liko sėdėti automobilyje. Visgi Å¡ie prieÅ¡taravimai nereiÅ¡kia, kad slapto sekimo pažymoje užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Juolab, kad kaip matyti iÅ¡ bylos, liudytojas L. Å ., nors ir teigė likęs sėdėti automobilyje, tuo pačiu nurodė matęs, kad A. Ž., nuėjęs į sodÄ , kieme kalbėjosi su jam nepažįstamais asmenimis. Ä®vertinus jau pirmiau minėtas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) g. 7 sklypas buvo apsodintas gyvatvore, o A. Ž. automobilis stovėjo 31 metro atstumu nuo minėto namo, akivaizdu, A.

Ž. bendravimÄ su kitais asmenimis minėto sklypo kieme liudytojas L. Å . galėjo stebėti tik iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir kartu su A. Ž. nuėjęs į minėto sklypo kiemÄ arba bent jau bÅ«damas kur nors visai Å¡alia jo. Pažymėtina ir tai, jog slapto sekimo pažymoje nėra nurodyta, kad A. Ž. automobilis buvo sustojęs prie (duomenys neskelbtini) g. 7 sodo namelio. IÅ¡ Å¡ios pažymos matyti, kad įvykio dienÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) g. 7 namo kiemÄ buvo atvažiavęs tik V. P. automobilis.

Dėl visų kitų tÄ dienÄ pas R. Ž. atvykusių automobilių, įskaitant A. Ž. automobilį, nurodyta, kad jie atvyko prie stebimo adreso. Å tai pavyzdžiui, slapto sekimo pažymoje nurodyta, kad prie stebimo adreso automobiliu BMW 730 atvažiavo M. P., o iÅ¡ A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. P. automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) g. 10-to namelio. Taigi slapto sekimo pažymoje nurodytos aplinkybės, kad A. Ž. automobilis atvyko prie stebimo adreso, nuteistojo A. Ž. parodymams neprieÅ¡tarauja.

Jau minėta, kad sodo teritorija dėl gyvatvorės nebuvo atvira, todėl sekimÄ atliekantys pareigÅ«nai ir negalėjo matyti, ar A. Ž. buvo įėjęs į sodo namÄ , ar su R. Ž. bendravo sodo namelio terasoje ar dar kurioje nors kitoje sodo sklypo teritorijos dalyje. Kita vertus, slapto sekimo pažymoje ir nėra nurodyta, kad A. Ž., jo vaikai ar L. Å . užėjo į (duomenys neskelbtini) g. 7 namo vidų, joje nurodyta tik tiek, kad paminėti asmenys užėjo į (duomenys neskelbtini) g. 7 (t. 2, b. l. 134).

Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo liudytojo L. Å ., kuris dėl neįgalumo teisme faktiÅ¡kai net negebėjo paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių, parodymus apie paketo atsiradimÄ automobilio bagažinėje. Å iuo aspektu teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad liudytojo L. Å . parodymai, kaip ir specialisto iÅ¡vada dėl R. Ž. genotipo ant maišų su metamfetaminu, yra tik vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių, kuriais teismas grindė R.

Ž. kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu Å¡ios psichotropinės medžiagos. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, savo parodymų, kad A. Ž. iÅ¡ sodo namelio grįžo ne tuščiomis rankomis ir kad tai, kÄ su savimi atsinešė, padėjo į automobilio bagažinę, Å¡is liudytojas teisiamojo posėdžio metu nepaneigė, o prieÅ¡ingai – perskaičius 2016 m. lapkričio 29 d. jo kaip liudytojo apklausos protokole užfiksuotus parodymus, patvirtino, kad jie yra teisingi, tik patikslino, kad kÄ tiksliai A.

Ž. nešėsi ir įdėjo į bagažinę, jis nematė, tačiau tai galėjo bÅ«ti tas pats maiÅ¡elis, kurį rado juos sustabdę policijos pareigÅ«nai (t. 24, b. l. 31-32). Atmetami ir apelianto teiginiai dėl jo genotipo atsiradimo ant maišų su metamfetaminu atsiradimo aplinkybių, nes jie prieÅ¡tarauja pirmiau aptartiems byloje surinktiems įrodymams. Be to iÅ¡ bylos matyti, kad versijÄ apie darbus A. Ž. sodyboje ir ten į maiÅ¡us sudėtus darbinius jo drabužius R. Ž. iÅ¡sakė tik kreipdamasis į teismÄ su paskutiniu žodžiu, taigi nepagrįsti ir apelianto priekaiÅ¡tai, kad tyrimo metu nebuvo aiÅ¡kinamasi dėl pas A.

Ž. paliktų jo drabužių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo R. Ž. telefoniniai pokalbiai su D. B. buvo užfiksuoti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2015 m. birželio 9 d. nutarties pagrindu taikant BPK 154 straipsnyje numatytÄ procesinę prievartos priemonę D. B. atžvilgiu (t. 2, b. l. 50-51, 53-61). Po Å¡ios priemonės taikymo sulaikius ir apklausus D. B. bei gavus daugiau duomenų apie galimÄ R. Ž. nusikalstamÄ veikÄ , prokuroras kreipėsi į teismÄ ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 154 ir 160 straipsniais, buvo leista du mėnesius nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. spalio 12 d. vykdyti R.

Ž. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimÄ ir kaupimÄ , taip pat atlikti R. Ž. slaptÄ sekimÄ (t. 2, b. l. 123-124). Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos R. Ž. atžvilgiu Å¡ioje byloje nebuvo taikomos, todėl apeliaciniame skunde minimi pažeidimai, susiję su kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumu ar apimtimi, ir negalėjo bÅ«ti padaryti. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡ioje byloje surinktais, teisėtais bÅ«dais gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta ne tik tai, kad D.

B. neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino ar kad A. Ž. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, bet ir tai, kad minėtas psichotropines medžiagas D. B. pardavė, o A. Ž. perdavė nuteistasis R. Ž.. Nesant duomenų, patvirtinančių, kad R. Ž. veiksmai, 2015 m. liepos 6 d. parduodant didelį kiekį metamfetamino D. B., o 2015 m. rugpjūčio 30 d. perduodant labai didelį kiekį metamfetamino A.

Ž., būtų apjungti vieningos tyčios, pirmosios instancijos teismas teisingai juos įvertino kaip dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Iš byloje esančio 2015 m. rugpjūčio 30 d. kratos R. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. 7, (duomenys neskelbtini), matyti, kad šio namo koridoriuje, striukės kišenėje buvo rastos ir paimtos dvi medžiaginės baltos spalvos pirštinės. Vienoje jų buvo guminė pirštinė su švirkštu, kurio viduje neaiškios kilmės medžiagos likučiai, o kitoje – plastikinis indelis su raudonu krašteliu, kurio viduje neaiškios kilmės baltos spalvos biri medžiaga (t. 5, b. l. 178-181).

Iš 2015 m. spalio 26 d. specialisto išvados Nr. 140-(5534)-Is1-7053 matyti, kad baltos spalvos miltelių iš paminėto plastikinio indelio sudėtyje yra 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) alfa-fenilacetoacetonitrilas, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio, o rudos spalvos skysčio iš minėto vienkartinio švirkšto sudėtyje yra 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) 1-fenil-2-propanonas (fenilacetonas), kurio masė yra 0,588 g, ir 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) alfa-fenilacetoacetonitrilas, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes minėtame centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio (t. 7, b. l. 57-59).

Nuteistasis R. Ž. viso proceso metu apklausiamas kaip įtariamasis ir kaip kaltinamasis duoti kokius nors paaiÅ¡kinimus apie kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastas medžiagas atsisakė, tik teisme sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimÄ užsiminė, kad kratos protokole minima striukė yra jo, o kiÅ¡enėje buvusį Å¡virkÅ¡tÄ jis rado pavasarį tvarkydamas sode aplinkÄ . Kita vertus, apklausiamas kaip įtariamasis ir papraÅ¡ytas patikslinti Å¡ias aplinkybes, R. Ž. kÄ nors apie tai paaiÅ¡kinti atsisakė.

Taigi apeliantas nepagrįstai priekaiÅ¡tauja, kad su juo nebuvo aiÅ¡kinamasi dėl striukės, kurios kiÅ¡enėje rastos draudžiamos medžiagos, priklausomybės, ar kad nebuvo analizuota jo iÅ¡sakyta versija apie Å¡virkÅ¡to radimo aplinkybes. Be to, apeliantas, prieÅ¡taraudamas pats sau teigia, kad minėtas Å¡virkÅ¡tas galėjo bÅ«ti likęs nuo vaistų, kuriuos jam dėl kenčiamo skausmo leido sodo kaimynė, arba rastos medžiagos galėjo priklausyti kitiems asmenims – sodybos Å¡eimininkams arba pas jį kratos atlikimo dienÄ besisvečiavusiems asmenims, kurie dalyvavo ir kratos atlikimo metu.

Taip pat apeliantas nurodo, kad jis net nematė, kur Å¡ios medžiagos buvo rastos, nes atliekant kratÄ visÄ laikÄ buvo namo terasoje. Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kratos R. Ž. gyvenamojoje vietoje protokole užfiksuotų duomenų, įskaitant Å¡virkÅ¡to su neaiÅ¡kios kilmės medžiaga ir dėžutės su neaiÅ¡kios kilmės biria medžiaga radimo vietÄ , teisingumÄ , savo paraÅ¡u patvirtino visi kratoje dalyvavę asmenys, taip pat ir nuteistasis R.

Ž., kuris nepareiÅ¡kė ir jokių pastabų dėl paminėtų daiktų ar striukės, kuriame jie buvo rasti, priklausomumo. Taip pat R. Ž. neskundė nei pareigÅ«nų, atlikusių kratÄ , veiksmų, nei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria patvirtintas Å¡ios kratos teisėtumas. Aplinkybę, kad R. Ž. namuose rastame Å¡virkÅ¡te galėjo bÅ«ti leidžiamų vaistų nuo skausmo likučiai, paneigia jau minėta specialisto iÅ¡vada nustatytos aplinkybės, kad Å¡virkÅ¡te buvusios medžiagos – tai prekursoriai, kurie, kaip žinia, naudojami kvaiÅ¡alų (paprastai amfetamino arba metamfetamino) gamyboje.

Juolab, kad, kaip jau minėta, toje pačioje vietoje (striukės kiÅ¡enėje), tokioje pačioje guminėje pirÅ¡tinėje buvo rastas ir birios medžiagos pavidalo prekursorius, o ir pati Å¡ių medžiagų radimo vieta leidžia spręsti, jog buvo stengiamasi, kad jų nepastebėtų ir neaptiktų kiti sodyboje besilankantys asmenys, t. y. sodybos savininkai ar kt. Å ios aplinkybės, įvertinus ir jau pirmiau Å¡iame teisėjų kolegijos nuosprendyje aptartus R. Ž. nusikalstamus veiksmus platinant psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ , leido teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis bent bendrais bruožais suvokė, kad laiko draudžiamas medžiagas, t. y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

Apeliantas skunde nurodo, kad dėl jo namuose rastų draudžiamų medžiagų turėjo bÅ«ti apklausti kratos metu pas jį besisvečiavę draugai, kurių duomenys įraÅ¡yti kratos protokole, taip pat namo savininkė – V. P. ir L. P. dukra E. P., tačiau, kaip jau minėta, pats R. Ž. atlikus kratÄ jokių pastabų, kad rasti daiktai jam nepriklauso, nepareiÅ¡kė, o ir jokių praÅ¡ymų dėl pirmiau iÅ¡vardintų asmenų apklausos viso proceso metu nepareiÅ¡kė. Nuteistojo R. Ž. gynėjos praÅ¡ymu bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas V.

P., kuris, be kita ko, nurodė, kad kratos metu rasti 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) jo šeimos nariams nepriklauso. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nustatytas nebuvo tik jo gyvenamojoje vietoje rastų miltelių sudėtyje bei rudos spalvos skysčio iš švirkšto sudėtyje esančio vieno iš 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), t. y. alfa-fenilacetoacetonitrilo, kiekis. Tuo tarpu rudos spalvos skysčio sudėtyje esančio 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (fenilacetono) kiekis buvo nustatytas, t. y. 0,588 g, todėl nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad BK 266 straipsnio 1 dalyje numatyta veika jam negalėjo būti inkriminuota dėl nenustatyto prekursoriaus kiekio.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam R. Ž., atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė tris nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijomis (BK 11 straipsnio 3, 5 ir 6 dalys. Be to, kaip matyti iš bylos, psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekis, kurį R. Ž. už 2900 eurų pardavė D.

B., daugiau kaip tris kartus virÅ¡ija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytÄ Å¡ios medžiagos kiekį, nuo kurio jis laikomas dideliu, o metamfetamino kiekis, kurį R. Ž. perdavė A. Ž. – daugiau kaip tris kartus virÅ¡ijo minėtose rekomendacijose nurodytÄ Å¡ios medžiagos kiekį, nuo kurio jis laikomas labai dideliu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad R. Ž. neturi teistumo (praeityje jis buvo nusikaltęs, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (t. 15, b. l. 69-74)), nebaustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (t. 15, b. l. 84). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms byloje nustatytoms bausmės skyrimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo R. Ž. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį, bei už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nesiekiančios sankcijose nustatyto Å¡ios bausmės vidurkio, nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

R. Ž. paskirtos bausmės tinkamai subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių ir 5 dalies 2 punkto nuostatomis bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du. Å velninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, kaip ir galutinę subendrintÄ bausmę nėra teisinio pagrindo, to nepraÅ¡o ir pats apeliantas. Dėl nuteistojo A. Ž. gynėjo apeliacinio skundo argumentų Nuteistojo A. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad A.

Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iÅ¡ nuteistojo R. Ž. įgijo labai didelį kiekį – 376,630 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį laikė ir gabeno automobiliu iki buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Kita vertus, apeliantas teigia, kad Å¡ie A. Ž. veiksmai nesudaro BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes nuteistajam nebuvo žinoma, kas yra pakete, kurį jam perdavė R. Ž., t. y. jis nesuvokė, kad įgijo, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ .

Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenimis, nuteistasis A. Ž., tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (iÅ¡skyrus pirmÄ jÄ Ä¯tariamojo apklausÄ ) teigė, kad paketo, kurį paėmė iÅ¡ R. Ž. ir kurį vėliau jo automobilio bagažinėje rado policijos pareigÅ«nai, turinys jam nebuvo žinomas. Kita vertus, kaip jau buvo pasisakyta Å¡iame teisėjų kolegijos nuosprendyje, didžioji dalis nuteistojo A. Ž. parodymų apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes (iÅ¡skyrus tai, kad paketÄ jis įgijo iÅ¡ R.

Ž. ir kad paketo turinys jam nebuvo žinomas), proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Be to, A. Ž. aiÅ¡kinimas, kad paketÄ su metamfetaminu į KaunÄ jis vežė iÅ¡imtinai R. Ž. praÅ¡ymu, prieÅ¡tarauja taikant BPK 154 straipsnyje numatytÄ procesinę prievartos priemonę užfiksuotiems R. Ž. telefoniniams pokalbiams su A. Ž., kurie, kaip jau minėta, patvirtina ne tik jų susitarimÄ dėl susitikimo vietos ir laiko, bet ir tai, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d. A. Ž. atvyko pas R. Ž. su tikslu pasiimti daiktus, apie kuriuos prieÅ¡ tai užmaskuotai kalbėjosi telefonu, ir dėl kurių ne tik R.

Ž., bet ir pats A. Ž. rodė iniciatyvÄ , aiÅ¡kindamas, kad „yra poreikis“. O kad poreikis, apie kurį A. Ž. kalbėjo R. Ž., buvo susijęs bÅ«tent su psichotropinėmis medžiagomis, o ne su nuteistųjų nurodytomis metalo plokÅ¡tėmis ar gintarų pavyzdžiais, be užfiksuotų telefoninių pokalbių patvirtina tiek jau pirmiau aptartos aplinkybės, kad A. Ž. vairuojamo automobilio bagažinėje buvo rasti ne gintaro pavyzdžiai ar kokie kiti daiktai, bet paketas su labai dideliu kiekiu metamfetamino, tiek ir paties A.

Ž. elgesys, kuomet jo automobilį sustabdžiusiems pareigÅ«nams papraÅ¡ius atidaryti bagažinę ir parodyti vežamus daiktus, pastarasis rodė iÅ¡ sodybos vežamas daržoves, o iÅ¡ R. Ž. įgytÄ paketÄ stengėsi paslėpti, pakiÅ¡damas jį po automobilio sėdyne (liudytojo policijos pareigÅ«no R. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1, b. l. 122-124, t. 23, b. l. 170-171)). Pažymėtina, kad ir pats A. Ž., jį sustabdžiusiems pareigÅ«nams nurodė, jog kvailai pasielgė, kad gabeno narkotikus važiuodamas su vaikais (liudytojo R.

A. parodymai), o pirmÄ kartÄ apklausiamas kaip įtariamasis neneigė supratęs, kad gabena draudžiamas medžiagas (t. 16, b. l. 137-140), tik vėlesnių apklausų metu ėmė teigti, kad minčių apie tai, jog veža draudžiamus daiktus, jam nekilo, tai suprato tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų. Bylos duomenimis, nuteistasis A. Ž. praeityje jau buvo teistas už neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino (t. 16, b. l. 103-110), be to, kaip jau minėta, ir pats tarėsi su R.

Ž. dėl psichotropinės medžiagos įgijimo, todėl nekelia abejonių, kad pastarasis suvokė ir įgyjamos, laikomos ir gabenamos psichotropinės medžiagos kiekį. Taigi, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, A. Ž. veiksmuose nustatyti visi ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ant maišelių, į kuriuos buvo supakuotas A. Ž. įgytas, laikomas ir gabenamas labai didelis kiekis metamfetamino, nebuvo rasta šio nuteistojo biologinių pėdsakų ar pirštų atspaudų, patvirtina tik tai, kad A.

Ž., kaip ir pats nurodė, paketo turinio nepažiÅ«rėjo. Tačiau vien tai, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, iÅ¡vados dėl inkriminuoto nusikaltimo sudėties jo veiksmuose buvimo niekaip nepaneigia. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. Ž. paskirtos bausmės taip pat yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Ž. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė labai sunkų nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę.

A. Ž. nusikalstami veiksmai truko neilgai, kita vertus, jie pasireiÅ¡kė keliomis alternatyviomis baudžiamajame įstatyme numatytomis veikomis. Be to, kaip jau minėta, psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekis, kurį A. Ž. įgijo iÅ¡ R. Ž., laikė ir gabeno, daugiau kaip tris kartus virÅ¡ija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytÄ Å¡ios medžiagos kiekį, nuo kurio jis laikomas labai dideliu.

Apygardos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis turi Å¡eimÄ , iÅ¡laiko mažamečius vaikus, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, turi sveikatos problemų (t. 16, b. l. 94, 119, t. 23, b. l. 164). Kita vertus, A. Ž. praeityje jau buvo teistas už analogiÅ¡ko nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ ir nusikalto lygtinio paleidimo metu, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. 16, b. l. 99-102, 103-110). Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam A.

Ž. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti sankcijoje nustatyto Å¡ios bausmės vidurkio, nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus, bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Dar kartÄ atsižvelgti į tai, kad A. Ž. dirba, turi Å¡eimÄ ir keturis vaikus (mažametį sÅ«nų ir tris dukras, dvi iÅ¡ kurių suaugusios, o viena – nepilnametė (t. 16, b. l. 94)), ir dėl to Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę baudžiamojo įstatymo sankcijose ribose, o juo labiau taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, juolab, kad paminėtos aplinkybės nesutrukdė pastarajam dar nepasibaigus lygtinio paleidimo pagal ankstesnį nuosprendį laikui ir vėl padaryti labai sunkų nusikaltimÄ .

Nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė tinkamai subendrinta su bausme, neatlikta pagal ankstesnį nuosprendį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, dalinio sudėjimo bÅ«du. Å velninti galutinę subendrintÄ bausmę taip pat nėra pagrindo. Nuteistojo A. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad yra A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jau minėta, kad nuteistasis A. Ž., nors ir nurodė kai kurias paketo, kuriame buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino, įgijimo iÅ¡ R.

Ž. aplinkybes, tačiau neigė savo vaidmenį labai sunkaus nusikaltimo padaryme, teigdamas, kad nežinojo, kad tame pakete buvo psichotropinė medžiaga, kai tuo tarpu byloje nustatytos įvykio aplinkybės liudija prieÅ¡ingai. Todėl vertinti tokius nuteistojo A. Ž. parodymus kaip prisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį ar padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu jis, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ , padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ .

Jau minėta, kad nuteistasis A. Ž. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ labai sunkų nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už analogiÅ¡ko labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , be to, neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu atliktos bausmės, lygtinio paleidimo metu. Taigi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Ž. pavojingu recidyvistu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde minimas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-396/2018, negali bÅ«ti laikomas precedentu sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ A.

Ž., nes Å¡iuo atveju byloje nustatytos bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, nustatytoms minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje, kai kaltininkui bausmė už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nustačius, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, jo parodymai buvo itin reikÅ¡mingi tiriamai nusikalstamai veikai bei joje dalyvavusiems asmenims atskleisti, be to, kaltininkas ir kitais veiksmais stengėsi aktyviai padėti pareigÅ«nams atskleisti daromas nusikalstamas veikas ir jas darančius asmenis (sutiko dalyvauti NVIV kitų toje byloje nuteistų asmenų atžvilgių), o ir teistas praeityje buvo tik už nesunkius nusikaltimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį L. A. ir P. K. atžvilgiu pakeisti: L. A. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas J. J.), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinės medžiagos platinimas D. B., D. S.) ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta areÅ¡to 30 (trisdeÅ¡imčiai) parų bausme ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų. P. K., nuteistam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausme, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais įpareigoti P. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistųjų R. Ž., J. J. ir nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Ernesta Montvidienė Justas Namavičius Algimantas Valantinas