2023-10-12 Nr. AB-18042-4-45-3-00368-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2374-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00368-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

vertėjaujant Chordana Gonzales Kruz,

dalyvaujant Y. L. C., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. L. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo byloje pagal Y. L. C. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Y. L. C. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti judėjimo laisvės apribojimą neteisėtu ir panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 15K-1626 (toliau – ir Sprendimas). Užsienietis prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. Užsienietis pažymėjo, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir buvo sulaikytas. Užsienietis 2023 m. rugpjūčio 10 d. Sprendimu buvo apgyvendintas be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, iki bus priimtas sprendimas dėl teisinės padėties, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 19 d. Sprendimas, kuriuo buvo apribota Užsieniečio judėjimo laisvė, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalies punktu, kuris Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2023 m. birželio 7 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 20 straipsniui. Dėl to, Užsieniečio vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas, Tarnyba nepagrįstai apribojus jo judėjimo laisvę.

3. Tarnyba atsiliepime į skundą prašė Užsieniečio skundą palikti nenagrinėtu.

4. Tarnybos teigimu, klausimas dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, taigi ginčijamas Sprendimas nesukelia teisinių pasekmių. Be to, (duomenys neskelbtini)kompetentinga institucija pateikė informaciją, kad prisiima atsakomybę dėl Užsieniečio teisinės padėties nustatymo, nes Užsienietis iš (duomenys neskelbtini)pirma atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą (duomenys neskelbtini), o vėliau per (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respubliką ketino vykti į (duomenys neskelbtini). Užsieniečio perdavimas buvo numatytas 2023 m. rugpjūčio 15 d. Užsienietis Lietuvos Respublikoje pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo Užsienietį įleido į Lietuvos Respubliką bei nustatė valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Tarnybos pareigūnai 2023 m. rugpjūčio 8 d. patikrino iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką vykstantį maršrutinį autobusą, kuriuo vyko Užsienietis, pateikęs (duomenys neskelbtini) piliečio asmens pasą. Užsienietis neturėjo vizos ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimu Užsienietis apgyvendintas Tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 19 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 23S131255, kuriuo nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 23S131845, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 79 straipsnio 2 dalimi, nusprendė apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. lapkričio 17 d., bet ne ilgiau kol bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas, išanalizavęs Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį ir Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimą, darė išvadą, jog nors Užsienietis nurodė, kad institucija, priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi negaliojančia teisės norma (Įstatymo 1408 str. 3 d.), nes ji pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau tik dalis šios teisės normos, susijusios su visų prieglobsčio prašytojų privalomu apgyvendinimu nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal to paties straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, Tarnyba, priimdama ginčijamą Sprendimą, galėjo vadovautis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi.

8. Teismas, vertindamas Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėjo, jog Užsieniečio asmenybė buvo nustatyta, tačiau jis neturėjo dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai ir nebuvo prieglobsčio prašytojas. Užsienietis autobusu iš (duomenys neskelbtini) tranzitu per Lietuvos Respubliką vyko į (duomenys neskelbtini), o galutinis kelionės tikslas buvo (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su juo vykusios giminaitės dukra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog Tarnybos pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad neapribojus Užsieniečio judėjimo laisvės, jis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, taigi priimdama Sprendimą Tarnyba nepažeidė Įstatymo reikalavimo, dėl to Užsieniečio skundas negali būti tenkinamas.

9. Teismas netenkino Užsieniečio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes sprendimas priimtas ne jo naudai, dėl to nėra pagrindo tenkinti šį prašymą.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti jo judėjimo laisvės apribojimą nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. neteisėtu, panaikinti Sprendimą. Užsienietis prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

11. Užsienietis nurodo, jog jis 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo sulaikytas nepriėmus jokio administracinio sprendimo, todėl jis negalėjo ginčyti šio sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo. Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo ir jo pažeidžiamumo vertinimas buvo atliekamas tik po to, kai judėjimo laisvė buvo neberibojama. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės apriboti užsieniečio laisvę administraciniu sprendimu, kokiais atvejais toks apribojimas gali būti taikomas, apribojimo maksimalios trukmės, galimybės suteikti teisinę pagalbą patikrinti tokio sulaikymo pagrįstumą ir teisėtumą. Dėl to Užsienietis akcentuoja, jog prašo pripažinti, kad jo laisvės apribojimas administraciniu sprendimu buvo neteisėtas.

12. Užsienietis taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė į jo argumentus dėl judėjimo laisvės apribojimo iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., taip pat į argumentus, kad nebuvo nustatytos individualios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios jo judėjimo laisvės apribojimą. Teismo sprendimas, nurodantis teisės normas, tačiau nepagrindžiantis jų taikymo konkrečioje byloje, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Šis reikalavimas yra ypač svarbus sprendimuose dėl vienos pagrindinių žmogaus teisių, judėjimo laisvės, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnyje, apribojimo.

13. Užsienietis pažymi, jog Įstatymo nuostata, kuri Konstitucinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu pripažinta pažeidžiančia judėjimo laisvės neliečiamumo principą yra negaliojanti ir negali būti laikoma apriboti užsieniečio judėjimo laisvę. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Užsienietis atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai; Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Taigi ginčijamas Sprendimas dėl jo laisvės apribojimo buvo grindžiamas negaliojančiu teisės aktu, todėl yra neteisėtas.

14. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą.

15. Tarnyba teigia, kad Užsieniečio atstovas klaidingai nurodo teisės aktus, kurie reglamentuoja prieglobsčio prašytojų teisinę padėtį, tačiau Sprendimo priėmimo metu Užsienietis nebuvo prieglobsčio prašytojas. Tarnyba galėjo vadovautis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi, nes tik dalis teisės normos pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai.

16. Užsienietis pateikė paaiškinimus ir konsultacinį išrašą bei prašo: atidėti bylos nagrinėjimą; pakartotinai įpareigoti Tarnybą pateikti visą asmens bylos medžiagą, įskaitant medžiagą, susijusią su teisių išaiškinimu sulaikymo metu, taip pat įteikiant sprendimą dėl apgyvendinimo; įpareigoti informuoti, ar Užsieniečio sulaikymo vietoje jį apžiūrėjo gydytojas; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio spendimo.

17. Tarnyba 2023 m. spalio 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė raštą dėl įpareigojimo įvykdymo.

18. Užsienietis 2023 m. spalio 9 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamą Sprendimą, sprendė, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės Sprendimo priėmimo metu suteikė pagrindą apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, o Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies punktas, kuriuo vadovaujantis Užsieniečio judėjimo laisvė buvo apribota, Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

21. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog jo judėjimo laisvės apribojimas nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. buvo nepagrįstas ir neteisėtas, o Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis, kuria vadovaujantis priimtas Sprendimas, yra negaliojanti.

22. Užsienietis prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šiuo klausimu: ar per kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją atvykusio užsieniečio sulaikymas grąžinimo į tą kitą valstybę narę tikslu, nesuteikiant jam galimybės pateikti prieglobsčio prašymą, ir vėlesnis apgyvendinimas administraciniu sprendimu, nenumatytu vidaus teisės aktuose ir nesuteikiant galimybės jį apskųsti teismui yra suderinamas su Europos Sąjungos teisės normomis, įtvirtinančiomis teisę į asmens saugumą ir teisminę gynybą.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimą Acereda Herrera, C-466/04, 47 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012). Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Papildomai pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismui nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3326-629/2021).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą Užsieniečio nurodytu klausimu, esant, priešingai nei teigia Užsienietis, tiek Užsieniečiui suteiktai ir jo realiai įgyvendintai galimybei pateikti prieglobsčio prašymą (būti prieglobsčio prašytoju), tiek vidaus teisės aktuose, t. y. Įstatymo 114 straipsnyje ir 1408 straipsnyje atitinkamai sistemiškai numatytam ir, viena vertus, pagal 114 straipsnio 1 dalį bendrąją tvarka įgyvendintinam teisėsaugos institucijų pareigūnų, sulaikiusių užsienietį rašytiniu sprendimu ne ilgiau kaip 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento atliekamam to užsieniečio perdavimui Tarnybos pareigūnams dėl būtinybės sulaikyti ilgiau kaip 48 valandoms, bei, kita vertus, pagal 1408 straipsnio 3 dalies nuostatas specialiąja tvarka – kai paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (Įstatymo X2 skyrius) – įgyvendintinam užsieniečio, kuris į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, laikinam apgyvendinimui Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose (tokį apgyvendinimą užtikrina būtent Tarnyba jos pačios sprendimu kaip valdymo aktu), taip pat esant Užsieniečiui suteiktai ir jo realiai įgyvendintai galimybei kreiptis į teismą ir jame ginti savo teises bei teisėtus interesus.

Todėl teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ypatingus ginčo teisinius santykius ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbimo kontekste, kai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekęs neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtęs užsienietis, nebūdamas prieglobsčio prašytoju, Tarnybos sprendimu, priimtu siekiant jį perduoti valstybei ((duomenys neskelbtini)), iš kurios jis neteisėtai atvyko, laikinai apgyvendinamas Tarnyboje, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei.

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Užsieniečio skundo ir apeliacinio skundo reikalavimų apimtį, taip pat reikalavimuose atitinkamai neformuluojamą šiaip teisiškai prasmingu galintį būti reikalavimą priteisti Užsieniečiui žalos atlyginimą pripažinus jo sulaikymą skundžiamu Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 15K-1626 neteisėtu (žr. šios nutarties 28-32 punktus), netenkina Užsieniečio prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

25. Visų pirma, vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus dėl reikalavimo pripažinti jo sulaikymą neteisėtu, teisėjų kolegija pažymi, jog Užsieniečiui kreipusis į teismą, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi priėmė nagrinėti Užsieniečio skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir skundžiamu sprendimu iš esmės išnagrinėjo tik reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti ginčijamą aktą.

26. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį skundai administraciniam teismui paduodami raštu. Skunde turi būti nurodyta inter alia (be kita ko) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; pareiškėjo reikalavimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 7–8 p.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012).

28. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442‑484/2010), nes administracinių teismų kompetencijai pagal ABTĮ nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje Užsieniečiui kreipusis į teismą ir skunde nurodžius reikalavimą dėl juridinio fakto pripažinimo (sulaikymo pripažinimo neteisėtu), skunde nebuvo išdėstytos konkrečios ir nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai, grindžiantys šį skundo reikalavimą, todėl yra pagrindas spręsti, jog šis reikalavimas neatitiko įstatyme nustatytų skundo reikalavimų.

30. Be to, Užsienietis skunde nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, kokias teisines pasekmes, šio reikalavimo tenkinimo atveju, teismo sprendimas sukeltų Užsieniečio atžvilgiu, nes tenkinus reikalavimą dėl sulaikymo pripažinimo neteisėtu, teismui nebūtų faktinio ir teisinio pagrindo priimti vienos iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimo rūšių, sietinų su ginčijamo akto panaikinimu, įpareigojimu atlikti veiksmus ar, pripažinus jo sulaikymą neteisėtu, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, priteisimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

31. Šiuo aspektu pažymėtina, jog skundo reikalavimas turi būti toks, kad jį patenkinus pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

32. Taigi darytina išvada, jog Užsieniečiui skunde tinkamai nesuformulavus įstatymo reikalavimus atitinkančio pagrįsto skundo reikalavimo dėl jo sulaikymo pripažinimo neteisėtu, be kita ko, teisiškai prasmingu galintį būti reikalavimą priteisti Užsieniečiui žalos atlyginimą pripažinus jo sulaikymą skundžiamu Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 15K-1626 neteisėtu, ir pirmosios instancijos teismui 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi priėmus nagrinėti tik skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai išnagrinėtas tik šis skundo reikalavimas.

33. Be kita ko, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau kaip 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Tarnybos pareigūnams.

34. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog tuo atveju, jei, nesilaikant ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies, apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai apeliacinės instancijos teisme, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šie reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2085-822/2021).

36. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, dėl to reikalavimas dėl Užsieniečio sulaikymo pripažinimo neteisėtu apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas.

Dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

37. Nagrinėjamoje byloje Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 10 d. priimtu ginčijamu Sprendimu nusprendė laikinai apgyvendinti Užsienietį Centre nesuteikiant teisės laisvai judėti iki bus priimtas sprendimas dėl teisinės padėties, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 19 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi. Bylos duomenimis, Sprendimo pagrindu Užsieniečio judėjimo laisvė buvo ribojama nuo jo priėmimo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., kai teismo sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

38. Vertindama Sprendimo pagrįstumą, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis buvo sulaikytas neteisėtai tranzitu vykdamas per Lietuvos Respublikos teritoriją, su savimi neturėdamas teisę atvykti suteikiančių dokumentų; Užsienietis vyko maršrutiniu autobusu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jo kelionės galutinis tikslas buvo (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena jo giminaitės, su kuria vyko kartu, dukra; sulaikymo ir Sprendimo priėmimo metu Užsienietis nepateikė prašymo suteikti prieglobstį; Sprendimo priėmimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo į atsakingą Europos Sąjungos valstybę narę.

39. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad siekiant užtikrinti procedūrų dėl Užsieniečio teisinės padėties veiksmingumą, ginčijamu Sprendimu judėjimo laisvės apribojimai pirmą kartą neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusiam Užsieniečiui buvo nustatyti pagrįstai ir nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimo priėmimo metu egzistavo pagrįsta rizika, jog neapribojus Užsieniečio judėjimo laisvės, jis galėjo siekti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos. Kartu pažymėtina tai, jog, priešingai nei teigia Užsienietis, Sprendime buvo nustatytos reikšmingos individualios faktinės aplinkybės ir pateiktas jų teisinis vertinimas bei judėjimo laisvės apribojimo pagrindimas šiuo konkrečiu atveju. Taigi Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas pagal Sprendimą buvo pagrįstas.

40. Vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus dėl Sprendimo teisėtumo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog, Užsieniečio vertinimu, Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis, kuria vadovaujantis priimtas Sprendimas, yra negaliojanti, nes Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. šią teisės normą pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 20 straipsniui. Dėl to Užsienietis teigia, jog Sprendimas yra neteisėtas.

41. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarimu dėl Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies inter alia (be kita ko) konstatavo, kad Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui.

42. Kaip matyti iš Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, konstrukcijos, šios teisės normos turinys juridinės technikos požiūriu yra faktiškai sudarytas iš skirtingas taisykles įtvirtinančių trijų punktų:

42.1. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

42.2. Užsieniečius, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnybos sprendimu Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

42.3. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leidžiama laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų, kad gautų minėtas paslaugas ar įsigytų maisto produktų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas paslaugų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

43. Įvertinus Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimą išdėstytų teisinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Užsieniečio apeliacinio skundo argumentais, jog Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis visa apimtimi buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 20 straipsniui. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, Konstitucinis Teismas prieštaraujančia Konstitucijai pripažino tik pirmąjį, šios nutarties 42.1 punkte, nurodytą Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies punktą tiek, kiek prieglobsčio prašytojų atžvilgiu Lietuvos Respublikoje buvo taikomas vadinamasis automatinis sulaikymas.

44. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarime pripažino prieštaraujančiu iš Konstitucijos 20 straipsnio kylantiems reikalavimams tokį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 1408 straipsnio 3 punkte, pagal kurį suteikiamas pagrindas dėl neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo prieglobsčio prašytojus sulaikyti ipso facto (savaime), t. y. nesilaikius reikalavimo sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės ribojimo įvertinti kiekvieno prieglobsčio prašytojo individualią situaciją ir individualizuoti prieglobsčio prašytojui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones.

45. Nagrinėjamu atveju Sprendimo priėmimo metu Užsienietis prieglobsčio prašytojo teisinio statuso neturėjo, todėl ginčijamo Sprendimo teisinis pagrindas buvo Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies punktas, nurodytas šios nutarties 42.2 punkte, t. y. dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką pateikusių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai. Priešingai nei teigia Užsienietis, Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis šiuo aspektu nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 20 straipsniui.

46. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu prieštaraujančia Konstitucijos 20 straipsniui pripažinta tik dalis šios teisės normos, susijusios su visų prieglobsčio prašytojų privalomu apgyvendinimu atitinkamose Įstatyme nurodytose apgyvendinimo vietose ir patalpose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti. Kiti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies punktai Sprendimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo metu yra galiojantys. Įvertinus tai, darytina išvada, jog Tarnyba pagrįstai vadovavosi galiojusiu teisiniu reguliavimu ir ginčijamas Sprendimas pripažintinas teisėtu.

47. Atsižvelgiant į šios administracinės bylos nagrinėjimo eigą viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, pažymėtina, kad skundžiamas Sprendimas vertintinas kaip individualus Įstatymo taikymo aktas, kuriuo nėra nustatytos ar taikomos konkrečios Įstatyme ir kituose teisės aktuose reglamentuotos Tarnybos ir jos pareigūnų veikimo ar neveikimo, kuris galėtų pasireikšti laikinai apgyvendinus Sprendime nurodytą užsienietį Tarnyboje, galimybės bei ribos, taip pat laikinai Tarnyboje apgyvendinto užsieniečio būsimo naudojimosi ar nesinaudojimo telefonu, bendravimo ar susitikimo su advokatu sąlygos, kurias akcentavo Užsienietis ir jo advokatas viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant šią administracinę bylą. Tokie aspektai nėra ir negali būti šioje administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas pagal Užsieniečio skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą.

48. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas Užsieniečio skundą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

49. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. L. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis