P-146-224-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. prašymą atnaujinti procesą G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1815-503/2006.
Legislator headnote
AI generatedP-146-224-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. birželio 8 d. nutarimu (b. l. 11) pripažino G. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 150 litų baudą, taip pat pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 100 litų baudą. Pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį subendrinęs nuobaudas, paskyrė G. K. galutinę administracinę nuobaudą – 150 litų baudą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. P146-224/2012
Procesinio sprendimo kategorija 80.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. prašymą atnaujinti procesą G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1815-503/2006.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. birželio 8 d. nutarimu (b. l. 11) pripažino G. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 150 litų baudą, taip pat pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 100 litų baudą. Pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį subendrinęs nuobaudas, paskyrė G. K. galutinę administracinę nuobaudą – 150 litų baudą.
II. G. K. 2012 m. rugsėjo 20 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą, kuriame prašo atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1815-503/2006 ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Prašyme nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. gavo antstolio Dainiaus Šidlausko patvarkymą dėl priverstinio išieškojimo vykdymo. Iš antstolio pateiktų dokumentų sužinojo, kad administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo prisistatė jo vardu, pareigūnai tinkamai pažeidėjo asmens tapatybės nenustatė, todėl jo, G. K., vardu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vėliau paskirta bauda. Teigia, kad jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, jo asmens duomenimis pasinaudojo kitas asmuo, todėl administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, o pats Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. nutarimas yra neteisėtas. Atkreipia dėmesį į tai, jog: gyvena kitu adresu (Subačiaus g. 120-133, Vilnius), nei yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (Subačiaus g. 78, Vilnius); jokio šaukimo į teismą nebuvo gavęs ir apie 2006 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo posėdį nebuvo informuotas; administracinio teisės pažeidimo padarymo metu vartojo psichotropinius vaistus gydytojo paskyrimu, t. y. teisėtai; dar 2005 m. balandžio mėn. pametė savo asmens tapatybės kortelę, o nauja kortelė jam buvo išduota tik 2006 m. vasarą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Procesą atnaujinti atsisakytina.
Įvertinus tai, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinio pobūdžio procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais, todėl bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis įstatyme nustatytos tvarkos – t. y. per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.
Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai yra numatyti ABTĮ 156 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (1 dalis); asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 dalis); prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį (3 dalis).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1815-503/2006 buvo priimtas 2006 m. birželio 8 d. (b. l. 11). Byloje nėra duomenų apie tai, kad šis teismo nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl po ATPK 293 straipsnyje nustatyto 10 dienų (nuo šio nutarimo priėmimo) termino, t. y. 2006 m. birželio 19 d., jis įsiteisėjo (žr. taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis). Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo išsiųstas paštu 2012 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 33), o gautas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 13–18).
Taigi, nuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1815-503/2006 įsiteisėjimo dienos (2006 m. birželio 19 d.) iki prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo teismui dienos (2012 m. rugsėjo 19 d.) yra praėję daugiau nei 5 metai. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis aukščiau paminėtomis ABTĮ 156 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad, nagrinėjamu atveju pasibaigus įstatymo numatytam naikinamajam terminui, išnyko teisinės prielaidos atnaujinti procesą nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Dėl nurodytų priežasčių prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, todėl jį atsisakytina priimti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme dėl proceso atnaujinimo turi būti nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju G. K. nenurodė jokio proceso atnaujinimo pagrindo iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyto sąrašo, kuriuo remiantis teismas galėtų svarstyti proceso atnaujinimo klausimą.
Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytus terminus ir nepagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, atnaujinti procesą atsisakytina (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
G. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1815-503/2006.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Irmantas Jarukaitis
Dainius Raižys