be8df1d5-cdee-408f-b3a5-2fc68cda93e3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-654/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00061-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; (S) 1.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.14.3.1; 1.2.14.4.2.1; 1.2.14.4.2.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, nuteistajam D.

D., jo gynėjai Elenai Žilėnienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. D. gynėjo advokato Jono Å pelverio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jam paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. IÅ¡ D. D. priteista Ž. B. 2 550 Eur neturtinei žalai atlyginti, žalos atlyginimÄ nustatant solidariai iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ R. A. bei P. J., iÅ¡ kurių atitinkamo dydžio žalos atlyginimas priteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimas).

IÅ¡ D. D., Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 1 218,82 Eur turėtų ekstradicijos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ jau nuteistais R. A. ir P. J. (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendis su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžio pakeitimais), panaudojant fizinį smurtÄ , neteisėtai atimant žmogui laisvę, neturint teisėto pagrindo atvirai vertė kitÄ asmenį perduoti didelės vertės turtÄ bei pagrobė svetimÄ turtÄ : 1.1.

D. D., veikdamas bendrininkų grupe su P. A. ir P. J., 2016 m. liepos 31 d., tiksliau nenustatytu laiku antroje dienos pusėje, miÅ¡ke, esančiame Å¡alia kelio Palanga – Å ventoji, užpuolė Ž. B., jėga pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, lipnia juosta suriÅ¡o nukentėjusiajam rankas ir kojas, taip palauždami nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ bei atimdami jam laisvę, ir neturėdami tam teisėto pagrindo, atvirai reikalaudami vertė nukentėjusįjį perduoti 10 000 Eur, tai yra prievartavo didelės vertės nukentėjusiojo turtÄ .

Nukentėjusiajam nesutikus perduoti reikalaujamÄ turtÄ , bendrininkai, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ jo pagrobė su savimi turėtÄ nukentėjusiajam priklausantį turtÄ â€“ 350 Eur, 20 svarų ir 4 dolerius grynais pinigais, 400 Eur vertės akinius nuo saulės „Dior“, 250 Eur vertės piniginę „Gucci“ ir buto raktus. II. Apeliacinio skundo argumentai 2.1. Nuteistojo D. D. gynėjo advokato Jono Å pelverio apeliaciniame skunde praÅ¡oma Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažinti D.

D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; konstatuoti, kad D. D. veiksmai darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeiliai bei neesminiai ir nepripažinti jam atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); D. D. veiksmus iÅ¡ BK 181 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 2 dalį, paÅ¡alinus veikÄ kvalifikuojant požymį, kad prievartavo didelės vertės turtÄ , ir jo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį paskirti Å¡velnesnę bausmę, arba pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam už visas inkriminuotas nusikalstamas veikas subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę nei laisvės atėmimas 4 metams, o jÄ paskyrus taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti; arba pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę ne didesnę už jo laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ sulaikyme pagal Europos areÅ¡to orderį ir suėmime ir pripažinti, kad bausmę jis yra atlikęs. Apeliaciniame skunde advokatas nesutinka su iÅ¡tirtų byloje įrodymų vertinimu, D.

D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių kvalifikavimu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepripažinimu ir paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu. 2.2. Apelianto manymu teisiamajame posėdyje iÅ¡tyrus įrodymus nepaaiÅ¡kėjo kokiÄ nusikalstamÄ veikÄ rengėsi padaryti ir padarė nuteistasis D. D.. Pasak jo D. D. neturėjo tikslo ir motyvų bendrininkų grupėje kartu su R. A. ir P. J. užpulti nukentėjusįjį, prievartauti didelės vertės jo turtÄ bei plėšimo bÅ«du užvaldyti jo turtÄ .

Nenustačius D. D. tikslo ir motyvo neįmanoma nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius: susitarimÄ , vaidmenų pasiskirstymÄ . Todėl byloje buvo bÅ«tina nustatyti kokio tikslo kaltinamieji siekė ir kokias nusikalstamas veikas siekė padaryti. 2.3. Apelianto vertinimu, iÅ¡ D. D. pateikto kaltinimo turinio sunku suprasti kokius veiksmus jis atliko, nes nei jo, nei kitų asmenų veiksmai D. D. pareikÅ¡tame kaltinamajame akte nėra konkretizuoti. Kaltinime nenurodytas inkriminuotų veikų padarymo laikas ir D.

D. padarytų veiksmų turinys. IÅ¡ kaltinimo neaiÅ¡ku, kas vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, kas jį pargriovė, kas suriÅ¡o rankas ir kojas bei atliko kitus veiksmus, suvaržiusius nukentėjusiojo Ž. B. laisvę. Nuo tokio nekonkretaus kaltinimo kaltinamajam D. D. buvo sunku gintis ir tai matyti iÅ¡ jo pozicijos duodant parodymus teisme. Be to tam įtakÄ darė ir per trumpÄ laikÄ jam ikiteisminio tyrimo metu pateikti 3 skirtingai suformuoti įtarimai. 2.4. Nagrinėdamas D. D. baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas jokių naujų įrodymų netyrė, iÅ¡skyrus nukentėjusiojo ir nuteistųjų R.

A. ir P. J. anksčiau duotų įrodymų perskaitymÄ ir vadovavosi anksčiau iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-72-606/2017 iÅ¡tirta medžiaga ir įrodymais, bet pakeitė pareikÅ¡to kaltinimo turinį ir esmę. 2.5. Taip pat nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek Å¡ios bylos nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. D. pripažino dalyvavęs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme ir pripažino visas jam kaltinime nurodytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nesutiko tik su tuo, kad prievartavo nukentėjusįjį jiems perduoti didelės vertės turtÄ ir kad dėl Å¡ios aplinkybės jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. 2.6.

Anot apelianto, byloje nėra nustatyta objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo Ž. B. parodymai dėl prieÅ¡ jį padarytų nusikalstamų veiksmų, teisingi ir nekintantys. Nukentėjusysis apie D. D. padarytus veiksmus negalėjo pasakyti nieko konkretaus: ar jis vartojo smurtÄ , ar suriÅ¡o rankas ar kojas. Å ias aplinkybes viso ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino skirtingai, vienu atveju teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad P. J. jam riÅ¡o rankas ir kojas, kitu atveju, kad neatsimena ir negali tvirtinti, kad P. J. atliko Å¡iuos veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad buvo praradęs sÄ monę, o jÄ atgavęs pamatė, kad rankos ir kojos suriÅ¡tos lipnia juosta, kad jis negali nurodyti, kokius veiksmus įvykio vietoje atliko D.

D., iÅ¡skyrus tai, kad jis buvo pasilikęs jį saugoti, kai R. A. ir P. J. iÅ¡vyko į jo butÄ . Byloje yra ir kitų Å¡io nukentėjusiojo parodymų neatitikimų ar skirtingo aplinkybių aiÅ¡kinimo, todėl nukentėjusiojo parodymai turėtų bÅ«ti pripažinti nepatikimais. Be to, nukentėjusysis patvirtino, kad D. D. jo atsiprašė ir todėl jam jokių pretenzijų nebeturi. 2.7. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad byloje nustatyti bendrininkai apie 2 val. reikalavo ir vertė nukentėjusįjį perduoti jiems 10 000 Eur.

Kaip patvirtino D. D., jis pokalbio tarp Ž. B. ir R. A. nesiklausė ir reikalavimo negirdėjo. Nukentėjusysis tokios pinigų sumos su savimi ir neturėjo, todėl jų perduoti kaltininkams negalėjo. IÅ¡ visumos iÅ¡tirtų aplinkybių galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad tarp nukentėjusiojo Ž. B. ir R. A. vyko pokalbiai dėl skolos ir kitų jo pažadėtų įsipareigojimų neįvykdymo, todėl pastarasis ir siekė iÅ¡sireikalauti piniginę kompensacijÄ , kuri vienu atveju buvo įvardinta 5 000 eurų, kitu atveju 10 000 Eur.

Nukentėjusysis Å¡iÄ sumÄ galėjo nurodyti bet kokiÄ , žymiai padidintÄ , žinodamas BK 190 straipsnio požymius dėl didelės vertės turto ir padarytos veikos kvalifikavimo pagal šį turto prievartavimo veikos požymį, kad kaltininkai bÅ«tų nubausti griežtesne bausme. 2.8. Apelianto vertinimu, iÅ¡ nuteistojo D. D. ir nuteistųjų P. J. ir R. A. parodymų negalima padaryti iÅ¡vadų, kad jie tarėsi užpulti, apiplėšti ar kitokiu bÅ«du apvogti nukentėjusįjį. Nuteistasis R.

A. parodė, kad nei nuteistajam R. J., nei kaltinamajam D. D. jo susitikimo su nukentėjusiuoju Ž. B. visų tikslų neatskleidė, tik minėjo, kad reikalinga sutvarkyti ir išsiaiškinti tarp jų išlikusius piniginius reikalus. Apie šias aplinkybes panašiai parodė ir kaltinamasis D. D. bei nuteistasis P. J., kurie iš nuteistojo R. A. paaiškinimų suprato, kad nukentėjusysis jam skolingas pinigų, bet konkrečių sumų jiems neminėjo. 2.9. Byloje esančios telefoninių pokalbių tarp kaltinamojo D.

D. ir nuteistųjų R. A. ir P. J. iÅ¡klotinės taip pat nerodo, kad R. A., P. J. ir D. D. rengiasi padaryti konkrečias veikas, pasiskirsto vaidmenimis, duoda vienas kitam arba gauna užduotis nusikalstamai veikai pasirengti. Jie kalba bendromis frazėmis apie viskÄ , o tuo pačiu ir apie niekÄ . 2.10. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole yra pateikta vyriausiojo tyrėjo V. P. versija ir komentarai apie telefoninių pokalbių turinį. Telefoninių pokalbių Nr. ID 1047, 1059, 1097, 1153, 1155, 1367, 1369, 1370 (t. 1., b. l. 127–152) iÅ¡klotinėse pareigÅ«nas įvardijo koks asmuo ir su kuo kalba, nuspėja ir vertina pokalbio turinį, bet nenurodė, iÅ¡ kur jam Å¡ios aplinkybės yra žinomos.

Pareigūnas komentuoja, kaip galima suprasti šių asmenų pokalbius arba kaip pokalbyje dalyvaujantys asmenys supranta pokalbio turinį ar aplinkybes. Tačiau tokioms išvadoms nėra pagrindo, nors prokuroras ir teismas šiuo protokolu vadovavosi motyvuodami, kad kaltinamieji iš anksto tarėsi užpulti ir apiplėšti nukentėjusįjį. Advokato nuomone toks protokolas yra nepatikimas ir jį pripažinti įrodymu nėra pagrindo. Iš pačių pokalbių išklotinių taip pat nėra pagrindo išvadoms, kad R.

A., P. J. ir D. D. rengiasi padaryti konkrečias veikas, pasiskirsto vaidmenimis, duoda vienas kitam arba gauna užduotis nusikalstamai veikai pasirengti. Pokalbiuose ID 1047, 1059, 1153 Å¡ie asmenys kalbėjo visai apie kitÄ , byloje nenustatytÄ , bet jiems žinomÄ asmenį, kuris yra grįžęs iÅ¡ JAV, bet Å¡ios aplinkybės niekas netyrė, nors nuteistieji apie tai aiÅ¡kino. 2.11. IÅ¡ R. A. parodymų matyti, kad jis iÅ¡ Ž. B. reikalavo skolos už netinkamai atliktus veiksmus ir reikalavo vienu atvejų 5 000 Eur, o vėliau 10 000 Eur kompensacijos.

Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino ir susiraÅ¡inėjimai tarp R. A. ir Ž. B. elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, kurios buvo pateiktos teismui bylos nagrinėjimo metu. Taigi, byloje iÅ¡tirtos aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad R. A., pasitelkęs P. J. ir D. D., siekė iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡sireikalauti tariamÄ teisę į skolÄ , kurios nukentėjusysis nepripažino. Pokalbiui su Ž. B. pasitelkęs P. J. ir D. D., turėdamas tikslÄ sudaryti bauginančiÄ situacijÄ , dėl kurios nukentėjusysis prarastų saugumo jausmÄ , R.

A. suriÅ¡o nukentėjusįjį, kad Å¡is jaustųsi diskomfortiÅ¡kai ir reikalavo tariamos, o gal ir realios, skolos iÅ¡mokėjimo. Negavęs nukentėjusiojo sutikimo, R. A. nutarė toliau savo ketinimus dėl skolos užbaigti vienas, todėl paėmė iÅ¡ nukentėjusiojo kaltinime nurodytus daiktus ir nuvyko į nukentėjusiojo butÄ , o iÅ¡ ten neteisėtai pasisavino nukentėjusiojo turtÄ , kuris sudarė didelės vertės turtÄ , t. y. R. A. savo ketinimus realizavo baigdamas derybas ir savo reikalus su nukentėjusiuoju sutvarkė pats vienas. 2.12.

D. D. bendrininkai R. A. ir P. J. jau yra nuteisti, jiems paskirtos bausmės ir jie jau atlieka teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Tačiau, byloje ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡kilo prieÅ¡taravimai dėl prokuroro sprendimo kvalifikuoti D. D. veiksmus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį. Pats prokuroras 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu D. D. padarytus veiksmus kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, bet po 2 dienų šį nutarimÄ pakeitė ir D. D. veiksmus jau kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį.

Klaipėdos apygardos teismas toje pačioje byloje pripažino R. A. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, P. J. – BK 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje. 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka ir nuteistųjų R. A. bei P. J. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos nepakeitė, tik P. J. iÅ¡teisino pagal 178 straipsnio 3 dalį pripažinęs, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vienas R.

A.. Apeliacinis teismas nekonstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidÄ kvalifikuodamas R. A. ir P. J. veiksmus pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, prieÅ¡ingu atveju, tas aplinkybes bÅ«tų konstatavęs nuosprendžio apraÅ¡omojoje ir rezoliucinėse dalyse bei motyvuose. Taigi, abu teismai pasisakė, kad R. A., P. J. bei D. D. neteisėtai, neturėdami teisėto pagrindo vertė nukentėjusįjį perduoti 10 000 eurų, tai yra prievartavo nukentėjusiojo turtÄ . Nukentėjusiajam turto neperdavus, nuteistieji iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobė jam priklausantį su savimi turėtÄ turtÄ â€“ piniginę su joje buvusiais pinigais, akinius, buto raktus.

Tokiu bÅ«du, nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo bÅ«dÄ â€“ fizinį smurtÄ , tuos pačius veiksmus, naudojo skirtingais tikslais dviem nusikalstamoms veikoms įvykdyti, turint tikslÄ palaužti nukentėjusiojo valiÄ prievartaujant iÅ¡ jo turtÄ bei atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis pagrobiant iÅ¡ jo turėtus daiktus. Turto prievartavimas buvo baigtas nuteistiesiems neteisėtai pareikalavus nukentėjusįjį perduoti 10 000 eurų. Kai pareikalavęs perduoti vienokį turtÄ ir jo negavęs, kaltininkas, panaudojęs smurtÄ ar jo nepanaudojęs, tuoj pat pagrobia kitokį turtÄ , tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 180 ir 181 straipsnius.

Apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į nurodytas ir Å¡ioje byloje iÅ¡tirtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų R. A. ir P. J. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip sutaptį pagal BK 180 straipsnio1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį. Å ie teismo sprendimai kasacine tvarka apskųsti nebuvo, todėl jų sprendimai Å¡ioje byloje nebuvo pakeisti ar panaikinti, o nuosprendžiai įsiteisėję ir vykdomi. Taip įvertinus, kad pareikalavę perduoti 10 000 Eur ir jų negavę kaltinamieji tuoj pat pagrobė kitÄ nukentėjusiojo turimÄ su savimi turtÄ ir tie veiksmai nenutrÅ«ko, jie tęsėsi iki reikalavimo baigtumo, tai yra atsisakius 10 000 Eur reikalavimo buvo pagrobtas nukentėjusiojo su savimi turėtas turtas – 350 Eur, 20 svarų, 4 dolerius grynais pinigais, akinius nuo saulės „Dior“ 400 Eur vertės, piniginę „Gucci“ 250 Eur vertės ir buto raktus, todėl vadovaujantis nustatytomis byloje aplinkybėmis bei nuteistų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymus principu (BK 6 straipsnis) D.

D. padaryti veiksmai, turi bÅ«ti kvalifikuojami analogiÅ¡kai kaip ir R. A. ir P. J., t. y. kaip sutaptis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį ir Å¡iuo pagrindu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m liepos 25 d. nuosprendis turėtų bÅ«ti pakeistas. 2.13. Pasisakydamas dėl D. D. skirtos bausmės, apeliantas nurodė, kad D. D. turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvena su tėvais Lietuvoje, pirmiau nebuvo teistas, nors ir iÅ¡situokęs, bet turi santuokoje gimusiÄ dukrÄ , kuria linkęs rÅ«pintis, iki nusikalstamos veikos padarymo turėjo savo įmonę, vertėsi vieÅ¡uoju maitinimu Palangos mieste.

Anot apelianto, į Å¡ias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgta kaip į nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį charakterizuojančius požymius. Labai svarbu, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. D. atsiprašė nukentėjusiojo ir Å¡is jam atleido bei jokių pretenzijų nebeturi. Tai rodo, kad nuteistasis suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir yra linkęs daugiau nenusikalsti bei laikyti įstatymų. 2.14. Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti D. D. jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

D. D. kaip bendrininko vaidmuo darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, todėl tai neturėtų bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. D. savo parodymuose iÅ¡ esmės pripažino visas jam kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs. Neatmestina tikimybė, kad jis galimai negirdėjo ir nesistengė žinoti visas pokalbio aplinkybes, kurios vyko tarp nukentėjusiojo ir R. A..

D. D. parodė, kad dėl tokių aplinkybių, į kurias jis nesitikėjo patekti, jam pačiam kilo Å¡okas, todėl visko prisiminti jis negali ir parodė viskÄ kÄ Å¾inojo, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. 2.15. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad D. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, apeliantas mano, kad byloje yra pagrindai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 61 straipsnio 4 dalį bei paskirti jam bausmes, mažesnes už jų vidurkį ar Å¡velnesnes bausmės rÅ«Å¡is. 2.16.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje nustačius D. D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat įvertinus, kad teisiamojo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiojo Ž. B. ir Å¡is jam atleido, yra teisiamas pirmÄ kartÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius su savo Å¡eima, tėvais, pas kuriuos ir bÅ«tų jo nuolatinė gyvenamoji vieta, glaudžių ryÅ¡ių palaikymÄ su buvusia savo Å¡eima ir dukterimi, sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. vasario 20 d., yra pakankamas pagrindas padaryti iÅ¡vadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl D.

D. paskyrus laisvės atėmimo bausmę gali bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų bÅ«ti atidėtas. Nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , jam galėtų bÅ«ti paskirtos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, t. y. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

2. Teismo posėdyje nuteistasis D. D. prašė gynėjo advokato Jono Å pelverio apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmetamas.

3. Tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, o suraÅ¡ydamas nuosprendį laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teisme nei advokatas, nei nuteistasis neginčijo įrodymų leistinumo ir liečiamumo bei nepateikė savo įrodymų vertinimo siÅ«lymų. Apeliaciniame skunde advokatas ginčija nukentėjusiojo parodymų nuoseklumÄ teigdamas, kad kai kurios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiojo duotų parodymų dalys neatitinka viena kitos.

Advokato nuomone, Ž. B. parodymai nenuoseklÅ«s dėl to, kas riÅ¡o nukentėjusiojo rankas ir kojas. 4.1. Nukentėjusysis Ž. B. buvo apklaustas keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminiame tyrime pirmosios apklausos metu 2016 m. rugpjūčio 1 d., Ž. B. paaiÅ¡kino, kad D. D. ir P. J. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio jis D. D. rankose pamatė izoliacijÄ , o P. J. – kilimėlį. Jiems iÅ¡lipus R. A. pradėjo Å¡aukti, kad riÅ¡tų jam rankas ir kojas.

Tai iÅ¡girdęs jis iÅ¡sispyrė iÅ¡ Å¡lepečių ir pradėjo bėgti. R. A. jį pagavo, parvertė ant žemės ir pradėjo smaugti ranka apkabinęs kaklÄ . Nuo smaugimo buvo praradęs sÄ monę, o kai atsigavo jau buvo pasodintas prie medžio su izoliacija per rieÅ¡us suriÅ¡tomis rankomis ir prie pėdų suriÅ¡tomis kojomis. Jis sėdėjo ant žemės ant P. J. iÅ¡ automobilio neÅ¡to kilimėlio, R. A., P. J. ir D. D. jo nemušė (t. 2, b. l. 7). Kitų apklausų metu apie Å¡ias aplinkybes jis nebuvo klausiamas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu Ž. B. apie įvykį paaiÅ¡kino taip pat, kaip ir pirmos apklausos metu, pasakęs, kad kai R. A. jį smaugė, jis matė, kaip pribėgo P. J. ir D. D., juto, kad kažkas laiko rankas ir kojas, tada trumpam prarado sÄ monę (t. 2, b. l. 18). Apklaustas pirmosios instancijos teisme Ž. B. paaiÅ¡kino, kad miÅ¡ke R. A. jam pasakė, kad jis yra skolingas. Tuo metu privažiavo D. D. ir P. J.. Jis pasakė, kad nieko neduos ir nėra už kÄ duoti. Prasidėjus grumtynėms, R. A. jį parvertė ant žemės. Jis buvo Å¡oko bÅ«senoje ir nežino, kas jį suriÅ¡o (t. 4, b. l. 28).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje teismui pagarsinus Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad jie teisingi. 4.2. Sulyginus įvairiose proceso stadijose nukentėjusiojo duotus parodymus Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiojo parodymai nebuvo iÅ¡ esmės skirtingi, kaip gali atrodyti vertinant atskiras parodymų dalis. Pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu nukentėjusysis pasakė, kad buvo praradęs sÄ monę, o kai atsibudo jau buvo suriÅ¡tas ir sėdėjo prie medžio.

Parodymų patikrinimo vietoje metu jis paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ prarasdamas sÄ monę matė prie jo einančius P. J. ir D. D., jautė, kaip jam riÅ¡a rankas ir kojas. Pirmosios instancijos teisme teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis juos patvirtino. Atskirose proceso stadijose nukentėjusiojo duoti parodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir buvo pakankamai nuoseklÅ«s . Svarbu tai, kad nukentėjusysis matė, kad R. A. jį laikant prie jo einantis D. D. turėjo lipnios juostos, kuria, akivaizdu, jis ir buvo suriÅ¡tas.

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme D. D. pripažino, kad jis lipnia juosta surišo Ž. B. kojas. 4.3. Skunde teigiama, kad yra ir kitų nukentėjusiojo parodymų neatitikimų, tačiau šie kiti nukentėjusiojo parodymų neatitikimai skunde nėra nurodyti, todėl tokie argumentai yra deklaratyvūs ir kolegijos nenagrinėjami.

4. Šioje baudžiamojoje byloje yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, surašytas kontroliuojant R. A. telefoninius pokalbius, kuris apeliaciniame skunde yra ginčijamas. Protokolo pradžioje pareigūno yra surašyti pokalbių apibendrinimai, o toliau yra surašytas pačių pokalbių turinys. Kolegija, sulyginusi pareigūno surašytas santraukas ir pokalbių turinį, neatitikimų nenustatė, pareigūno surašyta santrauka atitinka pokalbių turinį ir kolegija pokalbius vertina taip pat, kaip ir pareigūno surašytoje santraukoje.

KitÄ vertus įrodymų Å¡altinis yra pokalbių turinys, o ne pareigÅ«no apibendrinimas ir priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi pokalbių turiniu, kurį interpretavo ne pagal policijos pareigÅ«no pateiktÄ santraukÄ , o pagal protokolÄ . Priimdama šį sprendimÄ kolegija taip pat vadovaujasi protokole esančių pokalbių turiniu, o ne policijos pareigÅ«no apibendrinimais. Tai, kad protokolo pradžioje jį surašęs policijos pareigÅ«nas pateikė pokalbių turinio apibendrinimÄ , nerodo protokolo nepatikimumo ir nėra pagrindas juo nesiremti priimant sprendimus. 5.1.

Skunde teigiama, kad pokalbių metu nuteistieji kalbasi ne apie Ž. B., o apie visai kitÄ jiems žinomÄ asmenį, kuris yra grįžęs iÅ¡ JAV, bet Å¡ios aplinkybės niekas netyrė, nors nuteistieji apie Å¡iÄ aplinkybę paaiÅ¡kino. Apeliacinės instancijos teisme D. D. buvo apklaustas apie jo ir R. A. pokalbių turinį ir jis neigė, kad pokalbiuose yra kalbama apie Ž. B., bet negalėjo nurodyti, apie kÄ kalbama. Jis tik pripažino, kad 2016 m. liepos 28 d., 21:52 val. pokalbyje yra kalbama apie Ž.

B., kuris neÅ¡iojo brangų laikrodį. IÅ¡ bylos duomenų galima spėti, kad tas kitas asmuo, apie kurį galimai kalbėjo nuteistieji, yra M. K.. Tačiau kolegija mano, kad tokiais motyvais yra siekiama suklaidinti teismÄ . Byloje yra pakankamai sutampančių aplinkybių, iÅ¡ kurių galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad telefoninių pokalbių metu nuteistieji kalba apie Ž. B.. Pokalbių metu kalbama apie asmenį, kuris grįžęs iÅ¡ Didžiosios Britanijos (Ž. B. kaip tik neseniai buvo grįžęs iÅ¡ Didžiosios Britanijos), o ne iÅ¡ JAV, kalbama apie susitikimÄ Lepso koncerte (R.

A. buvo susitikęs Ž. B. Lepso koncerte), koncerte R. A. matė pas Ž. B. laikrodį, apie kurį kalba kituose pokalbiuose, kaip jo savininkas siÅ«lo šį laikrodį kitiems asmenims ir jį R. A. pagrobė iÅ¡ Ž. B. buto. 2016 m. liepos 31 d., 12:06 val. pokalbyje R. A. pasakoja, kaip Ž. B. jį apgavo ir tokiÄ pat versijÄ jis pateikė apklaustas teisme. 2017 m. liepos 27 d., 22:34 val. pokalbyje su P. J. R. A. pats mini Ž. B. pavardę. Po visų pokalbių nuteistieji prievartavo turtÄ iÅ¡ Ž. B., o ne kokio nors kito asmens.

Visos šios aplinkybės rodo, kad pokalbių metu buvo kalbama apie Ž. B. ir jokių papildomų veiksmų šiai versijai patikrinti teismas atlikti neturėjo.

5. Apeliaciniame skunde advokatas teigia, kad D. D. nebuvo bendrininkų grupės dalyvis, jis neturėjo tikslo užpulti nukentėjusįjį ir jį apiplėšti ar prievartauti jo turtÄ , tarp bendrininkų nebuvo susitarimo daryti nusikaltimus ir vaidmenų pasiskirstymo, tačiau Å¡is argumentas nėra teisingas. 6.1. D. D. yra nuteistas dėl to, kad veikė bendrininku grupe su R. A. ir P. J., kurių bendrininkavimas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais. 6.2. BK 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

D. D. nuteistas už tai, kad bendrininkų grupėje padarė plėšimÄ ir prievartavo turtÄ . Tiek plėšimo, tiek turto prievartavimo sudėtys yra sudarytos iÅ¡ kelių požymių ir norint pripažinti veiksmus nusikalstamais, visi požymiai turi bÅ«ti iÅ¡pildyti. Kuomet nusikaltimÄ daro vienas asmuo, visus veiksmus padaro, o tuo pačiu ir visus sudėties požymius iÅ¡pildo jis pats. Tačiau esant bendrininkavimui vienus veiksmus, reiÅ¡kiančius nusikaltimo sudėties požymį, gali padaryti vienas ar keli bendrininkai, o kitus veiksmus – kitas ar kiti bendrininkai.

Plėšimo sudėtis yra sudaryta iÅ¡ dviejų dalių – svetimo turto pagrobimo ir fizinio smurto panaudojimo. Turto prievartavimo sudėtis irgi susideda iÅ¡ dviejų dalių – iÅ¡ kito asmens vertimo perduoti turtÄ ir fizinio smurto panaudojimo bei asmens laisvės atėmimo, todėl keliems kaltinamiesiems padarius Å¡iuos nusikaltimus nėra bÅ«tina, kad visi jie padarytų visus inkriminuojamoje sudėtyje apraÅ¡ytus veiksmus, jie gali tik panaudoti smurtÄ arba tik pagrobti turtÄ esant plėšimui ir tik versti kitÄ asmenį perduoti turtÄ arba tik panaudoti fizinį smurtÄ ar atimti asmeniui laisvę. 6.3.

D. D. veiksmai yra nustatyti paties nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad jis bėgo nuo R. A., tačiau Å¡is jį pasivijo, parvertė ant nugaros, palaikė prismaugęs už kaklo. PrieÅ¡ prarasdamas sÄ monę jis matė link jo einantį D. D., besineÅ¡antį lipniÄ juostÄ . R. A. laikė užsmaugęs kaklÄ ir jis buvo praradęs sÄ monę, o kai atsigavo jau buvo suriÅ¡tas ir sėdėjo prie medžio. R. A. pasiėmė jo raktus ir su P. J. iÅ¡važiavo į jo butÄ susirinkti visų prabangių daiktų, o D.

D. liko jį saugoti. Jis prašė D. D., kad atrištų jam rankas ir paleistų, tačiau pastarasis pasakė, kad jeigu jį paleis, tai pats sėdės surištas jo vietoje. Apklaustas pirmosios instancijos teisme D. D. paaiškino, kad miške įvyko grumtynės, besigrumdami nugriuvo ir tada jis iš savo automobilio pasiėmė lipnios juostos ir su R. A. surišo besigrumiančiam Ž. B. kojas. Po to R. A. su P. J. išvažiavo, o jis liko su Ž. B., kuris sėdėjo surištomis kojomis, ar jo rankos irgi buvo surištos, nepamena.

Saugoti suriÅ¡tÄ Å½. B. jo niekas neprašė ir niekas neliepė, jis pats suprato, kad turi jį saugoti, kol draugai bus iÅ¡važiavę. 6.4. Tokie nustatyti D. D. ir nuteistų jo bendrininkų veiksmai atitinka BK 180 straipsnio ir 181 straipsnio sudėtis. IÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad R. A. užpuolė Ž. B., parvertė jį ant žemės, smaugė ir laikė suėmęs už kaklo. Tuo metu P. J. atsinešė kilimėlį, o D. D. atsinešė lipnios juostos, su kuria nukentėjusysis buvo suriÅ¡tas ir tai rodo, kad jis dalyvavo Ž.

B. suriÅ¡ime, nes tuo metu R. A. laikė nukentėjusįjį ir riÅ¡ti nukentėjusiojo negalėjo, nukentėjusįjį riÅ¡ti galėjo tik D. D. ir P. J.. Apklaustas teisme pats D. D. prisipažino, kad riÅ¡o nukentėjusiajam kojas. Bendrininkams suriÅ¡us D. B. jam buvo atimta galimybė prieÅ¡intis, judėti ir laisvai pasirinkti savo buvimo vietÄ ir nuo Å¡io momento prasidėjo jo laisvės atėmimas. SuriÅ¡tas Ž. B. buvo pasodintas prie medžio, iÅ¡ jo buvo reikalaujama pinigų, o R. A. ir P. J. iÅ¡vykus į nukentėjusiojo namus, jį saugojo D.

D., taip užtikrinęs netrukdomÄ Å½. B. turto vagystę iÅ¡ buto. Å is jo veiksmas yra prieÅ¡ tai atlikto suriÅ¡imo tęsinys ir taip tęsėsi nukentėjusiojo laisvės atėmimas iki tol, kai bendrininkai iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Tokiais veiksmais bendrininkai realizavo kelis BK 180 straipsnio požymius – R. A. parvertęs Ž. B. ir suėmęs jam už kaklo panaudojo fizinį smurtÄ , dėl prieÅ¡ jį pavartoto R. A. fizinio smurto nukentėjusiajam negalint prieÅ¡intis ir praradus sÄ monę, P. J. ir D.

D. surišę nukentėjusiojo rankas ir kojas atėmė nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis. BK 181 straipsnio kontekste Å¡ie veiksmai reiÅ¡kia fizinio smurto panaudojimÄ ir laisvės atėmimÄ . D. D. atlikus bent dalį jam inkriminuotų nusikaltimų sudėtyse esančių veiksmų laikoma, kad jis yra padaręs tÄ nusikalstamÄ veikÄ , net nežiÅ«rint į tai, kad D. D. nepagrobė Ž. B. turto ir nereikalavo jį perduoti. D. D. veiksmų negalima vertinti atskirai nuo kitų bendrininkų veiksmų, jo veiksmai buvo bÅ«tini sėkmingam bendram nusikaltimų padarymui, be D.

D. prisidėjimo ir atliktų veiksmų vienas R. A. nebÅ«tų padaręs nusikaltimo. 6.5. D. D. tikslus, bendrininkų susitarimÄ ir jo ribas patvirtina ir byloje esančių elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas. 2016 m. liepos 31 d. įvykių kontekste, byloje esantys telefoniniai pokalbiai tarp R. A., P. J. ir D. D. kolegijos vertinami kaip susiję su jų įvykdytu nusikaltimu ir tai yra paruoÅ¡iamieji pokalbiai prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ . 2016 m. liepos 27 d., 22:42 val.

įvykusio pokalbio metu nuteistasis kalba su R. A. apie Ž. B. pagavimÄ , apie kitos dienos veiksmų pradžiÄ , D. D. pats pasisiÅ«lo pravažiuoti ir pažiÅ«rėti, ar yra Ž. B.. Kitos dienos rytÄ R. A. skambina D. D. ir klausia, ar jis vakar buvo pravažiavęs, o pastarasis atsako, kad buvo, bet nieko nematė. 2016 m. liepos 28 d., 13:34 val. įvykusio pokalbio metu R. A. sako D. D., kad Å¡is grįžtų ir jis papasakos, kaip gauti pinigų, o turint omenyje, kad nei vienas iÅ¡ nuteistųjų nenurodė apie jokį kitÄ pokalbį dėl pinigų gavimo teisėtu ar neteisėtu bÅ«du, o po 3 dienų po Å¡io pokalbio jie užpuolė Ž.

B., daroma iÅ¡vada, kad jie kalbėjo apie pinigų gavimÄ užpuolus nukentėjusįjį. Tos pačios dienos 21:52 val. vykusio pokalbio metu R. A. sako, kad buvo susitikęs Ž. B., kuris ant rankos turėjo brangų laikrodį, jie tariasi susitikti. 2016 m. liepos 31 d., 15:40 val., iÅ¡ karto po pokalbio su Ž. B., su kuriuo susitarė susitikti, R. A. skambina D. D. ir liepia paskubėti, nes jau eina link „Sabonio“. Nuteistojo pateikta versija niekaip nepaaiÅ¡kina, kodėl R. A. skambinti D. D. ir jį skubino.

KitÄ vertus, pokalbio prasmė suprantama, jei R. A. važiuoja su Ž. B. į miÅ¡kÄ ir kad pastarÄ jį užpulti jam reikia pagalbos, todėl reikia atvažiuoti visiems vienu laiku, o todėl R. A. skubino D. D.. Visi Å¡ie pokalbiai rodo, kad visi bendrininkai buvo susitarę daryti turtinį nusikaltimÄ , jei reikės, panaudoti prieÅ¡ Ž. B. fizinį smurtÄ , iÅ¡ anksto buvo paruoÅ¡ta Ž. B. suriÅ¡ti skirta lipni juosta. Ä®vykio vietoje R. A. parvertus Ž. B. ir suėmus jį už kaklo, kiti bendrininkai jo nestabdė, o suriÅ¡o nukentėjusįjį, taip parodydami savo pritarimÄ bendriems veiksmams. 6.6.

Nuteistųjų bendrÄ veikimÄ rodo ir tai, kad jų telefoninių pokalbių metu jie kalba apie iÅ¡ Ž. B. paimamų pinigų pasidalinimÄ . Taip iÅ¡ karto po 2017 m. liepos 28 d., 13:34 val., R. A. pokalbio su A. A., kurio metu pastarasis pasakė, kad Ž. B. jau yra grįžęs, o R. A. pasakė: „aÅ¡ žinau viskÄ , ačiÅ« tau labai, tu čia man žiauriai, žiauriai pagelbėjai“, R. A. skambina D. D. ir sako: „grįžkit, paimkit mane, nes tuoj papasakosiu, tuoj Å¡aibų padarysim“.

Å is ir kiti pokalbiai rodo, kad nuteistieji buvo susitikę pasitarti dėl veiksmų. Neužilgo po Å¡io pokalbio R. A. skambina K. K. ir klausia Ž. B. telefono numerio. 2017 m. liepos 28 d., 18:22 val., vykusio pokalbio su P. J. metu, planuodamas eiti į Lepso koncertÄ , R. A. sako: „nes jÅ«s pinigų irgi neturit, geriau su jumis pasidalint“. 6.7. Kolegija netiki nuteistojo parodymais, kuriuose jis sako nežinojęs važiavimo tikslo, negirdėjęs R. A. ir Ž. B. pokalbio, nematęs Ž. B. daiktų paėmimo, nežinojęs, kur buvo iÅ¡važiavę R.

A. ir P. J., nežinojęs ir nesupratęs, kad vykdomas Ž. B. turto plėšimas ir turto prievartavimas. Tokia versija yra neįtikinama, nes be to, kad nuteistieji apie užpuolimÄ kalba telefoninių pokalbių metu, D. D., kartu su P. J., atvyko į įvykio vietÄ kitu automobiliu nei R. A. ir Ž. B., visÄ keliÄ sekdami paskui pastarųjų automobilį, įvykio vietoje jis buvo labai ilgai, nuo maždaug 15:45 val. iki 21.10 val., buvo toje pačioje vietoje kaip ir R. A. ir net jei pats ir nedalyvavo pokalbiuose su Ž.

B., negalėjo negirdėti, kÄ pastarasis kalba bei nematyti, kaip R. A. paima Ž. B. daiktus. Neįtikinama, kad kitiems bendrininkams iÅ¡vykus į Ž. B. butÄ ir palikus D. D. miÅ¡ke saugoti Ž. B., jis nesidomėjo, kur ir ko iÅ¡vyko jo bendrininkai, o tiesiog pats nieko nežinodamas ir niekieno nepraÅ¡omas liko saugoti nukentėjusiojo. Be to, D. D. parodymus paneigia telefoninių pokalbių įraÅ¡ais bei nukentėjusiojo parodymai. 6.8. Kolegija sutinka, kad galimai bendrininkai nebuvo aptarę, ar jie darys plėšimÄ , ar prievartaus turtÄ , kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iÅ¡ jų padarys, kur stovės, eis ar kÄ kalbės, tačiau to iÅ¡ bendrininkų ir nereikalaujama.

Konkrečių veiksmų teisinis vertinimas yra teismo kompetencija, kurį jis daro pagal nustatytÄ bendrininkų susitarimÄ ir jų atliktus veiksmus. BK 25 straipsnio 2 dalis net nereikalauja iÅ¡ bendrininkų grupės tokio organizuotumo lygio, kad kiekvienas bÅ«tų pasidalinęs vaidmenimis. D. D. suprato, kad kartu su bendrininkais bendromis jėgomis jie panaudos prieÅ¡ Ž. B. fizinį smurtÄ , atims jo laisvę ir prievartaus jo turtÄ arba jį pagrobs. 6.9. D. D. vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis ir pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė skirdamas bausmę.

6. Skunde teigiama, kad D. D. veiksmus reikia kvalifikuoti kaip savavaldžiavimÄ , nes R. A. reikalavo kompensacijos už Ž. B. atliktus veiksmus. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais argumentais. BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Atsakomybė yra numatyta už ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos tikros ar tariamos teisės vykdymo, o nei D.

D., nei jo bendrininkai tokios teisės neturėjo. Apeliaciniame skunde Å¡i teisė yra kildinama iÅ¡ R. A. ankstesnių santykių su Ž. B., kuomet R. A. prašė Ž. B. kitiems asmenims padėti susirasti darbÄ Didžiojoje Britanijoje ir buvo perduoti kitų asmenų asmens dokumentai, pagal tuos dokumentus buvo iÅ¡sinuomoti, bet negrÄ Å¾inti automobiliai. Tačiau ankstesniais teismų sprendimais nustatyta, kad tarp Ž. B. ir R. A. jokie sandoriai sudaryti nebuvo ir jokie teises ar pareigas sukuriantis santykiai tarp jų neatsirado, Ž.

B. jokių įsipareigojimų neprisiėmė, o R. A. jokių teisių neįgijo. Jokių įrodymų, galinčių vesti prie kitokios iÅ¡vados, nėra ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Pačiame apeliaciniame skunde nėra apsispręsta, kokie gi santykiai galėtų sieti R. A. ir Ž. B. – ar R. A. reikalavo skolos, ar kompensacijos. PapraÅ¡ytas R. A. nukentėjusysis davė savo pažįstamo, dirbančio Didžiojoje Britanijoje ir galinčio padėti įsidarbinti, adresÄ , kuris per R. A. ir R. C. buvo perduotas įsidarbinti norėjusiems žmonėms ir jeigu dėl Å¡io įvykio kÄ nors ir siejo kokie nors santykiai, tai tik dokumentus davusius žmones ir tÄ asmenį, kuriam jie davė dokumentus.

Tai, kad nuteistųjų tikslas nebuvo susigrÄ Å¾inti neva R. A. skolÄ ar gauti kompensacijÄ , o savanaudiÅ¡kai pasipelnyti, rodo ir Å¡io nuosprendžio 6.6. punkte nurodyti telefoniniai pokalbiai, kuriuose jie kalba apie tai, kaip gauti pinigų. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistojo D. D. veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 294 straipsnio 1 dalį.

7. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti D. D. kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį iÅ¡ esmės argumentuojant ankstesniais teismų sprendimais, kuriais R. A. ir P. J. buvo pripažinti kaltais pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. BK 181 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas prievartaudamas turtÄ panaudojo fizinį smurtÄ , atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtÄ arba kitokiu bÅ«du padarė jam didelės turtinės žalos, o BK 181 straipsnio 3 dalyje tam, kas prievartavo didelės vertės turtÄ .

Skirtumas tarp BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalies yra tas, kad 2 dalies taikymas nepriklauso nuo prievartauto turto dydžio, o jame nurodytas požymis „didelė turtinė žala“ yra siejamas su turto prievartavimo metu nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, o ne iš jo prievartauto turto dydžiu. Šioje byloje turto prievartavimu Ž. B. nebuvo padaryta turtinė žala, o teisingai pritaikytas požymis dėl prievartauto turto dydžio.

8. Skunde argumentuojama, kad nėra aiÅ¡ku, kokiÄ pinigų sumÄ prievartavo nuteistieji, nukentėjusysis galėjo nurodyti prievartauto turto vertę žinodamas BK 190 straipsnio nuostatas dėl didelės vertės ribos ir taikydamas savo parodymus prie jos siekdamas pasunkinti nuteistųjų padėtį. Å ie argumentai yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimas yra pateiktas BK 190 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , kuri nusikaltimo padarymo metu buvo 9 415 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu D. D. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį dėl to, kad bendrininku grupėje jis prievartavo perduoti 10 000 eurų vertės turtÄ ir dėl tokio kaltinimo D. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo. Prievartauto turto vertė yra nustatyta patikimais nukentėjusiojo parodymais ir abejonių kolegijai nekelia, kuriuose jis nuo pat pirmosios apklausos teigė, kad nuteistieji iÅ¡ jo reikalavo 10 000 eurų. Kelis kartus apklaustas nukentėjusysis, niekada nenurodė, jog nuteistieji iÅ¡ jo reikalavo 5 000 eurų.

Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buvo prievartautas 10 000 eurų vertės turtas ir D. D. teisingai pripažino kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

9. Kolegija sutinka su skundo argumentais dėl kaltinimo detalumo ir nustačiusi tikslesnį nusikaltimo padarymo laikÄ bei D. D. veiksmus, tikslinÄ kaltinimÄ ir laiko, kad D. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su P. A. ir P. J., 2016 m. liepos 31 d., 15:45 val., miÅ¡ke, esančiame Å¡alia kelio Palanga – Å ventoji, R. A. užpuolus ir jėga pargriovus Ž. B. ant žemės, D. D. lipnia juosta suriÅ¡o nukentėjusiajam kojas, taip palaužė nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ bei laikotarpiu nuo 15:45 val. iki 21:10 val. atėmė jam laisvę, tame tarpe R.

A. ir P. J. iÅ¡vykus, D. D. vienas saugojo nukentėjusįjį, ir neturint tam teisėto pagrindo bendrininkai atvirai reikalavo nukentėjusįjį perduoti 10 000 Eurų, tai yra prievartavo didelės vertės nukentėjusiojo turtÄ . Nukentėjusiajam nesutikus perduoti reikalaujamÄ turtÄ , bendrininkai iÅ¡ jo pagrobė su savimi turėtÄ nukentėjusiajam priklausantį turtÄ â€“ 350 Eurų, 20 svarų ir 4 dolerius grynais pinigais, 400 Eurų vertės akinius nuo saulės „Dior“, 250 Eurų vertės piniginę „Gucci“ ir buto raktus. 10.

Skunde apeliantas kelia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo klausimÄ teigdamas, kad D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino dalyvavęs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme ir pripažino visas jam kaltinime nurodytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nesutiko tik su tuo, kad prievartavo nukentėjusįjį jiems perduoti didelės vertės turtÄ . Pirmosios instancijos teismas nepripažino Å¡ios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes manė, kad nuteistasis nebuvo teismui nuoÅ¡irdus, melavo ir iÅ¡sisukinėjo, mėgindamas iÅ¡vengti atsakomybės neigė esmines teismo nustatytas bylos aplinkybes: tvirtino, kad nežinojo ir nesuprato, kad yra prievartaujamas nukentėjusiojo turtas ir vykdomas plėšimas, neigė susitarimÄ su bendrininkais padaryti Å¡iuos nusikaltimus.

11. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

12. Susipažinus su pirmosios instancijos teisme D. D. duotais parodymais ir apeliacinės instancijos teismui dar kartÄ apklausus D. D. matyti, kad jis prisipažino tik dėl to, kad padėjo draugams grumtynių su nukentėjusiuoju metu ir lipnia juosta suriÅ¡o jam kojas, tačiau nežinojo ir nesuprato, kad dalyvauja plėšime ir turto prievartavime. Tokie D. D. parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais. Kaip jau buvo analizuota Å¡ios nutarties 6 punkte, visi nuteistieji jau prieÅ¡ tris dienas iki Ž. B. užpuolimo ruošėsi jam, kalbėjo apie tai, kad savo veiksmais jie gaus pinigų, taigi ir D.

D. iÅ¡ anksto žinojo, kad bus vykdomas turtinis nusikaltimas. IÅ¡ telefoninių pokalbių ir Ž. B. parodymų akivaizdu, kad nuteistasis ne Å¡iaip atsitiktinai įvykio dienÄ atvažiavo prie parduotuvės „Liepa“, o toks buvo planas. Nukentėjusysis apie D. D. ir P. J. nieko nežinojo, jis susitiko tik su R. A., o pastarieji važiavo iÅ¡ paskos, kad visi trise užpultų Ž. B.. Kolegija nepatikimais ir nelogiÅ¡kais laiko D. D. parodymus, kad Ž. B. jis suriÅ¡o norėdamas padėti draugams grumtynių metu, o vėliau jis tiesiog saugojo nukentėjusįjį nesuprasdamas tokio veiksmo esmės. D.

D. veiksmai suriÅ¡us Ž. B. ir atėmus jam laisvę ir atėmus jam galimybę prieÅ¡intis, buvo visų bendrininkų bendro plano dalis, kaip ir vėlesnis nukentėjusiojo saugojimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino D. D. parodymus prisipažinimo aspektu. Be to, nei pirmosios instancijos teismas, nei Å¡i kolegija nenustatė nuoÅ¡irdaus D. D. gailėjimosi, kÄ nustatyti bÅ«tina norint pritaikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , tokių argumentų nėra ir apeliaciniame skunde.

13. Skunde apeliantas nurodė, kad D. D. pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtÄ bausmę, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir kurios rodytų, kad nuteistajam galima paskirti mažesnio dydžio bausmę. Bausmės dydžio nustatymo taisyklės yra numatytos BK 54 ir 61 straipsniuose. Tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, vadovavosi BK 61 straipsnio 2 dalies taisyklėmis ir paskyrė už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ bausmę, mažesnę nei sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ kiek didesnę nei sankcijoje nustatyta minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę.

Subendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas prie 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , pridėjo minimaliÄ tokiais atvejais reikalaujamÄ 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai skirdamas bausmę nurodė, kad tokio dydžio bausmė, mažesnė netgi už D. D. bendrininkui P. J. paskirtÄ bausmę, visiÅ¡kai atitinka kaltininko vaidmenį bendrininkų nusikaltime.

14. Apeliaciniame skunde yra iÅ¡dėstyti argumentai dėl BK 75 straipsnio taikymo ir praÅ¡oma sumažinus paskirtos bausmės terminÄ iki 4 metų atidėti D. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . D. D. nusikalstamų veiksmų atlikimo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido teismui atidėti bausmės vykdymÄ nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus) asmeniui. Kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. D. advokato apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija: Alenas Piesliakas Ernesta Montvidienė Algimantas Valantinas