be8d2019-da82-4812-a371-e120a7b6cafa · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-214-511/2011                                                 Proceso Nr. 4-15-3-00573-2010-1                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 5 d.

Panevėžys             Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. I. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-08-12 nutarimo V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje,                          n u s t a t ė :                          Biržų rajono apylinkės teismas 2011-08-12 nutarimu administracinėje byloje V.

I. nubaudė už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. padarymÄ 2200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.V. I. nubaustas už tai, kad jis, 2010-04-14 po eismo įvykio, kuris įvyko 11 val. 11 min., (duomenys neskelbtini) , vartojo alkoholinius gėrimus, iki visų aplinkybių nustatymo.Apeliaciniais skundais V. I. ir A. J. praÅ¡o Biržų rajono apylinkės teismo 2011-08-12 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinę bylÄ nutraukti arba grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo.V.

I. skunde nurodo, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo jam inkriminuotas LR ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas, nėra atskleista pažeidimo esmė, nėra aiÅ¡ku iki kokio eismo įvykio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus, tuo pažeista jo teisė į gynybÄ . Be to, neatsižvelgta į tai, kad alkoholį jis vartojo jau nubraižius eismo įvykio schemÄ , jÄ pasiraÅ¡ius ir sutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl negalėjo bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal aptariamÄ normÄ .

V. I. akcentuoja, kad policijos pareigÅ«nų parodymai, kad A. J. liepė fiksuoti eismo įvykį neatitinka jos parodymų duotų teisme, kai ji nurodė, kad po eismo įvykio iÅ¡kviesta savo tėvo V. I., pamačiusi jį iÅ¡gėrusį susinervavo ir dėl to reiÅ¡kė pretenzijas, o ne dėl eismo įvykio. Apeliantas mano, kad teismas atmesdamas jo praÅ¡ymÄ apklausti liudytoju eismo įvykyje tiesiogiai dalyvavusį K. G. pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintÄ garantijÄ Ä¯ teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .

Nepagrįstai vadovavosi įvykio metu buvusios neblaivios V. B. parodymais, o taip pat policijos pareigÅ«no K. T. parodymais, kuris nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo apskritai nebuvo apklaustas. V. I. taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta 2010-05-20, laikinas vairuotojo pažymėjimas nebuvo iÅ¡duotas, o skundžiamo teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra aptarta nuo kada Å¡i teisė jam atimta, o tik nurodytas atėmimo terminas.A. J. skunde nurodo, kad V. I. iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo alkoholinių gėrimų nevartojo ir todėl administracinio teisės pažeidimo nepadarė.

Pažymi, kad jai nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , ji negalėjo pasinaudoti savo teisėmis numatytomis ATPK 273 str., dėl ko buvo pažeista teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , kuri numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, kas sudaro pagrindÄ grÄ Å¾inti bylÄ tirti iÅ¡ naujo. Institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ â€“ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas, atsiliepimais į V.

I. ir A. J. apeliacinius skundus praÅ¡o netenkinti Å¡ių skundų reikalavimų ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo nutarimÄ . Mano, kad teismas pagrįstai taikė administracinę nuobaudÄ V. I., teigia, kad jo kaltė įrodyta V. B. paaiÅ¡kinimais, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, eismo įvykio schema, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga bei atkreipė dėmesį, kad bÅ«tent A. J., atvykusių policijos pareigÅ«nų pareikalavo įforminti įvykį, kas leidžia suprasti, kad eismo įvykio dalyviai nebuvo užpildę deklaracijos ir nebuvo sutarę dėl visų aplinkybių nustatymo.

Apeliaciniai skundai netenkintini. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 30211 str. 1 d.).  IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad V. I. nesutinka su įrodymų vertinimu jo administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis buvo kaltinamas ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymu.ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų tÅ«kstančių iki trijų tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, tačiau tai yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V.

I. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . KET 233 punktas įtvirtina nuostatÄ , kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant Å¡varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .V.

I. savo kaltę iÅ¡ esmės neigia, remdamasis bÅ«tent pastarÄ ja nuostata, tvirtindamas, kad policijos pareigÅ«nų nė vienas iÅ¡ eismo dalyvių nekvietė, nes iki jiems atvykstant jau buvo nubraižę įvykio vietos schemÄ ir jokio ginčo tarp eismo įvykio dalyvių nebuvo, todėl jam nekilo pareiga, numatyta KET 233 punkte. Tačiau kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, policijos pareigÅ«nus į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė ne eismo įvykio dalyviai ar asmuo, kurio turtas Å¡io įvykio metu buvo apgadintas, o šį įvykį iÅ¡ Å¡alies stebėjusi liudytoja V.

B., kuri nuosekliai tiek teikdama paaiÅ¡kinimus policijos pareigÅ«nams, tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad ji kartu su eismo įvykyje dalyvavusiais V. I. ir K. G. girtavo nuo pat 2010-04-04 8 val. ryto. BÅ«tent Å¡i liudytoja patvirtino, kad nei V. I. ir nei K. G. po eismo įvykio jokių eismo įvykio schemų nebraižė, V. I. dukters – nukentėjusiosios A. J. įvykio metu nebuvo ir ji į vietÄ atvyko jau tuo metu, kai buvo atvykę ir pareigÅ«nai, kÄ patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas V.

K..  Abejoti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nėra nustatyta, kad liudytojus V. B., V. K. su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sietų konfliktiški asmeninio pobūdžio santykiai ar kad šie liudytojai siektų melagingai apkalbėti V. I.. V. I. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad po eismo įvykio su K. G. abu išgėrė tris butelius po 1,5 litro talpos 8,8 laipsnių stiprumo alaus. 2010-04-04 12.03.53 val. neblaivumo nustatymo testo duomenys patvirtina, kad V.

I. nustatytas 1,76 promilės girtumas. Å ių duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantui nesuprantama koks eismo įvykis, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus, nurodomas administracinio teisės pažeidimo protokole, yra nepagrįstas. Kadangi V. I. suvokė, jog įvyko eismo įvykis, jam kilo pareiga laikytis KET 233 punkto reikalavimų, tačiau jis minėtÄ pareigÄ pažeidė, kadangi, kaip pripažino ir pats, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.

Apelianto skunde nurodyta versija, kad alkoholį jis iÅ¡gėrė po to, kai dalyvaujant A. J. ir K. G. buvo nubraižyta eismo įvykio schema ir sutarta dėl visų įvykio aplinkybių, nepatvirtina objektyvÅ«s byloje esantys duomenys. Å i versija paneigta aukščiau iÅ¡vardintų liudytojų parodymais, kÄ pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Apeliantai jokių eismo įvykio schemų policijos pareigÅ«nams nepateikė, o įvertinus aplinkybę, kad policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko po 5-10 min., kaip jie nurodė, apgadinto automobilio savininkei A.

J. dar neatvykus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusioji su eismo įvykio dalyviais jau buvo sutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių. Teismui nekyla jokių abejonių, jog iÅ¡kilusioje situacijoje eismo įvykio deklaracija policijos darbuotojams aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes bÅ«tų buvusi pateikta, jei tik ji bÅ«tų buvusi suraÅ¡yta. V. I. skundo argumentai, susiję su pakartotine liudytojo K. G. apklausa ir teismo iÅ¡vadų grindimu policijos pareigÅ«no K. T. parodymais, kuris nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo nebuvo paklaustas, nepagrįsti.

Å ie asmenys buvo apklausti teismo posėdyje dar prieÅ¡ tai, kai apeliacinės instancijos teismas grÄ Å¾ino bylÄ institucijai papildomam tyrimui. Apeliantai tuo metu dalyvavo teismo posėdyje ir klausimus šiems liudytojams turėjo galimybę užduoti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu bÅ«du buvo pažeista teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . K. T. parodė, jog dirbdamas policijos darbuotoju, pagal praneÅ¡imÄ atvyko į įvykio vietÄ ir rado ten neblaivius K. G. ir V. I.. A. J. atvyko po 15-20 min, susinervinusi prašė įforminti eismo įvykį, apie jokį susitarimÄ ar pačių nusibraižytÄ Ä¯vykio schemÄ nieko neminėjo, tokia schema nebuvo pateikta. ( b.l. 84).

K. G. parodė, jog A. J. įvykio metu buvo namuose, po įvykio ji sutiko, kad bÅ«tų užpildyta deklaracija, nubraižė schemÄ , apie deklaracijos pildymÄ policijos darbuotojams sakė( b.l. 85). Kadangi dėl Å¡io įvykio administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas ir K. G., tai mažina jo parodymų patikimumÄ . Be to, Å¡iuos K. G. parodymus paneigia ne tik K. T. parodymai, bet ir kita bylos medžiaga, pakankamai iÅ¡samiai aptarta skundžiamame nutarime. Kitaip, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos nutarimo rezoliucinėje dalyje greta specialiosios teisės atėmimo termino yra nurodyta tiksli data nuo kada Å¡is terminas skaičiuojamas.Nukentėjusioji A.

J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nepraneÅ¡us apie teismo posėdį, buvo pažeistos ATPK 273 str. nuostatos. Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos nukentėjusioji apie 2011-06-23 ir 2011-07-15 vyksiančius posėdžius buvo informuota tinkamai, t.y. jai buvo iÅ¡siųsti Å¡aukimai. Ä® 2011-06-23 ji neatvyko, motyvuodama tuo, kad turi iÅ¡vykti atostogų. Nors Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta svarbia priežastimi, tačiau Biržų rajono apylinkės teismas atidėjo bylos nagrinėjimÄ .

Nukentėjusioji dalyvavo ir buvo apklausta teismo posėdyje, vykusiame 2011-08-02, jokių praÅ¡ymų teismui nepateikė. Todėl Å¡ie nukentėjusios apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Ä®rodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis. Jų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad V. I. padarė LR ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ ir nėra jokio pagrindo grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, kaip yra pareiÅ¡kę apeliantai.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-08-12 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai netenkinami.

Vadovaudamasis ATPK 30212 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a: Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . V. I. ir A. J. apeliacinių skundų netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                     Eligijus Gladutis