2024-04-03 Nr. AB-5403-4-45-3-00075-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1508-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00075-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. I. I. I.,

jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjui H. E.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. I. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. I. I. I..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas (duomenys neskelbtini)piliečiui A. I. I. I. (toliau – ir Užsienietis) skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

2. Centras nurodė, jog 2024 m. kovo 14 d. Užsienietis pagal Dublino III reglamentą buvo perduotas Lietuvos Respublikai ir pristatytas į Centrą. Tą pačią dieną Užsienietis raštu (anglų kalba) pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

3. Centras pažymėjo, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai pereidamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos Respublikos Migracijos departamentas (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio, nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Minėtas Migracijos departamento sprendimas buvo skundžiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi Užsieniečio skundas buvo atmestas. Užsieniečio statusas iš prieglobsčio prašytojo pasikeitė į nelegaliai atvykusio užsieniečio statusą.

4. Centras taip pat nurodė, jog 2022 m. birželio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas Užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą 3 mėnesiams, tačiau Užsienietis nevykdė minėto teismo sprendimo, nepranešė nustatytu laiku apie savo buvimo vietą, taip pat patikrinimo metu Užsieniečio nebuvo jo deklaruojamoje gyvenamoje vietoje.

5. Centro vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog būdamas Lietuvos Respublikoje Užsienietis nesilaikė nustatytų migracijos įstatymo reikalavimų ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, siūlomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, nes išlieka pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, taip trukdydamas nagrinėti prieglobsčio prašymą.

6. Užsienietis atsiliepime į teikimą prašo jį atmesti.

7. Užsienietis nurodo, jog jo tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su Lietuvos Respublikos institucijomis, kad jo laisvė jau buvo ribotą itin ilgą laiką (nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. birželio 21 d.) nagrinėjant prieglobsčio prašymą, net ir esant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtų neproporcingas. Tai, kad Užsienietis gražintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jo laisvės ribojimas yra būtinas ir proporcingas, ypač atsižvelgiant į galimą žalą, kurią toks ilgalaikis laisvės ribojimas gali sukelti Užsieniečiui.

II. 8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. kovo 15 d. sprendimu tenkino teikimą – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. birželio 14 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

9. Teismas nurodė, jog Užsienietis raštu anglų kalba išreiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šis prašymas užregistruotas Migracijos departamento informacinėje sistemoje MIGRIS. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad Migracijos departamentas bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsprendęs klausimo dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad užsienietis nepageidauja prašyti prieglobsčio. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdyje Užsieniečio atstovas nurodė, jog Užsienietis teiks prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (2020 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Nr. C‑36/20 PPU, EU:C:2020:495), teismas sprendė, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir jam taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) normos, reglamentuojančios prieglobsčio prašytojų teisinę padėtį.

10. Teismas pažymėjo, jog Užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kad Užsienietis, nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, būtų nebendradarbiavęs su kompetentingomis institucijomis, tačiau, paskyrus Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis nesilaikė jos sąlygų, neteisėtai išvyko į Europos Sąjungos valstybes nares, pažeisdamas valstybių migracijos įstatymus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Centro prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė, kadangi didelė tikimybė, kad, suteikus Užsieniečiui nekontroliuojamą judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, Užsienietis vėl neteisėtai išvyks į kitas ES valstybes nares, sutrukdydamas priimti sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo.

11. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad šiuo metu neišspręstas klausimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, šis sprendimas gali būti skundžiamas, skiriamos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatė trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį. Teismas taip pat pažymėjo, jog skiriant alternatyvios sulaikymui priemonės terminą atsižvelgiama ir į tai, kad Užsieniečiui judėjimo laisvė buvo apribota dešimt mėnesių, tačiau Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo nebuvo įvykdytas iš dalies ir dėl to, kad Užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 15 d. sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymo priemonę, įpareigojant reguliariai informuoti apie buvimo vietą. Užsienietis taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, su klausimu, ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos pagrindinės laisvės ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES Dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos nuostatos leidžia sulaikyti užsienietį tuo tikslu, kad būtų išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, kai pagal nacionalines teisės normas tokio prašymo pareiškėjas nėra pateikęs ir kai kitu atveju nėra priežasčių riboti jo judėjimo laisvę. Prašymą dėl prejudicinio sprendimo teikti nestabdant bylos nagrinėjimo.

13. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, jog prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje neteikė, prašymas nėra priimtas ir nagrinėjamas, todėl Užsienietis negali būti laikomas prieglobsčio prašytoju.

14. Užsienietis, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nurodo, jog trečiosios šalies piliečiui nustatyta pareiga nuolat likti griežtai apibrėžtoje uždaroje tranzito zonoje, kurioje šio piliečio judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas, ir šis trečiosios šalies pilietis negali teisėtai savo valia iš jos išeiti bet kuria kryptimi, yra laisvės atėmimas, kuris laikytinas „sulaikymu“, kaip tai suprantama pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse bei 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo.

15. Užsienietis pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 punktą prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Užsieniečio vertinimu, remiantis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu Įstatymo pagrindu, gali būti sulaikomas tik prieglobsčio prašytojas, kuris prieglobsčio prašymą pateikė Įstatymo nustatyta tvarka. Užsienietis akcentuoja, jog nėra pateikęs prieglobsčio prašymo, todėl nėra ir negali būti vykdomas tikslas išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

16. Užsienietis pabrėžia, kad jo tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su Lietuvos Respublikos institucijomis, kad jo laisvė jau buvo ribotą itin ilgą laiką nagrinėjant prieglobsčio prašymą. Tai, kad Užsienietis gražintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad Užsieniečio laisvės ribojimas yra būtinas ir proporcingas, ypač atsižvelgiant į galimą žalą, kurią toks ilgalaikis laisvės ribojimas gali sukelti Užsieniečiui. Pažymi, jog Lietuvoje teisėtai gyvena Užsieniečio brolis. Užsienietis gali būti įpareigotas reguliariai informuoti apie savo buvimo vietą.

17. Užsienietis nurodo, kad sprendimas dėl jo laisvės apribojimo priimtas neatlikus asmens pažeidžiamumo vertinimo, o Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo.

18. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Centras pažymi, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis buvo įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (išreikštas noras, įformintas raštu prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje). Centro vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo taikyta pagristai, proporcingai ir tikslingai, siekiant pašalinti aplinkybę, kad Užsienietis nepasinaudotų laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki kol bus priimtas sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo.

20. Centras, atsiradus Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje išvardintoms aplinkybėms, kreipėsi į apylinkės teismą dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo. Centro nuomone, Užsieniečio atžvilgiu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 6, 12 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai.

21. Centras atkreipia dėmesį į Užsieniečio elgesį, kai jis nesiekė tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, siekė savo asmeninių interesų. Užsienietis nesilaikė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo, todėl yra didelė rizika, kad neribojant jam judėjimo laisvės, jis gali vėl siekti pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, taip pat kyla rizika, kad Užsienietis neteisėtai išvyks, tuo sukeldamas neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, dėl to jo judėjimo laisvės apribojimas yra tikslingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. birželio 14 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kadangi Užsienietis nevykdė teismo sprendimu jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, Užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžintas iš Liuksemburgo pagal Dublino III reglamentą. Teismas vertino, kad Užsienietis gali pakartotinai bandyti išvykti į kitas ES valstybes nares, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

24. Užsienietis, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog jis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl jis negali būti sulaikytas tuo pagrindu, jog siekiama išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina, atsižvelgdama į tas faktines aplinkybes, kurios egzistavo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis atitiko Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtiną prieglobsčio prašytojo sąvoką, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindą, t. y. – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

26. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

28. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

29. Byloje nustatyta, kad Užsieniečiui Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo paskelbimo dienos iki 2022 m. rugsėjo 21 d., bet ne ilgiau negu bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Tačiau Užsienietis nevykdė minėto teismo sprendimo, nepranešė nustatytu laiku apie savo buvimo vietą, taip pat patikrinimo metu nebuvo aptiktas deklaruojamoje gyvenamoje vietoje, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir tik 2024 m. kovo 14 d. buvo grąžintas į Lietuvą iš Liuksemburgo pagal Dublinas III reglamentą.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad Užsienietis nesilaikė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, neteisėtai išvyko į Europos Sąjungos valstybes nares, pažeisdamas valstybių migracijos įstatymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VSAT prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo buvo proporcinga ir būtina priemonė Įstatymo numatytiems tikslams įgyvendinti, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, įrodančių Užsieniečio pažeidžiamumą, todėl jo argumentai dėl pažeidžiamumo atmetami.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis buvo prieglobsčio prašytojas, nėra poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą Užsieniečio nurodytu klausimu. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei. Todėl teisėjų kolegija atmeta Užsieniečio prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo kaip nepagrįstą.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo pasikeitusios aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti Užsieniečiui skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini)piliečio A. I. I. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis