2024-04-10 Nr. AB-6015-3-61-3-09669-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-232-821/2024

Teisminio proceso 3-61-3-09669-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal T. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti byloje atsakovę Lietuvos Respubliką pažeidusią teisės aktus; 2) pripažinti Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą Nr. 2S-2743 neteisingu ir prieštaraujančiu teisingumo sampratai; 3) priteisti 25 Eur turtinę žalą; 4) priteisti 1 700 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Šalindamas teismo nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas teismo nustatytu terminu pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) pripažinti byloje atsakove Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją; 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą Nr. 2S-2743; 3) priteisti 25 Eur turtinę žalą; 4) priteisti 1 700 Eur neturtinę žalą; 5) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Patikslintas skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjui teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartimi pakartotinai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti.

2024 m. sausio 18 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 107–108 straipsniais, 152 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, jog 2023 m. gruodžio 6 d. ir 2024 m. sausio 2 d. nutartyse buvo išaiškinęs pareiškėjui, kad jis turi pateikti teismui vientisą nuoseklų skundą, su aiškiai išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat tinkamai nurodyti atsakovą, suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, taip pat reikalavimą, atitinkantį ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, nurodant, iš kokios institucijos konkrečiai prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, įvardijant laikotarpį, ir pan. Be to, skunde pareiškėjas turėjo aiškiai išdėstyti aplinkybes (chronologine tvarka), pateikti nuoseklius argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus, taip pat argumentus, dėl ko, jo nuomone, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. 2S-2743 yra neteisėtas.

Teismas, įvertinęs 2024 m. sausio 18 d. gautą patikslintą skundą, nutarė, kad skundas neatitinka jam ABTĮ keliamų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė motyvus, dėl kokių priežasčių patyrė žalą, tačiau neįvardijo, kokią žalą, t. y. turtinę ar neturtinę, taip pat nenurodė, iš kokios institucijos prašo ją priteisti. Nors pareiškėjas nurodė, kad skundžia Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 2S-2743, tačiau visiškai nenurodė, dėl kokių priežasčių šis sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjas buvo įpareigotas nurodyti atsakovą, tačiau neaišku, kas turėtų būti laikomas atsakovu byloje, kadangi pareiškėjas nurodė, kad atsakovu turėtų būti laikoma Lietuvos kalėjimų tarnyba (skunde įvardijama „LTK“) ir toliau prašoma „ją“ laikyti ieškove, taigi nėra aišku, kas turima omenyje. Teismas pabrėžė, kad 2024 m. sausio 18 d. teismui pateiktame skunde pareiškėjas abstrakčiai nurodė ginčo esmę, nekonkretizavo reikšmingų aplinkybių, netinkamai suformulavo reikalavimus (apskritai jų nesuformulavo), todėl lieka neaiški ginčo esmė, dalykas ir pagrindas.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjas neištaisė esminių skundo trūkumų ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti, priteisti 25 Eur turtinės žalos ir 1 700 Eur neturtinės žalos. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo atsakovu byloje laikyti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Pareiškėjas akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2024 m. sausio 9 d. išvadoje konstatuota, jog pareiškėjo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su pareiškėjo prašymo dėl dokumentų pateikimo nagrinėjimu, yra pagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, jog buvo grąžintas iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, jog Švedijos Karalystės pareigūnai perdavė Lietuvos Respublikos pareigūnams pareiškėjui paskirtus vaistus, tačiau šis faktas nebuvo užfiksuotas. Tokiais savo veiksmais Lietuvos kalėjimų tarnyba pažeidė 1983 m. kovo 21 d. Nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją. Dėl šių aplinkybių nuketėjo pareiškėjo gydymo kokybė, suprastėjo pareiškėjo miegas, atsirado nepilnavertiškumo jausmas, pareiškėjas patyrė emocinius išgyvenimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 107–108 straipsniais, 152 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nes vertino, jog pareiškėjas neištaisė esminių skundo trūkumų.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog, jo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-520/2022).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodė, jog buvo gautas pareiškėjo skundas, kuris neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėtų tikslinti savo reikalavimą, nurodydamas, ar prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą, taip pat konkrečiai nurodyti, iš kurios institucijos reikalauja priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, patikslinti laikotarpį. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo skundas yra chaotiškas, nenuoseklus, neįmanoma suprasti ginčo esmės, todėl jis įpareigotinas pateikti teismui patikslintą skundą su aiškiai išdėstytomis aplinkybėmis (chronologine tvarka), taip pat nurodyti argumentus, kurie, jo manymu, sudaro pagrindą tenkinti reiškiamus reikalavimus.

Pareiškėjo patikslintas skundas atitiko ne visus ABTĮ nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pakartotinai 2024 m. sausio 2 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją patikslinti skundą, aiškiai išdėstyti aplinkybes, nurodyti, dėl kokių veiksmų (neveikimo) pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, taip pat nurodyti konkretų laikotarpį, kuriuo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir pareikštus reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Regionų administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminus skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė esminius skundo trūkumus, kurie trukdė pradėti administracinę teiseną: pareiškėjui pasiūlyta patikslinti savo skundo reikalavimus bei aiškiai ir konkrečiai nurodyti, dėl kokių neteisėtų veiksmų jam galimai yra kilusi žala, kurią prašo atlyginti, aiškiai nurodyti, kokį atsakovo veikimą/neveikimą pareiškėjas skundžia, nurodyti aiškias aplinkybes, pagrįstas įrodymais, sudarančias pagrindą reikalauti priteisti iš viešojo administravimo subjekto kompensaciją, neturtinės (turtinės) žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, tikslindamas skundą, tik abstrakčiai nurodė ginčo esmę, nenurodė jokių argumentų, kodėl skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas Nr. 2S-2743 yra nepagrįstas, taip pat aiškiai nenurodė, kas byloje turėtų būti laikomas atsakovu (ar Lietuvos Respublika, ar Lietuvos kalėjimų tarnyba), nedetalizavo, iš kokios institucijos prašo priteisti neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindamas pareiškėjui teisę pagal nustatytus trūkumus patikslinti skundą, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, teismo nutartimis nustatytų skundo trūkumų, pateikdamas patikslintus skundus, nepašalino, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip pirminiame skunde, dėl to teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, jog būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, kadangi nebuvo ištaisyti teismo nurodyti trūkumai. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė