2020-12-14 Nr. AB-23820-3-61-3-02522-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5008-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02522-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Q. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-90 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašo dėl (duomenys neskelbtini) kylančios grėsmės jo gyvybei, persekiojimo motyvus sieja su keliomis priežastimis (konkrečiai nurodyti negali): (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepagrįstai atsisakė taikyti abejonės privilegiją pareiškėjo pasakojimui dėl neva konstatuoto jo pasakojimo nepatikimumo. Pareiškėjas nuosekliai pasakojo apie (duomenys neskelbtini), todėl nurodyta informacija – (duomenys neskelbtini) – turėjo būti pripažinta nustatytais faktais (duomenys neskelbtini), bet dėl pareiškėjo pasakojimo nuoseklumo, neprieštaringumo ir išsamumo. Būtent pareiškėjas pateikė atsakovui raštą (duomenys neskelbtini), o tai vėlgi suponuoja apie pareiškėjo patikimumą, kadangi pateikė tik patikimą, nuoseklią informaciją, o ne spėliones, prielaidas.

1.2. Pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Nurodytus teiginius patvirtina transkripcijose užfiksuoti pareiškėjo parodymai. (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė 2018 m. liepos 17 d., tačiau ginčijamas Sprendimas priimtas tik 2020 m. liepos 3 d., t. y., po beveik 2 metų. Nors Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nenustato, kokie veiksmai turėtų būti atlikti nesant galimybės priimti sprendimą jo 81 straipsnyje nustatytais terminais, Migracijos departamentas tokiu atveju, tinkamai vykdydamas pareigą bendradarbiauti, prieglobsčio prašytojui turėtų suteikti informaciją apie laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo. Ilgą laiką pareiškėjui apkritai nebuvo teikiama informacija apie uždelsimo priežastis ir laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą, o tai natūralu pareiškėjui, esančiam netikram dėl savo teisinio statuso, kėlė nerimą ir stresą. Buvo atliktos net 5 pareiškėjo apklausos ir tik paskutinės apklausos metu, atliktos po 2 metų nuo pirmosios, buvo pateikta prieštaraujanti informacija, nors kitų 3 apklausų metu pateikti duomenys buvo nuoseklūs, pateikta ta pati įvykių apie gautus grasinimus versija. Akivaizdu, kad, atsakovui per 2 metus nepriėmus galutinio sprendimo dėl pareiškėjo teisinės padėties, jį apėmė depresijos jausmas, stresas, sumišimas, turėjęs įtakos pareiškėjo paskutinės apklausos metu pateiktų parodymų prieštaringumui, tačiau, įvertinus nurodytas aplinkybes (3 apklausų metu pateikta ta pati versija), užfiksuotas neatitikimas neturėjo būti vertinamas kaip lemiantis parodymų apie gautus grasinimus nepatikimumą. Be to, pareiškėjo pateikta informacija apklausų metu apie jo (duomenys neskelbtini), kuri buvo patvirtinta būtent pareiškėjo pateiktais įrodymais, įrodo jo siekį bendradarbiauti ir patikimumą. Todėl atsakovas nepagrįstai pareiškėjo paaiškinimus dėl jam kylančios grėsmės gyvybei, siejamos su (duomenys neskelbtini), vertino kaip visiškai nepagrįstus.

1.3. Migracijos departamentas vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo baimę patirti persekiojimą, net nesurinkęs aktualios kilmės valstybės informacijos (duomenys neskelbtini), kuri paneigtų ar patvirtintų baimės patirti persekiojimo veiksmus realumą. Tad atsakovo atliktas tyrimas negali būti laikomas pagrįstu ir tinkamu. Iš skunde pateiktos informacijos bei pareiškėjo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėsiančio teismo, Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. vykusios apklausos metu teigė, jog grėsmę kilmės šalyje sieja (duomenys neskelbtini). Tačiau kitose apklausose pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Todėl jo paaiškinimai laikomi nenuosekliais ir prieštaringais. Apklausų metu pareiškėjo klausiant (duomenys neskelbtini).

2.2. Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimą, vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 116 punkte įtvirtinta taisykle, kad, be kita ko, vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus, taip pat atsižvelgiama, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu bei raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs, neprieštaringi ir pan. Migracijos departamentas atliko išsamią pareiškėjo atvejo analizę ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo apklausų metu pateikti teiginiai apie tariamą grėsmę yra neapibrėžti, padriki, o baimė patirti persekiojimą grindžiama tik nuogirdomis bei jo paties prielaidomis. Be to, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, jo pasakojimas nėra nuoseklus, o pateiktos aplinkybės (duomenys neskelbtini), prieštarauja atlikto tyrimo metu surinktiems duomenims, todėl vertinamos kritiškai bei nelaikomos patikimu įrodymu.

2.3. Nors pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini).

2.4. Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

2.5. Atliekant tyrimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

2.6. Pareiškėjo apklausoje pateikti teiginiai (duomenys neskelbtini).

2.7. Pareiškėjas Migracijos departamentui nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą bei tinkamai taikė Įstatyme įtvirtintas teisės normas, todėl ginčijamo Sprendimo nėra pagrindo naikinti.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2018 m. liepos 17 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

5.2. (duomenys neskelbtini)

5.3. (duomenys neskelbtini)

5.4. (duomenys neskelbtini)

5.5. (duomenys neskelbtini)

5.6. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Taip pat Sprendimu buvo nuspręsta atsisakyti suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir tariamai kilusią grėsmę grindžia (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, padarė išvadą, kad jis nėra nuoseklus ir negali būti laikomas patikimu.

7. (duomenys neskelbtini).

8. (duomenys neskelbtini).

9. (duomenys neskelbtini)

10. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas apklausų metu teigė, kad jam sunku prisiminti įvykius ir tikslias aplinkybes dėl ilgai užsitęsusio tyrimo ir jo metu patiriamų dvasinių išgyvenimų, tačiau pareiškėjo pasakojimas visų apklausų metu apskritai buvo nenuoseklus ir padrikas, jo duodami parodymai kardinaliai skyrėsi, nesutapo vardai, įvykių chronologija, paklaustas jis negalėdavo tiksliai atsakyti į atsakovo specialistų užduodamus klausimus. Pareiškėjas negalėjo tiksliai įvardyti (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, tai yra laikoma tik pareiškėjo prielaidomis, kadangi byloje nėra surinkta jokių duomenų, pagrindžiančių tokius jo teiginius. Pareiškėjas apskritai negalėjo pateikti jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes, kadangi tyrimo metu paprašius pateikti vienokius ar kitokius dokumentus, nurodydavo, kad nežino, kur jie yra, galbūt juos pametė, gyvendamas kitoje šalyje, ir pan.

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, jog pačiam pareiškėjui jo kilmės šalyje, t. y. (duomenys neskelbtini), grėstų persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar pan. Jo nurodomos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) grindžiamos išimtinai tik su grėsmėms jam (duomenys neskelbtini), tačiau ne pareiškėjui pačiam asmeniškai. Taip pat nėra jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas savo kilmės šalyje yra nuolatos persekiojamas ar jam būtų iš tiesų realiai grasinta. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pačiam pareiškėjui grėstų reali grėsmė. Visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios, anot jo paties, patvirtina baimę būti persekiojamam, be pareiškėjo paaiškinimų nėra pavirtintos jokiais kitais įrodymais, o pareiškėjo paaiškinimai, kaip minėta, yra abstraktūs ir turintys spragų. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, dėl ko jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to Departamentas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo pažymėjo, kad pareiškėjas, be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei atsakovui, nei teismui nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjo pasakojimas apie grasinimus nėra laikomas įrodytu ir patikimu, be to, pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko jau beveik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo paaiškinti, koks pavojus jam gali kilti. Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios pareiškėjui kylančios grėsmės tikimybė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę ir į tai, kad nors pagal byloje esančią informaciją pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, (duomenys neskelbtini), darė išvadą, kad pareiškėjas gali grįžti į kilmės šalį ir joje toliau gyventi. Todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, todėl darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

13. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino prieglobsčio suteikimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir nenustatė, kad pareiškėjo persekiojimas būtų realus arba diskriminuojantis jį dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Taip pat Migracijos departamentas, nenustatęs pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pagrįstai nesuteikė jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Todėl pripažintina, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo jį naikinti skunde išdėstytais argumentais. Pripažinęs ginčijamą Sprendimą teisėtu, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus.

III. 14. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš (į) (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo apklausų metu duotus paaiškinimus apie gautus grasinimus prieštaringais ir nenuosekliais. Pareiškėjas detaliai ir išsamiai pasisakė (duomenys neskelbtini). Prieštaravimas apie grasinimų chronologiją konstatuotas įvertinus paskutinės apklausos metu duotus paaiškinimus (2020 m. gegužės 18 d.), kurios metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Ginčijamas Sprendimas priimtas tik 2020 m. liepos 3 d., t. y., po beveik 2 metų nuo prieglobsčio prašymo pateikimo. Ilgą laiką pareiškėjui apkritai nebuvo teikiama informacija apie Sprendimo priėmimo uždelsimo priežastis ir laikotarpį, per kurį tikimasi priimti Sprendimą, o tai natūralu pareiškėjui, esančiam netikram dėl savo teisinio statuso, kėlė nerimą ir stresą. Pareiškėjo prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu buvo atliktos 5 apklausos ir tik paskutinės apklausos metu (2020 m. gegužės 18 d.), atliktos po 2 metų nuo pirmosios, buvo pateikta prieštaraujanti informacija, nors kitų trijų apklausų duomenys buvo nuoseklūs, pateikta ta pati įvykių apie gautus grasinimus versija. Akivaizdu, kad, atsakovui per 2 metus nepriėmus galutinio sprendimo dėl pareiškėjo teisinės padėties, jį, kaip nurodė ir paskutinės apklausos metu, apėmė depresijos jausmas, stresas, sumišimas, turėjęs įtakos pareiškėjo paskutinės apklausos metu pateiktų parodymų prieštaringumui, tačiau, įvertinus nurodytas aplinkybes (3 apklausų metu pateikta ta pati versija), užfiksuotas neatitikimas neturėjo būti vertinamas kaip lemiantis parodymų apie gautus grasinimus nepatikimumą.

14.2. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad: (duomenys neskelbtini).

14.3. Nepagrįstais laikytini ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareiškėjo pateiktų duomenų dėl (duomenys neskelbtini) nenuoseklumo, akcentuojant neva nenuoseklų pasakojimą (duomenys neskelbtini). Priešingai, iš skunde pateiktų apklausų transkripcijose užfiksuotų duomenų matyti, kad: (duomenys neskelbtini).

14.4. Vykusio posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kodėl būtent jam kyla grėsmė patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas, disponuodamas nurodyta informacija, pareiškėjo baimę patirti persekiojimą vertino kaip nepagrįstą, net nesurinkęs aktualios kilmės valstybės informacijos (duomenys neskelbtini), kuri paneigtų ar patvirtintų baimės patirti persekiojimo veiksmus realumą. Migracijos departamento atliktas tyrimas negali būti laikomas pagrįstu ir tinkamu tyrimu (surinkta kilmės valstybės informaciją tik apie patį kreipinį (duomenys neskelbtini).

14.5. Teismas apskritai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų (ne)pagrįstumo, selektyviai suteikdamas prioritetą atsakovo argumentacijai, tokiu būdu priimtas nepagrįstas ir neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Visi minėti nurodyti motyvai buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui teiktame skunde bei pakartoti posėdžio metu, tačiau dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių, šie esminę reikšmę turintys argumentai, patvirtinantys Sprendimo nepagrįstumą, teismo sprendime apskritai nevertinti (nutylėti), o tai turėjo esminės reikšmės nepagrįsto sprendimo priėmimui.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Visų apklausų metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai dėl jo atžvilgiu pareikštų grasinimų buvo skirtingi. (duomenys neskelbtini) Visa tai rodo, kad pareiškėjas negali tiksliai įvardinti, kas, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl jam pareiškė grasinimus, kas leidžia pagrįstai abejoti šių grasinimų ir atitinkamai pareiškėjui kylančios grėsmės realumu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas šių prieštaravimų niekaip nepaaiškino ir jų nepašalino, tik pakartojo jau anksčiau Migracijos departamentui bei teismui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktus deklaratyvius teiginius. Migracijos departamento nuomone, svarbu yra tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra susijusios su jam kylančia persekiojimo baime, todėl asmeniui neturėtų būti sudėtinga vienodai apibūdinti tokio pobūdžio aplinkybes net ir praėjus tam tikram laiko tarpui.

15.2. Pareiškėjo teikti paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) tiek prašyme dėl prieglobsčio suteikimo, tiek apklausų metu buvo skirtingi ir abstraktūs. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nepaneigė ginčijamu Sprendimu padarytų išvadų ir jokių papildomų paaiškinimų, kuriais būtų pašalinti jo apklausų metu kilę prieštaravimai, nepateikė.

15.3. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija, pareiškėjo paaiškinimai buvo įvertinti aktualios informacijos apie kilmės valstybę kontekste. Kaip rodo ginčijamo Sprendimo turinys, Migracijos departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją. Prieš priimant Sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą, kurio metu buvo vertinamos pareiškėjui galbūt kylančios grėsmės. Kaip matyti iš Migracijos departamento priimto Sprendimo, buvo atliktas išsamus tyrimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamoje vietovėje situacija gali būti prilyginama tarptautiniam ar vidaus ginkluotam konfliktui. (duomenys neskelbtini) įvertinus teismų jurisprudencijoje įtvirtintus kriterijus, nenustatyta, kad smurto lygis (duomenys neskelbtini), iš kur atvyko pareiškėjas, būtų toks aukštas, kad pasiektų beatodairiško smurto lygį. Taip pat įvertinus pareiškėjo padėtį, nerasta duomenų, kad dėl jo individualių savybių jis gali būti priskirtas kokiai nors grupei asmenų, į kuriuos dėl jų individualių aplinkybių taikytųsi (duomenys neskelbtini).

15.4. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas galėjo kreiptis (duomenys neskelbtini).

15.5. Vien bendro pobūdžio informacija nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje yra iškilusi individuali grėsmė jo gyvybei. Pats pareiškėjas nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde negalėjo įvardinti, koks pavojus jam gresia, (duomenys neskelbtini). Taigi nėra jokio pagrindo vertinti, kad, pareiškėją deportavus į jo kilmės valstybę, kyla reali rizika, kad jis patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėjas (jo atstovė) apeliaciniame skunde suformulavo prašymą, teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš (į) (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17. Pareiškėjas (jo atstovė) prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

V. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

20. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.

21. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

22. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018).

24. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

26. Aprašo 116 punkte, be kita ko, nustatyta, kad visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija; vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus; prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai išsamus ir detalus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams; prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas ir patikimumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste; jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami; prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti kitais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais; jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jam kilmės valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini), gresia persekiojimas dėl jo (duomenys neskelbtini); pareiškėjas apklausų Migracijos departamente metu nurodė, kad pats grasinimų asmeniškai nesulaukė, tačiau jam grasinimai buvo perduoti per (duomenys neskelbtini).

28. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje tarp šalių nėra ginčo (tai pripažintina ir ginčijamame Migracijos departamento Sprendime), jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu ir teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad:

29.1. (duomenys neskelbtini)

29.2. (duomenys neskelbtini).

29.3. (duomenys neskelbtini).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti, o Migracijos departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo taikyti abejonės privilegiją, nes byloje nustatytos Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 116 punkte numatytos aplinkybės, paneigiančios galimybę taikyti abejonės privilegijos principą, t. y. pareiškėjo pasakojimas apie jam kylančią grėsmę kilmės valstybės patirti persekiojimą nebuvo visiškai nuoseklus ir išsamus, iš esmės neatitiko informacijos apie kilmės valstybę, dėl ko negali būti vertinamas kaip patikimas.

31. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog jis atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas. Nenustatęs, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė jam suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, o ginčijamo Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas, teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina ir šios nutarties 29.1–29.3 ir 30 punktuose išdėstyti motyvai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija Sprendimo dalies, kuria jam nesuteikta ir papildoma apsauga, dėl to teisėjų kolegija dėl šio Sprendimo dalies plačiau ir nepasisako, pažymėdama tik tai, kad šios Sprendimo dalies teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, ši dalis yra išsamiai pagrįsta surinkta kilmės valstybės informacija, kuri įvertinta taikant aktualias teisės aktų nuostatas bei vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.

32. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino visus bylai reikšmingus aspektus, t. y. tiek bylai reikšmingus ginčo šalių argumentus, tiek bylai reikšmingus surinktus duomenis ir aplinkybes. Tam tikri pareiškėjo įžvelgti skundžiamo teismo sprendimo motyvų trūkumai (pvz., priešingai nei nurodė teismas sprendime, tam tikras aplinkybes pareiškėjas nurodė (paaiškino) apklausų metu), nėra pagrindas pripažinti teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, t. y. pagrįstai pripažino ginčijamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Q. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė