be86c618-e0e8-4a0d-a349-319fcfc620bb · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-312-253/2021 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00241-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.1; 1.3.7.5.9; 1.3.7.9; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei J.

U. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama: priteisti iÅ¡ atsakovės 15 989,70 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 394,20 Eur delspinigius, penkis procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kiniu ir dubliku nurodė, kad atsakovė J.

U. buvo priimta į darbÄ UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigoms nuo 2014 m. balandžio 14 d. Vadybininkės pareigybės apraÅ¡yme numatytos ir apraÅ¡ytos darbo funkcijos: tarpininkavimas perkant ir perduodant nekilnojamÄ jį turtÄ , vykdant nuomos paslaugas, ir kitos jai pavestos pagal bendrovės nustatytÄ pareigų ir darbo funkcijų nustatytÄ reglamentÄ funkcijos. 2016 m. liepos mėn. atsakovei buvo pavesta teikti nuomos tarpininkavimo paslaugas pagal sudarytas nekilnojamojo turto nuomos sutartis objektuose: 1) (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini), 3) (duomenys neskelbtini), 4) (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 2 d.

UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei J. U. pareikÅ¡tas įspėjimas dėl neatvykimo į darbÄ ir atleidimo. 2016 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu J. U. darbo sutartis buvo nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK arba Darbo kodeksas) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (už pravaikÅ¡tas). 2016 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymo „Dėl piniginių lėšų patikrinimo“ pagrindu buvo atlikta atleistos iÅ¡ darbo atsakovės piniginių lėšų, gautų pagal darbinę veiklÄ , apskaita – patikrinimas (inventorizacija), kadangi buvo duomenų, kad ji nėra atsiskaičiusi su įmonės kasa ir įneÅ¡usi dalies surinktų iÅ¡ klientų pinigų už suteiktas bendrovės paslaugas pagal sutartis.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad faktiÅ¡kai atsakovė į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ gautų pinigų už minėtas paslaugas pagal 4 nekilnojamojo turto nuomos sutartis neįnešė, o turėjo bÅ«ti įneÅ¡ta į kasÄ 15 959,70 Eur. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo nuostatomis ir 2015 m. liepos 1 d. įmonės direktorės įgaliojimu pagal pareigas nuomoti nekilnojamÄ jį turtÄ , o gautas iÅ¡ nuomininkų pajamas perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ , 2015 m. liepos 2 d.

įmonės direktorės įsakymu dėl pinigų įneÅ¡imo į kasÄ tvarkos, visos piniginės lėšos, gautos pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartis iÅ¡ nuomininkų, turėjo bÅ«ti įneÅ¡tos į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ per vienÄ darbo dienÄ nuo pinigų gavimo dienos. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė Å¡ios pareigos nevykdė pagal anksčiau nurodytas keturias nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Taigi, 2016 m. rugsėjo 9 d. atleidus atsakovę susidarė piniginių lėšų trÅ«kumas, įmonei padaryta 15 959,70 Eur žala.

Dėl minėtų lėšų pasisavinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 15 959,70 Eur nors ir pasisavino, bet Å¡ie jos veiksmai nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudėties, todėl tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės kilęs ginčas dėl pinigų įneÅ¡imo į bendrovės kasÄ ir jų pasisavinimo, padarant žalÄ , turi bÅ«ti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Kadangi žala, kurios atlyginimÄ ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės, padaryta 2016 m. rugsėjo 9 d., todėl taikytinos iki naujojo DK įsigaliojimo ginčui iÅ¡spręsti taikytinos DK normos, t. y. DK 245 straipsnio, 246 straipsnio, 255 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias materialinė atsakomybė atsiranda esant visoms sÄ lygoms ir nustatyta pareiga atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei ji padaryta tyčia. Kadangi (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡yme numatytos ir apraÅ¡ytos darbo funkcijos, pagal kurias, be kitų funkcijų, buvo numatytas piniginių lėšų iÅ¡ klientų surinkimas, jų apskaita ir įneÅ¡imas į įmonės kasÄ , todėl laikytina, kad atsakovė prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už jai darbdavės patikėtÄ turtÄ ir pinigines lėšas, todėl atsakovė prisiėmė prievolę visiÅ¡kai atlyginti darbdavei materialinę žalÄ dėl turto netekimo.

Kadangi atsakovė pasisavino jai patikėtus pinigus ir iÅ¡ darbo vietos pasiÅ¡alino, todėl konstatuotina, kad žala padaryta tyčiniais atsakovės veiksmais, todėl ji privalo atlyginti ieÅ¡kovei visÄ padarytÄ Å¾alÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Minėtu sprendimu nusprendė: priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB (duomenys neskelbtini) 1 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei; teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2020 m. gegužės 4 d.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi.

3. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovę ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, todėl nagrinėjant kilusį ginÄÄ taikytinos DK nuostatos, nustatančios darbuotojo atsakomybę.

4. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju byloje ieÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovė, vykdydama savo darbo funkcijas ir bÅ«dama materialiai atsakinga už iÅ¡ nuomojamų turto objektų gautų piniginių lėšų įneÅ¡imÄ Ä¯ įmonės kasÄ , 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais gautos 15 989,70 Eur sumos tyčia neįnešė į įmonės kasÄ , taip neteisėtai Å¡iÄ sumÄ pasisavindama ir įmonei padarydama 15 989,70 Eur turtinę žalÄ .

5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad teismui kyla abejonių dėl 2015 m. liepos 1 d. įgaliojimo. Nurodė, jog nors pagal 2015 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. įgaliojimÄ atsakovė buvo įgaliota administruoti objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomÄ , o iÅ¡ nuomininkų gautas pajamas perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ , o 2015 liepos 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. įsakymu įpareigota iÅ¡ nuomininkų gautus grynuosius pinigus įneÅ¡ti į įmonės kasÄ per vienÄ dienÄ , tačiau atsakovė su Å¡iais dokumentais pasiraÅ¡ytinai supažindinta nebuvo.

6. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti duomenys patvirtina, kad už ieÅ¡kovės kasÄ buvo atsakinga tik įmonės direktorė O. M.. Nustatė, kad nors ir buvo priimtas 2015 m. liepos 2 d. įsakymas dėl pinigų įneÅ¡imo į kasÄ , tačiau įmonėje nebuvo nustatyta aiÅ¡ki ir konkreti įmonės darbuotojų supažindinimo su priimtais įsakymais ir grynųjų pinigų įneÅ¡imo į kasÄ tvarka. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ Ä¯monėje nebuvo iÅ¡raÅ¡omi jokie dokumentai, patvirtinantys pinigų gavimÄ iÅ¡ nuomininkų, arba tai buvo daroma pagal aplinkybes (jeigu to reikalauja klientas) ir jų perdavimÄ Ä¯monės direktorei.

7. Teismas pažymėjo, jog teigti, kad atsakovė buvo materialiai atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, gautas grynaisiais pinigais iÅ¡ nuomininkų, ar kad atsakovė tam tikros sumos į įmonės kasÄ neįnešė, nėra pagrindo.

8. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių ir jų atstovų, taip pat liudytojų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonėje buvo nusistovėjusi atsakovės nurodoma pinigų už nuomojamus objektus surinkimo ir perdavimo įmonės direktorei tvarka, t. y. susikaupus tam tikrai sumai iÅ¡ nuomininkų grynaisiais (kvitai nebuvo klientams duodami), ji buvo perduodama įmonės direktorei O. M., o pastaroji savo nuožiÅ«ra ir tvarka (laiku) įneÅ¡davo pinigus į įmonės kasÄ . Nurodė, jog teigti, kad atsakovė pasisavino 2016 m. iÅ¡ nuomininkų gautus grynuosius pinigus, t. y. 15 989,70 Eur ar jų dalį, ir Å¡ių pinigų neperdavė įmonės direktorei O. M., teismas neturi jokio pagrindo.

9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pinigų neperdavimo įmonės direktorei O. M. faktÄ ir (ar) pareigos įneÅ¡ti pinigus į kasÄ nevykdymo faktÄ , t. y. neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sÄ lyga. IeÅ¡kovei neįrodžius visų civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų, ieÅ¡kinys atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

10. Teismas, atmetęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 15 989,70 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, kad atmetami ir kiti iÅ¡vestiniai reikalavimai priteisti 394,20 Eur delspinigius ir procesines palÅ«kanas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. PrieÅ¡ingai, nei nurodė teismas savo iÅ¡vadose, apeliantė įsitikinusi, kad Å¡ioje byloje nustatytos ir iÅ¡nagrinėtos faktinės aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti, nes ji pasisavino jai patikėtas pagal darbo santykius pinigines lėšas, o už turto pasisavinimÄ atsako asmuo, kuriam turtas buvo patikėtas ar buvo jo žinioje. Atsakovė pripažino, jog jÄ siejo darbo santykiai su minėta įmone, kad 2016 m jai buvo patikėta veikti bendrovės vardu surenkant pinigines lėšas iÅ¡ patalpų nuomininkų (keturių nuomos objektų).

Taip pat neginčijamai nustatyta, kad ji surinkdavo pinigines lėšas ir jas vėliau perduodavo bendrovės direktorei ir kasininkei O. M., kuri tik viena turėjo teisę surinktus pinigus įneÅ¡ti į įmonės kasÄ . 11.2. Atsakovei, įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) turtas, tiriamu atveju už patalpų nuomÄ surinkti pinigai, buvo patikėtas darbo teisinių santykių pagrindu, už darbÄ jai buvo mokamas atlyginimas. 11.3. Apeliantė įsitikinusi, kad atsakovė jai patikėtÄ ir iÅ¡ nuomininkų gautÄ turtÄ (surinktus pinigus, kurių trÅ«kumas nustatytas patikrinimo-inventorizacijos aktu) pavertė savu, su juo elgdamasi prieÅ¡ingai nurodymams, kuriuos buvo gavusi iÅ¡ darbdavio.

Jos kaltės nepaneigia teiginys, kad darbdavys nebuvo jos supažindinęs su tvarka, kÄ daryti, kad nebuvo pasiraÅ¡iusi įgaliojimų ir kitų jai skirtų pavedimų. Byloje nustatyta, kad ji dirbo, rinko pinigus, kad juos perduodavo įmonės kasininkei, vadinasi, visa bendrovės darbo specifika jai buvo gerai žinoma. Vadinasi, tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos atsirado priežastinis ryÅ¡ys, įmonei buvo padaryta 15 989,70 Eur žala. 11.4. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pinigų neperdavimo įmonės direktorei O.

M. faktÄ ir (ar) pareigos įneÅ¡ti pinigus į kasÄ nevykdymo faktÄ , t. y. kad neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sÄ lyga, kadangi Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigia byloje surinkti raÅ¡ytiniai dokumentai, žodiniai ieÅ¡kovės ir apklaustų liudytojų parodymai. 11.5. Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtos ir nustatytos aplinkybės patvirtina tÄ faktÄ , kad atsakovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2016 metų vasaros laikotarpiu ir buvo atsakinga už pinigų surinkimÄ iÅ¡ keturių nuomos objektų, nustatytomis aplinkybėmis pinigus iÅ¡ nuomininkų gavo, bet Å¡ios sumos (t. y. 15 959,70 Eur) į įmonės kasÄ neįnešė. 11.6.

Atsakovė pati pripažino, kad ginčo pinigus ji rinko iÅ¡ nuomininkų ir Å¡iuos pinigus gavo, todėl ginčo Å¡ioje byloje dėl minėtos aplinkybės nėra, atsakovei iÅ¡lieka pareiga įrodyti, kad Å¡iuos pinigus ji į kasÄ Ä¯nešė ir jų nepasisavino, tačiau tokių nustatytų aplinkybių byloje nėra, iÅ¡skyrus pačios atsakovės prieÅ¡taringus ir nenuoseklius paaiÅ¡kinimus, kuriuos teismas turėjo pripažinti nepatikimais ir jais nesivadovauti. Dėl nustatytų aplinkybių atsakovei kyla pareiga įrodyti pinigų perdavimo į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ faktÄ . 11.7.

Teismo iÅ¡vadose nėra aptarta, kodėl teismas patikimomis nepripažino ieÅ¡kovės pateiktų aplinkybių, tai yra piniginių lėšų trÅ«kumo nustatymo akto, taip pat patikimais nepripažino apklaustų teisme O. M., R. Å ., E. Ž., M. G. paaiÅ¡kinimų. 11.8. IeÅ¡kovė, kaip darbdavė, elgėsi rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, atliko visus galimus procesinius veiksmus, kad susigrÄ Å¾intų iÅ¡ įmonės pasisavintus pinigus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad ieÅ¡kovė tyčia ir nepagrįstai siekia prisiteisti iÅ¡ atsakovės padarytos žalos atlyginimÄ . 11.9.

Apeliantė teigia, kad nors atsakovė ir nepasirašė įsakymų (2015 m. liepos 1 d. įgaliojimo nuomoti patalpas ir 2015 m. liepos 2 d. direktorės įsakymo dėl pinigų įneÅ¡imo į kasÄ ), ji vis tiek nuomotojo funkcijas atliko, rinko pinigus, todėl buvo materialiai atsakinga už surinktas pinigines lėšas. Å ios aplinkės taip pat rodo, kad nors atsakovė ir nepasirašė minėtų dokumentų, bet, atlikdama minėtus veiksmus, Å¡iuos direktorės įsakymus pripažino, vadinasi, apie juos žinojo, o kad jų nepasirašė, tai tik techniniai Å¡io proceso padariniai, kurie nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės ir neteisėto pinigų pasisavinimo; tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė padarė žalÄ Ä¯monei, yra teisiniai pagrindai konstatuoti žalÄ .

Aplinkybės dėl tokios įmonėje nusistovėjusios tvarkos, kai darbuotojai nepasiraÅ¡o įsakymų ar kitų dokumentų apie darbo tvarkÄ ir jo reglamentus, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, kad pati įmonė elgėsi aplaidžiai ir nekontroliavo Å¡io proceso ir yra pati atsakinga už susidariusį pinigų trÅ«kumÄ . 11.10. Apeliantė nurodo, kad 2020 m rugsėjo 16 d. Å¡i civilinė byla teisme buvo pradėta nagrinėti iÅ¡ esmės, posėdžio pradžioje buvo priimtas sprendimas atsakovės praÅ¡ymu iÅ¡reikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) prie Å¡ios bylos nepridėti ir jÄ grÄ Å¾inti Klaipėdos apskrities VPK.

Teigia, jog nors Å¡io ikiteisminio tyrimo medžiaga prie civilinės bylos nebuvo pridėta, bet teismo sprendime įvairiose vietose buvo naudojamos iÅ¡vados, padarytos įvairiuose procesiniuose dokumentuose, nepateikiant nuorodų į konkrečius ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius procesinius dokumentus, todėl Å¡ios aplinkybės keliÄ pagrįstÄ abejonę dėl tokių iÅ¡vadų pateikimo iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių ir jų patikimumo. Taip pat ginčijamame sprendime nurodyti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. K. parodymai, nors Å¡i liudytoja teisme nebuvo apklausta, o jos parodymai nebuvo paskelbti nustatyta tvarka, paskelbiant byloje esančius dokumentus, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas galutinį procesinį sprendimÄ .

Teigia, jog Å¡ios aplinkybės (dėl įrodymų vertinimo tvarkos) daro teismo sprendimÄ neobjektyvų ir Å¡aliÅ¡kÄ . 11.11. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, byloje ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus dėl žalos atsiradimo, aplinkybes vertino Å¡aliÅ¡kai, atmetė ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, vadovavosi tik atsakovės iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, byloje surinktų įrodymų tarpusavio ryÅ¡io nevertino ir neatliko visų nustatytų aplinkybių vertinimo jų teisingumo ir patikimumo principų prasme.

12. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 1 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 12.1. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės pateiktu apeliaciniu skundu. Atsakovės nuomone, ginčijamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. 12.2.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, patvirtinančiais teismo padarytas įrodymų vertinimo klaidas. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kė tik savo nepasitenkinimÄ priimtu teismo sprendimu ir formaliai nurodė, jog teismas neteisingai vertino ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius ir žodinius įrodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius dokumentus apie žalos susidarymo aplinkybes ir jų turinį, dėl to buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas Å¡ioje byloje. 12.3. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde, nepateikdama įrodymų, teigia, kad teismas aplinkybes vertino Å¡aliÅ¡kai, atmetė ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, juos vertino atmetimo bÅ«du atsakovės naudai. 12.4.

IeÅ¡kovė daro klaidingÄ iÅ¡vadÄ , teigdama, kad „ieÅ¡kinio reikalavime nurodyta, kad atsakovė pasisavino jai patikėtus įmonei priklausančius pinigus ir iÅ¡ darbo vietos pasiÅ¡alino, todėl konstatuotina kad žala padaryta tyčiniais veiksmais“. IeÅ¡kovės nuomone, pakanka jos teiginių ir suformuluotų ieÅ¡kinio reikalavimų, kad bÅ«tų įrodytas pinigų pasisavinimo faktas. 12.5. IeÅ¡kovė savo teiginius apie įrodytus atsakovės kaltus veiksmus grindžia ikiteisminio tyrimo bylos ir Å¡ios civilinės bylos metu nustatytomis aplinkybėmis, nors jos, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, patvirtino atsakovės kaltų veiksmų nebuvimÄ .

Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o ieÅ¡kinys atmestas. 12.6. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pateikia savo pozicijai prieÅ¡taraujančius teiginius „bendrovės direktorė ir kasininkė, O. M., vienintelė turėjo teisę surinktus pinigus įneÅ¡ti į įmonės kasÄ â€œ ir „atsakovė privalėjo gautas iÅ¡ nuomininkų pajamas perduoti į bendrovės kasÄ , atsakovė Å¡ios pareigos nevykdė savo neteisėtais veiksmais“. 12.7. Apeliacinis skundas pagrįstas vienaÅ¡aliÅ¡kais ieÅ¡kovės teiginiais, nenurodyta jokių teismo materialinės ar procesinės teisės normų taikymo klaidų, kurios bÅ«tų turėjusios įtakos teismui priimant sprendimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų praÅ¡ymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų priėmimo 17. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Toks klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, skatinant Å¡alis rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus.

Naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas į bylÄ gali bÅ«ti grindžiamas dviem aplinkybėmis: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; Å¡ių įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

18. Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.

19. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, juos praÅ¡o pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos: 2016 m. rugpjūčio 26 d. ataskaitos apie J. L. darbo veiklÄ , teikiant nuomos tarpininkavimo paslaugas, kopijÄ ; 2016 m. birželio 1 d. tarpininkavimo paslaugų, nuomojant nekilnojamÄ jį turtÄ , teikimo sutarties kopijÄ ; ataskaitos apie nuomojamÄ objektÄ â€“ (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. sausio 4 d. NT nuomos sutartį kopijÄ ; (duomenys neskelbtini), užsakymų kopijÄ ; ataskaitos apie nuomojamÄ objektÄ â€“ (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. sausio 4 d.

NT nuomos sutartį kopijÄ ; (duomenys neskelbtini), užsakymų kopijÄ ; 2016 m. sausio 4 d. tarpininkavimo paslaugų, nuomojant nekilnojamÄ jį turtÄ , teikimo sutarties kopijÄ ; ataskaitos apie nuomojamÄ objektÄ â€“ (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. sausio 4 d. NT nuomos sutartį kopijÄ ; (duomenys neskelbtini), užsakymų kopijÄ ; 2016 m. sausio 4 d. tarpininkavimo paslaugų, nuomojant nekilnojamÄ jį turtÄ , teikimo sutarties kopijÄ ; ataskaitos apie nuomojamÄ objektÄ â€“ (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. sausio 4 d.

NT nuomos sutartį kopijÄ ; (duomenys neskelbtini), užsakymų kopijÄ ; 2017 m. balandžio 11 d. vyr. buhalterės R. Å . paaiÅ¡kinimus dėl J. L. skolos patikslinimo.

20. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui teikiami papildomi raÅ¡ytiniai duomenys apie piniginių lėšų susidarymÄ už keturis nuomos objektus, UAB (duomenys neskelbtini) teikiant Å¡ių gyvenamųjų patalpų nuomos tarpininkavimo paslaugas, pagal tarpininkavimo paslaugų, nuomojant nekilnojamÄ jį turtÄ , teikimo sutartis. Tarpininkavimo sutarties tekste nurodytas kontaktinis asmuo, atsakingas už turto nuomÄ , t. y. atsakovė. Å ie raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina susidariusios žalos dydį ir nurodo, kad atsakovė buvo atsakingas už teikiamas paslaugas asmuo ir turėjo teisę už Å¡ias įmonės vardu teikiamas nuomos paslaugas iÅ¡ paslaugas gaunančių asmenų surinkti pinigus.

Teigia, jog Å¡ie duomenys yra svarbÅ«s, jie turi sÄ sajumÄ su anksčiau iÅ¡dėstytais įrodymais, todėl turi bÅ«ti pripažinti įrodymais Å¡ioje byloje. Taip pat nurodė, jog su apeliaciniu skundu teikia papildomus duomenis, kurie yra rusų kalba (du lapai, t. y. 6–7 psl.). Teigia, kad dėl esamo karantino iki Å¡io skundo pateikimo dar nėra gautas jų vertimas, jis bus pateiktas papildomai.

21. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. vasario 4 d. pateikė praÅ¡ymÄ pridėti pateiktus papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – 2016 m. sausio 4 d. tarpininkavimo sutarties kopijÄ . Nurodė, kad prie apeliacinio skundo buvo pridėtas priedas, kurio tekstas buvo rusų kalba. Todėl teikia Å¡io priedo vertimÄ , jį praÅ¡o pridėti prie jau pateikto apeliacinio skundo.

22. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė nurodo, jog Å¡ie papildomi įrodymai neturi bÅ«ti priimti, kadangi apeliacinės instancijos teismas gali priimti tik tokius papildomus įrodymus, kurie atitinka CPK nustatytus kriterijus, o ieÅ¡kovė nenurodo jokių svarbių priežasčių, kodėl papildomai teikiami įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme.

23. Ä®vertinusi apeliantės nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė turėjo visas galimybes nurodytus ir praÅ¡omus pridėti prie bylos įrodymus pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, ieÅ¡kovė neįrodė, jog apeliacinėje instancijoje praÅ¡omų pridėti įrodymų ji negalėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos bÅ«tų atsisakęs priimti ar kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė bÅ«tų iÅ¡kilusi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti praÅ¡omus pridėti prie bylos įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje iÅ¡imčių. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 24. Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė nuo 2014 m. balandžio 15 d. priimta dirbti (duomenys neskelbtini) 0,25 etato (1 val. per dienÄ ), mokant valstybės nustatytÄ minimalųjį valandinį atlygį vienÄ kartÄ per mėnesį. 2015 m. birželio 30 d. darbo sutartis pakeista, t. y. atsakovė įdarbinta 0,5 etato, mokant pusę minimaliojo valstybės nustatyto darbo užmokesčio nuo 2015 m. liepos 1 d.

25. Ä® bylÄ pateikta UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo kopija, kuri patvirtinta direktorės O. M. paraÅ¡u, joje nustatytos (duomenys neskelbtini) pareigos, teisės ir atsakomybė (rinkti informacijÄ apie nekilnojamojo turto (toliau – NT) objektus, informuoti klientus apie turto savininko sÄ lygas bÅ«simiems pirkėjams, reaguoti į klientų nusiskundimus, organizuoti NT nuomos, pirkimo ir pardavimo ir kt. sutarčių sudarymÄ , teisė reikalauti užtikrinti darbų saugÄ , dalyvauti pasitarimuose, kelti kvalifikacijÄ , atsakomybė už kvalifikuotÄ konsultavimÄ NT nuomos, pirkimo ir pardavimo klausimais, dokumentų pildymo teisingumÄ ir saugumÄ , komercinių paslapčių saugojimÄ , nuostatuose nurodytų pareigų vykdymÄ , tinkamÄ darbo laiko naudojimÄ ir kt.). Tačiau nėra duomenų, kad atsakovė su pareigybės apraÅ¡ymu bÅ«tų supažindinta pasiraÅ¡ytinai.

26. IÅ¡ 2015 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. pasiraÅ¡yto įgaliojimo atsakovei J. U. kopijos nustatyta, kad direktorė įgalioja atsakovę J. U. nuomoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gautas iÅ¡ nuomininkų pajamas perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ . IÅ¡ 2015 m. liepos 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. pasiraÅ¡yto įsakymo „Dėl pinigų įneÅ¡imo į kasÄ tvarkos“ kopijos nustatyta, kad, remiantis 2015 m. liepos 1 d. įgaliojimu, įsakoma grynuosius pinigus perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ laikantis Å¡ios tvarkos: gavus pinigus iÅ¡ nuomininkų juos į kasÄ perduoti per 1 (vienÄ ) darbo dienÄ . Tačiau duomenų, kad su Å¡iais įsakymais bÅ«tų supažindinta atsakovė, nepateikta. 27. 2016 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kovės direktorės įsakymu atsakovės darbo sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

28. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kovės direktorės įsakymo „Dėl piniginių lėšų patikrinimo“ pagrindu buvo atlikta atleistos iÅ¡ darbo atsakovės piniginių lėšų, gautų pagal darbo veiklÄ , apskaita – patikrinimas (inventorizacija), jo metu nustatyta, kad į įmonės kasÄ atsakovės turėjo bÅ«ti įneÅ¡ta 15 959,70 Eur, tačiau ji Å¡ios sumos neįnešė.

29. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2017 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. 2017 m. vasario 17 d. pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo nutrauktas nenustačius Å¡ios nusikalstamos veikos požymių.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi konstatavo, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartis, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2019 m. spalio 1 d. nutarimas, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų.

30. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė pasisavino įmonei priklausantį turtÄ ir padarė įmonei turtinę žalÄ tyčia, todėl jai taikoma visiÅ¡ka materialinė atsakomybė. Nurodė, jog, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo nuostatomis (atsakovė buvo priimta į darbÄ UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigoms nuo 2014 m. balandžio 14 d.), 2015 m. liepos 1 d.

įmonės direktorės įgaliojimu nuomoti nekilnojamÄ jį turtÄ , gautas iÅ¡ nuomininkų pajamas perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ , 2015 m. liepos 2 d. įmonės direktorės įsakymu dėl pinigų įneÅ¡imo į kasÄ tvarkos, visos 15 989,70 Eur piniginės lėšos, gautos pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartis iÅ¡ nuomininkų, turėjo bÅ«ti įneÅ¡tos atsakovės į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ per vienÄ darbo dienÄ nuo pinigų gavimo dienos, tačiau atsakovė Å¡ios sumos neįnešė.

Teigė, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 15 959,70 Eur nors ir pasisavino, bet Å¡ie jos veiksmai nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudėties (pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas), todėl tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl pinigų įneÅ¡imo į bendrovės kasÄ ir jų pasisavinimo, padarant žalÄ , turi bÅ«ti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nurodė, jog ginčo santykiai tarp Å¡alių kildinami iÅ¡ darbo santykių, kilusių tarp darbdavio (ieÅ¡kovės) ir darbuotojo (atsakovės), todėl kilusio ginčo nagrinėjimui taikytinos tiek civilinės, tiek darbo teisės normos ir įstatymai.

31. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Teigė, jog ji už nuomÄ gautus pinigus (susikaupus apie 2000,00–3000,00 Eur) atiduodavo įmonės direktorei pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ , direktorė savo nuožiÅ«ra įneÅ¡davo į įmonės kasÄ arba ne, o (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo nuostatų, 2015 m. liepos 1 d. įmonės direktorės įgaliojimo, 2015 m. liepos 2 d. įmonės direktorės įsakymo, taip pat materialinės atsakomybės sutarties nėra mačiusi, jų pasiraÅ¡iusi, juolab supažindinta nebuvo. Nurodė, kad nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, negali kilti atsakovei ir civilinė atsakomybė.

32. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pinigų neperdavimo įmonės direktorei O. M. faktÄ ir (ar) pareigos įneÅ¡ti pinigus į kasÄ nevykdymo faktÄ , t. y. neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sÄ lyga. Nusprendė, kad, ieÅ¡kovei neįrodžius visų civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų, ieÅ¡kinys atmetamas.

33. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai nustatė turtinės žalos atsiradimo ar susidarymo aplinkybes ir pagrindus, Å¡ios žalos apimtį, neteisingai vertino ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius ir žodinius įrodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius dokumentus apie žalos susidarymo aplinkybes ir jų turinį.

34. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų. Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo) 35. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atsakomybę, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

36. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sÄ lyga, kadangi Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigia byloje surinkti raÅ¡ytiniai dokumentai, žodiniai ieÅ¡kovės ir apklaustų liudytojų parodymai. Apeliantė įsitikinusi, kad Å¡ioje byloje nustatytos ir iÅ¡nagrinėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti, nes ji pasisavino jai patikėtas pagal darbo santykius pinigines lėšas, o už turto pasisavinimÄ atsako asmuo, kuriam turtas buvo patikėtas ar buvo jo žinioje. Atsakovė pripažino, jog jÄ siejo darbo santykiai su ieÅ¡kove. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad atsakovė surinkdavo pinigines lėšas ir jas vėliau perduodavo bendrovės direktorei ir kasininkei O. M., kuri tik viena turėjo teisę surinktus pinigus įneÅ¡ti į įmonės kasÄ .

37. Pažymėtina, jog ginčui iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės materialiosios teisės prasme turi bÅ«ti taikomos tos teisės normos, kurios galiojo ginčo santykių atsiradimo metu. Ginčo santykiai dėl žalos atlyginimo atsiranda žalos padarymo metu, prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ atsiranda nuo žalos padarymo. Å ioje byloje nustatyta, kad žala, kurios atlyginimÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės, padaryta 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais. Taigi Å¡iuo atveju nagrinėjamo ginčo santykiams yra aktualios Darbo kodekso nuostatos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 245 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai reglamentuojami DK 248 straipsnyje, o materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – DK 246 straipsnyje. Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Kadangi DK 246 straipsnis, be dviejų specialiųjų sÄ lygų (pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais ir žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla), įtvirtina keturias bendrÄ sias materialinės atsakomybės sÄ lygas – žalÄ , neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, bÅ«dingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), tačiau nenustato specialiųjų Å¡ių sÄ lygų taikymo taisyklių (iÅ¡skyrus kaltės formos reikalavimus visiÅ¡kai materialinei atsakomybei kilti, įtvirtintus DK 255 straipsnyje), nustatant darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygas gali bÅ«ti taikomos CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018, 35 punktas).

Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalÄ padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama. Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).

39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovę ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, todėl kilusio ginčo nagrinėjimui taikytinos Darbo kodekso nuostatos, nustatančios darbuotojo atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokių normų pagrindu galėtų bÅ«ti taikoma atsakomybė, nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga yra tai, ar bylos duomenys patvirtina, kad atsakomybė apskritai gali bÅ«ti taikoma, t. y. ar yra pagrindas konstatuoti atsakomybės sÄ lygų viseto – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė – egzistavimÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, negalima ir atsakomybė.

40. Nagrinėjamu atveju visų pirma reikÅ¡minga įvertinti, ar apeliacinio skundo argumentai paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, nes tuo atveju, jei konstatuoti neteisėtus veiksmus nėra pagrindo, negalima ir atsakovės atsakomybė. Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio žalos atlyginimo bylose neteisėtų veiksmų įrodinėjimas yra ieÅ¡kovės pareiga.

41. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu.

42. Kasacinis teismas yra ne kartÄ plačiai pasisakęs dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

43. Kaip minėta, apeliantė byloje įrodinėja, kad atsakovė, vykdydama savo darbo funkcijas ir bÅ«dama materialiai atsakinga už iÅ¡ nuomojamų turto objektų gautų piniginių lėšų įneÅ¡imÄ Ä¯ įmonės kasÄ , 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais gautos 15 989,70 Eur sumos tyčia neįnešė į įmonės kasÄ , taip neteisėtai jÄ pasisavindama ir įmonei padarydama 15 989,70 Eur turtinę žalÄ .

44. Teisėjų kolegija, be kita ko, pastebi, jog apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti prieÅ¡taringi teiginiai, viena vertus, teigiama, kad bendrovės direktorė ir kasininkė O. M. vienintelė turėjo teisę surinktus pinigus įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , kita vertus, skunde įrodinėjama, kad atsakovė privalėjo gautas iÅ¡ nuomininkų pajamas perduoti į bendrovės kasÄ ir kad atsakovė Å¡ios pareigos nevykdė savo neteisėtais veiksmais.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d. su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuo 2014 m. balandžio 15 d. ji buvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 30 d. darbo sutartis pakeista. Šioje darbo sutartyje nei darbo funkcijos, nei atsakovės pareigos ar atsakomybė aptartos nebuvo.

46. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tokias ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: 2016 m. vasaros sezono metu atsakovei buvo pavesta teikti nuomos tarpininkavimo paslaugas objektuose – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal sudarytas nekilnojamojo turto nuomos sutartis. VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis su atsakove sudaryta nebuvo (nors ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog materialinės atsakomybės sutartis su atsakove buvo paruoÅ¡ta, tačiau ji pasiraÅ¡yti atsisakė, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui ieÅ¡kovė nepateikė), o įmonės (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡yme nėra numatyta jokių nuostatų, susijusių su objektų nuomos administravimu, gautų pinigų įneÅ¡imu į įmonės kasÄ ar atsakomybe už Å¡ių pareigų nevykdymÄ .

Be kita ko, duomenų, kad šį pareigybės apraÅ¡ymÄ atsakovė bÅ«tų pasiraÅ¡iusi ir su juo supažindinta, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. Nors pagal 2015 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. įgaliojimÄ atsakovė J. U. buvo įgaliota administruoti objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomÄ , o iÅ¡ nuomininkų gautas pajamas perduoti į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ , o 2015 liepos 2 d.

UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. įsakymu įpareigota iÅ¡ nuomininkų gautus grynuosius pinigus įneÅ¡ti į įmonės kasÄ per vienÄ dienÄ , tačiau atsakovė J. U. su Å¡iais dokumentais pasiraÅ¡ytinai supažindinta nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, kad už ieÅ¡kovės kasÄ buvo atsakinga tik įmonės direktorė O. M.. Be to, nei 2015 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės O. M. įgaliojimas, nei 2015 m. liepos 2 d. įsakymas registruoti nebuvo, t. y. toks registracijos žurnalas įmonėje nėra vedamas.

Kituose įmonės dokumentuose jokių įrašų apie J. U. supažindinimÄ su Å¡iais dokumentais nėra. Ä®monėje nebuvo nustatyta aiÅ¡ki ir konkreti įmonės darbuotojų supažindinimo su priimtais įsakymais ir grynųjų pinigų įneÅ¡imo į kasÄ tvarka. Taip pat pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ Ä¯monėje nebuvo iÅ¡raÅ¡omi jokie dokumentai, pagrindžiantys pinigų gavimÄ iÅ¡ nuomininkų, arba tai buvo daroma pagal aplinkybes (jeigu to reikalauja klientas).

47. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įmonėje buvo nusistovėjusi atsakovės nurodoma pinigų už nuomojamus objektus surinkimo ir perdavimo įmonės direktorei tvarka, t. y., susikaupus tam tikrai sumai iÅ¡ nuomininkų grynaisiais (kvitai nebuvo klientams duodami), ji buvo perduodama įmonės direktorei O. M., o pastaroji savo nuožiÅ«ra ir tvarka (laiku) įneÅ¡davo pinigus į įmonės kasÄ . Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad už įmonės kasÄ buvo atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) direktorė O. M., įskaitant ir laikotarpį, kuriuo, teigiama, atsakovė pasisavino įmonės pinigus.

48. Apeliantė teigia, kad nors atsakovė ir nepasirašė įsakymų (2015 m. liepos 1 d. įgaliojimo nuomoti patalpas ir 2015 m. liepos 2 d. direktorės įsakymo dėl pinigų įneÅ¡imo į kasÄ ), ji Å¡ias nuomotojo funkcijas atliko, rinko pinigus, todėl buvo materialiai atsakinga už surinktas pinigines lėšas. Å ios aplinkės taip pat rodo, kad nors atsakovė ir nepasirašė dokumentų, bet, atlikdama minėtus veiksmus, Å¡iuos direktorės įsakymus pripažino, vadinasi, apie juos žinojo, o kad dokumentų nepasirašė, tai tik techniniai Å¡io proceso padariniai, kurie nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės už neteisėtÄ pinigų pasisavinimÄ ir tokiais neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei. Todėl Å¡ios aplinkybės dėl tokios įmonėje nusistovėjusios tvarkos, kai darbuotojai nepasiraÅ¡o įsakymų ar kitų dokumentų apie darbo tvarkÄ ir jo reglamentus, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, kad pati įmonė elgėsi aplaidžiai.

49. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog darbuotojas atsakytų materialiai, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už kÄ jis yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja jo pareigÄ visiÅ¡kai atlyginti darbdaviui atsiradusiÄ Å¾alÄ .

50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog vertinant aplinkybę, kad jeigu įmonėje buvo nustatyta įmonės direktorės ir buhalterės nurodoma pinigų perdavimo (įneÅ¡imo) į kasÄ tvarka, tai visiÅ¡kai nesuprantamas tiek įmonės direktorės O. M., tiek buhalterės elgesys per visÄ vasaros laikotarpį, t. y. 90 dienų (kai pagal jų nurodomus įmonės dokumentus atsakovė turėjo pareigÄ Ä¯neÅ¡ti pinigus per vienÄ darbo dienÄ ), nereikÅ¡ti jokių pretenzijų atsakovei dėl gautų piniginių lėšų už nuomÄ .

Juolab, kad, kaip teigė įmonės buhalterė R. Å . teismo posėdžio metu, ji sekė poilsiautojų srautus, t. y. gaudavo į įmonės sÄ skaitÄ jų sumokėtus avansus, taip pat matydavo, kuriam laikotarpiui jie atvyksta, tačiau nepaisant to, kad jau birželio mėnesį buvo poilsiautojų, per visÄ likusį vasaros laikotarpį atsakovės neragino pasiaiÅ¡kinti dėl tariamai nesumokėtų sumų įneÅ¡imo į kasÄ .

51. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kuriais kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas nurodo, kad teismo išvadose nėra aptarta, kodėl teismas patikimomis nepripažino ieškovės pateiktų aplinkybių, tai yra piniginių lėšų trūkumo nustatymo akto dėl nustatyto trūkumo fakto, taip pat patikimais nepripažino apklaustų teisme O. M., R. Š., E. Ž., M. G. paaiškinimų.

52. Kaip matyti, pirmiau nurodytais argumentais apeliantė įrodinėja įmonės pinginių lėšų trÅ«kumo faktÄ . Tai neabejotinai yra reikÅ¡minga nustatant žalos dydį. Tačiau tam tikra prasme Å¡ių aplinkybių vertinimas gali turėti reikÅ¡mės ir sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų (ne)egzistavimo, pavyzdžiui, jei nustatoma, kad pinigų, nors jie ir rodomi apskaitoje, faktiÅ¡kai nebuvo, tai ir atlikti kokius nors veiksmus nėra galimybės. Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigė, kad surinkdavo už nuomojamus objektus pinigus, tačiau teigė atiduodavusi juos įmonės vadovei (direktorei).

53. Pažymėtinai ir tai, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobÅ«dį. Liudytojo parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus.

Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali bÅ«ti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindÄ sudaro fizinių asmenų paaiÅ¡kinimai (Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl Å¡ių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobÅ«džio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino šių parodymų patikimumo ir pakankamumo (kiek juose yra konkrečios informacijos dėl ginčo aplinkybių) aspektu.

54. Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iÅ¡samiai pasisakė dėl atsakovės materialinės atsakomybės už UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, gautas grynaisiais pinigais iÅ¡ nuomininkų, ir Å¡ių pinigų už nuomojamus objektus surinkimo ir perdavimo įmonės direktorei tvarkos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorė turėjo pareigÄ sudaryti atsakovei tinkamas darbo sÄ lygas, nustatyti taisykles, kurios užtikrintų, kad darbuotojas tinkamai vykdys darbo funkcijas, tačiau įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) to padaryta nebuvo, motyvuojant tuo, kad atsakovė atsisakė pasiraÅ¡yti jai pateiktus dokumentus, o tai suponuoja pačios atsakovės direktorės O.

M. nerÅ«pestingumÄ ir aplaidumÄ . Vadinasi, teigti, kad atsakovei buvo suteikti aiÅ¡kÅ«s įgaliojimai ir pastaroji buvo materialiai atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, gautas grynaisiais pinigais iÅ¡ nuomininkų, nėra pagrindo.

55. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, Å¡alių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus ir iÅ¡klausęs teismo posėdžių garso įraÅ¡us neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog teigti, kad atsakovė pasisavino 2016 m. iÅ¡ nuomininkų gautus grynuosius pinigus, t. y. 15 989,70 Eur, ar jų dalį ir Å¡ių pinigų neperdavė įmonės direktorei O. M., teismas neturi jokio pagrindo. Ä®vertinęs įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pinigų neperdavimo įmonės direktorei O. M. faktÄ ir (ar) pareigos įneÅ¡ti pinigus į kasÄ nevykdymo faktÄ , t. y. neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sÄ lyga.

56. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų ir jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų. Atsižvelgiant į tai, jog neįrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų sÄ lyga, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinamais, kitos atsakomybės sÄ lygos nevertintinos. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 57. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2020 m rugsėjo 16 d.

Å¡i civilinė byla teisme buvo pradėta nagrinėti iÅ¡ esmės, posėdžio pradžioje buvo priimtas sprendimas atsakovės praÅ¡ymu iÅ¡reikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) prie Å¡ios bylos nepridėti ir jÄ grÄ Å¾inti Klaipėdos apskrities VPK. Teigia, jog nors Å¡io ikiteisminio tyrimo medžiaga prie civilinės bylos nebuvo pridėta, bet teismo sprendime įvairiose vietose buvo naudojamos iÅ¡vados, padarytos įvairiuose procesiniuose dokumentuose, nepateikiant nuorodų į konkrečius ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius procesinius dokumentus, todėl Å¡ios aplinkybės kelia pagrįstÄ abejonę dėl tokių iÅ¡vadų pateikimo iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių ir jų patikimumo.

Taip pat ginčijamame sprendime nurodyti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. K. parodymai, nors Å¡i liudytoja teisme nebuvo apklausta, o jos parodymai nebuvo paskelbti nustatyta tvarka, paskelbiant byloje esančius dokumentus, kuriais teismas vadovavosi priimdamas galutinį procesinį sprendimÄ . Teigia, jog Å¡ios aplinkybės (dėl įrodymų vertinimo tvarkos) daro teismo sprendimÄ neobjektyvų ir Å¡aliÅ¡kÄ . Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

58. Pažymėtina, jog faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi. Ikiteisminio tyrimo duomenys, jų nesant konstatuotų įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kurio nebuvo priimta baudžiamojoje byloje, turi ne prejudicinę, o raÅ¡ytinio įrodymo, vertinamo kartu su kitais bylos įrodymais, galiÄ (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Å ie teisiniai aktai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai ir parodymai civilinėje byloje laikomi raÅ¡ytiniais įrodymais, jie tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles.

59. Byloje nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė civilinės bylos nagrinėjimui iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP ENT valdybos iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog esantys duomenys gali bÅ«ti svarbÅ«s sprendžiant Å¡alių ginÄÄ Å¡ioje civilinėje byloje. 2020 m. liepos 17 d. (DOK–14866) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP ENT valdybos 2-asis skyrius teismui pateikė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ (9 tomus).

Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarė grÄ Å¾inti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP ENT valdybos 2-ajam skyriui ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ . Teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. rugsėjo 16 d., metu bylÄ nagrinėjanti teisėja Å¡alims paaiÅ¡kino, jog teismas tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ ir civilinės bylos nagrinėjimui iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP ENT valdybos pareikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos.

Nurodė, jog teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tam, kad neapsunkintų civilinės bylos, nusprendė ikiteisminio tyrimo medžiagÄ grÄ Å¾inti ikiteisminio tyrimo institucijai. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo nutarimas yra pridėtas prie bylos, taip pat yra ir kiti Å¡alių pateikti dokumentai. PasiÅ«lė Å¡alims teikti pastebėjimus dėl kitų, jų manymu, svarbių ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų pridėjimo prie Å¡ios bylos. Pabrėžė, jog bet kokiu momentu, jeigu Å¡alys nuspręs, kad reikalingas kuris nors dokumentas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos, teismas jį gali iÅ¡sireikalauti (2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 3 min. 20 sek.–07 min. 58 sek.).

60. IÅ¡ byloje esančios medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pirmiau nurodytÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir dėl atsakovės materialinės atsakomybės buvimo sprendė iÅ¡ jų viseto. Tai, kad teismo sprendime detaliai neiÅ¡vardyti byloje esantys ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys ir atskirai nepateiktas jų teisinis vertinimas, nereiÅ¡kia, kad jie nebuvo tinkamai įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis apibendrintai, kaip visumÄ kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Tokia teismo pozicija atitinka kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pagal kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų priimti sprendimai vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

61. Apeliaciniu skundu keliamas netinkamo įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimas, nurodoma, kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, byloje ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus dėl žalos atsiradimo, aplinkybes vertino Å¡aliÅ¡kai, atmetė ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, vadovavosi tik atsakovės iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, byloje surinktų įrodymų tarpusavyje nevertino ir neatliko visų nustatytų aplinkybių vertinimo jų teisingumo ir patikimumo principų prasme.

62. Atsakydama į apeliantės apeliacinio skundo argumentÄ dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Nagrinėjamu atveju, viena vertus, apeliantė nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimų bylÄ nagrinėjusiai teisėjai. Kita vertus, apeliantės argumentai dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo (teisėjos) Å¡aliÅ¡kumo iÅ¡ esmės grindžiami apeliantės nesutikimu su teismo priimtu jai nepalankiu procesiniu sprendimu ir procesinių veiksmų atlikimu. Tačiau nepalankaus teismo sprendimo priėmimas (ieÅ¡kinio atmetimas) ir atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės teisė į tinkamÄ bylos nagrinėjimÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ Å¡iuo atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

63. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos skunde iÅ¡vardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei ginčijamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, taip pat teigti, jog nebuvo vertinamos ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai sureikÅ¡mina atskiras bylos aplinkybes, teikia pirmenybę savo pozicijai, tačiau to nepakanka paneigti teismo iÅ¡vadoms, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu dėl bylos faktų.

64. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais Å¡alys grindė savo pozicijÄ , pagrįsdamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi, o kuriuos vertino kritiÅ¡kai, ir pateikė tokio vertinimo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais.

65. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 66. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp Å¡alių kilęs ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma.

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 67. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

68. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , kuriuo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės praÅ¡ymas dėl 1 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės yra tenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakovei J. U. 1 500,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų, 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas