be839e33-e15a-4679-8416-8224252042ef · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7084-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00994-2015-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. buvo gydomas LAVL. Pasak pareiÅ¡kėjo, pradžioje jis buvo apgyvendintas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, kuri atitiko higienos normas dėl gyvenamojo ploto, tačiau 2014 m. lapkričio 28 d. jis ir dar du asmenys buvo perkelti į daug mažesnę palatÄ Nr. 4, kurioje jau buvo apgyvendintas vienas nuteistasis.

PareiÅ¡kėjo nuomone, tokiais savo veiksmais LAVL pareigÅ«nai tyčia pablogino jo bausmės atlikimo sÄ lygas, nes palatoje Nr. 4 pareiÅ¡kėjui teko tik 3 kv. m ploto įskaitant baldus, Vidaus ligų skyriuje buvo ir visiÅ¡kai tuščių palatų. PareiÅ¡kėjo teigimu, skaičiuojant gyvenamosios patalpos minimalų plotÄ asmeniui turi bÅ«ti skaičiuojamas tik grindų plotas. Kadangi palatoje stovėjo 4 gultai, stalas, kėdės ir spintelės, 4 asmenims liko ne daugiau 3 kv. m ploto, todėl oro kubinė talpa, judėjimas ir kokybė buvo labai prasti.

Pabrėžė, kad galimybė pajudėti palatoje tampa neįmanoma, esi priverstas tik gulėti arba vaikščioti tiesiog savo gulte. PareiÅ¡kėjo teigimu, palatoje Nr. 4 nebuvo oro Å¡alinimo sistemos ir mechaninio vėdinimo (naudojant ventiliatorius) ar oro kondicionavimo, todėl oro kokybės gerinimas buvo įmanomas tik atsidarius langÄ , kai lauke tomis dienomis buvo 10–15°C žemiau nulio. Be to, langų rėmai buvo iÅ¡puvę, todėl neužsidarydavo, taigi 24 valandas per parÄ teko gyventi palatoje su pravertu langu, o kambaryje galėjo bÅ«ti ne daugiau 8–10°C.

Pažymėjo, kad palatoje taip pat buvo drėgna ir Å¡alta, sienų ir lubų kampai apaugę pelėsiais. Anot pareiÅ¡kėjo, visÄ laikÄ jam teko gulėti su visais drabužiais, žiemine kepure po antklode, 15–20 kartų eiti į tualetÄ Å¡lapintis, pareiÅ¡kėjui skaudėjo prostatÄ , jis slogavo, kentėjo drebulį. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į LAVL direktorių su praÅ¡ymu leisti paskambinti žmonai, tačiau pokalbis sukėlė nepatogumus, nes pareigÅ«nė stovėjo už pusės metro ir klausėsi pokalbio, taigi buvo pažeista teisė į privatų gyvenimÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, kad LAVL vidaus ligų skyriuje tualetuose nebuvo unitazų – tik skylės grindyse, be to, tualetai nerakinami, be durų, todėl neužtikrina privatumo, dėl ko pareiÅ¡kėjas kasdien jautėsi žeminamas, jautė diskomfortÄ , nepatogumus, stresÄ , pilvo skausmus.

PareiÅ¡kėjo teigimu, netinkamos sÄ lygos LAVL palatose sukėlė jam fizinį skausmÄ , kančias, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , stresÄ , buvo pažemintas pareiÅ¡kėjo orumas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiÅ¡kėjas tapo dirglus, jautė padidėjusiÄ baimę aplinkai, sumažėjo jo bendravimo galimybės. PatirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas vertina 1 000 Eur.LAVL atsiliepime (b. l. 11–14) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali.

Pabrėžė, jog LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.LAVL pripažino, kad Vidaus ligų skyriuje yra įrengtas tupimas unitazas, tačiau atkreipė dėmesį, jog higienos normose nėra nurodyta, koks unitazas turi būti įrengtas.

Dėl telefoninių pokalbių paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Telefoninių pokalbių suteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LAVL direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-64, 10.6 p., LAVL pareigÅ«nas, atsakingas už telefoninių pokalbių suteikimÄ , atveda iÅ¡ gydomojo skyriaus suimtuosius ir nuteistuosius skambinti telefonu ir kontroliuoja telefoninio pokalbio eigÄ , kadangi, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 127 p., telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas dėl neteisėtų suimtojo ar nuteistojo veiksmų, t. y. paaiÅ¡kėja, kad skambina kitiems nuteistiesiems ar suimtiesiems, laikomiems pataisos įstaigose arba bando surinkti telefono numerį nenurodytÄ praÅ¡yme.

Pažymėjo, kad LAVL pareigÅ«nai nesiklauso suimtųjų ir nuteistųjų telefoninių pokalbių, o tik stebi ir kontroliuoja telefoninio pokalbio eigÄ .LAVL nurodė, kad kamerų tipo palatose yra mechaninė vėdinimo sistema, užtikrinanti oro cirkuliacijÄ (ventiliacijÄ ) palatose, taip pat sudaryta galimybė vėdinti patalpÄ per atvirus langus.LAVL nuomone, pareiÅ¡kėjo patirti iÅ¡gyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Be to, pareiÅ¡kėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais.

ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nepagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 110, 118, 119).

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LAVL. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Vienas iÅ¡ aspektų, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo yra pareiÅ¡kėjo laikymas LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4, kurioje ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad minimalaus patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.4 p. (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Nustatyta, kad pareiškėjas LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4 buvo gydomas nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d.

Palatos plotas – 13,5 kv. m, lovų skaičius – 4 (b. l. 23).Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08, LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Todėl Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui, tačiau LAVL nepateikė informacijos, kiek tiksliai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiÅ¡kėju, bet pripažino, jog ploto norma galėjo bÅ«ti pažeista. Taigi pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl atsižvelgiant į palatos, kurioje gulėjo pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir jame esantį lovų skaičių, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas palatoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, t. y. pareiÅ¡kėjui gydantis 6 paras LAVL buvo pažeista jo teisė į minimalų plotÄ .Pastebėtina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandić and Jović v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl and others v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.Siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas, laisvės atėmimo įstaigoms privalu pasirÅ«pinti adekvačia kameros temperatÅ«ra, adekvačiu vėdinimu.

Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«rÄ , santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato HN 76:2010 26 p. Atkreiptinas dėmesys, kad kalinami asmenys turi ribotas galimybes rinkti įrodymus, todėl pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.

Å iuo atveju LAVL pateikė paaiÅ¡kinimus tik dėl palatų vėdinimo, t. y. LAVL kamerų tipo palatose yra mechaninė vėdinimo sistema, taip pat sudaryta galimybė vėdinti patalpÄ per langus, todėl nusiskundimai dėl palatų vėdinimo laikytini nepagrįstais. Tuo tarpu duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl žemos temperatÅ«ros palatose LAVL nepateikė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu nebuvo užtikrinta sveika aplinka. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina ir iÅ¡ sanitarinio mazgo įrengimo.

Iš atsakovės atsiliepimo ir pateiktų nuotraukų (b. l. 68, 69) matyti, kad LAVL Vidaus ligų skyriuje yra įrengtas tupimas unitazas. Pagal HN 76:2010 21 p. sanitariniame mazge turi būti unitazas. Kaip teisingai nurodė LAVL, teisės aktai nereglamentuoja, koks klozetas – tupimas ar sėdimas, turi būti įrengtas. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų nuotraukų matyti, kad sanitariniame mazge yra įrengtas tupimasis klozetas, atitvertas sienele, kurios aukštis ne mažesnis nei 1,5 m ir kuri, teismo vertinimu, pakankama asmens privatumui užtikrinti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestini.

Teismas nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo nurodomu pažeidimu, susijusiu su jo telefoninių pokalbių klausymu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194, 126 p. nustatyta, kad pareigÅ«nas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tÄ abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigÅ«nui prieÅ¡ skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose.

PareigÅ«nas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo, laisvės atėmimo vietos įstaigos pareigÅ«nai turi prižiÅ«rėti skambintojo pokalbį, todėl tai, kad LAVL pareigÅ«nas stovėjo netoli pareiÅ¡kėjo jo telefoninio pokalbio metu, nelaikytina pareiÅ¡kėjo privatumo pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, jog tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama iÅ¡ esmės tik dėl jo laikymo temperatÅ«ros reikalavimų neatitinkančiose palatose ir perpildytoje LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr.

4. Tačiau, nors pripažintina, kad laikymas tokiose palatose sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , tačiau nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , jo trukmę (8 paros LAVL, iÅ¡ kurių 6 paros perpildytoje palatoje), pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LAVL sÄ moningai bÅ«tų siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 40 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 40 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Milda Vainienė