Legislator Case Law & Legislation
be82260e-9cd0-4f34-b5c1-dda2106edabe AI generated

be82260e-9cd0-4f34-b5c1-dda2106edabe · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number be82260e-9cd0-4f34-b5c1-dda2106edabe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AV2-3674 panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

be82260e-9cd0-4f34-b5c1-dda2106edabe · Vilniaus miesto apylinkės teismas: lapkričio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AV2-3674 panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUORAŠASAdministracinio nusižengimo byla Nr. II-110-369/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03208-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Viačeslavui Ivanovui,

suinteresuotam asmeniui G. A.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AV2-3674 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės M. M. 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimÄ , kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje, J. Jasinskio g. 14A, kilusio eismo įvykio.

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas patvirtino skunde nurodytas aplinkybes. Teigė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.08 val., G. A. vairuojamas automobilis „Subaru Legacy“ (Vals. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino namo, esančio adresu Vilniuje, J. Jasinskio g. 14A, pakeliamus automatinius vartus ir neiÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nų iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Kad automatinius vartus apgadino G. A. vairuojamas automobilis buvo nustatyta peržiÅ«rėjus apsaugos kamerų vaizdo įraÅ¡us. Tai buvo nustatyta tik 2018 m. rugpjūčio 27 d.. Susisiekus su G. A. ir pasiÅ«lius užpildyti eismo įvykio deklaracija, Å¡is atsisakė tai daryti ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į policijÄ , praneÅ¡damas apie kilusį eismo įvykį. PareiÅ¡kėjas nesutiko su policijos pareigÅ«nės priimto nutarimo iÅ¡vada, kad atlikus objektyviai galimus veiksmus administraciniam nusižengimui iÅ¡tirti, objektyvių G. A. kaltės įrodymų nėra, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta. PareiÅ¡kėjas teigė, kad eismo įvykis kilo dėl G. A. kaltės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vartų sugadinimo patyrė 302,50 Eur žalÄ (b. l. 36), todėl G. A. veikoje yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies požymių.

Teismo posėdžio metu G. A. pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.08 val., vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“ važiavo pro pakeliamuosius automatinius vartus, įrengtus Vilniuje, J. Jasinskio g. 14A. Teigė, kad automobiliui priartėjus prie vartų, jie buvo pakilę, todėl jis kaip įprasta nepaskambino specialiu telefono numeriu, kuris reguliuoja vartų pakėlimÄ ir važiavo toliau. Automobiliui įvažiavus į vartų tarpÄ , jie nusileido ant automobilio stogo ir jį apgadino. IÅ¡važiavęs iÅ¡ garažo sustojo netoliese esančioje automobilio stovėjimo aikÅ¡telėje ir apžiÅ«rėjo savo automobilį. Jo automobilis nebuvo draustas „kasko“ draudimu, todėl nusprendė į įvykio vietÄ policijos nekviesti. Tai, kad įvykio metu buvo apgadinti ir garažo vartai, nežinojo. Jam pravažiavus vartai nusileido, todėl buvo įsitikinęs, kad jie veikia. Po įvykio prie jų nebuvo priėjęs ir vartų neapžiÅ«rinėjo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus teismui pateiktame atsiliepime praÅ¡oma UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atmesti, nes klausimas dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsiliepime raÅ¡oma, kad nagrinėjamas eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo įraÅ¡e, kurį peržiÅ«rėjus darytina iÅ¡vada, kad automobilio vairuotojas negalėjo matyti kada pradeda leistis pakeliami vartai. Tik važiuodamas jis pajuto smÅ«gį į galinę automobilio dalį, todėl negalėjo iÅ¡vengti eismo įvykio. Atsiliepime teigiama, kad praneÅ¡imas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie eismo įvykį – apgadintus vartus ir padarytÄ Å¾alÄ , nebuvo gautas. Institucija nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo motyvais, kad vartus apgadinusio automobilio vairuotojas tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir už tai jam turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas atmestinas.

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai, ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi bÅ«ti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieÅ¡ tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės nusižengimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės. Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal Administracinių teisės nusižengimo kodeksÄ grindžiant prielaidomis. Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius nusižengimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi bÅ«ti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės nusižengimų procese, be kita ko, reiÅ¡kia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi bÅ«ti įrodyta bet kokiÄ abejonę vertinant Å¡io asmens naudai.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Administracinio teisės nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja (pvz., kasacinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame skunde teigiama, kad G. A. vairuojamas automobilis apgadino bendrovės administruojamo pastato pakeliamus automatinius vartus, tačiau G. A. apie įvykį neinformavęs policijos pareigÅ«nų pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. ANK 426 str. 1 d. numatyto nusižengimo bÅ«tinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobÅ«dį ir to norėti arba sÄ moningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis, peržiÅ«rėjęs pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä bei iÅ¡klausęs į teismo posėdį atvykusių asmenų paaiÅ¡kinimų, daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių G. A. kaltę, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad G. A. tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Apklaustas teisme G. A. patvirtino, kad pajutęs nusileidžiamų vartų smÅ«gį į jo vairuojamÄ automobilį sustojo netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. ApžiÅ«rėjęs savo automobilį ir pamatęs, kad jis apgadintas nusprendė, kad daugiau niekas nepatyrė žalos ir nuvažiavo. Tai, kad smÅ«gio metu galėjo bÅ«ti apgadinti ir pakeliami vartai nepagalvojo, nes jam pravažiavus vartai nusileido, o po įvykio prie jų nebuvo priėjęs ir neapžiÅ«rinėjo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pagrįstai manytina, jog G. A. galėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, kadangi jo automobilį kliudę pakeliami vartai jam pravažiavus nusileido. Teismas sutinka su skundo nagrinėjimo metu išsakyta G. A. pozicija, kad jis nežinojo, kad vartams buvo padaryta kokia nors žala, nes kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų, įvykio metu buvo sugadintas tik vartų mechanizmas (vartų ratukai), todėl vizualiai juos apžiūrint vartų sugadinimo nebuvo galimybės pastebėti.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamos iÅ¡vados, jog G. A. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Teismas sutinka su institucijos G. A. atžvilgiu priimtu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ ir atsiliepime į skundÄ iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad nagrinėjamu atveju tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. A. kilęs ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat nemato, kad G. A. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 8 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytus) numatyto administracinio nusižengimo požymių, nes teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas neįvardino konkrečių G. A. veiksmų, kuriems taikytinos Å¡io ANK straipsnio nuostatos.

Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina organo (pareigÅ«no) priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apylinkės teismas mano, kad Å¡iuo atveju pareigÅ«nė M. M., nagrinėjusi įvykio medžiagÄ , pagrįstai konstatavo, kad G. A. veiksmuose nėra jo kaltės įrodymų. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti ar panaikinti nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Viačeslavo Ivanovo skundÄ atmesti.

Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas