be81d4fb-8bc0-4de2-90c5-c83046b1db5d · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-116-413/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06664-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.5; 2.6.2.1; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Kauno energija“ ir atsakovės K.

K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-41-959/2020 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieÅ¡kinį atsakovei K. K. dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo bei atsakovės K. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl nesÄ Å¾iningos vartojimo sutarties taikymo nutraukimo bei padarinių Å¡alinimo; trečiasis asmuo – A. D., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ (toliau ir AB „Kauno energija“, ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės K. K. (toliau ir atsakovės) 1732,04 Eur skolÄ už ieÅ¡kovės parduotÄ Å¡ilumos energijÄ per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 1d., 49,55 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d., bylinėjimosi iÅ¡laidas – 40,00 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms, 1,71 Eur iÅ¡laidas už duomenų iÅ¡ Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Å¡alių 2001 metais sudarytÄ atsakovės butui skirtos Å ilumos energijos tiekimo ir vartojimo sutartį nesÄ Å¾ininga ir nutraukta nuo 2016 m. spalio 6 d., įpareigojant ieÅ¡kovę paÅ¡alinti Å¡ios nesÄ Å¾iningos vartojimo sutarties taikymo padarinius – atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2019 m. spalio 23 d., atsakovės butui nepriskiriant jokios centralizuotos Å¡ilumos energijos už buto Å¡ildymÄ , taip pat į bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ Ä¯traukiant visas name esančias asmeninio naudojimo patalpas ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jos butas buvo atjungtas nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos pagal 2011 m. birželio 27 d. deklaracijÄ apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ , kuri yra laikoma statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nuo kurio suraÅ¡ymo pakeitus statinio patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ sutartis su Å¡ilumos tiekėju laikoma nutraukta pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį. Atsakovė 2011 m. birželio 11 d., 2011 m. rugsėjo 29 d. ir kitais registruotais laiÅ¡kais apie atsijungimÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo informavo ieÅ¡kovę.

Atsijungimo faktÄ patvirtina buto 2014 m. birželio 11 d. kadastriniai matavimai, 2011 m. birželio 27 d. atliktų darbų aktas, 2011 m. birželio 27 d. prekių pirkimo kvitas ir 2016 m. spalio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as. Todėl atsakovė praÅ¡o pripažinti sutartį nutraukta nuo 2016 m. spalio 6 d. ir įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ nuo 2016 m. spalio 6 d. arba kitos teisėto Å¡ilumos tiekimo sutarties nutraukimo datos .

Atsakovės butÄ atjungus nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti įsiskolinimÄ už Å¡ilumos energijÄ patalpų Å¡ildymui, yra nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas priteisė ieÅ¡kovei AB „Kauno energija“ iÅ¡ atsakovės K. K. 1222,02 Eur skolÄ už ieÅ¡kovės parduotÄ Å¡ilumos energijÄ per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.; 49,55 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1271,57 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 55,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kitus ieškinio reikalavimus atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės AB „Kauno energija“ 73,01 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad atsakovei K. K. nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2000 m. rugpjūčio 31 d. – ½ buto, nuo 2008 m. lapkričio 5 d. – visas butas. 2016 m. spalio 6 d. kadastro duomenimis, buto plotas – 90,23 m2. Å alys 2001 m. sausio 19 d. sudarė atsiskaitymo už buto Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį sutartį Nr. 5129556. Dėl Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta 5. IÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. e2-974-944/2018 duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu tenkindamas ieÅ¡kovės AB „Kauno energija“ ieÅ¡kinį atsakovei K.

K. dėl skolos priteisimo ir atmesdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo pripažino, kad atsakovė nustatyta tvarka ir terminais nevykdė įsipareigojimų, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. susidarė 2500,33 Eur dydžio skola. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundÄ , 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-667-773/2019, palikdamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ , konstatavo, kad atsakovė ieÅ¡kinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., iÅ¡liko iÅ¡ centralizuotos Å¡ildymo sistemos tiekiamos Å¡ilumos energijos buitiniu vartotoju pagal su ieÅ¡kove sudarytÄ 2001 m. sausio 19 d. atsiskaitymo už buto Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį sutartį Nr. 5129556 (toliau –Sutartis).

Aptartas aplinkybes teismas pripažino prejudiciniais faktais, kurių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi atsakovė 2016 m. spalio 6 d. buvo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotoja, Sutartis nuo šios datos (2016 m. spalio 6 d.) negali būti laikoma nutraukta, nes tai prieštarautų įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimui.

6. Analizuodamas aplinkybes, ar egzistuoja pagrindas Sutartį pripažinti nutraukta nuo 2016 m. gruodžio 1 d., teismas pažymėjo, kad nagrinėjamai bylai iÅ¡spręsti yra aktualÅ«s Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019 bei tÄ pačiÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartyje (bylos Nr. e2A-945-943/2019) pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju 2011 m. birželio 27 d. atsakovės buto kambariuose, vonioje ir virtuvėje buvo iÅ¡montuoti Å¡ildymo radiatoriai ir įrengtas vietinis (centrinis) elektrinis Å¡ildymas (t. 1, e. b. l. 32, 45-46). Nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d. galiojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 127-6488; toliau – Taisyklės), tačiau atsakovė nepateikė teismui nė vienos Å¡ilumos įrenginių faktinio atjungimo metu (2011 m. birželio 27 d.) galiojusių Taisyklių 108.1.1.–108.1.6., 109 punktuose nurodytų dokumentų, patvirtinančių atsijungimo teisėtumÄ .

Kadangi šie taikytinos redakcijos Taisyklių punktai paminėta apimtimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I438-35/2012, nebuvo pripažinti prieštaraujančiais galiojantiems teisės aktams, o prieštaraujančiais teisinės valstybės principui 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I858–13/2014 buvo pripažinti nagrinėjamai bylai neaktualios 2012m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. I-187 redakcijos Taisyklių atitinkami punktai, todėl anot teismo, 2010 m. spalio 25 d.

Taisyklių redakcijos 108.1.1.–108.1.6., 109 punktai turi bÅ«ti taikomi atsakovei įteisinant Å¡ilumos įrenginių atjungimÄ nuo centrinės Å¡ildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019, 41 punktas). Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog jos buto Å¡ilumos įrenginių atjungimas nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų atitiko faktinio atjungimo (2011 m. birželio 27 d.) metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.

8. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019 konstatavo, jog tokiu, kaip nagrinėjamo ginčo, atveju ginčo Å¡alys negali bÅ«ti grÄ Å¾intos į iki pažeidimo (jeigu toks bÅ«tų nustatytas) buvusiÄ padėtį, kadangi ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai atsijungė nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, tuometinė Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatyta tvarka nebegalioja, todėl jie negali pažeidimo iÅ¡taisyti atlikdami veiksmus, kurie buvo bÅ«tini pagal faktinių veiksmų laiku galiojusį reglamentavimÄ . Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad negali bÅ«ti toleruojama kaip prieÅ¡taraujanti bendriesiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, situacija, kurioje ieÅ¡kovai, faktiÅ¡kai nevartodami Å¡ilumos energijos, negalėtų pasinaudoti įstatymų suteikta teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

9. Teismas nurodė, kad prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-974-944/2018 buvo atlikta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos energijos paskirstymo ekspertizė. Ekspertizės ataskaitoje ekspertas R. S. konstatavo, kad butas Nr. 4 Å¡ildymui sunaudojo 3,6 karto mažiau Å¡ilumos energijos; minėtas butas iÅ¡ bendros Å¡ildymo sistemos dėl sienose esančių neapÅ¡iltintų vamzdynų gavo papildomai 6.044,54 kWh Å¡ilumos energijos, t. y. 232,58 Eur per vienÄ Å¡ildymo sezonÄ (bylos Nr. e2-974-944/2018 t. 8, e. b. l. 34).

Å i aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu bei 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėtoje byloje tarp tų pačių Å¡alių, todėl yra prejudicinis faktas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jos buto sienose esantys vamzdynai, per kuriuos ji iÅ¡ bendros Å¡ildymo sistemos vartoja ieÅ¡kovės tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , nuo 2016 m. gruodžio 1 d. bÅ«tų buvę apÅ¡iltinti, t. y. izoliuoti tam skirta izoliacine Å¡ilumÄ sulaikančiÄ medžiaga. 2020 m. birželio 30 d. posėdyje duodama paaiÅ¡kinimus atsakovė patvirtino, jog vamzdynai iki Å¡iol nėra izoliuoti.

Å i aplinkybė įrodo, jog atsakovė nuo 2016 m. gruodžio 1 d. vartojo ir tebevartoja ieÅ¡kovės tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ iÅ¡ bendros Å¡ildymo sistemos. Tai reiÅ¡kia, jog teismui patenkinus nagrinėjamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsiskaitymo už Å¡iÄ atsakovės bute suvartojamÄ Å¡ilumos energijÄ , kuri per vienÄ Å¡ildymo sezonÄ 2016 m. galiojusiu tarifu sudarė 232,58 Eur, naÅ¡ta be jokio tam pagrindo bÅ«tų perkelta kitų namo butų savininkui – trečiajam asmeniui A. D., kuris dėl to patirtų žalos.

10. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė buvo ne kartÄ informuota apie atsakovės buto Å¡ildymo prietaisų atjungimÄ nuo bendros Å¡ildymo sistemos. Faktinis atsijungimas konstatuotas teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-974-944/2018. Todėl teismas sprendė, kad Å¡ilumos tiekėjo informavimo apie atsijungimÄ reikalavimas yra įvykdytas. Dėl Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nesÄ Å¾ininga 11. Teismas nurodė, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu, be kita ko, reikalavo pripažinti Sutartį nesÄ Å¾ininga, tačiau Å¡io reikalavimo visiÅ¡kai nemotyvavo, o teismas pagal bylos duomenis nenustatė, kuo pasireiÅ¡kia Sutarties, kurios pagrindu atsakovė nuo 2001 m. vartoja Å¡ilumos energijÄ , nesÄ Å¾iningumas.

Sutarties pripažinimas nesÄ Å¾ininga sukurtų pagrindÄ pripažinti jÄ ne nutraukta nuo 2016 m. spalio 6 d., kaip to pageidauja atsakovė, o negaliojančia ab initio (liet. – nuo pradžios (sudarymo)). Anot teismo, raÅ¡ytinės sutarties pripažinimas nesÄ Å¾ininga ir dėl to negaliojančia nagrinėjamu atveju net negali sukelti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekiamo rezultato, nes byloje nustatyta, jog atsakovė ieÅ¡kovės tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ iki 2011 m. birželio 27 d. vartojo tiek per bute sumontuotus Å¡ildymo prietaisus, tiek per sienose esančius vamzdynus, o nuo 2011 m. birželio 27 d. faktiÅ¡kai vartoja per jos buto sienose esančius vamzdynus, t. y. konkliudentiniais veiksmais patvirtina Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių egzistavimÄ .

12. Teismas pažymėjo, jog Sutartis sudaryta 2001 m. sausio 19 d., galiojant 1964 m. redakcijos CK, todėl Å¡iuo metu galiojančio 2000 m. redakcijos CK 6.2284 straipsnio nuostatos, vertinant Sutarties nuostatų sÄ Å¾iningumÄ , netaikytinos. Byloje nenustatyti 1964 m. CK 47-58 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai ir atsakovė jų taikytinumo nagrinėjamos Sutarties sÄ lygoms neįrodinėja. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pripažinti Sutartį nesÄ Å¾ininga nėra pagrindo.

Netenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindinių reikalavimų pripažinti Sutartį nesÄ Å¾ininga ir nutraukta, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ â€“ įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ . Dėl skolos priteisimo 13. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas atsijungimo nuo Å¡ildymo sistemos teisėtumo aspektas, t. y. kad atsijungta bÅ«tų teisės aktų nustatyta tvarka; nurodoma, kad savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012); vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendrų Å¡ildymo įrenginių, iÅ¡lieka Å¡ilumos energijos vartotojai, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungimÄ , ir jiems tenka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017, 30 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė neteisėtai atjungė buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendrų Å¡ildymo įrenginių, neizoliavo jos bute esančių Å¡ildymo sistemos vamzdynų, iÅ¡ kurių toliau vartoja Å¡ilumos energijÄ , neatsiskaitė su ieÅ¡kove už jai patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , todėl teismas konstatuoja, jog atsakovė ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. iÅ¡liko Å¡ilumos energijos vartotoja.

14. Teismas pažymėjo, kad bylai aktualiu ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) šiluma pastate (duomenys neskelbtini) buvo paskirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-122 „Dėl Komisijos rekomenduojamųjų šilumos paskirstymo vartotojams metodų patvirtinimo“ patvirtintu Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodu Nr. 1 (nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. liepos mėn.) ir Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-180 „Dėl Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodo Nr. 1“ patvirtintu Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodu Nr. 1 (nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn.) (toliau – Metodas Nr. 1).

IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog pastate ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. turėjo bÅ«ti taikomas Å¡ilumos paskirstymo Metodas Nr. 1.

15. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų bei pastato (duomenys neskelbtini) Å¡ilumos paskirstymo lentelės, teismas nustatė, kad name suvartotos Å¡ilumos kiekis jo gyventojams buvo skirstomas imant bendrÄ visų namo gyvenamųjų patalpų plotų sumÄ â€“ 573,54 m2 – bei atsakovės buto Nr. 4 plotÄ â€“ 90,43 m2. Anot teismo, toks Å¡ilumos energijos paskirstymas namo gyventojams nėra teisingas, nes:

1) į paskirstymÄ nėra įtrauktas trečiajam asmeniui A. D. priklausančių rÅ«sių plotas;

2) vieÅ¡ajame registre nuo 2016 m. spalio 6 d. registruotais patikslintais kadastro duomenimis, atsakovės buto Nr. 4 plotas yra ne 90,43 m2, o 90,23 m2 (t. 1, e. b. l. 17-18). Teismas nurodė, kad jis nesivadovauja iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vada Å¡iuo klausimu, nes ji neparemta kasacinio teismo, kuriais vadovaujasi teismas, iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl namo naudingojo ploto skaičiavimo, taip pat aktuliais nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės buto plotÄ .

16. Teismas nurodė, kad pagal 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 696,18 m2, iÅ¡ kurio rÅ«sių (pusrÅ«sių) plotas yra 122,84 m2 (t. 2, e. b. l. 131). RÅ«siai priklauso trečiajam asmeniui A. D. (t. 2, e. b. l. 73). Teismas, vadovaudamasis ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis apie name suvartotÄ Å¡ilumos energijos kiekį bei tarifus, aukščiau nurodytais duomenimis apie namo patalpų plotus, apskaičiavo, jog atsakovė už namui pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ ginčo laikotarpiu privalo mokėti ne 1732,04 Eur, kaip reikalaujama ieÅ¡kiniu, o 1222,02 Eur. Teismo atlikti skaičiavimai nurodyti lentelėje.

17. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti 49,55 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d., teismas pažymėjo, kad Å¡alys Sutarties 9 punkte nustatė, jog laiku neapmokėjus sÄ skaitos, skaičiuojami LR Vyriausybės nustatyto dydžio delspinigiai už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo neapmokėtos sumos. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais 2019 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019 (57-58 punktai), teismas konstatavo, kad Å¡alys Sutartimi susitarė dėl Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, kuris detalizuoja Ä®statymÄ dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, delspinigių skaičiavimo dydžio ir tvarkos, taikymo, nes kitas susiklosčiusių teisinių santykių reglamentavimas nenustatytas.

Teismas nurodė, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo skolinga už Å¡ildymÄ ieÅ¡kovei 899,30 Eur sumÄ , delspinigiai, paskaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (181 diena) sudarytų 65,11 Eur (899,30 x 0,0004 x 181). Kadangi praÅ¡oma priteisti delspinigių suma (49,55 Eur) nevirÅ¡ija 65,11 Eur, reikalavimas juos priteisti iÅ¡ atsakovės tenkintinas. III. Apeliacinių skundų argumentai 18. Apeliaciniu skundu atsakovė K. K. (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Teismas neįvertino bylai svarbios aplinkybės, kad ieÅ¡kovė apskritai netiekia Å¡ilumos energijos atsakovei, nes atsakovės butas yra teisėtai atjungtas nuo atsakovo tiekimo tinklų, o Sutartis nutraukta nuo 2016 m. spalio 6 d., kai atsakovė Nekilnojamojo turto registre įregistravo jos buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ . Anot apeliantės, Sutarties nutraukimo metu ji nebuvo skolinga ieÅ¡kovei, nes Å¡ilumos energija jos butai netiekiama nuo 2011 m. birželio.

PaaiÅ¡kina, kad atsakovė 2011 m. birželio 27 d. užbaigė savo buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo statybos darbus, užpildydama 2011 m. birželio 27 d. deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , kuri (deklaracija) yra statybos užbaigimo aktas, nuo 2010 m. spalio 1 d. pakeitęs statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus. Paprastojo remonto atveju deklaracijos apie statybos užbaigimÄ nėra apskritai registruojamos Nekilnojamojo turto registre, o apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ ieÅ¡kovė buvo informuota 2011 m. birželio 11 d., 2011 m. rugsėjo 29 d. ir kitais registruotais laiÅ¡kais.

Apeliantės nuomone, Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo paprastojo remonto darbais iÅ¡vieÅ¡inimas Nekilnojamojo turto registre 2019 m. spalio 6 d. net nebuvo bÅ«tinas. 18.2. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo darbų (deklaracijos) iÅ¡vieÅ¡inimo Nekilnojamojo turto registre, analogiÅ¡komis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-151-910-2019, nutarė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui, nes nebuvo įvertinta Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡o apie atsakovo buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo iÅ¡vieÅ¡inimÄ teisinė reikÅ¡mė dėl Å¡alių sutartinių santykiu pabaigos, taip nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017. 18.3.

IÅ¡ esmės identiÅ¡komis aplinkybėmis civilinėje byloje su AB „Kauno energija“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2019 m. birželio 5 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019, kurioje suformuotos praktikos privalo laikytis ir Å¡is teismas, vadovaudamasi įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisykle, konstatavo, kad vertinant ieÅ¡kovų veiksmų teisėtumÄ visų pirma aktualus nurodytu laiku galiojęs teisinis reglamentavimas. Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad energijos (kartu ir Å¡ilumos energijos) pirkimo-pardavimo sutartinius santykius bendriausia prasme reglamentuoja CK 6.383-6.401 straipsnių nuostatos.

CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo - vartotojas turi teisę nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai apie tai praneÅ¡damas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ . Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas Å¡iÄ teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. 18.4. Byloje esanti atsakovės 2011 m. birželio 27 d. deklaracija apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo darbų užbaigimÄ , 2014 m. birželio 11 d. buto kadastriniai matavimai, 2011 m. birželio 27 d. atliktų darbų aktas, 2011 m. birželio 27 d. prekių pirkimo kvitas ir 2016 m. spalio 6 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad atsakovės buto Å¡ildymo bÅ«das yra vietinis centrinis. Todėl atsakovė praÅ¡o pripažinti sutartį nutraukta nuo 2016 m. spalio 6 d. ir įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ nuo tos datos arba kitos teisėto Å¡ilumos tiekimo sutarties nutraukimo datos, kuriÄ nustatyti turi teismas, atsakovės butui nepriskiriant jokios centralizuotos Å¡ilumos energijos, nes Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta nuo ieÅ¡kovės informavimo apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ ir sutarties nutraukimÄ .

Pagal įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, vertinant atsakovės veiksmų teisėtumÄ , taikytina jų atlikimo metu galiojusi originali Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d. Å ilumos įrenginių atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva tvarkÄ reglamentavo Taisyklių 104-124 punktai. 18.5. Nauja Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva tvarka Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse buvo nustatyta tik Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. kovo 2 d.

įsakymu Nr. 1-60, įsigaliojusiu nuo 2017 m. kovo 3 d. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų garantuota vartotojo teisė nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį nurodytu laikotarpiu negalėjo būti paneigta vien dėl to, kad įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose egzistavo reguliavimo spraga, kurios pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neįvertino, nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose. 18.6.

Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo ir prievolės mokėti už negautÄ Å¡ilumos energijÄ , negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012, suformuota praktika, nes minėtoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės - atsakovas centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ vartojo komerciniais tikslais, todėl nebuvo laikomas vartotoju ir jam nebuvo taikomas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kuris yra taikomas atsakovui Å¡ioje byloje. 18.7. 2016 m. rudenį, kai Nekilnojamojo turto registre buvo iÅ¡vieÅ¡intas atsakovo buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimas, vyko Å¡alių teisminis ginčas kitoje civilinėje byloje Nr. e2- 974-944/2018 dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad vartotojas praranda teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį pagal CK 6.390 straipsnio 1 dalį, jeigu yra nesumokėta skola, nes už nepatiektÄ Å¡ilumos energijÄ skola negali bÅ«ti skaičiuojama, o kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., dėl žalos atlyginimo) ieÅ¡kovė nesinaudojo ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. 18.8. Nors atsakovė neginčijo fakto, kad ginčo laikotarpiu turėjo bÅ«ti taikomas Metodas Nr. 1, tačiau tvirtino, kad Å¡is metodas turėjo bÅ«ti taikomas kartu su Metodu Nr. 5, nes ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje neįrodė, kokį Å¡ilumos energijos kiekį atsakovė faktiÅ¡kai gavo ginčo laikotarpiu, nepateikė Å¡ilumos energijos paskirstymo skaičiavimų detalizavimo pagal taikytÄ metodÄ Nr. 1, kurį taikė netinkamai, nes į paskirstymÄ neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, taip pažeisdama teisingumo principÄ .

Akivaizdu, kad vartotojai privalo apmokėti tik už faktiÅ¡kai gautÄ Å¡ilumos energijos kiekį, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neįrodė, kad faktiÅ¡kai (o ne juridiÅ¡kai) perdavė atsakovei centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal Å¡ilumos paskirstymÄ . Todėl teismas turėjo atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ (CPK 178 str.). Tačiau teismas pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ , nepagrįstai tai darydamas už ieÅ¡kovę ir remdamasis į Å¡ilumos paskirstymÄ neįtrauktais ginčo namo negyvenamųjų patalpų plotais, t. y.

Å¡ilumos energijos paskirstymo ginÄÄ iÅ¡spręsdamas netaikydamas nei vieno iÅ¡ Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintų metodų, nors Å¡iais argumentais pati ieÅ¡kovė nesirėmė. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė rungimosi principÄ . 18.9. Atsakovė įrodė, kad ieÅ¡kovė į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, pažeisdama proporcingumo principÄ . Todėl teismas privalėjo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl perskaičiavimo patenkinti ir ieÅ¡kinį atmesti, o ne sumažinti atsakovės skolÄ už buto Å¡ildymÄ , nes ieÅ¡kovė nekeitė ieÅ¡kinio pagrindo, o teismas neturėjo teisės ieÅ¡kovės interesais pradėti formuoti ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Atsakovės pateikti VÄ® „Registrų centras“ duomenys įrodo, kad namo rÅ«syje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriama jokia dalis Å¡ilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui. Teismas privalo tinkamai įvertinti, kad ginčo daugiabučio namo butų savininkams priklausančios asmeninio naudojimo rÅ«sio patalpos nėra įtrauktos į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ , nors turėjo bÅ«ti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į butų savininkų patalpų bendrÄ naudingÄ plotÄ , atitinkamai sumažinant ieÅ¡kovui priskirtus mokėjimus už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ pagal metodÄ Nr. 5, taikomÄ kartu su metodu Nr. 4. 18.10.

Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės delspinigius. LR Vyriausybė nėra nustačiusi jokių delspinigių už vartotojų skolas privačioms įmonėms, todėl ginčui nėra taikytinas Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, kuris yra skirtas iÅ¡imtinai valstybės ir savivaldybės įmonėms, o Sutartyje nėra nurodyta, kad Å¡alys sutartimi susitarė dėl delspinigių skaičiavimo bÅ«tent pagal Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimÄ Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“.

Tokiais atvejais visi neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami vartotojo naudai. AB „Kauno energija“ tiekia Å¡ilumos energijÄ , kuri yra laikoma komercine preke, ir neteikia komunalinių ar viešųjų paslaugų. Todėl, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 3 dalimi, CPK 3 straipsnio 6 dalimi, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl delspinigių už ginčo laikotarpį yra neteisėtas ir nepagristas. Apeliantė pažymi, kad analogiÅ¡kai minėtas teisės normas aiÅ¡kino ir Vilniaus apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2A-875-492/2007, 2A-148-492/2008, 2A-601-302/2008 ir kt., atmesdamas Å¡ilumos ir kitų panaÅ¡ių prekių tiekimo bendrovių, apsimetančių valstybės ar savivaldybės įmonėmis, reikalavimus priteisti delspinigius. 18.11.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino, kurį atsakovė prašė taikyti, taip pat neįvertino, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai delspinigius skaičiavo nuo visos ieÅ¡kinio sumos, nors turėjo teisę skaičiuoti tik susidariusios Å¡ilumos energijos tiekimo skolos už Å¡eÅ¡is mėnesius delspinigius (CK 6.71 str.) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, nes tai nėra viena skola, o daug atskirų skolų, atsiradusių kiekvienÄ mėnesį iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos pagrindu, kurių senatis prasideda kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ naujo.

19. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Kauno energija“ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kovės reikalavimus tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai: 19.1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, skaičiuodama ginčo name suvartotos Å¡ilumos kiekį turėjo į bendrÄ visų namo gyvenamųjų patalpų plotÄ Ä¯traukti rÅ«sių plotÄ .

Teismas, darydamas pastarÄ jÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė ir neįvertino, kad rÅ«sių (sandėliukų) patalpos nėra Å¡ildomos. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e yra nurodytas bendras plotas 696,18 m2 apima tiek naudingÄ jį (Å¡ildomÄ plotÄ , kuris Å¡ilumos paskirstyme dalyvauja), tiek ir rÅ«sių plotÄ (kuris Å¡ilumos paskirstyme nedalyvauja). Kadangi rÅ«sių/sandėliukų plotas neatitinka namo naudingojo ploto sÄ vokos, todėl Å¡is plotas nėra priskiriamas naudingajam plotui.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintuose Å¡ilumos paskirstymo metoduose, skaičiuojant mokesčius už patiektÄ Å¡ilumÄ , nėra numatyta į skaičiavimus įtraukti neÅ¡ildomų patalpų - rÅ«sių/sandėliukų plotų, todėl ieÅ¡kovė, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, Å¡ių patalpų plotų pagrįstai neįtraukė skaičiuojant mokesčius už patiektÄ Å¡ilumÄ . AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ yra pateikęs ir Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. e2A-90-273/2020. 19.2.

Teismas sprendime nurodė, kad vieÅ¡ajame registre nuo 2016 m. spalio 6 d. registruotais patikslintais kadastro duomenimis, atsakovės buto Nr. 4 plotas yra ne 90,43 m2, o 90,23 m2. IeÅ¡kovė pažymi, kad, skaičiuodama mokesčius už Å¡ilumos energijÄ , vadovaujasi pačių vartotojų pateikiama informacija apie savo butÄ . Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktas įpareigoja bÅ«tent vartotojus pateikti tinkamÄ informacijÄ . Å ilumos tiekėjas nėra duomenų rinkėjas ir joks teisės aktas jo neįpareigoja to daryti.

Jei tas plotas keitėsi ir tapo 90,23 m2, apie ploto pasikeitimÄ privalėjo atsakovė informuoti ieÅ¡kovę, kaip tai numato Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktas. Atkreipia dėmesį, kad atsiskaitymo už buto Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį Sutartyje taip pat nurodyta, kad buto plotas yra 90,43 m2 (Sutarties 11 p.).

20. Atsiliepimai į apeliacinius skundus nepateikti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

22. Apeliacinėje byloje negarinėjamam ginčui spręsti aktualus yra teisės normų, reglamentuojančių atsijungimÄ nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos, taip pat prejudicinių faktų, aiÅ¡kinimas ir taikymas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 23. Bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei K. K.. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, bute įregistruotas Å¡ildymo bÅ«das – vietinis centrinis Å¡ildymas. Nuo 2016 m. spalio 6 d.

įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas pagal 2014 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ ir pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. 2. 24. 2001 m. sausio 19 d. Å¡alys yra sudariusios Atsiskaitymo už buto Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį sutartį Nr. 5129556 (toliau – Sutartis) 25. Remiantis ieÅ¡kovės pateiktu buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraščiu ir delspinigių skaičiuote, atsakovei už ieÅ¡kovės parduotÄ Å¡ilumos energijÄ per laikotarpį nuo 2016m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. yra paskaičiuota 1732,04 Eur skola ir 49,55 Eur dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.

26. Atsakovė 2011 m. birželio 1 d. raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovei, kad nutraukia Å¡ilumos tiekimo sutartį. 27. 2011 m. birželio 27 d. Atliktų darbų akte fiksuoti atliktų radiatorių iÅ¡montavimo darbai, iÅ¡ 2011 m. birželio 27 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 1-2A matyti atliktų paslaugų pobÅ«dis – santechniko darbai – ir kaina, 2011 m. birželio 27 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ nurodyta, kad atliktas paprastasis remontas. 28. 2011 m. rugsėjo 26 d. raÅ¡tu atsakovė pranešė ieÅ¡kovei, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atjungtas nuo bendros Å¡ildymo sistemos ir Å¡ilumos tiekimo sutartis nutraukta, kad apie nutraukimÄ ji yra informavusi ieÅ¡kovę AB „Kauno energija“ 2011 m. birželio 11 d. 29. 2014 m. birželio 11 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ nurodyta, kad buvo atliktas paprastasis remontas. 30. 2016 m. rugpjūčio 22 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 2 nurodyta, kad buvo atliktas paprastasis remontas.

31. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2016 m. spalio 6 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis, buto duomenys atnaujinti 2014 m. kovo 5 d., buto Å¡ildymas: vietinis centrinis; įregistravimo pagrindas – 2014 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 2; įraÅ¡as galioja nuo 2016 m. spalio 6 d.

32. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-974-944/2018, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės AB „Kauno energija“ ieÅ¡kinį atsakovei K. K. dėl 2 500,33 Eur skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., ir 86,70 Eur delspinigių, paskaičiuotų už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., taip pat atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl 2003 m. Å ilumos tiekimo ir vartojimo sutarties pripažinimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d. ir ieÅ¡kovės įpareigojimo atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ , atsakovės butui nepriskiriant jokios Å¡ilumos energijos už buto Å¡ildymÄ , taip pat į Å¡ilumos paskirstymÄ neįtraukiant neapskaityto karÅ¡to vandens Å¡ilumos energijos, o Å¡ilumos energijÄ name paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodÄ Nr. 4, taikomÄ kartu su metodu Nr. 5, pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, oficialų plotÄ , įregistruotÄ VÄ® Registrų centre, 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas, kad atsakovė atsijungė nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo neteisėtai.

Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundÄ , 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-667-773/2019, skundÄ atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atliktas atsijungimas nuo centralizuotos Å¡ildymo tiekimo sistemos yra neteisėtas. Dėl atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo tiekimo sistemos (ne)teisėtumo.

33. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė faktiÅ¡kai atsijungė nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos 2011 m. birželio 27 d. Todėl vertinant atsakovės veiksmų teisėtumÄ , aktualus nurodytu laiku (2012 m. spalio 19 d.) galiojęs teisinis Å¡io klausimo reguliavimas.

34. Pažymėtina, kad bendriausia prasme energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja CK 6.383–6.401 straipsnių nuostatos. CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo–vartotojas turi teisę nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai apie tai praneÅ¡damas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ . Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas Å¡iÄ teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

35. Paminėta įstatymo (CK) norma buvo detalizuota ir Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad Å¡ilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų Å¡ildymo ir apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ , turi teisę nutraukti Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«das keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatÄ (inžinerines sistemas). To paties straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kai rekonstravus pastatÄ (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo sutartys.

Å ių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjams kiekvienÄ mėnesį sumoka už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens dalį.

36. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statybÄ reglamentuojančiais teisės aktais buto Å¡ilumos įrenginių atjungimo procedÅ«ra reguliuojama tiek, kiek tai susiję su statybos darbų atlikimu ir Å¡iam procesui reikalingų dokumentų iÅ¡davimu, t. y. statybÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kaip parengti pastatÄ , butÄ atjungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų procesui; Å¡ilumos tiekimÄ ir vartojimÄ reglamentuojančiais teisės aktais įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi bÅ«ti atsijungta nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡ilumos vartotojo teisė pasirinkti jam palankiausiÄ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«dÄ ir bÅ«tų nepažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų, centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų vartotojų, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 37 punktas).

37. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas ir atsijungimo nuo Å¡ildymo sistemos teisėtumo aspektas, t. y. kad atsijungta bÅ«tų teisės aktų nustatyta tvarka; nurodoma, kad savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos; vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendrų Å¡ildymo įrenginių, iÅ¡lieka Å¡ilumos energijos vartotojai, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungimÄ , ir jiems tenka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos civilinės bylos ir iÅ¡nagrinėtos (prijungtos prie nagrinėjamos bylos) civilinės bylos Nr. e2-974-944/2018 (Å¡ios nutarties 32 punktas) pagrindus (atsakovės įrodinėjamas aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamos Å¡ios aplinkybės) bei dalykÄ , konstatuoja, kad atsakovės atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos teisėtumo klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-974-944/2018, kuris paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2019m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-667-773/2019.

Kaip ir nagrinėjamojoje byloje, iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-974-944/2018 taip pat buvo sprendžiamas ieÅ¡kovės ir atsakovo ginčas dėl atsiskaitymo už atsakovo butui ieÅ¡kovės tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , tik už ankstesnį laikotarpį. Prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kove nebuvimÄ atsakovė grindė buto atjungimo nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos faktu, kurį įrodinėjo tais pačiai raÅ¡ytiniais įrodymais. IÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje teismai konstatavo, kad atsakovė savo buto Å¡ilumos įrenginius nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos atjungė neteisėtai.

39. Apeliantė nurodo, kad Å¡iuo atveju ji praÅ¡o nutraukti Sutartį nuo 2016 m. spalio 6 d., t. y. nuo to momento, kada Å¡ilumos įrenginių atjungimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadangi į vieÅ¡Ä registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

40. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog tam tikrų faktų registravimas vieÅ¡ajame registre atlieka teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų pagal pateiktus dokumentus apie nekilnojamÄ jį turtÄ perkėlimas į registrÄ / kadastrÄ ir iÅ¡vieÅ¡inimas. Registrų tvarkytojui nesuteikta teisė vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamÄ jį turtÄ teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2015 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-835- 502/2015).

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimÄ vykdanti institucija nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 364/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Aptarta teismų praktika teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad kadastro duomenų apie patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ pakeitimo įregistravimas bei iÅ¡vieÅ¡inimas savaime nepatvirtina atsijungimo nuo bendrų pastato Å¡ilumos perdavimo tinklų teisėtumo ir kartu nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl teisinių santykių tarp Å¡ilumos energijos tiekėjo ir patalpų savininko – Å¡ilumos energijos vartotojo – pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-943/2019).

41. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡nagrinėtoje ir nagrinėjamoje bylose dalyvauja tie patys asmenys, o abiejų bylų įrodinėjimo dalykÄ sudaro faktiÅ¡kai tie patys įrodymai, kurie buvo patikrinti ir įvertinti iÅ¡nagrinėtoje byloje, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-974-944/2018, kuris paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-667-773/2019, nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

42. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo nustatyta, įrodymais (ekspertizės ataskaita) pagrįsta ir kitų asmenų pažeidimo faktÄ dėl atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos konstatuota aplinkybe, kad atsakovės butas iÅ¡ bendros Å¡ildymo sistemos dėl sienose esančių neapÅ¡iltintų vamzdynų gavo papildomai 6 044,54kWh Å¡ilumos energijos, t. y. 232,58 Eur per vienÄ Å¡ildymo sezonÄ , už kuriÄ mokėjimo naÅ¡ta neteisėtai bÅ«tų perkelta kitų namo bÅ«tų savininkui – trečiajam asmeniui A. D.. Atsakovė šį faktÄ pripažino, tačiau iki sprendimo priėmimo nepateikė įrodymų, kad minėtÄ pažeidimÄ paÅ¡alino (izoliavo vamzdžius).

43. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė neteisėtai atjungė jai nuosavybės teise priklausantį butÄ nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos, todėl iÅ¡liko ieÅ¡kovės tiekiamos Å¡ilumos buitinis vartotojas ir jai tenka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ .

44. Atkreiptinas dėmesys, Å¡i nutarties 43 punkte nurodyta iÅ¡vada nepaneigia atsakovės teisės atlikti teisės aktuose nustatytus Å¡ildymo įrenginių atjungimo nuo centrinės Å¡ildymo sistemos įteisinimo veiksmus ir įgyvendinti CK 6.390 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ vartotojo teisę nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad negali bÅ«ti toleruojama kaip prieÅ¡taraujanti bendriesiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams situacija, kai asmenys, faktiÅ¡kai nevartodami Å¡ilumos energijos, negalėtų pasinaudoti įstatymų suteikta teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-469/2019, 46 punktas; 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021, 30–31 punktai).

45. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019, 41 punktas), pagrįstai nurodė, kad atsakovė tiek 2011 m. birželio 27 d. stoviui, tiek ir vėliau nebuvo atsiskaičiusi su ieškove, kas neatitinka CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimui.

46. Atmetęs atsakovės reikalavimus dėl Sutarties nutraukimo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tenkinti kitus atsakovės reikalavimus ir įpareigoti ieÅ¡kovę atlikti veiksmus, susijusius su Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimu, nėra pagrindo. Dėl delspinigių 47. Sutarties 9 punktas numatė, kad už laiku neapmokėtas sumas skaičiuojami delspinigiai Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Todėl esant Å¡alių susitarimui skaičiuoti delspinigius Vyriausybės nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu skaičiuoti delspinigius vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos, kuris detalizuoja Lietuvos Respublikos įstatymÄ dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, nes kitas susiklosčiusių teisnių santykių reglamentavimas nenustatytas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019, 57-58 punktai).

48. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė dėl savo juridinio statuso ir jo formos negalėjo skaičiuoti delspinigius šios nutarties 47 punkte paminėtų teisės aktų pagrindu.

49. Apeliantės argumentai, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, atmestini, kadangi, kaip matyti iš AB „Kauno energija“ ieškinio ir delspinigių paskaičiavimo lentelės, AB „Kauno energija“ prašė priteisti ir teismas priteisė delspinigius tik už paskutinius 6 mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.127 straipsnio 5 dalis), t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. Kitokio, nė teismo sprendimu priteisto, delspinigių dydžio apeliantė nenurodė ir savo skaičiavimų nepateikė.

Dėl rÅ«sio ploto įtraukimo, apskaičiuojant butų ir patalpų savininkui priklausančių patalpų naudingÄ jį plotÄ name (ieÅ¡kovės apeliacinis skundas) 50. Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

51. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinant CK 4.82 straipsnio 7 dalies (anksčiau – Å¡io straipsnio 5 dalis) turinį, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui Å¡ioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija.

Ji apskaičiuojama visÄ konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingÄ jį plotÄ palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi bÅ«ti įskaičiuojamas ir rÅ«sio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiÅ¡kai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad Å¡ios patalpos nėra teisiÅ¡kai įregistruotos bei įteisintos.

Tai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiÅ¡kinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Å iai teisės normai taikyti reikÅ¡mingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogijÄ taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2018 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018, 32 punktas; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019, 49 punktas).

52. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai į skaičiuotinÄ plotÄ Ä¯traukė trečiajam asmeniui A. D. priklausančių rÅ«sių plotÄ .

53. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas be pagrindo sumažino atsakovės buto plotÄ nuo 90,43 kv. m iki 90,23 kv. m, kadangi tokius duomenis (90,43 kv.

m) deklaravo pati atsakovė. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2016 m. spalio 6 d. patikslintus Nekilnojamo turto registro duomenis, atsakovės oficialus (įregistruotas) buto plotas yra 90,23 kv. m. Pirmosios instancijos teismas buto ploto pasikeitimo aplinkybę tinkamai motyvavo, pagrįstai ieÅ¡kovės nurodomÄ skolÄ perskaičiavo pagal oficialius duomenis, todėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo klausimu neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindimo. Dėl procesinės bylos baigties 54. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui spręsti tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Todėl sprendimas pliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 55. Å alių apeliacinius skundus atmestus, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas