be7fe416-b8f4-474e-9922-a5ca1cf2fba6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-399-781/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01432-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.3.8.3.; 7.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal kreditoriaus R. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas netenkino bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pleasant“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų plėtros biuras“ praÅ¡ymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Projektų plėtros biuras“ (toliau – ir bankroto administratorė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Pleasant“ (toliau – ir UAB „Pleasant“), jos akcininkų ir kreditorių sudarytÄ 2019 m. rugsėjo 13 d. taikos sutartį ir bankroto bylÄ nutraukti. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti taikos sutartį BUAB „Pleasant“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi netenkino praÅ¡ymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, atnaujino praleistÄ BUAB „Pleasant“ likvidavimo terminÄ , nustatė papildomÄ terminÄ iki 2020 m. gegužės 28 d. užbaigti įmonės likvidavimo procedÅ«ras.

3. Teismas nustatė, kad pateikta tvirtinti 2019 m. rugsėjo 13 d. taikos sutartis, sudaryta tarp BUAB „Pleasant“, BUAB „Pleasant“ akcininkų (R. K., J. V., J. Ž. ir M. Ž.) ir visų kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti aktualiajame BUAB „Pleasant“ kreditorių sÄ raÅ¡e (R. K., K. N., M. Ž., R. M., uždarosios akcinės bendrovės „Lumo Lumus“, uždarosios akcinės bendrovės „Makinta“).

4. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su bankroto administratorės pateiktais dokumentais, konstatavo, kad šalių taikos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, jos turinys neatitinka įstatymų reikalavimų. Pažymėjo, kad BUAB „Pleasant“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 28 d. Taigi, bendrovės likvidavimo procedūros vykdomos jau daugiau nei 2 metus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taikos sutarties sudarymas pradėjus bendrovės likvidavimo procedūras prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 28 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

5. Teismas nustatė, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bendrovės Å«kinė veikla buvo nutraukta. Todėl 2019 m. rugsėjo 13 d. pasiraÅ¡yta taikos sutartis neatitinka Ä®BÄ® 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžto tikslo sudaryti galimybę nemokiai įmonei toliau vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ ir sukurti naujas materialines vertybes atkurti skolininko mokumÄ . Teismas sprendė, kad taikos sutarties sudarymo inicijavimas nebuvo galimas, sutartis prieÅ¡tarauja įstatymams, yra negaliojanti ir teismo netvirtintina.

6. Teismas pažymėjo ir tai, jog 2019 m. rugsėjo 13 d. taikos sutartis sudaryta pažeidžiant įstatyme nustatytus reikalavimus taikos sutarties bankroto procese turiniui, kadangi joje visai nenumatyta įmonės (taip pat ir akcininkų) atsakomybė už taikos sutarties nevykdymÄ (Ä®BÄ® 29 straipsnio 1 dalis 4 punktas), bankroto administratorės atstovaujama bendrovė apskritai neprisiėmė įsipareigojimų kreditorių atžvilgiu, iÅ¡skyrus kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nutraukimo.

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nustatytinas papildomas 6 mėnesių įmonės likvidavimo terminas iki 2020 m. gegužės 28 d. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Kreditorius R. M. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1.

Teismui pateiktÄ tvirtinti taikos sutartį pasirašė visi bendrovės kreditoriai. 8.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad bankrutavusi bendrovė taikos sutartimi nėra prisiėmusi įsipareigojimų prieÅ¡ kreditorius. Taikos sutarties 1 punkte nustatyta, kad bendrovė įsipareigoja visas skolas padengti per trejus metus. 8.3. Nagrinėjamoje byloje negalima suabsoliutinti Ä®BÄ® 28 straipsnio nuostatÄ , draudžiančiÄ sudaryti taikos sutartį po bendrovės pripažinimo likviduota bei bankrutavusia dėl bankroto.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina taikyti sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principus, bei atsižvelgti į kreditorių valiÄ bei interesus.

9. Bankroto administratorė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ su juo sutinka ir praÅ¡o tenkinti. Nurodė palaikanti apelianto pozicijÄ bei atkreipė dėmesį, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANÄ®) yra leidžiama sudaryti taikos sutartį iki sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11. PrieÅ¡ pasisakydamas dėl skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Ä®BÄ® neteko galios ir Å¡iuo metu įmonių bankroto teisiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo, priimto pagal Ä®BÄ®, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl JANÄ® nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos (JANÄ® 155 straipsnio 1 dalis). Dėl ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės 12. Ä®BĮ 23 straipsnio 12 punkte įtvirtinta viena iÅ¡ kreditorių susirinkimo teisių – priimti nutarimÄ dėl taikos sutarties sudarymo.

13. Taikos sutartis yra specifinė sutarčių rÅ«Å¡is, sudaroma proceso Å¡alių iniciatyva civiliniame procese įgyvendinant dispozityvumo principÄ , kai procesas baigiasi Å¡alių iniciatyva. Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimÄ ne bankroto procedÅ«romis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei skolininkei toliau vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ ir sukurti naujas materialines vertybes atkurti skolininko mokumÄ bei pajėgumÄ vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

14. Ä®BĮ normos nustato, kad pasiÅ«lymÄ sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai) (Ä®BĮ 28 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu jÄ pasiraÅ¡o kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės iÅ¡raiÅ¡kos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimÄ (Ä®BĮ 28 straipsnio 3 dalis). Nurodytos įstatymo normos nustato asmenų ratÄ , kurie turi teisę inicijuoti taikos sutarties sudarymÄ , ir įtvirtina, kad taikos sutartis gali bÅ«ti sudaryta ir bankroto byla užbaigta taikos sutartimi bet kurioje bankroto bylos stadijoje iki teismo nutarties likviduoti įmonę (Ä®BĮ 28 straipsnio 4 dalis).

15. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorė Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė tvirtinti 2019 m. rugsėjo 13 d. taikos sutartį, sudarytÄ BUAB „Pleasant“, BUAB „Pleasant“ akcininkų (R. K., J. V., J. Ž. ir M. Ž.) ir visų kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti BUAB „Pleasant“ kreditorių sÄ raÅ¡e (R. K., K. N., M. Ž., R. M., uždaroji akcinė bendrovė „Lumo Lumus“, uždaroji akcinė bendrovė „Makinta“). IÅ¡ BUAB „Pleasant“ trečiojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2019 m. lapkričio 29 d., protokolo matyti, kad 100 procentų visų bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų balsais buvo priimtas nutarimas patvirtinti taikos sutartį.

16. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Ä®BÄ® 28 straipsnio 4 dalimi, IBĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsisakė tvirtinti pateiktÄ taikos sutartį. Apeliantas, nesutikdamas su apskųstoje nutartyje iÅ¡dėstyta pozicija teigia, kad nagrinėjamoje byloje privalu atsižvelgti į tai, jog ginčo taikos sutartį pasirašė visi BUAB „Pleasant“ kreditoriai, kas suponuoja galimybę netaikyti Ä®BÄ® 28 straipsnio 4 dalies. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo apelianto argumentu.

17. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi BUAB „Pleasant“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Å i nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 28 d. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadijÄ Ä¯monė įžengia tik tada, kai per Ä®BÄ® nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo iÅ¡saugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad BUAB „Pleasant“ likvidavimo procedÅ«ra vykdoma jau daugiau nei dvejus metus, o bendrovės Å«kinė veikla pasibaigė įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog BUAB „Pleasant“ daugiau nei dvejus metus turinti bankrutavusios bendrovės statusÄ , yra pajėgi atkurti veiklÄ ir iÅ¡ jos gauti pajamas/pelnÄ .

18. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai prioritetÄ suteikė bendrovės likvidavimo stadijai, kurioje realizuojamas bankrutavusios įmonės turtas, tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, atliekami visi veiksmai, reikalingi užbaigti bankroto procedÅ«ras. Aplinkybė, kad su teismui pateiktos taikos sutarties sÄ lygomis sutiko visi bankrutavusios bendrovės kreditoriai, negali paneigti Ä®BÄ® 28 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos taikymo.

19. Nesutiktina su atskirajame skunde nurodomu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ginčo taikos sutartis nenumato atsakomybės už jos nevykdymÄ , ir bankroto administratorės atstovaujama bendrovė Å¡ia taikos sutartimi neprisiėmė įsipareigojimų kreditorių atžvilgiu. Ä®BÄ® 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad taikos sutartyje, be kita ko, turi bÅ«ti aptarta įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) atsakomybė už taikos sutarties nevykdymÄ . Ginčo taikos sutartimi susitarta, kad visiems BUAB „Pleasant“ kreditoriams, kurie yra patvirtinti Å¡ios taikos sutarties pasiraÅ¡ymo metu teismo nutartimi, UAB „Pleasant“ sumokės jų reikalaujamas pinigų sumas per trejus metus nuo Å¡ios taikos sutarties patvirtinimo ir BUAB „Pleasant“ bankroto bylos nutraukimo įsiteisėjimo dienos (taikos sutarties 1 punktas).

Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo taikos sutartimi nustatytas įsipareigojimas kreditoriams neužtikrina jų teisių ir galimybės gauti nurodytas lėšas, atsižvelgiant į jau pirmiau aptartÄ aplinkybę dėl ribotų Å«kinės veiklos atnaujinimo galimybių. Todėl laikytina, kad taikos sutarties 1 punkte įtvirtina garantija nėra tinkama, efektyvi bei reali Å¡ios taikos sutarties užtikrinimo bÅ«das Ä®BĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

20. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė