Legislator Case Law & Legislation
be7def8f-c0bc-41d5-9686-b563febd063a AI generated

be7def8f-c0bc-41d5-9686-b563febd063a · Kelmės rajono apylinkės teismas

Case Number be7def8f-c0bc-41d5-9686-b563febd063a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. A2.6.-15-446/2012Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00003-2012-0Procesinio sprendimo kategorija:39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7.; 52.3.; 60.(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2012 m. vasario 13 d.Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei, dalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , atstovui Albinui Vaičiuliui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. P., jo atstovei advokatei AuÅ¡rai Žukienei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio 1984 m. sausio 22 d.

Legislator headnote

AI generated

be7def8f-c0bc-41d5-9686-b563febd063a · Kelmės rajono apylinkės teismas: N., S. P. sutiko jį nuvežti. (duomenys neskelbtini) įsukę ne į tÄ sodybÄ . Ä® kiemÄ išėjęs vyriÅ¡kis juos užsipuolė, grasino iÅ¡kviesti policijÄ . IÅ¡ namo išėjusios moteriÅ¡kės jis pasiklausęs, kur gyvenanti A. N., ir jie, sėdę į automobilį, tiesiai per laukus nuvažiavę į A. N. namus. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neprisimena, kad bÅ«tų atsitrenkę į Å¡iltnamį, pamena, kad automobilio priekiu užkliudė bÅ«dÄ . A. N. namuose jis toliau Å¡ventė Naujuosius, S. P. nuėjęs miegoti, nes jam skaudėjo dantį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A2.6.-15-446/2012Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00003-2012-0Procesinio sprendimo kategorija:39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7.; 52.3.; 60.(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2012 m. vasario 13 d.Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei, dalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , atstovui Albinui Vaičiuliui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. P., jo atstovei advokatei AuÅ¡rai Žukienei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio 1984 m. sausio 22 d.

Kelmės rajone, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedusio, dirbančio Tytuvėnų miÅ¡kų urėdijoje traktorininku, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinės teisės pažeidimo bylÄ , ir n u s t a t ė :              S. P. 2012 m. sausio 1 d. 8 val. 18 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį VOLVO V 40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė jos ir atsitrenkė į R.

G. priklausantį Å¡iltnamį, ko pasekoje jį apgadino, iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasiÅ¡alino, policijos pareigÅ«nams reikalaujant, vengė pasitikrinti neblaivumÄ .             Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad jis 2012 m. sausio 1 d. apie 6 val. ryto kieme susitiko kaimynystėje gyvenantį A. B., su juo iÅ¡gėrė alaus. A. B. papraÅ¡ytas sutiko jį savo automobiliu VOLVO nuvežti į Vičių kaimÄ pas pažįstamÄ N. N..

Kaime pasiklydo, įsuko ne į N. N. kiemÄ , iÅ¡ namo išėjus nepažįstamam vyriÅ¡kiui, dabar jam žinoma, kad tai buvęs R. G., paklausęs, kur gyvena N. N.. TÄ rytÄ jam skaudėjo dantį, buvo susinervinęs dėl sÅ«naus, kuris buvo paguldytas į ligoninę, todėl neneigia, kad gal ir pastÅ«męs nukentėjusįjį. IÅ¡važiuodamas iÅ¡ R. G. kiemo, Å¡iltnamio nekliudė, automobilio priekiu jis nežymiai užkliudęs bÅ«dÄ , tačiau jos nesugadinęs. Jokio slydimo iÅ¡važiuojant iÅ¡ R.

G. kiemo automobiliu nebuvo. Galinį sparnÄ ir posÅ«kio žibintÄ jis buvo apgadinęs iÅ¡važiuodamas iÅ¡ savo garažo 2011 m. gruodžio 31 d. IÅ¡ kur atsirado posÅ«kio žibinto Å¡ukės prie R. G. Å¡iltnamio, negali paaiÅ¡kinti. Per laukus nuvažiavę į N. N. sodybÄ , N. N. namuose jis alkoholio negėrė, miegojo, nes jam skaudėjo dantį. Atvykus policijos pareigÅ«nams, jis atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, nes buvo įsitikinęs, kad jokio eismo įvykio nepadarė ir tikrintis neblaivumÄ jam nereikia.

Savo paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams melagingai nurodęs, kad automobilio nevairavo, iÅ¡ kur atsirado automobilio apgadinimai, nežino todėl, kad norėjęs kuo greičiau vykti į ligoninę pas sÅ«nų, iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų automobilio.              Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. kaltė įrodyta pilnumoje.              Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2012 m. sausio 1 d. anksti ryte į jų kiemÄ Ä¯važiavo automobilis VOLVO, iÅ¡ kurio garsiai sklido muzika, atvykę vyriÅ¡kiai buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s, jie garsiai rėkavo, veržėsi į namo vidų, kibo jam į atlapus.

Jis paskambino policijai, tačiau jį sujungė su Kauno VPK. Vaikinai tebesiveržė į namo vidų, duris jiems užstojo žmona. AntrÄ kartÄ paskambinęs policijai, pranešė, kad atvykę nepažįstamieji braunasi į namÄ . Pokalbio su policija metu, jis iÅ¡girdęs duslų trenksmÄ , policijÄ informavo apie galimai įvykdytÄ eismo įvykį. Išėjęs į kiemÄ pamatė, kad automobilis buvo atsitrenkęs į medinę Å¡uns bÅ«dÄ , po to – į medinį Å¡iltnamį, kuris buvo aptrauktas polietilenine plėvele.

Nuo smÅ«gio įlūžo Å¡iltnamio medinė atrama, tačiau Å¡iuo metu jis jokių pretenzijų dėl to neturi S. P., Å¡iltnamį jis pasitaisys, tai jam nieko nekainuos, nes įlaužtÄ atramÄ jis pakeis kita, kuriÄ iÅ¡sipjaus pats netoliese esančiame miÅ¡ke. Jis gerai įsidėmėjęs, kad automobilį VOLVO vairavo S. P., kitas jaunuolis buvo smulkesnio kÅ«no sudėjimo, sėdėjo keleivio sėdynėje. IÅ¡ elgesio, kalbų akivaizdžiai matėsi, kad S. P. buvo neblaivus.              Liudytojas J.

B., Å iaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigÅ«nas, parodė, kad 2012 m. sausio 1 d. ryte gavę praneÅ¡imÄ iÅ¡ Kelmės rajono PK budinčios dalies apie įvykdytÄ eismo įvykį ir pasitraukimÄ iÅ¡ jo, kartu su pareigÅ«nu A. D. tarnybiniu automobiliu nuvykę į nurodytÄ eismo įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini). Sodyboje gyvenantis R. G. nurodė, kad raudonos spalvos VOLVO automobilis, nurodydamas ir jo valstybinio numerio ženklo skaičius, kliudė jo Å¡iltnamį, jį apgadino ir per laukus nuvažiavo į gretimÄ sodybÄ .

Nuvykę į nurodytÄ sodybÄ , jos kieme pamatė raudonos spalvos VOLVO automobilį, kurį apžiÅ«rint iÅ¡ namo išėję trys jaunuoliai, vienas iÅ¡ jų buvo nepilnametis, kuris ir nurodė, kad bÅ«tent S. P. atvažiavo Å¡iuo automobiliu. AiÅ¡kiai buvo matyti apgadintas automobilio kairysis sparnas, iÅ¡daužtas galinis posÅ«kio žibintas. S. P. pateikęs automobilio registracijos liudijimÄ , neigė vairavęs automobilį, tvirtino, nežinÄ s, kas apgadino jo automobilį, koneveikė ir įžeidinėjo policijos pareigÅ«nus.

Ä®sodinus į policijos tarnybinį automobilį, kartu su juo nuvykus į R. G. kiemÄ , pastarasis patvirtinęs, kad bÅ«tent Å¡is vyriÅ¡kis brovėsi į jo namÄ ir vairavo automobilį VOLVO, kuriuo iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo kliudė Å¡iltnamį ir jį apgadino. Ä®vykio vietoje aiÅ¡kiai matėsi raudonų automobilio dažų žymės ant Å¡iltnamio medinės konstrukcijos, sudužusio automobilio žibinto Å¡ukės prie Å¡iltnamio. Ä®vykio vieta ir automobilio apžiÅ«ra užfiksuota ne tik dokumentuose, bet ir foto nuotraukose.

Policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje ir policijos komisariate buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau S. P. kategoriÅ¡kai atsisakęs tai atlikti.               Liudytojas A. D., Å iaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigÅ«nas, parodė analogiÅ¡kai.              Liudytojas A. B. parodė, kad ankstų Naujųjų Metų rytÄ kieme jis susitikęs S. P.. Kartu iÅ¡gėrę alaus, parÅ«kę. Jis sugalvojo nuvykti į Vičių kaimÄ pas pažįstamÄ A.

N., S. P. sutiko jį nuvežti. (duomenys neskelbtini) įsukę ne į tÄ sodybÄ . Ä® kiemÄ išėjęs vyriÅ¡kis juos užsipuolė, grasino iÅ¡kviesti policijÄ . IÅ¡ namo išėjusios moteriÅ¡kės jis pasiklausęs, kur gyvenanti A. N., ir jie, sėdę į automobilį, tiesiai per laukus nuvažiavę į A. N. namus. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neprisimena, kad bÅ«tų atsitrenkę į Å¡iltnamį, pamena, kad automobilio priekiu užkliudė bÅ«dÄ . A. N. namuose jis toliau Å¡ventė Naujuosius, S. P. nuėjęs miegoti, nes jam skaudėjo dantį.

Atvykus policijos pareigūnams, jį apklausiant jis melagingai nurodęs, kad S. P., stumdamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į šiltnamį, nes norėjo kuo greičiau ištrūkti iš policijos pareigūnų.             Eismo įvykio schemoje (b.l.

7) užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), R. G. sodyba, automobilio VOLVO judėjimo kryptis, kliudytas šiltnamio kampas.              Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b.l.

8) matyti, kad apžiūrint S. P. automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, nustatyti šie defektai : skilęs priekinis bamperis, įlenktas galinis kairės pusės sparnas, skilęs galinis kairės pusės žibintas, suskilęs žibintas ant bagažinės dangčio, skilęs priekinis stiklas.              Foto nuotraukose (b.l. 17-20, 47, 57), kuriose buvo fiksuojama eismo įvykio vieta ir galimai eismo įvykio metu atsiradę automobilio apgadinimai, matyti apgadintas R.

G. priklausantis medinis Å¡iltnamis – įskilusi medinė Å¡iltnamio konstrukcija, automobilio žibinto Å¡ukės prie Å¡iltnamio, automobilio VOLVO kairės pusės sparno įlenkimas ir sudužęs kairės pusės žibintas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

IÅ¡ paminėtų teisės normų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Nukentėjusiojo R. G. ir policijos pareigÅ«nų parodymais abejoti nėra pagrindo, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nesustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie dėl kažkokių priežasčių, siekiant administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį apkalbėti, nėra.

Aplinkybių S. P. dėl nukentėjusiojo ir liudytojų, policijos pareigÅ«nų, galimo Å¡aliÅ¡kumo nenurodė, todėl netikėti R. G., J. B. ir A. D. parodymais, nėra pagrindo. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad nors jis ir nematė, kokiu bÅ«du S. P. vairuojamas automobilis atitrenkė į jo Å¡iltnamį, tačiau girdėjo trenksmÄ , dėl kurio jam pasirodė, kad automobilis net į daržinę įvažiavęs, po automobilio iÅ¡važiavimo iÅ¡ kiemo iÅ¡ karto pastebėjo įlaužtÄ medinę Å¡iltnamio atramÄ .

Kad nukentėjusiojo parodymai neiÅ¡galvoti, kad jis nesuinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi, parodo ir tai, kad jis tiksliai nežinodamas, nebÅ«damas įsitikinęs, dėl kokių priežasčių – nuo automobilio atsitrenkimo ar oro sÄ lygų - suplyÅ¡o jo Å¡iltnamio polietileninė plėvelė, dėl to nekaltina S. P., tačiau neabejodamas patvirtina, kad medinė atrama įlūžo nuo automobilio atsitrenkimo į Å¡iltnamio kampÄ . Nukentėjusiojo parodymai nuoseklÅ«s, analogiÅ¡ki nuo pat įvykio tyrimo pradžios, jis analogiÅ¡kai paaiÅ¡kino policijos pareigÅ«nams iÅ¡ karto po įvykio (b.l. 9), tokius pat parodymus davė teisme, logiÅ¡kai ir nuosekliai iÅ¡dėstydamas įvykių sekÄ .

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietoje užfiksuotos foto nuotraukos, eismo įvykio schema, kuriose užfiksuota automobilio posūkio žibinto šukės, apgadintas automobilio sparnas, šiltnamio atramos įlaužimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo įvykio tyrimo metu policijos pareigūnams paaiškino visiškai kitokias automobilio apgadinimo aplinkybes, nurodydamas (b.l. 10), kad dėl automobilio apgadinimo nieko paaiškinti negali, nes automobilio nevairavęs. Teisme S. P. paaiškino visiškai priešingai, tvirtindamas, kad automobilį apgadinęs pats, 2011 m. gruodžio 31 d. išvažiuodamas iš garažo.

Jo tokie prieÅ¡taringi paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybine taktika siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, parodo jo norÄ bet kokiomis priemonėmis iÅ¡vengti galimų neigiamų pasekmių, todėl jo paaiÅ¡kinimais tikėti nėra pagrindo. Liudytojas A. B. patvirtino, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl įvykio aplinkybių 2012 m. sausio 1 d. ryte gerai neprisimena, jo neblaivumÄ patvirtina alkotesterio rodmenys (b. l. 13), todėl Å¡io liudytojo parodymai apie tai, kad iÅ¡važiuojant iÅ¡ R.

G. kiemo S. P. vairuojamas automobilis Å¡iltnamio nekliudė, nėra reikÅ¡mingi, nes akivaizdu, kad neblaivus žmogus galėjo nesuprasti ir neįvertinti įvykio aplinkybių. IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad S. P., vairuodamas automobilį VOLVO, R. G. kieme, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kieme stovėjusį Å¡iltnamį, jį apgadino, padarydamas Å¡io turto savininkui nuostolių, nepranešęs policijos pareigÅ«nams, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nustatinėjant eismo įvykio aplinkybes, policijos pareigÅ«nams reikalaujant atsisakė pasitikrinti girtumÄ .  Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio ne tik transporto priemonių, bet ir kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. S. P., vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš R. G. privataus kiemo, nesilaikė visų atsargumo priemonių, nebuvo pakankamai atidus aplinkai, kairiuoju automobilio sparnu kliudė R. G. šiltnamį, ko pasekoje, lūžo šiltnamio medinė atrama, tokiu būdu šio daikto savininkui buvo padaryta turtinė žala.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis neįvertino padarytos žalos pinigais, tačiau iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimo akivaizdu, kad nuostolių dėl apgadinto Å¡iltnamio jis patyrė. Kaip nurodė nukentėjusysis, jis turės pakeisti sulūžusiÄ Å¡iltnamio medinę atramÄ , kuriÄ iÅ¡sipjaus iÅ¡ gretimai jų sodybos augančio miÅ¡ko. Tiek Å¡iltnamio remontas reikalauja darbo sÄ naudų, tiek nauja medinė atrama ir jos pagaminimas turi vertę, kas rodo, kad dėl sugadinto Å¡iltnamio nukentėjusiajam padaryta turtinė žala.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 d. nurodyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Kelių eismo taisyklių 231.1. punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ KET nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos atveju turi bÅ«ti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai iÅ¡vengti atsakomybės, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos) pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.Kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vietos schemos (b. l. 7), fotonuotraukų (b. l. 17-20, 45, 57), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto (b. l.

8) eismo įvykio, kuris įvyko privačioje teritorijoje, kieme, metu automobiliui VOLVO buvo deformuotas galinis kairysis sparnas, galinis kairysis posÅ«kio žibintas. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimo, jis nematė automobilio atsitrenkimo į Å¡iltnamį momento, tačiau aiÅ¡kiai girdėjo bildesį, dėl ko jam nekilo abejonių, kad automobilis kažkur atsitrenkė. Automobiliui VOLVO eismo įvykio metu įlinko sparnas, sudužo posÅ«kio žibintas, Å¡ie apgadinimai nėra nežymÅ«s, todėl pagal padarytų apgadinimų pobÅ«dį vairuotojas S. P. turėjo girdėti ir jausti, suprasti, kad kliudė kažkokį daiktÄ .

Taigi, vertindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad S. P. suprato padaręs eismo įvykį, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino nepranešęs policijai, tÄ padarė sÄ moningai, suvokdamas, kad padarė žalÄ bei siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės.Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų tÅ«kstančių iki trijų tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Kelių eismo taisyklių 18 punkte nurodyta, jog policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai J. B. ir A. D., gavę praneÅ¡imÄ iÅ¡ Kelmės rajono PK budėtojo apie įvykdytÄ eismo įvykį Vičių kaime ir pasitraukimÄ iÅ¡ jo, iÅ¡ karto po įvykio, įvykio vietoje nustatę automobilį vairavusį asmenį, t. y. S. P., tirdami įvykio aplinkybes, reikalavo S. P. pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau jis tai daryti atsisakęs. Teismo posėdžio metu S. P. patvirtino, kad jis pasitikrinti neblaivumÄ atsisakęs todėl, kad jis buvęs blaivus, jokio eismo įvykio nebuvo padaręs. IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad S. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus – vairuodamas automobilį R.

G. privačiame kieme įvykdė eismo įvykį, t.y. iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo galiniu automobilio sparnu kliudė Å¡iltnamį, ko pasekoje jį apgadino, padarydamas nukentėjusiajam R. G. turtinę žalÄ , iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nepranešęs policijai, policijos pareigÅ«nų reikalavimu, nustatant įvykio aplinkybes, vengė pasitikrinti girtumÄ , todėl jo veikoje yra pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., sudėtys. S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusižengė pakartotinai, turėdamas tris galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

S. P. kaltu neprisipažino, tačiau dirba, todėl jam skirtinos vidutinio dydžio nuobaudos, numatytos už jo įvykdytus teisės pažeidimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda skiriama negriežtesnė nei numatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų. Jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas nėra pagrindo. Nei darbas, kurio atlikimui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, nei šeimyninė padėtis, mažametis vaikas nėra išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų netaikyti įstatymo numatytas sankcijas už įvykdytus teisės pažeidimus.

Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ per prevencinių priemonių taikymÄ ir pažeidėjo nubaudimÄ užtikrinti saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teisėjan u t a r ė :              S. P. :- pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir nubausti 2500 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;- pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;- pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3500 (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d.

S. P. galutinę nuobaudÄ paskirti 4000 (keturių tÅ«kstančių) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkeriems) metams. Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Vilma Raščiuvienė