Legislator Case Law & Legislation
be78932c-0aa0-4bb0-a371-92e5536ba67d AI generated

be78932c-0aa0-4bb0-a371-92e5536ba67d · Å iaulių apygardos teismas

Case Number be78932c-0aa0-4bb0-a371-92e5536ba67d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovui J. R. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.  Teisėjų kolegija  n u s t a t ė :  I. Ginčo esmė  1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, bei teismo posėdžio metu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J.

Legislator headnote

AI generated

be78932c-0aa0-4bb0-a371-92e5536ba67d · Å iaulių apygardos teismas: Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, susijusiÄ su subjektu, kuris priėmė sprendimÄ dėl kompensacijos ir draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo sužalotam pareigÅ«nui ir faktiÅ¡kai iÅ¡mokėjo pareigÅ«nui 6294,43 Eur. Bylos medžiagoje esantis Å iaulių apskrities VPK virÅ¡ininko 2015-05-27 įsakymo Nr. 40-TE- 611 „Dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo“ 2 punktas patvirtina faktinę aplinkybę, kad bÅ«tent Å iaulių apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymu, o ne vėliau priimta Policijos departamento 2015-06-22 iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl sprendimo priėmimo“ buvo priimtas sprendimas pareigÅ«nui V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-48-357/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00551-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8;3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) Å¡iaulių apygardos teismas  N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. vasario 26 d. Å iauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos StasiÅ«nienės ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovui J. R. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.  Teisėjų kolegija  n u s t a t ė :  I. Ginčo esmė  1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, bei teismo posėdžio metu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J.

R. 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, t.y. 1621,12 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 6294.43 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad prieÅ¡ tai nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo priteista 1621,12 Eur iÅ¡mokėtos nedarbingumo iÅ¡mokos, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakyta dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo nuo priteistos sumos, nors sprendime Å¡is klausimas ir buvo spręstas.

Atsižvelgiant į tai, prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1621,12 Eur) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Patikslintu ieÅ¡kiniu nurodė, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, susijusiÄ su subjektu, kuris priėmė sprendimÄ dėl kompensacijos ir draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo sužalotam pareigÅ«nui ir faktiÅ¡kai iÅ¡mokėjo pareigÅ«nui 6294,43 Eur. PaaiÅ¡kino, kad bÅ«tent Å iaulių apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymu, o ne vėliau priimta Policijos departamento prie LR VRM 2015-06-22 iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl sprendimo priėmimo“ buvo priimtas sprendimas pareigÅ«nui V.

G. iÅ¡mokėti 6006.42 Eur kompensacijÄ ir Å iaulių apskrities VPK pervedė sužalotam pareigÅ«nui pinigines sumas. Policijos departamentas tik kaip biudžeto asignavimų valdytojas ir centrinė vidaus reikalų įstaiga skiria lėšas piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti (padidina programos sÄ matÄ ). Å iaulių apskrities VPK kaip atskiras juridinis asmuo, yra savarankiÅ¡kas biudžetinės įstaigos savininkas Biudžetinių Ä®staigų įstatymo prasme ir reikalavimo teisę dėl kompensacijos ir draudimo iÅ¡ieÅ¡kojimo grindžia Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 10 p., Civilinio kodekso 6.293 str. 3 d., Vidaus tarnybos statuto 50 str. 11 d., Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530, 26 p., Kompensacijų, mokėtinų pareigÅ«no ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, iÅ¡mokėjimo ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens policijos įstaigos, kuri iÅ¡mokėjo kompensacijÄ , naudai tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-07-05 įsakymu Nr. 5-V-548 (toliau - ApraÅ¡as) 6 punktu, numatančiu, kad policijos įstaiga, iÅ¡mokėjusi kompensacijÄ , iÅ¡ieÅ¡ko Å¡ias pinigines lėšas iÅ¡ žalÄ padariusio asmens regreso tvarka savo naudai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs policijos pareigÅ«nui piniginę kompensacijÄ , įgijo teisę reikalauti, jog atsakovas, kuris yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias pastarajam sužalojus policijos pareigÅ«nÄ , atlygintų ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Å iaulių apskrities VPK, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , specialiųjų įstatymų pagrindu iÅ¡mokėdamas pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo ir draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, t. y, atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

Su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog atitinkamas tiek kompensacijos, tiek draudimo iÅ¡mokos dydis, t. y. 6294.43 Eur (6006,42 Eur kompensacija + 288,01 Eur draudimo iÅ¡moka), yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio atsakovo J. R. veiksmais. PaaiÅ¡kino, kad jau nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatyta, kad V. G. patyrė žalos, nes jam reikėjo pirkti įtvarÄ , vaistų. Be to, jis yra kraÅ¡to apsaugos tarnybos karys savanoris, o patyręs sužalojimÄ negalėjo eiti tarnybos.

Taip pat nurodė, kad V. G. dėl traumos patyrė nuostolių, nes negavo atlyginimo, galimo uždarbio už virÅ¡valandžius. Todėl praÅ¡o priteisti V. G. iÅ¡mokėtÄ piniginę kompensacijÄ ir draudimo iÅ¡mokÄ ir nuo tos sumos 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų.

2. Atsakovas J. R. su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atlikti iÅ¡samiÄ ekspertizę dėl V. G., nurodė, kad jis sužalotas nebuvo, jis jau buvo susižalojęs prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį. J. R. kvietė į policijÄ telefonu, jam grasino, nes jis yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir pridavęs policijai daug ,,bravorų“. Ir toliau jam kenkiama, siunčiami milteliai, grasinantys laiÅ¡kai, pasėliai ir toliau iÅ¡važinėjami. L. E. K. sudegino jam bokÅ¡telius. Policija nesiima jokių veiksmų.

Jis turi liudininkų, kad jam vežant grÅ«dus ant žemės yra primėtoma dėžės vinių. Atliekant jo apklausÄ pareigÅ«nas V. G. buvo neramus, apklausos metu Å¡okinėjo ant nugaros. AiÅ¡kina, kad policijos pareigÅ«nai davė melagingus parodymus, suklastojo dokumentus. Jis nesutinka, kad turi sumokėti žalÄ , mano, kad dokumentuose yra klastočių. Nori, kad V. G. grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtus pinigus ir jam dar sumokėtų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis turi daug skolų, yra prisiėmęs finansinių įsipareigojimų. pateikiant patikslintÄ ieÅ¡kinį Å iaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas neturi ieÅ¡kinio reikalavimo teisės, tÄ teisę turi Policijos Departamentas, nes jis ir iÅ¡mokėjo pinigus, dabartinis ieÅ¡kovas tik pervedė pinigus.

Å iaulių AVPK pateikdamas ieÅ¡kinį iÅ¡sakė savo argumentus dėl reikalavimo teisės, o Policijos Departamentas tik sutiko su ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais. Å iaulių apygardos teismas yra pasisakęs dėl ieÅ¡kovo tinkamumo. PaaiÅ¡kino, kad Å iaulių AVPK jei bÅ«tų mokėję kompensacijÄ , tai ir dokumentuose turėjo bÅ«ti nurodyta, kad mokama kompensacija. Å iuo atveju nurodyta, kad mokamas darbo užmokestis.

3. Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepimu nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka. Å iaulių apskrities VPK turi teisę reikalauti priteisti regreso tvarka iÅ¡mokėtas kompensacijÄ ir draudimo iÅ¡mokÄ , nes bylos raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, jog Å iaulių apygardos teismo 2018-02-27 nutartyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismo iÅ¡vados padarytos remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla.

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, susijusiÄ su subjektu, kuris priėmė sprendimÄ dėl kompensacijos ir draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo sužalotam pareigÅ«nui ir faktiÅ¡kai iÅ¡mokėjo pareigÅ«nui 6294,43 Eur. Bylos medžiagoje esantis Å iaulių apskrities VPK virÅ¡ininko 2015-05-27 įsakymo Nr. 40-TE- 611 „Dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo“ 2 punktas patvirtina faktinę aplinkybę, kad bÅ«tent Å iaulių apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymu, o ne vėliau priimta Policijos departamento 2015-06-22 iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl sprendimo priėmimo“ buvo priimtas sprendimas pareigÅ«nui V.

G. iÅ¡mokėti 6006,42 Eur kompensacijÄ . Å iaulių AVPK, kaip atskiras juridinis asmuo, yra savarankiÅ¡kas biudžetinės įstaigos savininkas Biudžetinių įstaigų įstatymo prasme ir reikalavimo teisę dėl kompensacijos ir draudimo iÅ¡ieÅ¡kojimo grindžia Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 10 p., Civilinio kodekso 6.290 str. 3 d., Vidaus tarnybos statuto 50 str. 11 d., Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530, 26 p., Kompensacijų, mokėtinų pareigÅ«no ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, iÅ¡mokėjimo ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens policijos įstaigos, kuri iÅ¡mokėjo kompensacijÄ , naudai tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-07-05 įsakymu Nr. 5-V-548 (toliau - ApraÅ¡as) 6 punktu, numatančiu, kad policijos įstaiga, iÅ¡mokėjusi kompensacijÄ , iÅ¡ieÅ¡ko Å¡ias pinigines lėšas iÅ¡ žalÄ padariusio asmens regreso tvarka savo naudai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Bylos medžiagoje esantys dokumentai patvirtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas Å iaulių AVPK pervedė sužalotam pareigÅ«nui pinigines sumas, Policijos departamentas, tik kaip biudžeto asignavimų valdytojas ir centrinė vidaus reikalų įstaiga, skiria lėšas piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti (padidina programos sÄ matÄ ). Sutiko su ieÅ¡kovo motyvais dėl jo patirtos žalos pobÅ«džio, kadangi sužalojus asmens sveikatÄ , asmeniui padaroma ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, kadangi sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė.

Nagrinėjamu atveju, policijos pareigÅ«nui dėl jam padaryto sužalojimo byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, pagal sužalojimų pobÅ«dį, patirtÄ fizinį bei dvasinį skausmÄ , nepatogumus ir kt., kas turi bÅ«ti vertinama pinigais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteistos sumos – 1621,12 Eur – nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 6294,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos – 6294,43 Eur – nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

5. Teismas nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteista 1621,42 Eur turtinės žalos atlyginimo Šiaulių apskrities VPK naudai. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi ši sprendimo dalis nepanaikinta. Todėl atsižvelgiant į tai, kad 1621,42 Eur turtinės žalos atlyginimas Šiaulių apskrities VPK naudai jau priteistas, šiuo klausimu teismas nepasisako. Iš 2017-05-12 pateikto ieškinio matyti, kad ieškiniu prašyta priteisti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tačiau sprendime šis klausimas nebuvo išspręstas. CK 6.37 ir 6.210 straipsniai nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteistos sumos – 1621,12 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pasiÅ«lyta keisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK į Policijos departamentÄ prie LR VRM, tačiau Å¡alys nebuvo pakeistos. Nustatyta, kad Å iaulių AVPK, praÅ¡ydamas regreso tvarka priteisti žalÄ dėl iÅ¡mokėtų kompensacijos ir draudimo iÅ¡mokos, vadovavosi Kompensacijų, mokėtinų pareigÅ«no ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, iÅ¡mokėjimo ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens policijos įstaigos, kuri iÅ¡mokėjo kompensacijÄ , naudai tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-07-05 įsakymu Nr. 5-V-548 (toliau - ApraÅ¡as), kur 6 punkte, nurodyta, jog policijos įstaiga, iÅ¡mokėjusi kompensacijÄ , iÅ¡ieÅ¡ko Å¡ias pinigines lėšas iÅ¡ žalÄ padariusio asmens regreso tvarka savo naudai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, nors nusikalstami veiksmai padaryti 2015-02-17, o įsakymas priimtas 2016-07-05, tačiau Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro priimtame minimo įsakymo 2 punkte numatyta, kad kompensacijų, iÅ¡mokėtų iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo dienos, iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros atliekamos pagal Å¡iuo įsakymu patvirtintÄ tvarkos apraÅ¡Ä . Å iuo atveju, kompensacija iÅ¡mokėta 2015-07-08, tačiau Å iaulių AVPK laikydamasis aukščiau iÅ¡dėstytų nuostatų kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡mokėtos kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo regreso tvarka.

Be to ir Policijos departamento 2016-06-22 iÅ¡vadoje dėl sprendimo priėmimo Nr. (duomenys neskelbtini)2 punkte nurodyta, kad pavedama Å iaulių apskrities VPK Policijos departamento prie VRM naudai, regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įvykio, kurio metu buvo sužalotas policijos pareigÅ«nas kaltininko iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡mokėtas sumas. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apskrities VPK yra tinkamas ieÅ¡kovas dėl V. G. iÅ¡mokėtos piniginės kompensacijos ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo regreso tvarka.

7. Teismas nurodė, kad Å iaulių apskrities VPK, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ specialiųjų įstatymų pagrindu iÅ¡mokėdamas pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiÅ¡kė jam reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog policijos pareigūnui V. G. išmokėta jo septynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais bei draudimo išmoka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1V-125 (2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-206 redakcija) 4.7 punkte numatyta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 66 iki 74 dienų, išmokama 7 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. nedarbingas buvo 66 dienas, t.y. nuo 2015-02-18 iki 2015-04-22. Vytautui G. P. departamento 2016-06-22 išvadoje dėl sprendimo priėmimo Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta skirti lėšų kompensacijai išmokėti 6006,42 Eur sumoje, o Šiaulių AVPK viršininkas 2015-07-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)nusprendė V.

G. iÅ¡mokėti 6006,42 Eur kompensacijÄ , Å¡i 6006,42 Eur suma pervesta V. G..

9. Teismas nurodė, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareigÅ«nas realiai patyrė žalÄ , kai nuo 2015-02-18 iki 2015-04-22 buvo nedarbingas. Vertinant padarytos žalos dydį svarbiomis laikytinos Å¡ios bylos aplinkybės – pareigÅ«no sužalojimo laipsnis (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpis (66 dienos), turėjęs įtakos negautoms pajamoms. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. G. nedarbingumo laikotarpiu negalėjo atlikti nei savo tiesioginių pareigų kaip policijos pareigÅ«nas, nei kario savanorio pareigų, kur jis taip pat gauna atlyginimÄ .

IÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad V. G. kaip kario savanorio vienos dienos tarnybinis atlyginimas 30,22 Eur, bei už tas dienas kai karys savanoris dalyvavo pratybose ir mokymuose ar vykdė tarnybos užduotis mokama 5,4 Eur vienos paros maitinimosi iÅ¡laidų piniginė kompensacija. Pridėta kovinio rengimo 2015 m. vasario – balandžio mėnesių tvarkaraščiai (baudž. byla Nr. 1-150-446/2015, 1 t., b. l. 122-123). Å iuo požiÅ«riu V. G. patyrė finansinių nuostolių. IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2015-05-14 LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija, remiantis 2015-04-23 Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, pateikė pažymÄ , kurioje nurodoma, kad tarp 2015-02-17 fizinio veiksnio ir pareigÅ«no V.

G. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryÅ¡ys, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Likę pakitimai: deÅ¡inės rankos IV pirÅ¡to dalinė kontraktÅ«ra. Vadovaujantis VSDFV Å iaulių skyriaus 2015-04-21 praneÅ¡imu V. G. taip pat buvo iÅ¡mokėta 279,62 Eur dydžio draudimo suma. Å iaulių apskrities VPK į VSDFV sÄ skaitÄ pervedė 8,39 Eur , t.y. 3 procentus iÅ¡mokėtinos draudimo sumos. Å i suma taip pat priteistina iÅ¡ atsakovo.

10. Teismas nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti sumų visiÅ¡kai neginčijo. Jo manymu, jis jokio sužalojimo V. G. nepadarė ir nieko mokėti neturi. Be to argumentavo, jog jo materialinė padėtis sunki, jis turi daug įsiskolinimų ir finansinių įsipareigojimų. Atsakovas į bylÄ pateikė jo finansinius įsipareigojimus patvirtinančius dokumentus (kredito sutartį, sÄ skaitas – faktÅ«ras, kur matyti patirtos iÅ¡laidos, mokėjimo nurodymus dėl kreditų) tačiau nepateikta įrodymų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie atsakovo turtinę padėtį: nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡ai, pažymos apie gaunamas pajamas, metinės pajamų deklaracijos, turimÄ technikÄ ir pan.

Dėl to teismas neturi galimybės spręsti apie atsakovo turinę padėti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovas J. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Å iaulių apskrities VPK ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis: 11.1. Å iaulių apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas yra netinkama Å¡alis reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir nurodė pirmosios instancijos teismui spręsti klausimÄ dėl metinių palÅ«kanų priteisimo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir sprendimu ieškinį patenkino visiškai, kas prieštarauja aukštesnės instancijos teismo priimtai nutarčiai. 11.2. Žala, kurios regreso tvarka ieškovas prašo sau, yra ne ieškovo lėšos, bet Policijos departamento prie LR VRM. Tačiau ieškovas pirmosios instancijos teismo pasiūlymus atmetė, nurodydamas, jog jo pozicija kita – ieškovas turi teisę reikšti žalos atlyginimo ieškinį, kaip savarankiškas juridinis asmuo. 11.3.

IeÅ¡kovas tik žodžiu teisme patvirtino, kad 5005,42 Eur yra kompensacija, nors finansiniuose dokumentuose nurodoma, kad tai darbo užmokestis. IeÅ¡kovui negali bÅ«ti taikomi palankesni reikalavimai, įrodinėjant ieÅ¡kinį, nei atsakovui. Byloje nėra įrodymų, jog iÅ¡mokėta 6006,42 Eur yra kompensacija. 11.4. IeÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir dėl to, kad atsakovas nesužalojo pareigÅ«no V. G.. Tai patvirtina pridedama VšĮ Raseinių PSPC pažyma apie deÅ¡inės plaÅ¡takos traumÄ ir jos pasekmes. 11.5.

Atsakovo turtinė padėtis labai sunki: atsakovas turi įsiskolinimÄ UAB Agrokoncernui – 44138,37 Eur; Luminor banke turi kreditÄ â€“ 25000 Eur; turi sutartinę hipotekÄ . Pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė Å¡iuos įrodymus, bet teismas to neanalizavo ir nurodė, jog tokios pažymos atsakovo sunkios turtinės padėties neįrodo. 11.6. Atsakovas ginčijo iÅ¡mokėtÄ 5006,42 Eur sumÄ , nes ji nėra kompensacija, tačiau teismas sprendime nurodė, kad atsakovas neginčijo žalos.

12. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Å iaulių apskrities VPK praÅ¡o palikti nepakeistÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Nagrinėjamu atveju pirmojoje stadijoje buvo neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė, susijusi su subjektu, kuris priėmė sprendimÄ dėl kompensacijos ir draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo sužalotam pareigÅ«nui ir taktiÅ¡kai iÅ¡mokėjo pareigÅ«nui Å¡ias iÅ¡mokas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, V. G. kompensacija buvo iÅ¡mokėta remiantis Å iaulių aps. VPK virÅ¡ininko 2015-05-2/ priimtu įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)(pakeitimas 2015-07-09 Nr. (duomenys neskelbtini)dėl kompensacijos dydžio), o ne Policijos departamento prie LR VRM. Pagal LR biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnį Policijos departamentas prie LR VRM yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kuris tvirtina jai pavaldžių įstaigų programų sÄ matas, o programas vykdo Policijos departamentui prie LR VRM pavaldžios įstaigos, kurių vadovai yra atsakingi, jog teisėtai bÅ«tų naudojamos ir skirstomos asignavimų lėšos.

Å iaulių aps. VPK, kaip atskiras juridinis asmuo, yra savarankiÅ¡kas biudžetinės įstaigos savininkas, kuris iÅ¡mokėjo sužalotam pareigÅ«nui pinigines sumas, todėl jis turi ir reikalavimo teisę dėl kompensacijos bei draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo. Be to, Vidaus tarnybos statuto 50 str. 1 1 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-07-05 įsakymu Nr. 5-V-548 patvirtinto apraÅ¡o „Dėl kompensacijų, mokėtinų pareigÅ«no ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, iÅ¡mokėjimo ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens policijos įstaigos, kuri iÅ¡mokėjo kompensacijÄ , naudai tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 6 p. yra įtvirtinta nuostata, kad pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iÅ¡ žalÄ padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri iÅ¡mokėjo pareigÅ«nui kompensacijÄ , naudai.

Teismų praktikoje teismai taip pat pripažįsta apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, iÅ¡mokėjusių kompensacijas ir draudimo iÅ¡mokas, atgręžtinius reikalavimus į žalÄ padariusius asmenis. 12.2. Atsakovo neigimas, kad iÅ¡mokėti 6006,42 Eur yra kompensacija, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Ä® bylÄ yra pateikti dokumentai apie kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ V. G., be to, pats pareigÅ«nas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam buvo iÅ¡mokėta piniginė kompensacija už sužalojimÄ tarnyboje ir niekada negavo 6006,42 Eur dydžio darbo užmokesčio. 12.3.

Byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Sužalojus asmenį jam padaroma turtinė ir neturtinė žala. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis J. R. atžvilgiu, yra pateikti pareigÅ«no V. G. kvitai už vaistų, įtvaro įsigijimÄ po sužalojimo, taip pat pateikti duomenys apie tarnybÄ Lietuvos kariuomenės kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgose, dėl ko jis prarado dalį pajamų. PareigÅ«nas dėl sužalojimo patyrė fizinį, dvasinį skausmÄ , nepatogumus, liko sveikatos pakitimų.

V. G. teismo posėdžio metu patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 4500 Eur. Be to, Kelmės rajono apylinkės teismas nuosprendyje irgi pripažino, kad V. G. neteisėtais J. R. veiksmais jam padarė turtinę ir neturtinę žalÄ tokio dydžio kaip gautos kompensacijos suma.

13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apelianto kaltė dėl policijos pareigÅ«no sužalojimo konstatuota 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu. PareigÅ«nui iÅ¡mokėtos piniginės lėšos yra kompensacija, kuri apskaičiuota ir įvardinta atitinkamų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio suma. Policijos departamento manymu, visus Å¡iuos apelianto keliamus klausimus iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas bei priėmė pagrįstÄ bylos faktinėmis aplinkybėmis sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas  k o n s t a t u o j a :  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovo J. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

16. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė 2017 metų individualios veiklos pajamų deklaracijas. Pažymėtina, kad apeliantas teikdamas apeliacinės instancijos teismui minėtus įrodymus, nenurodo jokių motyvų, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako priimti.

17. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad atsakovas J. R. 2015-11-27 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, dėl to, kad 2015-02-17, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) PK, 306 tarnybiniame kabinete, tyrėjui V. G. atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir pildant sulaikymo protokolÄ , spyrė į deÅ¡inės kojos blauzdÄ ir, sugriebęs už deÅ¡inės rankos ketvirto pirÅ¡to, jį suko, dėl ko pareigÅ«nui buvo padaryti odos nubrozdinimai deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inės rankos pirmame pirÅ¡te ir deÅ¡inės rankos ketvirto pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡tikaulio lūžimas, t. y. nesunkiai sutrikdyta pareigÅ«no V.

G. sveikata. Å iaulių apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi atsakovo apeliacinis skundas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio atmestas. V. G. dėl padaryto sveikatos sužalojimo buvo nedarbingas 66 dienas. 2015-05-14 LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija, remiantis 2015-04-23 Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, pateikė pažymÄ , kurioje nurodoma, kad tarp 2015-02-17 fizinio veiksnio ir pareigÅ«no V. G. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryÅ¡ys, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo.

Likę pakitimai: dešinės rankos IV piršto dalinė kontraktūra.

18. Å iaulių AVPK virÅ¡ininkas 2015-05-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė iÅ¡mokėti V. G. kompensacijÄ . Policijos departamentas 2015-06-22 iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)pritarė kompensacijos V. G. iÅ¡mokėjimui ir nutarė iÅ¡mokėti 6006,42 Eur kompensacijÄ . 2015-07-08 mokėjimo nurodymu V. G. buvo pervesti pinigai.

19. VSDFV Å iaulių skyrius 2015-04-21 praneÅ¡imu nurodė, kad vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygomis, dėl 2015 m. vasario 17 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis apdraustajam V. G. apskaičiuota 279,62 Eur dydžio draudimo suma. Valstybės institucija, kurioje dirba V. G. į VSDFV sÄ skaitÄ turi pervesti 8,39 Eur , t.y. 3 procentus iÅ¡mokėtinos draudimo sumos. V. G. iÅ¡mokėta 279,62 Eur draudimo iÅ¡moka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl socialinės iÅ¡mokos pervesta 3 procentai iÅ¡mokėtos sumos, t.y. 8,39 Eur.

20. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteista 1621,42 Eur turtinės žalos atlyginimo Šiaulių apskrities VPK naudai. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-110-372/2018 ši sprendimo dalis nepanaikinta.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas neturi teisės teikti Å¡io ieÅ¡kininio reikalavimo, nes yra netinkama Å¡alis Å¡iam reikalavimui reikÅ¡ti. Žala, kurios regreso tvarka ieÅ¡kovas praÅ¡o sau, yra ne ieÅ¡kovo lėšos, bet Policijos departamento prie LR VRM. Be to, Å iaulių apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas yra netinkama Å¡alis reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus.

22. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis gali daryti tam tikras iÅ¡vadas dėl ginčo santykių, tačiau Å¡ios apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylÄ iÅ¡ naujo, neturi privalomojo pobÅ«džio, teismas, iÅ¡ naujo tirdamas byloje surinktus įrodymus, gali nustatyti kitas bylos aplinkybes ir turi pagrindo spręsti prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

23. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad byloje neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė, susijusi su subjektu, kuris priėmė sprendimÄ dėl kompensacijos ir draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo sužalotam pareigÅ«nui ir faktiÅ¡kai iÅ¡mokėjo pareigÅ«nui Å¡ias iÅ¡mokas. V. G. kompensacija buvo iÅ¡mokėta remiantis Å iaulių aps. VPK virÅ¡ininko 2015-05-2/ priimtu įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)(pakeitimas 2015-07-09 Nr. (duomenys neskelbtini)dėl kompensacijos dydžio), o ne Policijos departamento prie LR VRM.

Pagal LR biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnį Policijos departamentas prie LR VRM yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kuris tvirtina jai pavaldžių įstaigų programų sÄ matas, o programas vykdo Policijos departamentui prie LR VRM pavaldžios įstaigos, kurių vadovai yra atsakingi, jog teisėtai bÅ«tų naudojamos ir skirstomos asignavimų lėšos. Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM ieÅ¡kovo nurodytoms aplinkybėms pritarė. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui pasiÅ«lius keisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK į Policijos departamentÄ prie LR VRM, pastarasis to nepageidavo.

Esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos iš naujo tirdamas byloje surinktus įrodymus padarė skirtingas išvadas nei Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-110-372/2018. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neprieštarauja aukščiau nurodytai kasacinio teismo praktikai.

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigÅ«nų tarnybos pobÅ«džio nulemtÄ potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigÅ«nų sveikatos bÅ«klė yra bÅ«tina sÄ lyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotinÄ svarbÄ visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigÅ«nams suteikti papildomÄ (palyginti su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugÄ .

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų tikslus ir paskirtį, darytina iÅ¡vada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai. Tokios pozicijos kasacinis teismas nuosekliai laikėsi ir pirmiau nagrinėtose bylose, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

25. Taigi nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkcijÄ , nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

26. Apeliantas apeliacinį skundÄ argumentuoja tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog yra iÅ¡mokėta 6006,42 Eur kompensacija. Apelianto manymu, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir dėl to, kad atsakovas nesužalojo pareigÅ«no V. G.. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

27. Pažymėtina, kad apeliantas Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

28. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, atlygintos pareigÅ«nui žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį, asmeniui visiÅ¡kai atlyginama tik padaryta žala (visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum). Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiÅ¡kė jam reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

29. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui.

CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytÄ Å¾alÄ reiÅ¡kia atsakingo už jÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostoliai – piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka, apimanti turėtas iÅ¡laidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Asmens dėl sveikatos sužalojimo patirta žala nustatoma pagal netekto darbingumo laipsnį, vertinant asmens pajamų praradimÄ , sveikatos atstatymo ir palaikymo iÅ¡laidas, taip pat su prarasto darbingumo dalimi susijusius asmens patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, 23 punktas).

30. Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Kaip jau minėta, nuostolius CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 (2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-206 redakcija) 4.7 punkte numatyta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 66 iki 74 dienų, išmokama 7 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

32. Byloje neginčijamai nustatyta, jog V. G. nedarbingas buvo 66 dienas, t.y. nuo 2015-02-18 iki 2015-04-22. V. G. P. departamento 2016-06-22 iÅ¡vadoje dėl sprendimo priėmimo Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta skirti lėšų kompensacijai iÅ¡mokėti 6006,42 Eur, o Å iaulių AVPK virÅ¡ininkas 2015-07-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)nusprendė V. G. iÅ¡mokėti 6006,42 Eur kompensacijÄ , Å¡i 6006,42 Eur suma pervesta V. G.. IÅ¡ viso V. G. iÅ¡mokėta jo septynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis vieÅ¡osios teisės aktų reikalavimais bei draudimo iÅ¡moka. Vadovaujantis VSDFV Å iaulių skyriaus 2015-04-21 praneÅ¡imu, V. G. taip pat buvo iÅ¡mokėta 279,62 Eur dydžio draudimo suma. Å iaulių apskrities VPK į VSDFV sÄ skaitÄ pervedė 8,39 Eur , t.y. 3 procentus iÅ¡mokėtinos draudimo sumos.

33. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant padarytos žalos dydį svarbiomis laikytinos Å¡ios bylos aplinkybės – pareigÅ«no sužalojimo laipsnis (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpis (66 dienos), turėjęs įtakos negautoms pajamoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad V. G. nedarbingumo laikotarpiu negalėjo atlikti nei savo tiesioginių pareigų kaip policijos pareigÅ«nas, nei kario savanorio pareigų, kur jis taip pat gauna atlyginimÄ , tarp 2015-02-17 fizinio veiksnio pareigÅ«no V. G. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryÅ¡ys, V. G. likę pakitimai: deÅ¡inės rankos IV pirÅ¡to dalinė kontraktÅ«ra, pagrįstai sprendė, kad V. G. patyrė finansinių nuostolių.

34. Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytiems argumentams, kad į bylÄ yra pateikti dokumentai apie kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ V. G., be to, pats pareigÅ«nas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam buvo iÅ¡mokėta piniginė kompensacija už sužalojimÄ tarnyboje ir niekada negavo 6006,42 Eur dydžio darbo užmokesčio. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis J. R. atžvilgiu, yra pateikti pareigÅ«no V. G. kvitai už vaistų, įtvaro įsigijimÄ po sužalojimo, taip pat pateikti duomenys apie tarnybÄ Lietuvos kariuomenės kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgose, dėl ko jis prarado dalį pajamų. PareigÅ«nas dėl sužalojimo patyrė fizinį, dvasinį skausmÄ , nepatogumus, liko sveikatos pakitimų. V. G. teismo posėdžio metu patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 4500 Eur.

35. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo į bylÄ pateikti jo finansinius įsipareigojimus patvirtinantys dokumentai (kredito sutartis, sÄ skaitos – faktÅ«ros, iÅ¡ kurių matyti patirtos iÅ¡laidos, mokėjimo nurodymai dėl kreditų) nėra pakankami įrodymai spręsti apie atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį.

36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

37. IÅ¡dėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Å iaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.  Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Irena StasiÅ«nienė Egidijus Mockevičius Â