2016-04-20 Nr. AB-8765-3-61-3-02668-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-44-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02668-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4189-261/2015 pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–15) prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2015 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 1P-480 (toliau – ir Įsakymas), grąžinant pareiškėją į Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės pareigas; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš Muitinės departamento vidutinį darbo užmokestį už neteisėtą atleidimą iš darbo už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki grąžinimo į tarnybą; 3) priteisti pareiškėjos naudai iš Muitinės departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 7 d. sprendimu (II t., b. l. 145–152) pareiškėjos N. P. skundą tenkino: panaikino Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 1P-480, priteisė pareiškėjai iš Muitinės departamento 5 998,74 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. spalio 7 d. ir po 49,17 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2015 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo dėl grąžinimo į tarnybą visiško įvykdymo bei 980 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Muitinės departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 157–162), kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo atlikto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 35 straipsnio taikymo ir aiškinimo šio ginčo santykiams. Minėtu teisiniu reguliavimu yra nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, todėl yra reikšminga nustatyti, ar šie terminai turi būti taikomi šio ginčo santykiams, kadangi pareiškėja yra atleista iš pareigų, remiantis Statuto 56 straipsnio 1 dalies 19 punktu, t. y. kai asmuo savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Atleidimas šios teisės normos pagrindu vertinamas kaip savarankiškas muitinės pareigūno atleidimas iš pareigų, kadangi pagal Statuto 37 straipsnį šis atleidimo pagrindas nėra tarnybinė nuobauda, dėl kurios asmuo atleidžiamas iš pareigų.

Statutas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės (toliau – ir Taisyklės) expresis verbis nenumato, jog atleidžiant pareigūną iš tarnybos, remiantis Statuto 56 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, privalu atlikti tarnybinį patikrinimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tokio patikrinimo būtinumą nustato atsakinga institucija.

Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas dėl pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, padaryto 2014 m. kovo 31 d., atliko tarnybinį patikrinimą ir jį užbaigė 2015 m. kovo 20 d. surašydamas Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-906. Muitinės Statutas ir Taisyklės nenustato termino, kuriam suėjus asmens atsakomybė už pareigūno vardo pažeminimą nebūtų galima. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje yra nustatęs, kad tokia situacija, kai netaikomi jokie atsakomybės terminai, nebūtų suderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, todėl senaties termino neįtvirtinimas įstatyme negali savaime nulemti to, jog asmeniui nėra taikomi jokie atsakomybės taikymo ribojimai laike ir tokiu atveju tarnybos statute nėra įtvirtinti naikinamieji atleidimo dėl pareigūno vardo pažeminimo terminai (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015).

Šiam ginčui taikytinas Statuto 35 straipsnio 2 dalyje numatytas nuobaudos skyrimo vienerių metų senaties terminas, kuriuo nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Pareiškėjai inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas 2014 m. kovo 31 d., o ji iš pareigų atleista 2015 m. balandžio 14 d., t. y. pasibaigus nuobaudos skyrimo naikinamajam vienerių metų terminui, ir tai yra pagrindas pripažinti Muitinės departamento Įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti. Aplinkybės, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, nėra reikšmingos, kadangi minėtas terminas yra naikinamasis.

II. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. kovo 10 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4189-261/2015, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, taip pat panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4189-261/2015 ir priimti naują nutartį – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8892-643/2015 panaikinti, o N. P. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad spręsdamas dėl senaties terminų taikymo muitinės pareigūnės 2014 m. kovo 31 d. veikai jis rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2821/2012, kurioje išaiškintas senaties taikymo klausimas, konstatavus pareigūno vardo diskreditavimą, jeigu teisės aktai nenustato atskirų terminų pasekmėms už pareigūno vardo diskreditavimą kilti: „nuostata dėl 3 metų naikinamojo senaties termino tarnybinei nuobaudai skirti mutatis mutandis taikytina ir pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą atvejui“. Statutas nenustato senaties termino pareigūno vardo diskreditavimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 7 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartyje, nepateikdami jokių motyvų, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2821/2012 suformuotos teismų praktikos ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, kuri buvo priimta netgi vėliau negu atsakovas priėmė sprendimą pareiškėjos atžvilgiu. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartyje teismas išaiškino pareigūno vardo diskreditavimo fakto nustatymo procedūrą. Kartu teismas pažymėjo bendrą nuostatą, kad įvertinus pareigūno vardo pažeminimo instituto sampratą ir tokios teisei priešingos veikos pobūdį, tikslinga būtų taikyti senaties terminą, numatytą tarnybinių nuobaudų skyrimui, ir spręsdamas individualų ginčą nutartyje nagrinėjamu atveju pareigūno vardo diskreditavimui pritaikė 1 metų senaties terminą nuobaudai skirti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad remiantis teismų praktika svarbu laikytis taisyklės, jog bylų faktinės aplinkybės būtų tapačios arba labai panašios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 pasisakyta, kad, nesant atskiro reguliavimo senaties terminui taikyti dėl pareigūno vardo diskreditavimo kilusioms pasekmėms, mutatis mutandis taikytinos nuostatos dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminų. Tačiau vien tai, kad spręsdamas individualų ginčą, kurio faktinės aplinkybės nėra tapačios su atsakovo ir pareiškėjos situacija, teismas mutatis mutandis pritaikė 1 metų senaties terminą tarnybinei nuobaudai skirti pareigūno vardo diskreditavimui, nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje taip pat turėjo būti taikomas 1 metų senaties terminas. Tiek Valstybės tarnybos įstatymas, tiek Statutas nustato kelis senaties terminus tarnybinei nuobaudai skirti (Statuto 35 str. 2 d.). Tiek Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 3 metų senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti taikomas, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, aiškindamas 3 metų senaties termino taikymą tarnybinei nuobaudai skirti, kai atliekamas kompetentingos institucijos patikrinimas, išaiškindamas ir kompetentingos institucijos patikrinimo reikšmę (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012).

Atsakovo teismui pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, kad vykdant tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu procedūra buvo stabdoma, vadovaujantis Statuto 35 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių 11 punktu, dėl to, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 aprašytos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios bylai, kurioje sprendžiamas ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo, kadangi nutartyje aprašomu atveju pareigūno atžvilgiu nebuvo atliekamas joks kompetentingos institucijos tikrinimas ir tarnybinis patikrinimas nebuvo stabdomas dėl šio tikrinimo atlikimo. Būtent todėl teismas mutatis mutandis taikė naikinamąjį 1 metų senaties terminą pasekmėms dėl pareigūno vardo diskreditavimo kilti.

Atsakovo teigimu, ginčui pritaikius vien Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 buvo nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos ir pasiremta byla, kurioje faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 niekaip nepaneigia kitos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pareigūno vardo diskreditavimo atveju, įskaitant ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012, o tik ją papildo, aiškindama kompetentingos institucijos tikrinimo atlikimo sampratą ir įtaką senaties terminų taikymui.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės standartai. Šią statutinių santykių specifiką yra pabrėžęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime. Dėl nenuoseklaus teismų praktikos taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikto išaiškinimo susidarė paradoksali situacija, kai muitinės pareigūno vardo diskreditavimui, kuris savo esme yra žymiai šiurkštesnis nusižengimas negu tarnybinis nusižengimas, turi būti taikomi žymiai trumpesni senaties terminai atsakomybei kilti, jeigu tiriant muitinės pareigūno vardo diskreditavimą būtų stabdoma procedūra dėl to, kad tikrinamo pareigūno atžvilgiu buvo atliekamas kompetentingos institucijos tikrinimas. Mano, kad buvo nukrypta nuo vienodos teismų praktikos, paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012 ir 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2821/2012 pateikti išaiškinimai, dėl ko nepagrįstai buvo netaikyta atsakomybė muitinės pareigūnei, diskreditavusiai muitinės pareigūno vardą, ir ši pareigūnė buvo grąžinta į pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-4189-261/2015, kurioje siekiama atnaujinti procesą, buvo užbaigta 2016 m. sausio 5 d. galutine ir neskundžiama nutartimi. Atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2016 m. kovo 10 d., t. y. nepraleidus įstatyme įtvirtinto prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino.

Atsakovas teigia, kad procesas minėtoje administracinėje byloje Nr. A-4189-261/2015 turėtų būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, t. y. kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-146/2014). Šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Teisės normų aiškinimu pateiktu vienoje administracinėje byloje privalu vadovautis kitoje administracinėje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma identiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau vienodai būtina spręsti tik tas bylas, kurių faktinės aplinkybės sutampa (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-52/2009). Atsižvelgus į šią principinę poziciją, atnaujinti procesą nurodytu pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog, jo manymu, nagrinėjant bylą buvo nukrypta nuo vienodos teismų praktikos, paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012 ir 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2821/2012 pateikti išaiškinimai.

Gavęs prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmiausia vertina, ar paminėtos bylos su ta, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, yra analogiškos, t. y. jų ratio decidendi sutampa (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-149/2011).

Iš bylos duomenų matyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-4189-261/2015 sprendė muitinės pareigūnės atleidimo iš pareigų, remiantis Statuto 56 straipsnio 1 dalies 19 punktu, t. y. kai asmuo savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą, klausimą ir nustatė, kad šiam ginčui taikytinas Statuto 35 straipsnio 2 dalyje numatytas nuobaudos skyrimo vienerių metų senaties terminas, kuriuo nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Pareiškėjai inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas 2014 m. kovo 31 d., o ji iš pareigų atleista 2015 m. balandžio 14 d., t. y. pasibaigus nuobaudos skyrimo naikinamajam vienerių metų terminui, ir tai buvo pagrindas pripažinti Muitinės departamento Įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2821/2012 sprendė ginčą dėl vidaus reikalų sistemos įstaigos vadovo įsakymo, kuriuo pakeistas pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindas, teisėtumo ir pagrįstumo bei vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 314 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto ir Tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių nuobaudą skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, taip pat, be kita ko, pažymėjo, jog Tvarkoje įtvirtintas bendras naikinamasis 3 metų terminas, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo dienos, tarnybinės nuobaudos skirti negalima. Šios nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir pareigūno atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą atveju.

Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, administracinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir atsakovo nurodomos bylos ratio decidendi nesutampa, t. y. bylų faktinės aplinkybės skiriasi, jose buvo sprendžiami skirtingi klausimai – šioje byloje buvo spręstas muitinės pareigūnės atleidimo iš pareigų, remiantis Statuto 56 straipsnio 1 dalies 19 punktu, klausimas, o administracinėje byloje Nr. A552-2821/2012 spręstas ginčas dėl vidaus reikalų sistemos įstaigos vadovo įsakymo, kuriuo pakeistas pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindas, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat bylose buvo taikomi skirtingi teisės aktai – šioje byloje buvo taikomas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnis, o administracinėje byloje Nr. A552-2821/2012 – Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto ir Tvarkos nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012 buvo spręstas valstybės tarnautojui skirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, šioje byloje teismas vadovavosi ir aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatas. Taigi administracinės bylos Nr. A552-2802/2012 ir šios administracinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ratio decidendi taip pat nesutampa. Vien tai, kad atsakovo pateiktose bylose buvo pasisakyta dėl senaties termino, įtvirtinto Tvarkoje, ir jo taikymo pareigūno atleidimui už pareigūno vardo diskreditavimą Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.7 punkto pagrindu, bei Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje numatyto termino tarnybinei nuobaudai skirti, nesudaro pagrindo jo nurodytų bylų vertinti kaip analogiškų administracinei bylai Nr. A-4189-261/2015.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo teigdamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-4189-261/2015 nukrypo nuo savo paties praktikos, nepateikė įrodymų šiam teiginiui pagrįsti, t. y. nenurodė nė vienos konkrečios anksčiau išnagrinėtos administracinės bylos, kurios faktinės aplinkybės sutampa ar yra labai panašios su aptariamos administracinės bylos aplinkybėmis ir kurioje jos kitaip vertintos bei buvo priimtas skirtingas procesinis sprendimas. Taigi pareiškėjui neįrodžius, jog nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-4189-261/2015 nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu neatnaujintinas.

Atsakovo manymu, buvo nepagrįstai vadovautasi vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, kas rodo, jog atsakovas iš esmės nesutinka su teismo sprendimo motyvais ir teismo atliktu aplinkybių vertinimu, tačiau tai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, kuria buvo vadovaujamasi nagrinėjant šį ginčą, buvo priimta vėliau negu atsakovas priėmė sprendimą pareiškėjos atžvilgiu, šiuo atveju nevertintina kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą. Pažymėtina, jog teismų praktika nėra statiška, ji gali plėtotis.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų – teisinio saugumo principas, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr., pvz., 2001 m. sausio 23 d. sprendimą byloje B. prieš Rumuniją, par. 61). Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Res judicata principas reiškia, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ginčas yra išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas. Ši teisė kyla iš teisinio tikrumo principo (žr., pvz., 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, par. 51–58).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo Muitinės departamento prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, procesą administracinėje byloje Nr. A-4189-261/2015 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4189-261/2015 pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Veslava Ruskan