be709ec0-9a08-41da-9cb5-7d0a5219e209 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-219-368/2022 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00109-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.2; 2.6.11.16(S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 2 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės ir Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. A. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2022 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. A. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „AV automobiliai“, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo ieÅ¡kovės pusėje – UAB „AM Transport“.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu bei pareiÅ¡kimu dėl reikalavimo padidinimo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 174,12 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-10, 95).

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir pareiÅ¡kime dėl reikalavimo padidinimo nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2020/09/16-VPC1, kurios pagrindu įsigijo transporto priemonę BMW X5 (toliau tekste - automobilis), kaip tinkamÄ eksploatacijai už 9 600,00 Eur, t. y. už didesnę negu vidutinę tokio automobilio rinkos kainÄ . Atsakovė automobilio trÅ«kumų nenurodė, t. y. garantavo, jog automobilis yra tinkamas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

Ä®sigytÄ automobilį ieÅ¡kovė iÅ¡ karto pradėjo eksploatuoti, tačiau 2020 m. rugsėjo 28 d. (vos po 12 dienų nuo jo įsigijimo) automobilis sugedo – variklis užgeso. 2020 m. rugsėjo 29 d. atlikus automobilio variklio diagnostikÄ , buvo nustatyta, jog „atidarius variklio tepalo dangtelį pučia kompresija“, ieÅ¡kovei taip pat buvo nurodyta, kad yra pradegęs variklio cilindras, o siekiant iÅ¡vengti didesnių automobilio sugadinimų rekomenduotina automobilio nenaudoti. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija, tačiau atsakovas pateikė AtsakymÄ , kad negali prisiimti atsakomybės už 12 metų senumo automobilio defektus. 2020 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „AM Transport“ dėl papildomos automobilio variklio diagnostikos atlikimo bei pasitelkdama autovežio pagalbÄ , pristatė automobilį UAB „AM Transport“, kur atlikus kompiuterinę diagnostikÄ . 2020 m. spalio 22 d.

IeÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ ir pateikė atsakovui alternatyvų pasiÅ«lymÄ : pirma, ieÅ¡kovė grÄ Å¾ina transporto priemonę atsakovui, o atsakovas sugrÄ Å¾ina ieÅ¡kovės sumokėtus pinigus arba, antra, atsakovas kompensuoja ieÅ¡kovės patirtas automobilio variklio remonto iÅ¡laidas. Kadangi atsakovas nesutiko nei su vienu ieÅ¡kovės pateiktu pasiÅ«lymu, 2020 m. lapkričio 11 d. ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į UAB „AM Transport“, kad bÅ«tų iÅ¡ardytas automobilio variklis ir nustatytas tikslus variklio gedimas.

UAB „AM Transport“ atlikusi automobilio variklio diagnostikÄ konstatavo, kad automobilio variklio trys stÅ«mokliai (Nr. 4, 5, 6) yra iÅ¡silydę, pažeistos 3 bloko, atliko remonto darbus. 2021 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į autoservisÄ UAB „AM Transport“, kuri kreipėsi į UAB „Turboservisas“, Å¡i nustatė, jog turbinos leidžia tepalÄ , o be to, kad yra sugedusios turbinų valdymo sklendės. UAB „Turboservisas“ nurodė, kad Transporto priemonės turbinų gedimo priežastis yra neÅ¡varios alyvos naudojimas, o sklendžių – ilgas eksploatacijos.

3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad pardavimo metu automobilio rida buvo net 326 750 km, ieškovei pirkimo metu buvo sudarytos galimybės automobilį apžiūrėti, nepageidavo papildomai patikrinti automobilio būklės pasirinktame servise, įsitikino galiojančia technine apžiūra. Ieškovė nepateikė nuotraukų, įrodančių defektus. Kai kurie nurodyti atlikti darbai buvo pertekliniai, neaišku, kodėl buvo pašalintas DPF filtras, nes tai yra draudžiama. Ieškovė atsakovę informavo tik po defektų nustatymo, ieškovė nesutiko, kad atsakovė atliktų darbus su ieškovės detalėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės E. A. ieškinį atmesti. Priteisė atsakovei UAB „AV automobiliai“ iš ieškovės E. A. 7 844,25 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių eurų, 25 ct) bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovės E. A. 10,56 Eur (dešimt eurų, 56 ct) bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė automobiliu iki nurodomo pirmojo automobilio gedimo nuvažiavo ne mažiau kaip 2 149 km per 12 dienų. IeÅ¡kovei teisme paaiÅ¡kinus, kad nuo automobilio įsigijimo per šį laikÄ automobilis veikė gerai, jokių defektų požymių nei ji, nei jos automobilį naudojęs sužadėtinis nepastebėjo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilis jo įsigijimo metu tiesioginę funkcijÄ atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

6. Å alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad atsakovė bendradarbiavo su ieÅ¡kove po to, kai Å¡i pranešė jai apie automobilio gedimÄ , nors Å¡i ir nepateikė jokių įrodymų apie automobilio defektus, tačiau iÅ¡ jo taip pat akivaizdu, kad atsakovė nuo pat pradžių ginčijo aplinkybę, kad automobilis galėjo turėti paslėptų defektų, nesutiko be tvirtų įrodymų apie defektus nutraukti sutarties ar apmokėti automobilio defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas, pagal pateiktus duomenis atsakovė pasiÅ«lė atlikti jo valdomame servise remonto darbus, naudojant ieÅ¡kovės detales iki ieÅ¡kovei pristačius automobilį variklio iÅ¡ardymui, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovės atstovas siÅ«lė bendrai užfiksuoti defektus, daryti ekspertizę, bet tai buvo padaryta po to, kai buvo atlikta pusė darbų. Teismo vertinimu, pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis atsakovei dėl automobilio defektų atsakovė, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ , turėjo teisę reikalauti įrodymų apie automobilio gedimÄ bei atlikti automobilio gedimų nustatymÄ dalyvaujant abiems pusėms, tuo tarpu ieÅ¡kovė nepakankamai bendradarbiavo, siekiant objektyviai nustatyti tikrÄ jÄ gedimų priežastį.

IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovė iki automobilio darbų pradžios bÅ«tų atsisakiusi dalyvauti automobilio defektų nustatyme. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, nors ir atstovaujama teisininko, nepaisant to, kad atsakovės pozicija dėl tvirtų įrodymų rinkimo buvo aiÅ¡ki, nebaigusi derinti su atsakove veiksmų, nustatant automobilio defektus, ieÅ¡kovei aiÅ¡kiai neiÅ¡reiÅ¡kus ir kokį iÅ¡ savo teisių gynimo bÅ«dų pasirinko ir tinkamai atsakovei apie tai nepraneÅ¡us savo iniciatyva ėmėsi ginčo automobilio diagnostikos ir remonto neautorizuotame servise, neužfiksuojant automobilio ridos, atliekant diagnostikÄ ir pradėjus darbus, nefiksuojant defektų nustatymo ir remonto darbų vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis, vaizdo įraÅ¡ais).

IeÅ¡kovės byloje pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra pati savaime nei patvirtina, nei paneigia ieÅ¡kovės dėstomus teiginius apie automobilio bÅ«klę, jos defektus bei jų priežastis, joje nurodyta tik kaina už paslaugÄ .

7. Atsakovės prašymu teismo buvo paskirta ir eksperto V. M. atlikta ekspertizė ir teismui pateiktas eksperto V. M. 2021 m. lapkričio 9 d. ekspertizės aktas Nr. MV 2021-63 su priedais (toliau – ir Ekspertizės aktas). Nors ekspertizės akte kai kurios išvados nurodytos kaip tikėtinos, tačiau teismas remiasi eksperto išvadomis, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių ekspertas negalėjo padaryti kategoriškos išvados bei atsižvelgdamas į kitus byloje surinktus objektyvius duomenis.

8. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kada atliktas automobilio programinės įrangos modifikavimas ir dėl kokios tiksliai priežasties – galios didinimo ar kitais tikslais (pvz. kad užtikrinti variklio darbÄ , kai paÅ¡alintas suodžių filtras (DPF)), todėl nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kas jį atliko ir kodėl. Atsakovė įrodinėja, kad programinės įrangos perprogramavimÄ atliko ieÅ¡kovė, kuri tai neigia, nurodžiusi, kad apie tai sužinojo tik ekspertizės atlikimo metu. Tačiau, kaip minėta, įrodyti, kad automobilis turėjo trÅ«kumÄ , kuris paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovei po automobilio įsigijimo per tam tikrÄ reikÅ¡mingÄ laikÄ , turėjo ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė neįrodinėjo programinės įrangos modifikacijos kaip trÅ«kumo, dėl kurio bÅ«tų reiÅ¡kusi reikalavimÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad automobilio taisymo metu nuo 2020 m. spalio 20 d. du kartus buvo atlikta kompiuterinė diagnostika (2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m.. lapkričio 11 d.), ieÅ¡kovė taip pat nurodė, kad diagnostika buvo atlikta prieÅ¡ kreipiantis su pretenzija į atsakovę 2020 m. rugsėjo 28 d. (įrodymų apie Å¡iÄ diagnostikÄ ieÅ¡kovė teismui nurodė neteiksianti).

Akivaizdu, kad tris kartus atlikus kompiuterinę diagnostikÄ bei pristačius automobilį taisymui, ieÅ¡kovei turėjo paaiÅ¡kėti, kad programinė įranga yra modifikuota, tačiau pretenzijų dėl to ieÅ¡kovė niekam nereiÅ¡kė. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovės užsakymu atliktas DPF filtro paÅ¡alinimas indikuoja, jog jo Å¡alinimo metu programinė įranga jau turėjo bÅ«ti modifikuota (kitaip rodytų klaidÄ ir neleistų automobilio eksploatuoti), sutiktina su eksperto teiginiu, kad ieÅ¡kovei apie programinės įrangos modifikavimÄ turėjo bÅ«ti žinoma.

Nors ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl DPF filtro Å¡alinimo, jai buvo nurodyta UAB „AM Transport“ darbuotojo, kad šį filtrÄ dėl užsikiÅ¡imo reikia iÅ¡programuoti ar iÅ¡imti (negali tiksliai įvardinti), ji sutiko, o 2021 m. sausio mėnesį kita įmonė filtrÄ pakeitė kitu ar užprogramavo (negali tiksliai įvardinti), tačiau nepateikė svarių argumentų, dėl kokios priežasties nusprendė „iÅ¡programuoti“ filtrÄ , kurį ketino pakeisti nauju bei nurodė negalinti pateikti teismui įrodymų, kad DPF filtras buvo pakeistas kitu ir vėl suprogramuotas.

Be to Ekspertizės aktas paneigia, kad programinė įranga vėl buvo pakeista originalia. PrieÅ¡ingai, Ekspertizės akte nurodyta, kad galimai daugiau informacijos bÅ«tų galima gauti tik naujai įraÅ¡ant sertifikuotÄ gamintojo programinę įrangÄ (Ekspertizės akto 2.1.2 p.). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, kad programinė įranga buvo modifikuota ieÅ¡kovės iniciatyva.

9. Ekspertizės metu taip pat buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovės iniciatyva iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡trintos klaidos prieÅ¡ 223 km iki ekspertizės atlikimo, kas turėjo reikÅ¡mės nustatant iki tol buvusius variklio gedimus. Teismo vertinimu, istorijos iÅ¡trynimas tiesiogiai ar netiesiogiai turi įtakos taip pat ir nustatant, kada ir kodėl buvo modifikuota programinė įranga (Ekspertizės akto 2.9 p. 3 pastraipa), kadangi neiÅ¡trynus istorijos, net jei nebÅ«tų galima tiksliai nustatyti programinės įrangos keitimo datos, bÅ«tų galima nustatyti, kokios klaidos ir kada automobilyje buvo fiksuotos ir pagal tai spręsti kada ir kodėl priimtas sprendimas perprogramuoti programinę įrangÄ .

Pagal ridos duomenis ir automobilio naudojimo intensyvumÄ (per maždaug 8 mėnesius nuvažiuota ne mažiau kaip 40 275 km, t. y. vidutiniÅ¡kai daugiau kaip po 1 000 km. per savaitę) yra akivaizdu, kad istorija buvo iÅ¡trinta tuo metu, kai byla buvo pradėta nagrinėti teisme ir paskirta ekspertizė. Nuspręsdama iÅ¡trinti automobilio klaidas (istorijÄ ) ir sudarydama kliÅ«tis ekspertui nustatyti, kokios klaidos buvo fiksuotos po automobilio įsigijimo, ieÅ¡kovė prisiėmė rizikÄ neįvykdyti savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodyti, kad konkretÅ«s defektai buvo fiksuoti automobilyje po jo įsigijimo ir kad už juos atsakinga atsakovė.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad atsakovė nuo pat pradžių ginčijo defektų faktÄ ir siekė ekspertizės, sprendė, kad ieÅ¡kovė, nuspręsdama nesikreipiant dėl ekspertizės pradėti remonto darbus neautorizuotame servise, kuriame nebuvo fiksuoti keičiamų detalių identifikaciniai ar kataloginiai numeriai, neužfiksuojant automobilio ridos, nefiksuojant defektų nustatymo ir remonto darbų vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis, vaizdo įraÅ¡ais), neiÅ¡saugojant keistų detalių, o vėliau pateikiant ekspertui ne visas detales, kai kurių detalių pateikiant per daug ar pateikiant kitokias, nei nurodyta sÄ skaitoje faktÅ«roje (Ekspertizės akto 1-3 lentelės) prisėmė rizikÄ neįrodyti, kad visi Å¡ie darbai buvo atlikti.

11. Ekspertas, pasisakydamas dėl pagrindinių ieÅ¡kovės nurodomų sugedusių automobilio dalių – stÅ«moklių – keitimo darbų, Ekspertizės akte nurodė, kad objektyviai negalima nustatyti, ar automobilis laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. ir iki 2021 m. vasario 11 d. turėjo variklio gedimÄ (Ekspertizės akto iÅ¡vada Nr. 4). Ekspertas kategoriÅ¡kai paneigė vienintelę ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ stÅ«moklių apsilydimo priežastį – degimo proceso sutrikimÄ cilindruose sÄ lygotÄ kito dydžio (nei montuojamos gamintojo) kuro purkÅ¡tuvų tarpinių (Ekspertizės akto iÅ¡vada Nr. 5-6 p, posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai).

12. Eksperto iÅ¡vada, kad techniniu požiÅ«riu dviejų stÅ«moklių dugnai galėjo apsilydyti per nedidelį automobilio eksploatavimo laikotarpį (pvz., keletÄ Å¡imtų kilometrų), esant daug didesnei nei konstruktyviai numatyta temperatÅ«rai cilindruose, kuriuose buvo įrengti Å¡ie stÅ«mokliai (Ekspertizės akto iÅ¡vada Nr. 5-6 p.), patvirtina, kad Å¡is defektas atsirado po to, kai ieÅ¡kovė automobilį įsigijo. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir eksperto teiginys, kad, jeigu tokie stÅ«moklių defektai bÅ«tų buvę automobilio pardavimo metu, tai turėjo bÅ«ti skleidžiamas garsas, ieÅ¡kovė turėjo girdėti ir pajausti, kad automobilio variklis dirba nenormaliai.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, jog iki 2020 m. rugsėjo 28 d. jokių automobilio defektų, taip pat jokių neįprastų garsų ar kitų neįprastų požymių nepastebėjo. Atsižvelgiant į tai, net ir pripažįstant, kad automobilio stÅ«mokliai buvo apsilydę ieÅ¡kovės nurodomu laiku, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog už stÅ«moklių keitimo darbus yra atsakinga atsakovė, nes tokio defekto nebuvo automobilio įsigijimo metu ir tam tikrÄ reikÅ¡mingÄ laikÄ po jo įsigijimo.

Teismo vertinimu, labiausia tikėtina, kad ieškovės ekspertui pateiktų variklio stūmoklių apsilydimo priežastis – perprogramuota programinė įranga. Todėl reikalavimas priteisti išlaidas už remonto darbus, susijusius cilindrų (juose esančių stūmoklių) gedimo pašalinimu (dalys ir medžiagos: žiedų komplektas, stūmokliai, riebokšlis (neatitinka ekspertui pateiktas kiekis), alyvos filtras (nepateiktas apžiūrai), riebokšlis veleno, įsiurbimo kolektoriaus tarpinių komplektas (nepateiktas apžiūrai), alyvos aušinimo tarpinė (nepateikta apžiūrai), išmetimo kolektoriaus tarpinė, vožtuvo dangtelio tarpinė (nepateikta apžiūrai), vandens siurblio tarpinė, termostato tarpinė, galvos tarpinė, alkūninio veleno riebokšlis, alyvos filtro korpuso tarpinė (nepateikta apžiūrai), dvi purkštuko tarpinės, alyva, antifrizas; darbai: variklio bloko remontas, mechaniko darbai, susiję su varikio darbais) (Ekspertizės akto išvada Nr. 4).

13. IeÅ¡kovė, įsigydama 12 metų senumo automobilį, kurio rida įsigijimo metu buvo net 328 308 km, turėjo žinoti ir suprasti, kad pagal Å¡ias savybes automobilio dalys galėjo bÅ«ti nusidėvėjusios dėl eksploatacijos, todėl įsigijus jį galėjo tikėtis, kad kai kurios jos detalės gali bet kada nustoti atlikti savo funkcijÄ ir tai gali tapti priežastimi kitų detalių gedimui. Atsižvelgiant į tai ir remdamasis nurodyta eksperto iÅ¡vada, sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog Å¡ie trÅ«kumai buvo paslėpti ir už Å¡ių dalių remonto darbus yra atsakinga atsakovė. Todėl reikalavimas dėl kuro ir oro filtrų, kaitinimo žvakės, kaitinimo rėlės, grandinės ir jos dangtelio tarpinės, Å¡vaistiklinių įdėklų, vandens pompos, Wastegate valdymo solenoido defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų (įskaitant mechaniko darbus), hidraulinio tepalo keitimo iÅ¡laidų atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas už suodžių filtro (DPF) paÅ¡alinimÄ , kas yra draudžiama pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 8.2.2.1 p., Privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 23-24 p. ir Kelių eismo taisyklių 223 p. nuostatas, taikytinas teisėje galiojantis bendrasis principas, kad iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), ir ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡laidas už DPF filtro paÅ¡alinimÄ ir perprogramavimÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Teismui nusprendus, kad ieÅ¡kovės reikalavimai dėl remonto darbų pagal 2020 m. gruodžio 23 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ir Nr. AMT 4877 yra nepagrįsti, nepagrįstais pripažintini ir papildomi su Å¡iais remonto darbais sieti reikalavimai, t. y. reikalavimai atlyginti gedimų nustatymo iÅ¡laidas pagal 2020 m. lapkričio 6 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ir Nr. AMT 4876 bei autovežio paslaugas 2020 m. spalio 20 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija EHA Nr. AMT 00083.

16. IeÅ¡kovė taip pat pateikė teismui duomenis, kad po automobilio atsiėmimo iÅ¡ serviso 2020 m. gruodžio 23 d. ji į trečiÄ jį asmenį 2021 m. vasario 1 d. kreipėsi pakartotinai, trečiasis asmuo informavo jÄ apie turbinų gedimÄ , ieÅ¡kovė sutiko atlikti remontÄ , UAB „Turboservisas“ 2021 m. vasario 8 d. iÅ¡davė garantinį talonÄ , o 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 1 100 Eur sumoje už turbinų remontÄ , turbinos sklendę, mechaniko darbus, alyvÄ ir alyvos filtrÄ .

Ekspertas Ekspertizės akte nurodė, kad ekspertui nebuvo pateiktos pakeistos turbinų dalys, turbinos sklendė, alyvos filtras ir alyva (paprastai utilizuojama), taip pat nepateikta vaizdinių įrašų, todėl negalima objektyviai nustatyti, ar darbai atlikti (2.3 punkto 2 lentelė). Be to, ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad turbokompresoriaus defektai paaiÅ¡kinami jo sudilimu, kurį pagrinde lėmė natÅ«ralus susidėvėjimas, proporcingas eksploatavimo laikotarpiui (iÅ¡vada Nr. 5-6 antra pastraipa). UAB „Turboservisas“ garantiniame talone taip pat nurodė, kad turbinos sklendės iÅ¡dilo nuo eksploatacijos.

Nors UAB „Turboservisas“ garantiniame talone nurodyta, kad abi turbinos leido alyvÄ , gedimo priežastis – neÅ¡vari alyva, tačiau tokios iÅ¡vados nepatvirtino ekspertas. Pritarta atsakovės pozicijai, kad kadangi trečiasis asmuo, atlikdamas variklio bloko remonto darbus taip pat pakeitė automobilyje alyvÄ ir už tai ieÅ¡kovė apmokėjo 2020 m. gruodžio 23 d., tai nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad už „neÅ¡variÄ â€œ alyvÄ ir turbinos remontÄ atsakinga atsakovė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pagal 2021 m. vasario 11 d.

UAB „AM Transport“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ir Nr. AMT 5046 yra nepagristas.

17. Automobilis jo įsigijimo metu atitiko lengvajam automobiliui keliamus reikalavimus ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, neturėjo, turėjo galiojantį techninės apžiÅ«ros talonÄ . Nors ieÅ¡kovė po 12 dienų kreipėsi į atsakovę dėl defektų, tačiau per šį laikÄ ji jau buvo nuvažiavus ne mažiau kaip 2 100 km, taip pat teismui nepateikė įrodymų, kad tuo metų buvo nustatyti automobilio defektai. Pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, automobilis buvo pristatytas servisui tik 2020 m. spalio 20 d., t. y. daugiau kaip po vieno mėnesio nuo automobilio įsigijimo, o automobilio variklis taisytas beveik po dviejų mėnesių nuo įsigijimo.

18. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, kad automobilio remonto darbai, nors buvo atlikti per Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , tačiau buvo nulemti natÅ«ralios automobilio eksploatacijos, variklio remontas labiausiai tikėtina, kad buvo nulemtas ieÅ¡kovės veiksmų perprogramuojant programinę įrangÄ , ir, kad ieÅ¡kovė, kaip bet kuris vidutinis ir atidus asmuo, turėjo žinoti apie galimus parduodamo naudoto automobilio trÅ«kumus. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jos pirktu naudotu automobiliu nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų pagal pateiktus skelbime duomenis ir, kad atsakovė daikto trÅ«kumus nuslėpė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 19. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. A. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2022 m. sausio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 19.1. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikdamas 2021 m. lapkričio 9 d. ekspertizės aktui, be pagrindo atmesdamas arba iÅ¡ viso ignoruodamas ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė nuslėpė daikto trÅ«kumus. 19.2.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, Ekspertizės aktas nepatvirtino aplinkybės, jog automobilis pirkimo – pardavimo metu buvo be paslėptų defektų ir kad automobilis buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Ekspertizės aktas negalėjo bÅ«ti laikomas ir vertinamas kaip objektyvus įrodymas, kadangi ekspertizė buvo atlikta nesavalaikiai, ir ji paremta deklaratyviomis prielaidomis ir tikėtinumo teorijomis. 19.3. IeÅ¡kovės įsigytas automobilis pirmÄ kartÄ sugedo 2020 m. rugsėjo 28 d., o visi Automobilio defektai buvo paÅ¡alinti 2021 m. vasario 11 d.

Tuo tarpu Automobilio Ekspertizė buvo atlikta 2021 m. lapkričio 9 d. Nuo automobilio paslėptų defektų pašalinimo dienos iki ekspertizės atlikimo dienos, automobilis buvo naudojamas ir eksploatuojamas pagal jo tikslinę paskirtį, automobiliu nuo automobilio įsigijimo momento iki Ekspertizės atlikimo dienos buvo nuvažiuota apie 40 275 km. Ekspertinei apžiūrai automobilis buvo pristatytas su jau pašalintais variklio defektais, suremontuotas ir veikiantis pagal savo tikslinę paskirtį. Teismas negalėjo remtis Ekspertizėje padarytomis išvadomis, kadangi ekspertizė atlikta nesavalaikiai ir jos metu tiriamas objektas neatitiko faktinės ginčo situacijos. 19.4.

Ikiteisminio ginčo stadijoje ieÅ¡kovė elektroniniu laiÅ¡ku informavo atsakovÄ dėl atsiradusių automobilio defektų ir teikė tai patvirtinančius įrodymus. Savo ruožtu atsakovas savo kaltės dėl atsiradusių automobilio defektų nepripažino, o ieÅ¡kovės teikiamus įrodymus laikė neobjektyviais ir nepatvirtinančiais automobilio defektų atsiradimo fakto. Nors ieÅ¡kovė ne kartÄ informavo atsakovÄ apie atsiradusius automobilio defektus, tačiau atsakovas nesiėmė iniciatyvos bei neorganizavo ikiteisminio ginčo stadijoje skirti automobilio ekspertizės, siekiant nustatyti automobilio defektus. 19.5.

Teismas sprendė, kad tik kai kurios eksperto iÅ¡vados yra tikėtinos, tačiau, įvertinus ekspertizės turinį, galima aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai matyti, jog ekspertas, atlikęs tyrimÄ , objektyviai negalėjo atsakyti nei į vienÄ jam pavestÄ klausimÄ , kadangi byloje nebuvo duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas ir tikslias iÅ¡vadas tyrimo klausimais. Ekspertizės aktas nepatvirto aplinkybės, jog automobilis pirkimo – pardavimo metu buvo be paslėptų defektų ir kad automobilis buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, kadangi ekspertizės metu nebuvo atsakyta į ekspertizei atsakyti pavestus klausimus. 19.6. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo motyvu, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje nurodytus teiginius įrodinėjo vien tik PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis, o be to, jog PVM sÄ skaita -faktÅ«ra pati savaime nei patvirtina, nei paneigia automobilio bÅ«klės, jos defektų bei jų priežasčių, kadangi PVM sÄ skaitose - faktÅ«rose nurodyta tik kaina už paslaugÄ . IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ Pirmosios instancijos teisme įrodinėjo ir UAB „AM Transport“ informaciniais praneÅ¡imais, kurie patvirtino tiek defektų atsiradimo priežastis, tiek patirtus ieÅ¡kovės nuostolius už defektų Å¡alinimÄ .

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius defektų atsiradimÄ ir patirtų nuostolių dydį, tačiau Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jie nepatvirtina fakto apie automobilio bÅ«klę, jos defektus bei jų priežastis. Pirmosios instancijos teismas Sprendime apie UAB „AM Transport“ informacinių praneÅ¡imų ir atsiliepimo byloje įrodomÄ jÄ galiÄ nieko nepasisakė, Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų nevertino ir netyrė bei tokiu bÅ«dų padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimÄ . 19.7.

IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl turbinų defektų ir jų Å¡alinimo darbų Civilinėje byloje grindė 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ praneÅ¡imu, 2021 m. vasario 8 d. UAB „TURBOSERVISAS“ garantiniu talonu Nr. 05-2/3 bei 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Serija ir Nr. AMT5046. IÅ¡ Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymu visumos galima matyti, jog autoservisas nustatė, jog turbinos leidžia tepalÄ , o be to, kad yra sugedusios turbinų valdymo sklendės. UAB „Turboservisas“ nurodė, kad automobilio turbinų gedimo priežastis yra neÅ¡varios alyvos naudojimas, o sklendžių – ilgas eksploatacijos laikotarpis.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė automobilį naudojo tik mėnesį ir tepalus keitė tik atlikusi automobilio variklio remonto darbus, todėl, akivaizdu, kad turbinų defektai atsirado dėl to, kad atsakovas iki automobilio pardavimo momento netinkamai prižiÅ«rėjo automobilį ir nesirÅ«pino jo techniniu aptarnavimu. 19.8. Civilinėje byloje atlikta ekspertizė nei paneigia, nei patvirtina aplinkybės, jog automobilio defektai buvo nulemti natÅ«ralios automobilio eksploatacijos, o variklio remontas labiausiai tikėtina, kad buvo nulemtas ieÅ¡kovės veiksmų perprogramuojant programinę įrangÄ .

Atsakovė savo pozicijÄ byloje dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nepagrįstumo formavo tik žodžiu ir Pirmosios instancijos teismui nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovė pardavė ieÅ¡kovei tinkamos kokybės automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės aktas byloje dėl savo turinio negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jis yra paremtas prielaidomis ir tikėtinumo teorijomis, o atsakovė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, paneigiančio jo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, todėl Pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais įrodymais. 19.9.

Teismas netinkamai vertino Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , nes ieÅ¡kovė bandė ieÅ¡koti kompromiso sprendimo su atsakovu ir vykdė atsakovo reikalavimus pateikti automobilio nustatytų defektų patvirtinančius dokumentus. SusiraÅ¡inėjimų turinys aiÅ¡kiai atspindi, kad ieÅ¡kovė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi reikalavimÄ nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį arba atlyginti automobilio defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepasirinko nei vieno ieÅ¡kovės pateikto alternatyvaus pasiÅ«lymo, todėl ieÅ¡kovei neliko nieko kito kaip paÅ¡alinti automobilio trÅ«kumus savo sÄ skaita bei kreiptis į teismÄ su reikalavimu dėl nuostolių priteisimo.

20. Atsakovė UAB „Autoverslo automobiliai“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2022 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 20.1. Pardavimo metu automobilis neturėjo jokių paslėptų defektų, už kuriuos bÅ«tų atsakingas atsakovė. Automobilis sugedo dėl ieÅ¡kovės atliktų neteisėtų gamyklinės programinės įrangos perprogramavimo turint ieÅ¡kovei tikslÄ padidinti galiÄ . 20.2.

Padidinus automobilio galiÄ (atlikus nelegalius gamyklinės programos perprogramavimo darbus) ir paspaudus akseleratorių į degimo sistemÄ buvo paduodamas didesnis kuro kiekis, o sumontuotam DFP filtrui (kuris po to buvo paÅ¡alintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu AM Transport, kÄ patvirtina AM Transport 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. AMT 4877) dirbant standartiniu (gamykliniu) režimu ir neleidžiant į aplinkÄ iÅ¡mesti padidinto iÅ¡metamųjų dujų kiekio, to pasekoje pradegė cilindras (variklio trys stÅ«mokliai (Nr. 4, 5, 6) iÅ¡silydė, pažeistos 3 bloko gilzės) ir automobilis sugedo.

Ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti šiuos variklio remonto darbus bei nepagrįstai reikalauja atlyginti kitas išlaidas dėl remonto darbų, kurie buvo atlikti dėl natūralios automobilio eksploatacijos ir dalių nusidėvėjimo. 20.3. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė pats turėjo siekti ekspertizę atlikti tuo metu, kai automobilis sugedo (2020 m. spalio-lapkričio mėn.). Atsakovė komunikavo ir būdamas atidus bei rūpestingas pardavėjas atliko visus jo valioje bei atsakomybėje buvusius veiksmus siekiant nustatyti automobilio gedimo priežastį. 20.4.

Atsakovė bendradarbiavo su ieÅ¡kove po to, kai Å¡i pranešė atsakovei apie automobilio gedimÄ , nors ieÅ¡kovė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų (diagnostikos protokolų, patvirtinančių tuo metu užfiksuotus defektus, fotofiksacijų ar vaizdo įrašų atliekant remonto darbus) apie automobilio defektus, tačiau atsakovė nuo pat pradžių ginčijo aplinkybę, kad automobilis galėjo turėti paslėptų defektų, nesutiko be tvirtų įrodymų apie defektus nutraukti sutarties ar apmokėti automobilio defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas.

Atsakovė pagal pateiktus duomenis pasiÅ«lė ieÅ¡kovei atlikti jo valdomame servise remonto darbus, naudojant ieÅ¡kovės detales iki ieÅ¡kovei pristačius automobilį variklio iÅ¡ardymui, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė. 20.5. IeÅ¡kovė 2022 m. sausio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovo atstovas siÅ«lė bendrai užfiksuoti defektus, daryti ekspertizę, bet ieÅ¡kovė atsisakė. Taigi, ieÅ¡kovė, nors ir buvo atstovaujama teisininko, nebaigusi derinti su atsakove veiksmų, nustatant automobilio defektus ir/ar skiriant ekspertizę, savo iniciatyva apie tai nepraneÅ¡us ėmėsi automobilio diagnostikos ir remonto neautorizuotame servise, neužfiksuojant automobilio ridos, atliekant diagnostikÄ ir pradėjus darbus, nefiksuojant defektų nustatymo ir remonto darbų vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis, vaizdo įraÅ¡ais). 20.6.

Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad automobilio programinė įranga yra perprogramuota, pakeičiant gamyklinius parametrus, turint tikslÄ padidinti automobilio galiÄ . Automobilio 2021 m. spalio 14 d. diagnostikos metu UAB „Krasta Auto“ nebuvo galima nustatyti, kada (laiko atžvilgiu arba prie kokios ridos) atliktas Å¡is automobilio programinės įrangos pakeitimas. Tačiau, buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovės iniciatyva iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡trintos klaidos prieÅ¡ 223 km iki Ekspertizės atlikimo, kas turėjo esminės reikÅ¡mės nustatant iki tol buvusius variklio gedimus (Ekspertizės akto 7 lapas).

Automobilio istorija buvo iÅ¡trinta tuo metu, kai byla buvo pradėta nagrinėti teisme ir paskirta ekspertizė, turint ieÅ¡kovei tikslÄ nuslėpti tikrÄ jÄ automobilio gedimo priežastį. IeÅ¡kovė neįrodinėjo automobilio programinės įrangos modifikacijos kaip trÅ«kumo, kadangi pačios ieÅ¡kovės praÅ¡ymu automobilio programinė įranga ir buvo perprogramuota. 20.7. BÅ«tent dėl automobilio programinės įrangos klaidų trynimo (iÅ¡trintos klaidos prieÅ¡ 223 km iki ekspertizės atlikimo); (ii) AM Transport PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose (2020 m. gruodžio 23 d.

PVM sÄ skaita – faktÅ«ra AMT 4877 ir 2021 m. vasario 11 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 5046) netinkamai užfiksuotų duomenų; (iii) Ekspertizės atlikimo metu pateiktų detalių neatitikimo kiekiui, kokybei, nurodytų minėtuose sÄ skaitose; Ekspertas Ekspertizės akte padarė atitinkamas iÅ¡vadas, kurias ieÅ¡kovė skunde nepagrįstai siekia sumenkinti. 20.8. IeÅ¡kovė remontuodama automobilio gedimus, atsiradusius dėl automobilio programinės įrangos perprogramavimo, ieÅ¡kovė atliko papildomus automobilio remonto darbus.

Å iuos darbus buvo reikalinga atlikti dėl natÅ«ralios automobilio eksploatacijos. 2021 m. vasario 19 d. ieÅ¡kovė PareiÅ¡kimu padidino Civilinėje byloje reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ 1100 Eur suma, kadangi trečiasis asmuo UAB „AM Transport“ atliko papildomus automobilio remonto darbus. IÅ¡ 2020 m. gruodžio 23 d. UAB „AM Transport“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros (IeÅ¡kinio 9 priedas) matyti, kad bÅ«tent UAB „AM Transport“ ir pakeitė automobilio alyvÄ . IÅ¡ su PareiÅ¡kimu pridedamos 2021 m. vasario 11 d.

PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros (PareiÅ¡kimo 3 priedas) matyti, kad UAB „AM Transport“ dar kartÄ pakeitė neÅ¡variÄ automobilio alyvÄ (kuri ir buvo gedimo priežastis ir kuriÄ jie patys buvo įpylę į automobilį) nauja alyva. Taigi, UAB „AM Transport“ 2021 m. vasario 11 d. atliko savo netinkamai 2020 m. gruodžio 23 d (remiantis pateikta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra) atliktus automobilio darbus ir už Å¡ių darbų atlikimÄ ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalavo sumokėti atsakovę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų praÅ¡ymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 23. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2020/09/16-VPC1, kuria ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės, už 9 600 Eur įsigijo naudotÄ automobilį BMW X5, identifikacijos numeris (duomenys neskelbtiniv), pirma registracija 2008-03-08, tÄ pačiÄ dienÄ automobilis buvo perduotas ieÅ¡kovei, kuri tÄ pačiÄ dienÄ atsiskaitė pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0015352.

Atsakovės pateiktas automobilio skelbimo tekstas patvirtina, kad jo rida skelbime buvo nurodyta 328 000 km, kaina redaguota nuo 11 000 iki 10 500 Eur, taip pat nurodyta, kad automobilis defektų neturi. 24. 2020 m. spalio 11 d. UAB „AM Transport“ parengė informacinį praneÅ¡imÄ klientui, nurodydamas, kad 2020 m. spalio 20 d. klientas D. S. kreipėsi dėl BMW X5 gedimų, 2020 m. spalio 21 d. buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, nurodyti atlikti ir planuojami darbai, 2020 m. spalio 22 d. UAB „AM Transport“ iÅ¡rašė iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ serija ir Nr. AMTIS 93 pirkėjui D.

S. (BMW X5 (duomenys neskelbtini)) 217,80 Eur, 2020 m. lapkričio 6 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ir Nr. AMT 4876 217,80 Eur sumai, kuriÄ ieÅ¡kovė apmokėjo 2020 m. gruodžio 23 d. grynais pinigais, jai iÅ¡duodant kvitÄ , kurioje nurodyta, kad paskaičiuota suma už kompiuterinę diagnostikÄ , kolektoriaus nuėmimÄ , purkÅ¡tukų n.p., kompresijos matavimÄ / cilindrų praputimÄ , purkÅ¡tukų patikrÄ stendu. 2020 m. lapkričio 11 d. UAB „AM Transport“ parengė informacinį praneÅ¡imÄ klientui, nurodydamas, kad 2020 m. spalio 20 klientas D.

S. kreipėsi dėl BMW X5 gedimų, 2020 m. spalio 21 d. buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, nurodyti atlikti ir planuojami darbai, 2020 m. lapkričio 9 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo iÅ¡ardytas automobilio variklis. 2020 m. gruodžio 23 d. UAB „AM Transport“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ir Nr. AMT 4877pirkėjai E. A. (BMW X5 (duomenys neskelbtini) ) 3 372,32 Eur sumoje už atliktus remonto darbus, kuriÄ ji apmokėjo grynais pinigais 2020 m. gruodžio 23 d. 2020 m. spalio 30 d. UAB „Hudeha“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija EHA Nr. 00083 484 Eur sumoje ieÅ¡kovei už automobilio pervežimÄ (Vilnius – Panevėžys – KupiÅ¡kis- Panevėžys), kuriÄ ieÅ¡kovė apmokėjo grynais pinigais 2020 m. lapkričio 9 d. 2021 m. vasario 11 d.

UAB „AM Transport“ parengė informacinį praneÅ¡imÄ klientui, nurodydamas, kad 2020 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovė atsiėmė automobilį BMW X5 iÅ¡ serviso po variklio remonto, 2021 m. vasario 1 d. kreipėsi pakartotinai, informuotas apie turbinų gedimÄ , sutiko atlikti remontÄ , 2021 m. vasario 11 d. automobilis buvo grÄ Å¾intas. UAB „Turboservisas“ 2021 m. vasario 8 d. iÅ¡davė garantinį talonÄ dėl turbinų remonto. 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ir Nr. AMT 5046 pirkėjai E. A. (BMW X5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) 1100 Eur sumoje už turbinų remontÄ , alyvos filtrÄ , alyvÄ ir turbinos sklendę, kuri buvo apmokėta tÄ pačiÄ dienÄ , iÅ¡duodant kvitÄ . Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trÅ«kumus 25. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trÅ«kumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktÄ klausimas. IeÅ¡kovei teigiant, jog parduotas automobilis dėl trÅ«kumų, egzistavusių pardavimo metu, negalėjo bÅ«ti tinkamai eksploatuojamas, atsakovė nurodo, kad ginčo automobilio trÅ«kumai atsirado po automobilio pardavimo dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo ir pačios ieÅ¡kovės veiksmų.

26. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Å iÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

27. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sÄ lygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. IÅ¡ Å¡ios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

28. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sÄ lygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiÅ¡ko naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

30. Plėtodamas nurodytÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinančiÄ parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sÄ lygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.

Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi bÅ«ti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrÄ laikÄ po to. Trečia, turi bÅ«ti nustatyta, ar dėl natÅ«ralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogiÅ¡ku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sÄ lygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi bÅ«ti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobÅ«džio trikdžius ar papildomas sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

31. Pirkėjas, įsigijęs daiktÄ , neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo bÅ«dais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ pirkėjas gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ neatlygintinai paÅ¡alinti daikto trÅ«kumus arba atlyginti jo iÅ¡laidas trÅ«kumams iÅ¡taisyti, jeigu daikto trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti.

32. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trÅ«kumų, dėl kurių daikto nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«tų to daikto pirkęs, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trÅ«kumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdÅ«s, kad bet koks atidus pirkėjas bÅ«tų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Ä®statymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trÅ«kumai turi bÅ«ti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad Å¡alys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad Å¡is sudarytų sutartį. Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

33. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informacijÄ apie daiktÄ kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ â€“ už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informacijÄ apie parduodamo daikto bÅ«klę ar savybes, kuri turi reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigÄ dėl daikto kokybės užtikrinimo, sÄ Å¾iningai veikdamas, Å¡iÄ informacijÄ privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is reikalauja tokios informacijos.

Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesÄ Å¾iningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informacijÄ apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panaÅ¡Å«s daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas Å¡ios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiÅ¡kėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali bÅ«ti laikomos paslėptais daikto trÅ«kumais, jeigu bus įrodyta, kad Å¡ios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

34. Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trÅ«kumus yra subjektyvus veiksnys, kurį bÅ«tų galima konstatuoti iÅ¡ esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atleisti pardavėjÄ nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimÄ nežinoti apie parduodamo daikto trÅ«kumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trÅ«kumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rÅ«pestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis bÅ«tų apie tokius trÅ«kumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

35. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigÄ bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimÄ (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

37. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

38. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės nurodomi įsigytos prekės trÅ«kumai – automobilyje sumontuotos dvigubai storesnė, nei numatyta, kuro purkÅ¡tukų sandarinimo tarpinės, kas, jos teigimu, sÄ lygojo automobilių stÅ«moklių gedimus ir bÅ«tinumÄ remontuoti variklio blokÄ bei keisti stÅ«moklius, taip pat teigiama, kad dėl atsakovės netinkamai prižiÅ«rėto automobilio (neÅ¡varios alyvos naudojimas) sugedo automobilio turbinos. Atsakovė teigia, kad gedimai atsirado po automobilio perdavimo ieÅ¡kovei, todėl atsakovė negali už juos atsakyti.

Taip pat atsakovė nurodo, kad automobilio gedimai atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, nes buvo atliktas automobilio programinės įrangos perprogramavimas, ieškovės iniciatyva automobilio klaidos buvo ištrintos 223 km iki ekspertizės atlikimo, automobilis sugedo po pirkimo nuvažiavus 2149 km, ekspertizės akte paneigiamas ieškovės argumentas, kad variklio gedimas galėjo įvykti dėl storesnės tarpinės, ieškovei buvo aiškiai suprantama, kad įsigyja 2008 metų automobilį su 326750 km rida.

39. IeÅ¡kovė neginčija aplinkybės, kad įsigyjant automobilį, jos sužadėtinis jį apžiÅ«rėjo, pavažinėjo, automobilis važiavo tvarkingai, paprašė parodyti tepalo filtrÄ , kuris buvo tvarkingas ir Å¡varus, ieÅ¡kovė žinojo, kad perka daugiau nei 12 metų naudotÄ automobilį su didele rida (326750 km), todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, įsigijusi tiek metų eksploatuotÄ automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi jo eksploatavimo metu mechanizmai natÅ«raliai dėvisi, o transporto priemonės įsigijimo metu, ji tiesioginę funkcijÄ atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti (draudžiančių dalyvauti eisme ir pan.), nebuvo.

40. Jau vien pats prekės pobÅ«dis – naudotas automobilis – lemia pirkėjos didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pati pirkėja turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar perkama prekė jai bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultacijÄ pagal jam pateiktus duomenis. Ä®sigydama daugiau kaip 12 metų naudotÄ automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumÄ (pavyzdžiui, nuvažiuotų kilometrų skaičių), ieÅ¡kovė turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trÅ«kumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Nors nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), tačiau įsigydama naudotÄ automobilį, ieÅ¡kovė turėjo pati įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamÄ informacijÄ galinčiais suteikti asmenimis.

41. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė įsigytÄ automobilį eksploatavo nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki gedimo dienos – 2020 m. rugsėjo 28 d., juo nuvažiavo ne mažiau kaip 2149 kilometrus. Tai taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilis jo įsigijimo metu tiesioginę funkcijÄ atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

42. Byloje taip pat nėra ginčo, kad automobilyje sumontuotos kito dydžio (vietoj 1,5 mm sumontuota 3 mm storio) kuro purkÅ¡tuvų tarpinės buvo sumontuotos jau automobilio pardavimo metu. IeÅ¡kovės teigimu, tai sÄ lygojo variklio gedimÄ 2020 m. rugsėjo 28 d. ir Å¡iuo teiginius ieÅ¡kovė grindžia 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. UAB „AM Transport“ informaciniais praneÅ¡imais, kuriuose nurodyta, kad dėl 3 mm storio tarpinių purkÅ¡tuvas purÅ¡kia kurÄ ne į degimo kamerÄ , o 1,5 mm aukščiau.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad:

i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015).

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).

44. Dėl eksperto iÅ¡vados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014-06-20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; 2020-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

45. Nagrinėjant civilinę bylÄ , 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo paskirta teismo techninė ekspertizė transporto priemonės BMW X5 techninės bÅ«klės, gedimų (trÅ«kumų) ir jų priežasčių nustatymui. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde ir nurodo, kad ekspertizės aktas paremtas prielaidomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Ekspertizės akto iÅ¡vadų 10-11 punkte aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, kad negalima pagrįsti, jog degimo procesų sutrikimÄ (dėl ko buvo galėjo bÅ«ti pažeisti stÅ«mokliai) sÄ lygojo kito dydžio kuro purkÅ¡tuvų tarpinės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡i ekspertizės akto iÅ¡vada grįsta prielaida. 2021 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat buvo apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas V.

M., kuris patvirtino, kad stÅ«mokliai perdegti dėl netinkamo dydžio tarpinių negalėjo, ir 3 mm storio tarpinės galėjo bÅ«ti naudojamos vietoj 1,5 mm dydžio tarpinių. Å ie duomenys nedviprasmiÅ¡kai paneigia ieÅ¡kovės argumentus, kad variklio gedimÄ Ä¯takojo netinkamo dydžio kuro purkÅ¡tuvų tarpinės. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens UAB „AM Transport“ atsiliepime į ieÅ¡kinį tarpinės storį įvardino tik kaip galimÄ , bet ne neabejotinÄ , priežastį atsitikti aptariamam gedimui.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto išvadas tinkamai vertino kitų įrodymų kontekste ir padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė neįrodė variklio gedimui įvykus dėl automobilio įsigijimo metu buvusių defektų.

46. IeÅ¡kovė taip pat įrodinėjo, kad tai, jog atsakovė netinkamai eksploatavo automobilį iki jo pardavimo (neÅ¡varios alyvos naudojimas) sÄ lygojo ir kitÄ automobilio defektÄ - turbinų gedimÄ . IeÅ¡kovė Å¡iuos teiginius grindžia 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ informaciniu praneÅ¡imu, kuriame nurodyta, kad UAB „Turboservisas“ raÅ¡tu informavo, kad gedimo priežastis – „neÅ¡vari alyva“, o sklendės iÅ¡dilo nuo eksploatacijos. Dėl turbinų remonto ieÅ¡kovė patyrė 1100 Eur iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo sprendime iÅ¡dėstytiems motyvams, kad tiek eksperto iÅ¡vadoje, tiek ieÅ¡kovės pateiktame UAB „AM Transport“ informaciniame praneÅ¡ime patvirtinta, jog turbinų gedimÄ sÄ lygojo natÅ«ralus sklendžių susidėvėjimas, o tepalų keitimÄ prieÅ¡ ekspertizę atliko pati ieÅ¡kovė, tad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad už turbinų gedimÄ atsakinga atsakovė.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad į ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo įtraukti ir darbai, kurie buvo bÅ«tini atlikti dėl natÅ«ralaus susidėvėjimo (kaitinimo žvakių ir pakaitinimo rėlės keitimas, grandinių, Å¡vaistiklinių įdėklų keitimas) ir tai patvirtina tiek ieÅ¡kovės pateikti įrodymai ( 2020 m. gegužės 21 UAB „AM Transport“ atsakymas į praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo), trečiojo asmens UAB „AM Transport“ atsiliepimo motyvai bei ekspertizės akto iÅ¡vados (3, 5-6 iÅ¡vadų punktai). Ä® ieÅ¡kovės reikalavimÄ taip pat įėjo ir suodžių filtro paÅ¡alinimas, nors ekspertizės akto iÅ¡vadų 7 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad automobilis negali bÅ«ti eksploatuojamas su paÅ¡alintu suodžių filtru, tad nepagrįsti ir ieÅ¡kovės reikalavimai dėl Å¡ių remonto darbų iÅ¡laidų atlyginimo.

48. Nors ekspertizės akto išvadų 2 punkte išties nurodyta, kad negalima objektyviai nustatyti, kokius gedimus turėjo (jei turėjo) automobilis jo įsigijimo metu 2020 m. rugsėjo 16 d. ir iki 2021 m. vasario 11 d., tačiau kartu nurodyta, kad jei šiuo laikotarpiu buvo pažeisti (apsilydę) automobilio variklio stūmokliai, dėl šių pažeidimų automobilio nebuvo galima eksploatuoti, kas reiškia, kad jei automobilis pardavimo metu būtų su nurodytais pažeidimais, tai būtų akivaizdu, nes automobilis būtų netinkamas eksploatacijai.

Pritartina, kad kaip tikėtina vertintina ir ekspertizės akto iÅ¡vada, jog degimo proceso sutrikimÄ galėjo sÄ lygoti perprogramuota automobilio programinė įranga, tačiau nagrinėjamu atveju tai reikÅ¡mės neturi, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės ir neįrodinėjo. Kaip jau minėta, ekspertizės akto iÅ¡vada dėl tarpinių storio įtakos gedimams yra neabejotina, todėl teismas pagrįstai ja rėmėsi atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytÄ variklio gedimo priežastį.

49. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, nes automobilio techninė ekspertizė atlikta per vėlai, t.y. po automobilio suremontavimo bei nepagrįstai remtasi tikėtinomis ekspertizės išvadomis. Apeliantės nuomone, atsakovas turėjo kreiptis dėl ekspertizės atlikimo dar ikiteisminėje ginčo stadijoje.

50. Nors iÅ¡ties tiksliausiai automobilio gedimÄ bÅ«tų buvę galima nustatyti ekspertizę atlikus iki automobilio suremontavimo, tačiau tai savaime nepaneigia byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadų, kuriomis atmetama ieÅ¡kovės nurodyta gedimo versija. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ir pati ieÅ¡kovė tiesiogiai prisidėjo prie to, kad ekspertizės atlikimo metu nebuvo galima tiksliai nustatyti galimų automobilio gedimų jo pardavimo metu, nes 223 km iki ekspertizės atlikimo buvo iÅ¡ automobilio iÅ¡trintos klaidos, tai buvo padaryta bÅ«tent ieÅ¡kovės iniciatyva ir tai turėjo reikÅ¡mės tam, kad nebuvo galima tinkamai nustatyti automobilio gedimų.

Atmestini ir apeliantės argumentai, kad atsakovė turėjo inicijuoti ekspertizės atlikimÄ ikiteisminėje ginčo stadijoje, nes pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsisakė atsakovės siÅ«lymo bendrai fiksuoti defektus ir daryti ekspertizę, nes jau buvo atlikta dalis automobilio remonto darbų.

51. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas netinkamai vertino Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , vykusį ikiteisminėje ginčo stadijoje ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ikiteisminio ginčo stadijoje nepateikė automobilio defektus patvirtinančių dokumentų, nepateikė aiÅ¡kaus reikalavimo dėl automobilio ginčo sprendimo bÅ«do ir nepagrįstai bei vienaÅ¡aliÅ¡kai atliko automobilio defektų Å¡alinimo darbus.

52. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. matyti, kad ieškovės pozicija dėl teisių gynimo būdo išties buvo aiški, nes ji atsakovei pateikė du alternatyvius reikalavimus: nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį arba atlyginti automobilio defektų šalinimo išlaidas. Vis dėl to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė visus automobilio remonto darbus atliko vienašališkai to nederinusi su atsakove.

Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad abi šalys nors aktyviai komunikavo, tačiau jų pozicija dėl ginčo sprendimo būdo nuo pat pradžių skyrėsi, nes atsakovė nesutiko, jog ieškovės nurodyti automobilio defektai buvo automobilio pardavimo metu. Atsakovė savo ruožtu siūlė ieškovei atlikti variklio keitimo darbus, ieškovei sumokant už detales, tačiau ieškovei šis sprendimo būdas netiko. Darytina išvada, kad abi šalys bandė siekti joms palankaus ginčo sprendimo būdo, tačiau susitarti nepavyko.

Vis dėl to svarbu ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pati patvirtino, kad atsisakė atsakovės siÅ«lymo bendrai fiksuoti defektus, ir vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė sprendimÄ Å¡alinti automobilio gedimus, suprasdama, kas papildomai rodo ieÅ¡kovės nenorÄ ieÅ¡koti abejoms Å¡alims palankaus ginčo sprendimo bÅ«do. Nors ir sutiktina su dalimi ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų dėl Å¡alių susiraÅ¡inėjimo vertinimu, tačiau, byloje nustačius, kad atsakovė nėra atsakinga už automobilio defektus, dėl kurių Å¡alinimo patirtų iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovė teikė ieÅ¡kinį, Å¡alių susiraÅ¡inėjimo vertinimas neturi reikÅ¡mės bylos baigčiai.

53. IÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad automobilio gedimai buvo nulemti natÅ«ralios automobilio eksploatacijos, variklio gedimas vienareikÅ¡miÅ¡kai nebuvo sÄ lygotas ieÅ¡kovės nurodytos priežasties- netinkamo storio tarpinių, o galimai įtakotas ir pačios ieÅ¡kovės veiksmų perprogramuojant automobilio programinę įrangÄ . Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovė pardavė automobilį su paslėptais defektais ir yra atsakinga dėl ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų automobilio remontui.

54. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

55. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindė savo teiginių dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo, o bylos duomenys patvirtina, kad teismas iÅ¡tyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡nagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

57. IÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Todėl konstatuotina, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl procesinės bylos baigties 58.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 24 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei E. A. nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

60. Atsakovė UAB „AV automobiliai“ pateikė raÅ¡ytinius duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1950,59 Eur (2360,22 Eur su PVM) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡laidų dydis už advokato paslaugas nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2022 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovei UAB „AV automobiliai“ (juridinio asmens kodas 120804091) iš ieškovės E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2360,22 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų 22 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Egidijus Mockevičius Danutė Burbulienė Birutė Simonaitienė