be6fe6e1-a4e8-4103-bb0d-92a5df31342b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-976-872/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03995-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.2; 5.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Inos Kirkutienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Dariui Butvilavičiui ir Z.

V., atsakovės atstovui Rokui Stabingiui, trečiojo suinteresuoto asmens Darbo partijos atstovui Vaidotui Sviderskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos regionų partijos skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuotieji asmenys: Centro partija – tautininkai, Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščionių Å¡eimų sÄ junga, Lietuvos Respublikos liberalų sÄ jÅ«dis, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ junga, partija „Laisvė ir teisingumas“, Tėvynės sÄ junga - Lietuvos krikščionys demokratai, partija „Tvarka ir teisingumas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja Lietuvos regionų partija (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos socialdemokratų darbo partija; toliau – ir pareiÅ¡kėja, Partija) teismui pateiktame skunde praÅ¡o: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ Nr. Sp-261 „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja skundÄ grindė Å¡iais argumentais: VRK 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje pirmuoju klausimu buvo svarstomas 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo klausimas.

Pateikto sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ projekto (toliau – ir Projektas) 9 punkte buvo numatyta: „nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11“, o 11 punkte buvo numatyta: „skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrÄ jį pusmetį“.

Šiems Projekto punktams buvo pritarta. VRK apsvarsčius visus sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ punktus, posėdžio pirmininkė paskelbė, kad VRK sprendimas pirmuoju darbotvarkės klausimu yra priimtas, tačiau vėliau posėdžio eigoje VRK sugrįžo prie pirmojo darbotvarkės klausimo ir nusprendė iš naujo balsuoti dėl anksčiau priimto sprendimo 9 bei 11 punktų. Pakartotiniu balsavimu Projekto 9 ir 11 punktams buvo nepritarta, Sprendime nebeliko Projekte buvusių ir ankstesniu VRK balsavimu priimtų sprendimo 9 ir 11 punktų nuostatų.

Partija po 2016 m. vykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų tapo naujai įregistruota parlamentine politine partija, kurios veiklai finansuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, turėjo būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.

Vadovaudamasi Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, VRK jau tris kartus Partijai yra skyrusi valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. Komisijos 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. Sp-206 „Dėl 2019 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ VRK nustatė, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 11, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2019 m. pirmÄ jį pusmetį skyrė Partijai 249 000 Eur.

VRK 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. Sp-412 „Dėl 2019 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ Komisija nustatė, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 10, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2019 m. antrÄ jį pusmetį skyrė Partijai 226 450 Eur. VRK 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. Sp-37 „Dėl 2020 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ buvo nustatyta, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 12, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2020 m. pirmÄ jį pusmetį skyrė pareiÅ¡kėjui 246 325 Eur.

Taigi nuo to momento, kai 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, Komisija jau tris kartus pripažino faktÄ , jog Partija atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir skyrė jai valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti, todėl skundžiamu Sprendimu Komisija turėjo nustatyti, kad Partija atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir skirti atitinkamÄ valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti sumÄ .

Nors Sprendime apskritai nėra nurodyti motyvai, dėl kurių Partijai 2020 m. antrÄ jį pusmetį nėra skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, tačiau iÅ¡ Komisijos interneto svetainėje esančio 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio vaizdo įraÅ¡o (žiÅ«rėti nuo 2 val. 21 min. 7 s. iki 2 val. 30 min. 53 s.: https://cdn-player.vrk.lt/media?video=2020/VRK_2020-11-05.mp4) ir posėdžio protokolo matyti, kad valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti Partijai 2020 m. antrÄ jį pusmetį nėra skirti, nes dotacija Å¡iuo atveju yra skirstoma jau po 2020 m.

Seimo rinkimų. VRK 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokole netinkamai aiÅ¡kina ir taiko Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinÄ ketverių metų pusmetinių valstybės biudžeto asignavimų skirstymas pradedamas nuo po paskutinių eilinių Seimo rinkimų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos, kuri taikytina ir Å¡ioje byloje nagrinėjamam atvejui ir pagal kuriÄ atitinkamais Seimo rinkimų metais įvykusių eilinių Seimo rinkimų rezultatai yra pagrindas skirstyti valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti tik nuo po jų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo kitų metų sausio 1 dienos, o ne nuo naujo Seimo rinkimų momento.

Komisija Sprendimu kitoms politinėms partijoms valstybės biudžeto asignavimus jų veiklai finansuoti skirstė ne pagal 2020 m. Seimo rinkimų, o anksčiau vykusių rinkimų rezultatus, kas reiÅ¡kia, kad VRK Partijai ir kitoms politinėms partijoms VRK nepagrįstai taikė skirtingus teisinius kriterijus. Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatÄ aiÅ¡kinant ir taikant taip, kaip jÄ Å¡iuo atveju aiÅ¡kino ir taikė Komisija, yra sukuriamos prielaidos atsitiktinumui ir savivalei. Projektas buvo parengtas dar iki 2020 m. vykusių Seimo rinkimų, tačiau Komisijos posėdyje Å¡is klausimas buvo svarstomas jau po jų.

Jeigu dotacija bÅ«tų skiriama iki spalio 11 d., Partija bÅ«tų galėjusi jÄ gauti. Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede (Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto asignavimai) nustatyta, kad asignavimai politinėms partijoms pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį 2020 m. yra 498 000 Eur, t. y. maždaug tiek, kiek per 2020 m. du pusmečius pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį iÅ¡ viso tenka Partijai.

Taigi, priimdamas 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ , įstatymų leidėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir tuo pačiu patvirtino, kad atitinkama valstybės biudžete numatyta suma yra vieneriems metams pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį politinei partijai skiriama jos veiklai finansuoti suma. Atsakovė VRK atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti, atsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais: Sprendime nustatytos 2020 m. antrojo pusmečio asignavimų sumos politinėms partijoms pagal gautus rinkėjų balsus ir nėra nurodyta, kad Partija turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus.

Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje buvo svarstomi asignavimai Partijai, tačiau Sprendimu asignavimai jai nebuvo skirti, nes Partija neatitiko Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatos. Partijai valstybės biudžeto asignavimai galėjo bÅ«ti skirti tik iki 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų. Kadangi Sprendimas priimtas po minėtų rinkimų, VRK neturėjo teisės priimti kitokio sprendimo ir skirti Partijai valstybės biudžeto asignavimus. VRK 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje iÅ¡ pradžių balsavimu buvo pritarta pirminiam sprendimo projektui, pagal kurį Partijai buvo numatyti asignavimai, tačiau, pastebėjus klaidÄ , kad Partija neturėjo teisės gauti asignavimų, kaip neatitinkanti Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimų, Komisija iÅ¡taisė padarytÄ klaidÄ , iÅ¡braukdama Sprendimo punktus, kuriuose Partijai buvo numatyti asignavimai. 2019 m. sausio 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame buvo numatytas naujas politinių partijų finansavimo modelis (21 str. 6 d.), kuris šiuo atveju nėra susietas su rinkimų ciklu, o jo taikymas laike yra griežtai apibrėžtas – valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami tik po to, kai partija yra įregistruojama jau po Seimo rinkimų (ji gali būti sukurta ir likus pusmečiui iki naujų Seimo rinkimų), o finansavimas jai skiriamas tik iki kitų Seimo rinkimų.

Tokiu atveju įstatymo leidėjo valia yra aiÅ¡ki, VRK vadovavosi naujomis Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dėl kurių teisės aiÅ¡kinimo klausimų nekilo. PareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad politinių partijų finansavimo modelis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas sistemiÅ¡kai su tuo finansavimo modeliu, kuris yra nustatytas Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, nes jie iÅ¡ principo yra skirtingi. Pagal pastarÄ jį modelį bÅ«tinoji sÄ lyga gauti finansavimÄ yra dalyvavimas rinkimuose ir 2 proc. rinkėjų balsų gavimas, o pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį dalyvauti rinkimuose ir gauti rinkėjų balsų nėra bÅ«tina, partija tokį finansavimÄ gali gauti net niekada nedalyvavusi rinkimuose.

Abu modeliai negali bÅ«ti lyginami tarpusavyje, o juos reglamentuojančios teisės normos aiÅ¡kinamos vienodai. Priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , Komisija vadovavosi tik Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir negalėjo vadovautis Å¡io straipsnio 2, 3, 4 dalimis ar Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. KT17-N8/2019, kuriame buvo nagrinėjamas tik pastarasis politinių partijų finansavimo modelis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos Partijos skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino SprendimÄ , o bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo įpareigoti VRK iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Partijai nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovės Vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. LVAT nustatė, jog Komisija 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. Sp-261 nusprendė dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų visų Å¡iame sprendime paminėtų politinių partijų veiklai finansuoti.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Komisijos sprendimas panaikintas visa apimtimi, turi įtakos kitų politinių partijų, kurių atžvilgiu buvo priimtas pastarasis Komisijos sprendimas, teisėms ir pareigoms. Nei pareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ teismui, nei pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (ABTÄ® 33 str. 5 d.) politinių partijų, kurių atžvilgiu buvo priimtas Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. Sp-261, į bylÄ trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė.

Atsižvelgiant į tai darė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nusprendė ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų. BylÄ grÄ Å¾inus naujam nagrinėjimui VRK pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia teisiÅ¡kai nepagrįstus reikalavimus, nes skundžiamame Komisijos sprendime jos teisės ir pareigos nėra niekaip minimos. Teigia, jog VRK sprendimo panaikinimas sukeltų situacijÄ , kai su sprendimu nesusijęs asmuo siekia pakeisti sprendimÄ , nors dėl pareiÅ¡kėjos teisių ir pareigų sprendime niekaip nepasisakyta.

Panaikinus VRK sprendimÄ bÅ«tų pažeidžiami kitų politinių partijų, minimų ginčijamame sprendime, teisės ir teisėti interesai, kurioms buvo paskirstyti valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, pinigai buvo iÅ¡mokėti, galimai partijos tuos pinigus jau ir iÅ¡leido, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės Å¡ioje byloje taikomos nebuvo. Ginčijamo sprendimo panaikinimas sukeltų tokiÄ situacijÄ , kai bÅ«tų naujai iÅ¡sprendžiamas klausimas dėl sprendime minimų partijų teisių ir pareigų.

Be to, panaikinus sprendimÄ turėtų bÅ«ti sprendžiami klausimai dėl partijoms iÅ¡mokėtų pinigų gražinimo į valstybės biudžetÄ , nes neliktų teisinio pagrindo, kuriuo tie pinigai partijoms buvo paskirti ir iÅ¡mokėti. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjos siekiama gauti dotacija gali bÅ«ti skiriama tik pagal kitÄ Politinių partijų įstatymo normÄ (21 str. 6 d.). Tai yra atskira biudžeto eilutė, kuri neturi įtakos kitų politinių partijų dotacijoms, kurios valstybės biudžeto lėšos skiriamos pagal Politinių partijų įstatymo 21 str. 2, 3 ir 4 d.

Dotacijos neskyrus pareiÅ¡kėjai, Å¡ie valstybės biudžeto asignavimai nėra paskirstomi kitoms politinėms partijoms, tačiau yra grÄ Å¾inami į valstybės biudžetÄ . Valstybės biudžete numatyta suma pagal Politinių partijų įstatymo 21 str. 6 d. ir liko valstybės biudžete, nes VRK Finansų ministerijai neteikė paraiÅ¡kos dėl Å¡ių valstybės biudžeto asignavimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose teigia, jog dėl teisinių priežasčių skundas atmestinas, o VRK sprendimas paliktinas nepakeistu, tačiau taip pat patvirtino, kad Darbo partija neturi tiesioginio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi ir sutinka, kad teismas priimtų sprendimÄ savo nuožiÅ«ra.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos finansavimui buvo skirtos tikslinės lėšos, kurios nepaskyrus jų konkrečiam pareiÅ¡kėjui nebuvo paskirstytos kitoms politinėms partijoms. Taigi, visi į Å¡iÄ bylÄ Ä¯traukti tretieji asmenys netenka suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi, kadangi tiek pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimo atveju, tiek ir atmetimo – likusioms politinėms partijoms skiriamų lėšų dydžiai nesikeistų. Teigia, kad iÅ¡skyrus koreguotÄ atsakovės nuomonę ir dviprasmiÅ¡kÄ situacijos vertinimÄ â€“ daugiau jokioms imperatyvioms normoms atsakovė nenusižengė.

Å iuo atveju vertinant vien materialius santykius ir skiriamÄ finansavimÄ svarbu iÅ¡laikyti skiriamo finansavimo nuoseklumÄ , kadangi po skirtingų rinkimų pradėjus taikyti skirtingas praktikas natÅ«raliai susiklostys situacija, kai partija skirtingu periodu gaus finansavimÄ , kuris po skirtingų rinkimų bus vertinamas nevienodai. Atsakovė savo praktikoje iÅ¡liko nuosekli, o visais laikais atitinkami sprendimai buvo priimami iÅ¡ esmės tuo pačiu laiku ir vertinant tuos pačius kriterijus (tiek iki skundžiamo sprendimo priėmimo, tiek jį priimant, tiek ir priimant sprendimus vėliau).

Taigi, vien Å¡ios sistemos stabilumas ir vienodumas yra aukÅ¡tesnė vertybė, kuri realizuoja ir teisėtų lÅ«kesčių principo laikymÄ si, pagaliau iÅ¡laikomas ir teisinis apibrėžtumas bei situacijos vertinimo nuoseklumas, tad vien dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjos skundas negali bÅ«ti tenkinamas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsakovės pozicijÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. Sp-261 „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir praÅ¡ymo įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.

Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad 2020 m. spalio 16 d. buvo parengtas Projektas, kurio 9 punkte buvo nuspręsta nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11; 11 punkte – skirti Partijai 225 798 eurus 2020 m. antrÄ jį pusmetį. IÅ¡ Projekte esančios rezoliucijos matyti, kad ProjektÄ nutarta svarstyti Komisijos posėdyje, jis nukreiptas L. P. ir žiniai Komisijos nariams.

Komisijos posėdyje, vykusiame 2020 m. lapkričio 5 d., pirmuoju klausimu buvo svarstomas 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymas. IÅ¡ byloje esančio Projekto matyti, kad svarstymui pateiktame Projekto 9 punktu buvo numatyta: „Nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11“. Projekto 11 punkte buvo numatyta „Skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrÄ jį pusmetį“.

IÅ¡ Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolo Nr. P-39 (toliau – ir Protokolas) matyti, kad pagal Protokole nurodytos darbotvarkės 1 punktÄ klausimo dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo pranešėja buvo L. P.. Protokolo 2 punktu buvo svarstomas Sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ projektas: „Posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl Å¡io sprendimo 9 punkto – nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11.

Balsavimo rezultatai: už – 9, prieÅ¡ – 0, susilaikė 1 (J. L.).“ „Posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl Å¡io sprendimo 11 punkto – skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrÄ jį pusmetį. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieÅ¡ – 0, susilaikė 4.“ „Posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl Å¡io sprendimo 12 punkto – pavesti Vyriausiosios rinkimų komisijos Finansų skyriui pervesti 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus politinėms partijoms, nurodytoms Å¡io sprendimo 8 ir 11 punktuose (pritarta bendru sutarimu, dalyvaujant 10 Komisijos narių).“ Komisijos nariams prabalsavus atskirai už kiekvienÄ Projekto punktÄ , bendru Komisijos narių sutarimu (dalyvavo 10 narių) nutarta priimti sprendimÄ â€žDėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“.

Protokolo 8 klausimu apsvarsčius sprendimo „Dėl savivaldybių tarybų narių, iÅ¡rinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, įgaliojimų nesuėjus terminui nutraukimo ir mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ projektÄ , Protokolo 2.1 punktu svarstytas sprendimas „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“. IÅ¡ Protokolo matyti, kad Komisijos narė A. Ž. pasiÅ«lė grįžti prie priimto sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ 9 punkto, kadangi, jos nuomone, Partija neatitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai naujai sukurtai parlamentinei partijai, turinčiai savo frakcijÄ , skiriami tik iki pirmųjų rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo, reikalavimų.

Tuo pačiu pateikta nuomonė, kad Partija galėtų gauti dotacijÄ pagal šį punktÄ tuo atveju, jeigu ji bÅ«tų skiriama iki spalio 11 d. Kadangi Å¡iuo atveju asignavimai skirstomi po įvykusių Seimo rinkimų, partijai dotacija turėtų bÅ«ti skaičiuojama pagal surinkÄ balsų skaičių ankstesniuose rinkimuose, kuriuose ji dalyvavo. L. P. nurodė, kad skirstant valstybės biudžeto asignavimus, buvo remtasi Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinamu. L. M. teigė, jog tenka pripažinti, kad Partija neatitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimų ir turėtų keistis priimto sprendimo tekstas.

Komisijos narys T. R. iÅ¡sakė pozicijÄ , kad susiklostė specifinis atvejis, kai politinė partija negavo balsų, tačiau jai taikomas kitas kriterijus – frakcijos narių skaičius, tačiau pagal naujÄ reglamentavimÄ valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo. Sprendė, kad Komisija padarė klaidÄ , todėl reikėtų „anuliuoti“ priimtÄ sprendimÄ ir, jį pakoregavus, iÅ¡ naujo priimti. Sprendimo 1–8, 10 punktams pritarta bendru sutarimu (dalyvaujant 10 Komisijos narių).

Posėdžio pirmininkė teikė iÅ¡ naujo balsuoti dėl Sprendimo 9 punkto: nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieÅ¡ – 6, susilaikė 2. Nepritarta. Posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl Å¡io sprendimo 12 punkto – skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrÄ jį pusmetį ir Å¡eÅ¡iems Komisijos nariams prabalsavus prieÅ¡ (už – 2, susilaikė – 2) Å¡iam Sprendimo punktui buvo nepritarta.

Tuo pačiu Protokole nurodyta, kad patikslinama Sprendimo punktų numeracija. Komisijos nariai bendru sutarimu nutarė priimti patikslintÄ sprendimÄ â€žDėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“. Taigi, iÅ¡ Protokolo matyti, kad Komisijos posėdyje pagal svarstymui pateiktÄ P. K. narių balsų dauguma buvo priimtas sprendimas, tačiau posėdžio eigoje vyko naujas balsavimas dėl posėdžio pradžioje pagal ProjektÄ priimto sprendimo.

Nors buvo siÅ«lymų keisti priimto sprendimo tekstÄ , panaikinti priimtÄ sprendimÄ , tokie siÅ«lymai Komisijos balsavimui nebuvo pateikti. Kaip minėta, buvo teikiamas iÅ¡ naujo balsuoti priimto Sprendimo 9 ir 11 punktai, kuriems komisijos nariai nepritarė. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisija jos kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, Komisijos posėdžiai ir balsavimai yra vieÅ¡i.

Visuomenei apie Komisijos posėdį paskelbiama pastate, kuriame yra jos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir interneto svetainėje, o komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindama savo įgaliojimus, Komisija leidžia aktus – sprendimus, kuriuo pasirašo Komisijos pirmininkas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.

Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos sprendimai, priimti neiÅ¡einant už kompetencijos ribų, yra privalomi visoms rinkimų ir referendumo komisijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. Juos pakeisti arba panaikinti gali tik pati Komisija arba teismas. Pagal to paties įstatymo 19 straipsnį Komisijos darbo organizavimo, komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir komisijos sekretoriaus rinkimo, posėdžių Å¡aukimo ir procedÅ«rų juose tvarkÄ , raÅ¡tvedybÄ ir kitus klausimus nustato Vyriausiosios rinkimų komisijos reglamentas, kurį tvirtina Komisija.

Komisijos 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. Sp-11 patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 23 punkte nustatyta, kad Komisija savo kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai posėdžiuose. Komisijos nariai, negalintys dalyvauti Komisijos posėdyje, savo nuomonę svarstomais klausimais gali pateikti raštu iki posėdžio pradžios. Raštu pateikta nuomonė turi būti garsiai paskelbta posėdyje (29 punktas). Komisijos posėdžio darbotvarkė sudaroma ir svarstoma Reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka (30 punktas).

Komisijos posėdyje svarstomi tik tie darbotvarkėje numatyti klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti galimi Komisijos sprendimų projektai, išskyrus Reglamento 36 punkte nustatytus atvejus (31 punktas). Komisijos pirmininkas, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Komisijos nariai posėdžio metu turi teisę pasiūlyti įtraukti į posėdžio darbotvarkę ir naujų klausimų. Dėl naujų klausimų įtraukimo į posėdžio darbotvarkę Komisija sprendžia balsuodama (32 punktas).

Komisijos posėdžio darbotvarkės projektÄ parengia pirmininkas pagal Komisijos pirmininko, Komisijos pirmininko pavaduotojų, Komisijos narių ir Sekretoriato darbuotojų pasiÅ«lytus klausimus. PasiÅ«lyti klausimai į darbotvarkės projektÄ turi bÅ«ti įtraukti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios, kai kartu pateikiama klausimo svarstymui reikalinga medžiaga ir sprendimo projektas. Komisijos posėdžio darbotvarkę protokoliniu sprendimu tvirtina Komisija (34 punktas). Darbotvarkėje nurodoma kiekvieno svarstomo klausimo pavadinimas, pranešėjas (pranešėjai) (35 punktas).

Kiekvienu svarstomu darbotvarkės klausimu turi bÅ«ti pateiktas sprendimo projektas, iÅ¡skyrus einamuosius klausimus. Prie projekto pridedama visa medžiaga, pagal kuriÄ buvo parengtas sprendimo projektas, lietuvių kalba. Projektai turi bÅ«ti suredaguoti kalbos ir teisės požiÅ«riu, pavizuoti juos parengusių asmenų (36 punktas). Visi numatomi svarstyti sprendimų projektai ir medžiaga, pagal kuriÄ buvo parengti sprendimų projektai, ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios įkeliami į Komisijos elektroninę dokumentų valdymo sistemÄ ir Komisijos nariams siunčiami susipažinti elektroniniu paÅ¡tu.

Įstatymų nustatytais atvejais, kai Komisijos sprendimas turi būti priimtas neatidėliotinai, Komisijos nariai Komisijos posėdyje balsuoja, ar svarstyti sprendimų projektus, kurie Komisijos nariams nebuvo pateikti šiame punkte nustatyta tvarka (37 punktas). Komisijos posėdyje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus, pirmiausia pristatomas svarstomas klausimas, išklausomi klausimo rezultatais suinteresuoti asmenys. Komisijos nariai turi teisę užduoti klausimų pranešėjui (pranešėjams) ir suinteresuotiems asmenims.

Baigiant klausimo nagrinėjimÄ , Komisijos nariai turi teisę pareikÅ¡ti savo nuomonę svarstomu klausimu, o, leidus posėdžio pirmininkui, savo nuomonę gali pareikÅ¡ti ir kiti posėdžio dalyviai (43 punktas). Pristatydamas svarstomÄ klausimÄ , pranešėjas tik iÅ¡dėsto klausimo ir siÅ«lomo sprendimo esmę (44 punktas). Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog Komisijos posėdyje iÅ¡ pradžių balsavimu buvo pritarta pirminiam sprendimo projektui, pagal kurį Partijai buvo numatyti asignavimai, tačiau pastebėjus klaidÄ , kad Partija neturėjo teisės gauti asignavimų, kaip neatitinkanti Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimų, VRK iÅ¡taisiusi padarytÄ klaidÄ , iÅ¡braukdama Sprendimo punktus, kuriuose Partijai buvo numatyti asignavimai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog Komisija, svarstydama klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjai skirtino finansavimo, nesilaikė Reglamento nuostatų: į Posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl Protokolo 2 punkte priimto sprendimo pakeitimo, nebuvo pateiktas galimas tokio sprendimo projektas, klausimas dėl priimto sprendimo pakeitimo nebuvo įtrauktas į darbotvarkės projektÄ ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios ir tokiu pat terminu nebuvo įkeltas į Komisijos elektroninę dokumentų valdymo sistemÄ .

Pažymėtina ir tai, kad priimto sprendimo pakeitimo projekto klausimas nebuvo pateiktas svarstyti, kaip tai įtvirtinta Reglamento 43 punkte, nebuvo iÅ¡klausyti tokio klausimo rezultatais suinteresuoti asmenys, tuo pačiu atitinkamai nebuvo sudaryta galimybė svarstomu klausimu savo nuomonę raÅ¡tu iki posėdžio pradžios pareikÅ¡ti Komisijos posėdyje negalintiems dalyvauti Komisijos nariams. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju Komisija nepriėmė konkretaus sprendimo, kuriuo bÅ«tų pritarta ar nepritarta dėl Partijai skirtinų asignavimų, t. y., kuris pareiÅ¡kėjai sukeltų teises ir pareigas.

Tuo pačiu sutiktina su atsakovės pozicija, jog skundžiamame Komisijos Sprendime pareiÅ¡kėja visiÅ¡kai nėra minima, todėl jai Å¡is Sprendimas nesukelia jokių teisių ar pareigų, tuo tarpu panaikinus skundžiamÄ SprendimÄ bÅ«tų pažeidžiamos kitų politinių partijų, minimų ginčijamame sprendime, teisės ir pareigos. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , jog bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vadovaujantis Å¡iomis teisės normomis, darytina iÅ¡vada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-639-968/2019). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiÅ¡kinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiÅ¡kiai identifikuotÄ suinteresuotumÄ apginti materialinės teisės normų saugomÄ teisę ar interesÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).

Teismo iÅ¡vada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobÅ«džio iÅ¡vada, nes ji reiÅ¡kia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009; kt.). Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismÄ , teisės ar įstatymų saugomas interesai iÅ¡ tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi bÅ«ti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr. pvz., LVAT 2023 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-104-556/2023).

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčui taikytinas teisės normas bei aktualiÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiÅ¡kėjos skundžiamo VRK Sprendimo, nes nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, tai yra Å¡iuo ginčijamu Sprendimu pareiÅ¡kėjai nėra nustatytos jokios teisės ar pareigos, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

PareiÅ¡kėja antruoju skundo reikalavimu praÅ¡o įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog Komisija posėdyje svarstydama klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjai skirtino finansavimo nesilaikė anksčiau paminėtų Reglamento nuostatų reikalavimų, tai yra, į Posėdžio darbotvarkę neįtraukė klausimo dėl Protokolo 2 punkte priimto sprendimo pakeitimo, priimto sprendimo pakeitimo projekto klausimas nebuvo pateiktas svarstyti, kaip tai įtvirtinta Reglamento 43 punkte, nebuvo iÅ¡klausyti tokio klausimo rezultatais suinteresuoti asmenys, tuo pačiu atitinkamai nebuvo sudaryta galimybė svarstomu klausimu savo nuomonę raÅ¡tu iki posėdžio pradžios pareikÅ¡ti Komisijos posėdyje negalintiems dalyvauti Komisijos nariams.

Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinti valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudarė 6 000 000 eurų, iš jų 498 000 eurų pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 12 straipsnio 1 dalis numato, jog įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija leidžia aktus – sprendimus.

Juos pasiraÅ¡o komisijos pirmininkas. Teismo posėdyje atsakovės atstovas teikdamas paaiÅ¡kinimus, neneigė susiklosčius tokiai situacijai, jog Komisijai 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje svarstant 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymÄ , pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nebuvo priimtas joks konkretus sprendimas (pritarti / nepritarti) dėl jai skirtino finansavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sÄ vokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalykÄ . Antruoju atveju vieÅ¡ojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykÄ sudarytų aplinkybių, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjas skundžia atsakovo neveikimÄ , visais atvejais vertintinas tarp Å¡alių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobÅ«dis. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktÄ ar atlikti veiksmÄ , nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, Å¡is atsisakymas negali bÅ«ti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). VieÅ¡ojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks Å¡io asmens neveikimas, kai vieÅ¡ojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) praÅ¡omu iÅ¡spręsti klausimu per įstatymo nustatytÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra konstatuota, kad savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiÅ¡kiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetencijÄ , vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). PraÅ¡ant įpareigoti vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ atlikti tam tikrus veiksmus, turi bÅ«ti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Nekonstatavus vilkinimo fakto ar, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti jam priskirtas funkcijas, nėra juridinio pagrindo atsakovÄ Ä¯pareigoti atlikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus veiksmus.

Å iuo atveju byloje nustatyta (ir pati atsakovė to neneigia), jog Komisijai 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje svarstant 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymÄ , pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nebuvo priimtas joks konkretus sprendimas (pritarti / nepritarti) dėl jai skirtino finansavimo. Nors pareiÅ¡kėja skunde plačiai iÅ¡dėsto argumentus, jog VRK 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokole netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, tačiau teismas pažymi, jog asmenys, kreipdamiesi į teismÄ ir formuluodami reikalavimus, be kita ko, turi įvertinti ir tai, kokius sprendimus gali priimti teismas (ABTÄ® 88 straipsnis).

Pažymėtina, jog teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tačiau neperima vieÅ¡ojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Kadangi pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nebuvo priimto sprendimo, kurio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teismas ginčijamu atveju galėtų įvertinti, todėl nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytų teiginių. Apibendrinant tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ Komisija, įgyvendindama savo įgaliojimus, leidžia aktus – sprendimus, tačiau Å¡iuo atveju nebuvo priimtas sprendimas, kuriuo bÅ«tų iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjai aktualus klausimas, todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjos skundas Å¡ioje dalyje dėl įpareigojimo Komisijai iÅ¡ naujo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo pareiÅ¡kėjai yra pagrįstas ir tenkintinas (ABTÄ® 88 str. 2 p.).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o atlyginti jos patirtas 2 662 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato Dariaus Butvilavičiaus teisines paslaugas. PraÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėja nurodo patyrusi už skundo parengimÄ , nuomonės (raÅ¡tu) į atsiliepimÄ parengimÄ , praÅ¡ymo dėl atsakovės 2021 m. balandžio 9 d. priimto sprendimo prijungimo prie bylos parengimÄ , praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų atlyginimo parengimÄ , teisines konsultacijas, atstovavimÄ dviejuose teismo posėdžiuose.

Pateiktoje 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje CON-20-242 nurodyta 2 662 Eur suma už teisines paslaugas sumokėta 2020 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr.

17. ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieÅ¡kinį yra 2,5 (8.2 punktas), už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, – 0,4 (8.16 punktas). PareiÅ¡kėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2020 m. gruodžio 7 d., už advokato paslaugas pareiÅ¡kėja sumokėjo gruodžio 17 d. Oficialios statistikos portale skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje 2020 m. antrÄ jį ketvirtį buvo 1 514,6 Eur.

Taigi, pareiškėjos prašoma priteisti 2 662 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio (2,5 x 1 514,6 Eur), todėl laikytina pagrįsta. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėja skunde reiškė du reikalavimus, kurių vienas buvo patenkintas, todėl pareiškėjai atlygintina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų – 1 331 Eur išlaidų už advokato paslaugas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija praÅ¡o priteisti jos patirtas 1210,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato Vaidoto Sviderskio teisines paslaugas, kurias sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo parengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje. PraÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma atitinka Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbÄ teisme, advokato suteiktų paslaugų pobÅ«dį, apimtį ir darbo laiko sÄ naudas, bylos apimtį, sudėtingumÄ , advokato rengtų procesinių dokumentų turinį, atstovavimÄ teismo posėdyje, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų iÅ¡laidų, todėl patenkinus skundÄ iÅ¡ dalies (50 proc.) trečiojo suinteresuoto asmens naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisiama 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (ABTÄ® 40 str. 1 ir 3 d.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos Lietuvos regionų partijos skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Ä®pareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiÄ jÄ rinkimų komisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos regionų partijai.

Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pareiÅ¡kėjai Lietuvos regionų partijai 1 331 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) iÅ¡laidų už advokato paslaugas. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Lietuvos regionų partijos trečiajam suinteresuotam asmeniui Darbo partijai 605 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus) iÅ¡laidų už advokato paslaugas. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Sauliaus Jakaitis Ina Kirkutienė Fausta Vitkienė