be6f8cbb-bc75-4fc6-94e0-d89e8df40703 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-18-286/2019 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00625-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.6.3.2.; 3.2.6.1. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 6 d. Ignalina Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gutauskui, atsakovei T. N., atsakovės atstovei advokatei Audronei Petronytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal V.

N. ieÅ¡kinį T. N. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir D. K.. Teismas nustatė: IeÅ¡kovas prašė nutraukti santuokÄ su atsakove, sudarytÄ 1978-04-01 Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡as Nr. 60; pripažįstant kalta dėl santuokos nutraukimo atsakovę; priteisti iÅ¡ atsakovės 10000 Lt žalos atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ; palikti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teisėmis valdomÄ turtÄ ; priteisti ieÅ¡kovui dalį turto asmeninės nuosavybės teisėmis; palikti dalį turto atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 9639,50 Lt dydžio kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį; pripažinti asmenine atsakovės prievole T.

N. individualios įmonės mokestinę prievolę (skolÄ ) valstybės biudžetui pagal Valstybinė mokesčių inspekcijos 2012-05-17 sprendimÄ Nr. 69-87 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-03-08 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1123-484/2013; pripažinti asmenine ieÅ¡kovo skolÄ D. K. pagal 2011-03-04 paskolos sutartį; panaikinti turto, priteisto ieÅ¡kovui, areÅ¡tÄ ; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-02-19 daliniu sprendimu nagrinėjamoje byloje nutraukta Å¡alių santuoka ir patvirtinta Å¡alių pasiraÅ¡yta 2015-02-03 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Nagrinėjamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovei dėl T. N. individualios įmonės mokestinės prievolės (skolos) valstybės biudžetui pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-05-17 sprendimÄ Nr. 69-87 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-03-08 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1123-484/2013 pripažinimo asmenine atsakovės prievole. IeÅ¡kovas prašė šį reikalavimÄ patenkinti ir ieÅ¡kinyje nurodė, kad L. N. individualios įmonės kreditinė prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsirado įsiteisėjusios Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-18 nutarties pagrindu administracinėje byloje Nr. 1-1123-484/2013, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-03-08 sprendimas dėl T.

N. individualiai įmonei papildomai priskaičiuoto pelno mokesčio, delspinigių ir baudų bendrai 80116 Lt sumai. Å i prievole yra ir po santuokos nutraukimo iÅ¡lieka asmenine atsakovės prievole, nes jis T. N. individualios įmonės veikloje nedalyvavo, iÅ¡skyrus kelis mėnesius, kai, išėjęs į pensijÄ , buvo joje įsidarbinęs samdomu darbuotoju, bet dėl sveikatos bÅ«klės darbo atsisakė, ir jokių prievolių nėra prisiėmęs. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokato padėjėjas A.

Gutauskas paaiškino, kad T. N. individualios įmonės veikloje buvo naudojamas tik įmonės turtas, o ieškovo turtas nebuvo naudojamas. Ieškovas, kaip VRM pensininkas, turėjo savo asmenines lėšas, kuriomis naudojosi. Apie pusę metų jis dirbo T. N. individualioje įmonėje, bet buvo atleistas atsakovės iniciatyva. Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodė, kad nei Įstatymas, nei šeimos teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nenumato sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise turimos individualios įmonės prievoles.

Tokia atsakomybė galima tik tada, jei individuali įmonė yra Å¡eimos verslas, tačiau tam, kad įmonė bÅ«tų pripažinta Å¡eimos verslu, jos veikloje turi aktyviai dalyvauti abu sutuoktiniai, o jos gaunamos pajamos turi bÅ«ti pagrindiniu Å¡eimos pajamų Å¡altiniu. Bet, netgi konstatavus Å¡eimos verslo faktÄ , nėra pagrindo pripažinti, kad automatiÅ¡kai atsiranda subsidiari sutuoktinių atsakomybė. IeÅ¡kovas turėjo savo pajamas, todėl jam nereikėjo jokių papildomų pajamų. VMI neįrodė, kad sutuoktinių prievolė yra subsidiari.

VMI pateikė įrodymus iš nutrauktos baudžiamosios bylos, kurie nebuvo iki galo patikrinti. Administraciniame teisme apklausinėjami tie patys liudytojai, kurie buvo ir baudžiamojoje byloje, nurodė, kad anksčiau jie V. N. klaidingai laikė S. P., kuris vadovavo vienai iš lentpjūvių. VMI nepateikė įrodymų, kokios gi ieškovo lėšos ir koks jo turtas buvo naudojamas T. N. individualios įmonės veikloje, kaip ir nepateikė įrodymų, kad įmonės pajamas kažkokiu būdu naudojo ir ieškovas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė A. Petronytė paaiÅ¡kino, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-02-19 daliniu sprendimu patvirtintos Å¡alių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių antrame punkte numatyta, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo likviduojamÄ individualiÄ jÄ Ä¯monę – T. N. individualiÄ Ä¯monę, t. y. ir jos prievolę valstybės biudžetui. VMI 2015-02-18 atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiÅ¡kimu prieÅ¡taravimų Å¡alių sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepareiÅ¡kė.

VMI, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-389-442/2019, 2019-03-26 priėmė sprendimÄ pakeisti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. (23.21-08)467-44015, kuriame nurodė tik du mokesčių mokėtojus – T. N. individualiÄ Ä¯monę ir jos savininkę T. N.. Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr.1-27-455/2009 dėl apgaulingos apskaitos vedimo, kuri buvo nutraukta dėl senaties, liudytojai M. ir R.

S. P., sėdintį Å¡alia kaltinamosios T. N., palaikė jos sutuoktiniu V. N.. IeÅ¡kovas T. N. individualioje įmonėje dirbo nuo 2000-03-14 iki 2001-01-31. Atleistas jis iÅ¡ esmės buvo už tai, kad girtavo su darbininkais. Patikrinimus įmonėje VMI pradėjo daugiau nei po metų nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo ir tęsė iki 2010 metų. Joks ieÅ¡kovui priklausomas turtas ar piniginės lėšos įmonės veikloje nebuvo naudoji, todėl visos T. N. individualios įmonės mokestinės prievolės valstybės biudžetui yra asmeninės atsakovės prievolės, kÄ ji ir pati pripažįsta.

Trečiasis asmuo VMI su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl T. N. individualios įmonės mokestinės prievolės (skolos) valstybės biudžetui pagal VMI 2012-05-17 sprendimÄ Nr. 69-87 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-03-08 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1123-484/2013 pripažinimo asmenine atsakovės prievole nesutinka. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – Ä®statymo) 8 straipsnio 1 dalį turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise, o jo sudėtį sudaro perduotas įmonės savininko asmeninis turtas, turtas, įgytas individualios įmonės vardu (8 straipsnio 2 dalis) ir individualiai įmonei patikėjimo ar kitokia teise perduotas individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas (8 straipsnio 4 dalis), todėl individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai – kad yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalis).

Nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad kreditoriai turi reikalavimo teisę į įmonę (skolininkÄ ), taip pat teisę tuo pačiu ar vėlesniu ieÅ¡kiniu reikalauti, kad subsidiarus skolininkas (įmonės savininkas) atlygintų įmonės turtu nepadengtÄ skolÄ . Individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už Å¡ios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra Å¡eimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje.

Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslÄ . Jeigu individualios įmonės kreditorius įrodo, kad individuali įmonė yra Å¡eimos verslas, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu Å¡i jų solidarioji prievolė yra subsidiari. VMI yra T. N. individualios įmonės kreditorė. VMI duomenimis, T. N. individuali įmonė buvo Å¡eimos verslas, kuriam buvo naudojamas tiek atsakovės, tiek ir ieÅ¡kovo turtas, abu sutuoktiniai dalyvavo įmonės veikloje.

Å ias aplinkybes patvirtina Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto T. N. individualios įmonės mokestinio patikrinimo medžiaga. T. N. 2004-01-08 paaiÅ¡kinime nurodė, kad T. N. individualiÄ Ä¯monę įregistravo kaip pagrindinį savo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinį. Individualios įmonės veikloje buvo naudojamas ieÅ¡kovui asmenine nuosavybe priklausantis turtas. IeÅ¡kovas taip pat dalyvavo T. N. individualios įmonės veikloje – rÅ«pinosi žaliavos (medienos) įsigijimu, iÅ¡pjautos medienos realizavimu.

Tai patvirtina V. M., B. K., Z. R., A. V., D. K. paaiÅ¡kinimai, pateikti Utenos AVMI Finansinių pažeidimų vertinimo grupei. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl T. N. individualios įmonės Å«kinės finansinės veiklos. 2005-10-11 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-10/201-05 nurodyta, jog apklausti liudytojai nurodė, kad V. N. dalyvavo T. N. individualios įmonės veikloje – tarėsi dėl medienos pirkimo, apžiÅ«rėdavo ir matuodavo medienÄ , mokėdavo už jÄ pinigus, suraÅ¡ydavo dokumentus.

Tai nurodyta ir Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-12 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-455/2009. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-20 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9-17)-SA-10T nurodyta, kad T. N. individualios įmonės mokestinės prievolės, kurias ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti asmenine atsakovės prievole, buvo apskaičiuotos tikrinant T. N. individualios įmonės pelno mokesčio apskaičiavimo teisingumÄ už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2003-01-01.

Å ių įrodymų visuma patvirtina, kad T. N. individuali įmonė buvo Å¡eimos verslas, abu sutuoktiniai dalyvavo įmonės veikloje, todėl ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė T. N. individualios įmonės kreditoriams yra solidari, o įmonės atžvilgiu Å¡i jų solidarioji prievolė yra subsidiari. IeÅ¡kinys dalyje atmetamas. Å alys santuokÄ sudarė 1978-04-01. Atsakovė 2000-03-08, t. y. santuokos metu, įregistravo T. N. individualiÄ Ä¯monę (1 t., b. l. 44). VMI 2012-03-20 sprendimu Nr. (36.9-17)-SA-10 dėl patikrinimo akto tvirtinimo T.

N. individualiai įmonei apskaičiavo pelno mokestį, pelno mokesčio delspinigius ir pelno mokesčio baudÄ . Po T. N. individualios įmonės skundo iÅ¡nagrinėjimo VMI 2012-05-17 sprendimu Nr. 69-87 pakeitė 2012-03-20 sprendimÄ Nr. (36.9-17)-SA-10 ir nurodė T. N. individualiai įmonei sumokėti 62435,03 Lt pelno mokesčio, 11437 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 6244 Lt pelno mokesčio baudÄ . Å alys praÅ¡o Å¡iÄ mokestinę prievolę (skolÄ ) valstybės biudžetui pripažinti asmenine atsakovės prievole.

Trečiasis asmuo VMI praÅ¡o Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 buvo pakeista iki tol egzistavusi teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, pagal kuriÄ individualios įmonės buvimo Å¡eimos verslu faktas buvo preziumuojamas ir iÅ¡ individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės savaime pripažintos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, remiantis CK 3.109 straipsniu. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iÅ¡ jos veiklos gautų pajamų panaudojimas Å¡eimos interesais negali bÅ«ti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali bÅ«ti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes Å¡eimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta.

Tačiau individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už Å¡ios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra Å¡eimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslÄ .

Å alys ir jų atstovai patvirtino, kad ieÅ¡kovas T. N. individualioje įmonėje dirbo nuo 2000-03-14 iki 2001-01-31. Atsakovė 2004-01-08 paaiÅ¡kinime VMI Finansinių pažeidimų vertinimo grupės specialistui paaiÅ¡kino, kad T. N. individualiÄ Ä¯monę įregistravo kaip pagrindinį jos Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinį (1 t., b. l. 75). Ä®monės veikloje buvo naudojami ieÅ¡kovui priklausantys automobiliai ir traktorius (1 t., b. l. 78-79). V. M., B. K., Z. R., A. V., D. K., kurie įvairiais laikotarpiais 2000-2003 metais dirbo atsakovei priklausančioje įmonėje, 2013-12-29 paaiÅ¡kinimuose VMI Finansinių pažeidimų vertinimo grupės specialistui patvirtino, kad T.

N. individualios įmonės savininkės sutuoktinis rÅ«pinosi žaliavos (medienos) įgijimu bei iÅ¡pjautos medienos realizavimu, sudarydavo pirkimo–pardavimo sutartis, iÅ¡mokėdavo žmonėms pinigus (1 t., b. l. 80-90). Dauguma Å¡ių asmenų, dirbusių T. N. individualioje įmonėje, gyvena Utenos rajono savivaldybės KuktiÅ¡kės kaime, t. y. tame pačiame kaime, kaip ir ieÅ¡kovas, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄ jie pažinojo. Utenos rajono apylinkės teismas 2009-11-12 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-455/2009 pripažino, kad atsakovė apgaulingai vedė T.

N. individualios įmonės apskaitÄ . Å ioje byloje apklausti liudytojai D. S., A. L., A. U., A. M., S. M. patvirtino, kad 2003 metais medienos pirkimo dokumentus jiems davė ir už medienÄ pinigus mokėjo V. N. (1 t., b. l. 118-139). Å ias liudytojų nurodytas aplinkybes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį teismas vertina kaip aktyvų sutuoktinio dalyvavimÄ individualios įmonės veikloje, nes Å¡alys neįrodė prieÅ¡ingai (CPK 178 straipsnis). Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Panevėžio apygardos teismo 2019-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-309-198/2019 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ likviduojamai T.

N. individualiajai įmonei. T. N. dėl Å¡ios nutarties pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodoma, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo iÅ¡kelti likviduojamai įmonei bankroto bylÄ , nes įsiskolinimas biudžetui nuosekliai mažėja, o areÅ¡tuoto jos ir buvusio sutuoktinio V. N. turto visiÅ¡kai pakanka padengti visÄ Ä¯siskolinimÄ . Tokiu atskirojo skundo argumentu atsakovė iÅ¡ esmės pripažįsta, kad Å¡alių atsakomybė prieÅ¡ kreditorę VMI yra solidari. Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais, teismas pripažįsta, kad trečiasis asmuo VMI, kuri yra įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ T.

N. individualios įmonės savininkės sutuoktinio turto, įrodė, jog ieÅ¡kovas savo darbu aktyviai prisidėjo prie T. N. individualios įmonės veiklos, veikdamas kartu su sutuoktine jungtinės veiklos pagrindu, ir konstatuoja, kad T. N. individuali įmonė yra Å¡eimos verslas, t. y. verslui buvo naudojamas ne tik abiejų sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, todėl Å¡alių praÅ¡ymÄ T. N. individualios įmonės mokestinę prievolę (skolÄ ) valstybės biudžetui pripažinti asmenine atsakovės prievole atmeta.

Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Ä®statymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis), individualioje įmonėje yra vienas savininkas, jo teises ir pareigas nustato CK, Ä®statymas bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Ä®statymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl teismas mano, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-02-19 daliniu sprendimu patvirtintos Å¡alių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių antras punktas, kuriame numatyta, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo likviduojamÄ individualiÄ jÄ Ä¯monę – T.

N. individualiÄ Ä¯monę, neeliminuoja ieÅ¡kovo prievolės subsidiariai kartu su atsakove, kuri yra individualios įmonės savininkė, atsakyti už Å¡ios įmonės prievoles. Vadovaudamasis CPK 259, 261, 263-270 straipsniais, teismas nusprendžia : IeÅ¡kinį dalyje dėl T. N. individualios įmonės mokestinės prievolės (skolos) valstybės biudžetui pagal Valstybinė mokesčių inspekcijos 2012-05-17 sprendimÄ Nr. 69-87 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-03-08 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1123-484/2013 pripažinimo asmenine atsakovės prievole atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus. Teisėjas Kęstutis Rimkus