be6e491f-a28a-4b60-a9b7-7012a2ed4534 · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1-530-573/2018                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56585-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;

   1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 27 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, kaltinamajam G. B., jo gynėjui advokato padėjėjui K. P.,nukentėjusiajai B. M., jos atstovui advokatui A. M.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Trakuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis R. B. įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), KaiÅ¡iadorių r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : G. B. 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 12.37 valandÄ , Kaune, K. P. gatvėje, vairuodamas automobilį „BMW 730D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Savanorių prospekto link AuÅ¡ros gatvės, ties sankryža su P. V. gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimÄ tuo, kad nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio ir partrenkė pėsčiÄ jÄ B.

M., kertančiÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę, važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suko, eismo juostÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai B. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .G. B. kaltę pripažino visiÅ¡kai, iÅ¡ jo parodymų matyti, kad važiuodamas automobiliu Petrausko gatve ties sankryža su P. V. gatve, sukdamas kliudė nukentėjusiÄ jÄ , ji suklupo. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio kartu su dar vienu žmogumi jÄ pakėlė ir nunešė ant bordiÅ«ro, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ .

TÄ dienÄ lijo lietus, pripažįsta, kad vairuodamas buvo neatsargus. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties visiÅ¡ko prisipažinimo, taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais:nukentėjusiosios B. M. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad 2017-09-18 apie 12:30 val. Kaune, K. P. g., deÅ¡iniu Å¡aligatviu ėjo kryptimi nuo Radvilėnų pl. link Savanorių pr. Tuo metu krapnojo, kelio danga buvo drėgna, buvo tik kÄ tik pradėję lyti.

Jai reikėjo kirsti P. V. gatvę. Priėjusi prie P. V. g., apsidairė į kairę ir į deÅ¡inę ar nėra atvažiuojančių automobilių. Kadangi atvažiuojančių automobilių nebuvo, pradėjo eiti per gatvę. Praėjusi beveik visÄ P. V. gatvę, prie pat savęs iÅ¡ kairės pusės pamatė automobilį ir tuo pat metu pajautė smÅ«gį į kojas. Nuo smÅ«gio nukrito ant asfalto, iÅ¡ karto jautė stiprų deÅ¡inės kojos skausmÄ ir netrukus pamatė iÅ¡ vietos pasislinkusius deÅ¡inės kojos kaulus.

B. M. nurodo, kad jÄ partrenkęs automobilis liko stovėti P. V. gatvėje, ties gatvės viduriu. Prie jos priėjo jÄ partrenkusio automobilio vairuotojas, kuris bandė jÄ pakelti. Kol atvyko greitoji med. pagalba, ji nuo važiuojamosios kelio dalies buvo patraukta ant Å¡aligatvio. Po eismo įvykio buvo pristatyta į Kauno klinikas, kur buvo operuota. IÅ¡leista iÅ¡ Kauno klinikų pati nevaikÅ¡to, naudoja vežimėlį, dėl Å¡io eismo įvykio patirtų traumų patyrė moralinę fizinę ir turtinę žalÄ .

Po eismo įvykio, telefonu, su B. M. dukra buvo susisiekęs eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas, jis pareiÅ¡kė, kad norėtų aplankyti B. M., jam buvo pasiÅ«lyta paskambinti po poros savaičių, tačiau vairuotojas taip ir nepaskambino (b. l. 30 - 31).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G3028/2017(02), kurioje nurodoma, kad B. M. konstatuota deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžis, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 25 - 26).Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, automobilio BMW 730D“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 7-8); Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuoti transporto priemonės apžiÅ«ros duomenys, nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 9-13). Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog G. B. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio ir partrenkė pėsčiÄ jÄ B.

M., kertančiÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę, važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suko eismo juostÄ . Tuo padarydamas nukentėjusiajai B. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis G. B. neteistas (b. l. 36), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 33-35), nepriklauso asmenų, VÅ¡Ä® KaiÅ¡iadorių psichikos sveikatos centre stebimų dėl psichikos, emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 39), dirba.Sprendžiant G.

B. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ atsižvelgiama į tai, kad J. B. praÅ¡o perduoti G. B. pagal laidavimÄ , atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras siÅ«lo šį praÅ¡ymÄ tenkinti.PraÅ¡ymas tenkintinas, atsižvelgiant į tai, jog tam yra visos baudžiamajame įstatyme numatytos sÄ lygos: kaltinamasis neteistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , draudimo bendrovė atlygino dalį padarytos žalos, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas J. B. yra kaltinamojo tėvas. Jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, jo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – seniÅ«nija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b.l. 119-124). Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į asmenines laiduotojo savybes bei artimÄ kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio ryšį, laiduotojas gali daryti ir daro teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

Nukentėjusioji B. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ ir kaltinamojo G. B. priteisti 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 75-94). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo 3000 eurų neturtinės žalos, tačiau neturtinę žalÄ ji vertina 8000 Eur. Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo kentėjo stiprų skausmÄ , jai buvo atliekamos operacijos, po kurių irgi kentėjo skausmÄ .

Po operacijų yra apribotas jos judėjimas, vaikščioja su pagalbiniais daiktais, dėl to jaučia diskomfortÄ , iÅ¡gyvena. Nukentėjusiajai kyla baimės dėl ateities. Nukentėjusioji patyrė ne tik fizinio pobÅ«džio pasekmes, bet ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimus - Å¡okÄ , sukrėtimus, emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę.

Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiÅ¡kais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis Å¡ių santykių reguliavimas nustato tokį Å¡ių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas.Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.Civilinis atsakovas draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog bendrovė nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo 3000 Eur iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 110-116).

Kaltinamojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje ADB „Gjensidige“. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ draudimo bendrovės, yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Å io straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Maksimali suma, kuriÄ gali iÅ¡mokėti draudikas eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai neturtinei žalai atlyginti yra ribojama 5000 eurų suma. Nukentėjusiajai B. M. dėl įvykusio eismo įvykio buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Draudimo bendrovė nurodė, kad jos iÅ¡mokėta 3000 Eur draudimo iÅ¡moka neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus bei teismų praktikÄ , todėl likusioje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimÄ praÅ¡o atmesti.

Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , nepatogumus. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra iÅ¡mokėjusi 3000 Eur dydžio iÅ¡mokÄ , į tai, kad nukentėjusiajai gydymas dar tęsiamas, kitus civiliniame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus nusiskundimus, nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajai iÅ¡ draudimo bendrovės papildomai 500 Eur.

Toks neturtinės žalos dydis (3000 Eur + 500 Eur) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiÅ¡kai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.IÅ¡ kaltinamojo G. B. nukentėjusiajai B. M. priteistinos 700 Eur jos atstovavimo iÅ¡laidos pagal 2018-02-07 mokėjimo nurodymÄ Nr. 352 (b. l. 127).Kaltinamajam G. B. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

G. B., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį pagal laidavimÄ be užstato J. B., gim. 1949-02-13, 1 (vieneriems) metams.BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-530-573/2018 nutraukti.G. B. kardomosios priemonės neskirti. Nukentėjusiosios B. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (kodas 110057869, Žalgirio g. 90, Vilnius) nukentėjusiajai B.

M. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo G. B. nukentėjusiajai B. M. 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų.IÅ¡aiÅ¡kinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                                                   Dainius Ročys