be6aaa19-283c-46f3-b778-0c96bc85d7d0 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.Iv-878-554/2013.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00245-2013-1.Procesinio sprendimo kategorija: 21, 15.2.3.2, 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,           sekretoriaujant Vaidai MartusevičiÅ«tei,           dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – M. T. ,            atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Kauno apygardos administracinio teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas skunduose (b.l. 4, 41) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu kad Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2012-04-20 iki 2012-06-30 ir nuo 2013-02-23 iki 2013-03-11 buvo pažeidinėjamos jo teisės ir dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ .

Kameroje Nr. 206 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su dar 5 asmenimis. PareiÅ¡kėjas ir kiti asmenys rÅ«kydavo, o dėl blogos ventiliacijos kameroje trÅ«kdavo oro ir to pasėkoje nuolat skaudėdavo galvÄ , pykindavo. IÅ¡vėdinti kameros nebuvo galimybės dėl žemės temperatÅ«ros lauke. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad Kauno TI kameroje vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažiau kaip 5 kv.m. ploto, tačiau kameroje Nr. 206 jam tekdavo tik apie 2,51 kv.m.. Nuo 2013-02-03 iki 2013-03-11 pareiÅ¡kėjas nepagrįstai buvo laikomas analogiÅ¡ko dydžio kameroje Nr. 207, kurioje taip pat nebuvo užtikrinta minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma.

Dėl galvos, nugaros skausmų pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktas kvalifikuotas gydymas, o budinti sesutė duodavo tik tabletę. PareiÅ¡kėjas taip pat akcentavo, kad ne visÄ laikÄ jis buvo iÅ¡vedamas pasivaikščioti, nebuvo sudarytos sÄ lygos dažnai lankytis bibliotekoje, nesutvarkyti sporto kiemeliai, sportinis inventorius senas bei sulaužytas. Dėl to pareiÅ¡kėjas mano, kad jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis ir todėl atsirado pakankamas pagrindas priteisti neturtinei žalai. Atsakovas atsiliepime į skundÄ ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 16-19) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktorius įsakymo Nr. V-124 1.1.2 p. nustatė, kad Kauno TI laikomas suimtųjų skaičius negali virÅ¡yti 336,o Å¡io įsakymo 1.3.1 p. nustatė, kad vienam asmeniui kameroje tenkantis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv.m.. Dėl paminėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad minimalaus ploto riba vienam asmeniui yra 5 kv.m..

Skunduose minimu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 165, Nr. 206 ir Nr. 207. Å iose kamerose laikomų suimtųjų skaičius nuolat kito ir pareiÅ¡kėjui objektyviai atskirais laikotarpiais tekdavo mažesnė ploto norma negu teisės aktais nustatytas minimalus 3,6 kv.m. plotas. Kauno TI negali atsisakyti priimti suimtų asmenų, turi užtikrinti atskirų kategorijų asmenų izoliavimÄ , todėl esant dideliam skaičiui objektyviai tekdavo mažesnis plotas. Atsakovas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad kamerų mikroklimatas visiÅ¡kai atitinka Lietuvos higienos normos HN 42:2009 ,,Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1081, reikalavimus.

Nuolat veikia priverstinė ir natÅ«rali ventiliacija, palaikoma pastovi temperatÅ«ra. 2011-04-15 Kauno sveikatos centras tikrino kameras, kuriose vėliau buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Be to, dažnai kamerose esantys asmenys sÄ moningai užkiÅ¡a ventiliacijos angas, nors pats pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameroje daug rÅ«kydavo ir jis pats. Be to, pareiÅ¡kėjas net 19 kartų atsisakė iÅ¡eiti pasivaikščioti, bibliotekoje lankėsi tik 1 kartÄ , nei karto nepareiÅ¡kė noro pasinaudoti sporto kiemeliu, stalo teniso kambariu ar kompiuterių klase.

PareiÅ¡kėjas medikams niekada nesiskundė dėl galvos skausmo ar pykinimo. Medikams pareiÅ¡kėjas skųsdavosi nemiga ir nugaros skausmais. Atsakovo atstovas taip pat akcentavo, kad per buvimo Kauno TI laikotarpį pareiÅ¡kėjui 19 kartų buvo taikyta drausminė atsakomybė už tyčinius rėžimo pažeidimus, o dėl blogų laikymo sÄ lygų į administracijÄ oficialiai nesikreipė. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, kad 2012-04-20 pareiÅ¡kėjas, paskyrus jam kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , buvo patalpintas į Kauno tardymo izoliatorių ir laikomas iki 2013-06-18 (b.l. 13, TIS Liteko duomenys).

PareiÅ¡kėjas atskirais periodais buvo laikomas kamerose Nr. 165 (16,40 kv.m. ploto), Nr. 206 (15,44 kv.m. ploto), Nr. 207 (16,84 kv.m. ploto). Atskirais atvejais pareiÅ¡kėjui tekdavo tik apie 2,73 kv.m. ploto vienam asmeniui (b.l. 17, atsakovo atstovas Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta). PareiÅ¡kėjas į Kauno tardymo izoliatorių buvo patalpintas paskyrus kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , kadangi įtartas 7 nusikaltimų, tame tarpe ir smurtinių nusikaltimų – plėšimų padarymu, o prieÅ¡ tai jau buvo nuteistas 6 kartus (b.l. 32-35, TIS Liteko duomenys).

Medicininių dokumentų (b.l. 20-27) duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2006 metais turėjo galvos traumÄ , taip pat rankos lūžį. Gydytojams skundėsi padidėjusiu nervuotumu dėl suėmimo paskyrimo, prašė skirti migdomųjų medikamentų. Taip pat gydytojai diagnozavo slogÄ , nugaros skausmus. 2011-04-20 Kauno visuomenės sveikatos cento patikrinimo akto Nr. 36-633(7) ir jo priedų (b.l. 28-31) duomenys patvirtina, kad kamerose, kuriose vėliau buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. 2013-07-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pareiÅ¡kėjui už 7 nusikalstamų veikų padarymÄ paskirta 4 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė (TIS Liteko duomenys – b/byla Nr. N1-176-246/2013).

Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo nurodydamas, jog neturtinė žala pagrindinai jam padaryta neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, patalpinus jį Kauno tardymo izoliatoriuje į perpildytas kameras, kur vienam asmeniui tenka mažiau negu 5 m2 ploto (dėl kitų pažeidimų pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė tik deklaratyvų nepasitenkinimÄ ir jokių konkrečių aplinkybių ar argumentų nenurodė). PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad dėl to pablogėjo jo savijauta, jis patyrė dvasinius sukrėtimus bei psichologinį diskomfortÄ , nes buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Teismas pabrėžia, kad pagrįsti administraciniam teismui pateikiamo skundo reikalavimus, nurodant konkretų skundžiamÄ veiksmÄ (neveikimÄ ) ar aktÄ , taip pat skundžiamų veiksmų (neveikimo) ar akto datÄ , aplinkybes, pareiÅ¡kėjÄ Ä¯pareigoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d.. Imama domėn tai, kad LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.).

IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog iki 1 kv.m. mažesnis kameros plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas kančias, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas visiÅ¡kai pakankamu pagrindu. Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių realų įgyvendinimÄ proceso metu privalo garantuoti teismas. NežiÅ«rint to, teismas, bÅ«damas aktyvus, savo iniciatyva ABTÄ® 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiÅ¡kėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iÅ¡ atsakovo savo iniciatyva iÅ¡reikalavo praktiÅ¡kai visus įrodymus, kuriuos ABTÄ® iÅ¡ esmės įpareigojo pateikti patį pareiÅ¡kėjÄ (ABTÄ® 23-24 str., b.l. 6-7, 20-31).

Administracinis teismas per žalos atlyginimo institutÄ (CK 6.271 str.) gali apginti galimai pažeistas asmens teises tik tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas konkrečiais faktais (apibrėžtais laiko ir vietos prasme) bei teisės normomis pagrindžia, jog jo nurodoma valdžios institucija pažeidė atitinkamas jo teises. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta neturtinė žala (pasekmės).

Sprendžiant valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ CK 6.271 str. bei CK 6.250 str. kontekste, kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklÄ , buvo pažeistos ir kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, nes neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (ABTÄ® 13 str., 20 str., TÄ® 33 str., LVAT 2009-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A 146 -372/2009).         Teismas taip pat konstatuoja, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius - CK 6.245 str. 1 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės, nes įstatymų leidėjas numatė ir objektyviÄ jÄ atsakomybės rūšį. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, valstybės atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant tik 3 sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.250 str. yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant galimas neturtinės žalos atlyginimas. Be to, pažymėtina, jog deliktinės prievolės atsiranda tik tuomet, jei yra visi pažeidimo sudėties elementai: neteisėta veika, sukelianti nukentėjusiajam dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir pan., priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, žalÄ padariusio asmens kaltė, - ir atvirkščiai, jei nors vieno iÅ¡ Å¡ių elementų nėra, atsakomybė negalima. CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, nustatančiais tokios žalos atlyginimo atvejus, bÅ«dus (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie TM statuto 27 str. ir t.t.). Be to, neturtinės žalos atlyginimui taip pat bÅ«tina nustatyti ir sÄ lygų visumÄ : pareigÅ«nų veikos neteisėtumo faktÄ , konkrečiÄ Å¾alÄ (pasekmes) bei priežastinį ryšį tarp Å¡ios žalos ir pareigÅ«nų neteisėtos veikos. IÅ¡ to seka, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ir pačios žalos padarymu.

Vien teiginių, kad patalpinimas į kameras, kuriose plotas 1 asmeniui neatitinka teisės aktų reikalavimų, prasta kamerų ventiliacija, sulūžęs sportinis inventorius, netinkamas gydymas, nebuvimas galimybės lankytis bibliotekoje ir dėl to buvo sukelti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kankinimas, žalos atlyginimui nepakanka. BÅ«tina įrodyti, kad tokie Kauno tardymo izoliatoriaus trÅ«kumai bei administracijos veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str.

TÄ® 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Ginčo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai sÄ lygojo neigiamÄ poveikį pareiÅ¡kėjui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A14-653/2007).

         Teismas pabrėžia, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 str. 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus. BVK 10 str. 1 d., reglamentuojanti nuteistųjų teisinę padėtį, numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

BVK 10 str. 2 d. nustato, kad bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys Å¡ių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. IÅ¡ to seka, jog pareiÅ¡kėjas uždaro tipo įstaigoje – Kauno tardymo izoliatoriuje objektyviai negali turėti LR piliečio teisių pilna apimtimi. Atitinkamai BVK 70 str. 1 d., reglamentuojanti nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, nustato, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra:

1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ;

3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ;

4) padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. BVK 70 str. 2 d. taip pat nustato, kad atskirose pataisos įstaigose turi bÅ«ti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Atitinkamai ir BVK 70 str. 3 d. numato, kad izoliuotai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmÄ kartÄ ; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimÄ pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 str. 4 d.). Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 5 d.).

BVK 70 str. 6 d. nustato, kad tuo atveju, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijÄ dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Teismas pabrėžia, kad nors pareiÅ¡kėjas 2012 – 2013 metų pirmoje pusėje neatlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmės, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau aukščiau aptartos asmenų teisinės padėties principinės nuostatos iÅ¡ esmės atitinka ir Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 1 str.

– 5 str., 12 str. – 30 str. principines nuostatas dėl kalinamųjų tardymo izoliatoriuje teisinės padėties. Nuo 2009-04-01 įsigaliojusio SVĮ 10 str. normose taip pat nenumatytas rūkančiųjų ir nerūkančiųjų asmenų atskiras laikymas. SVĮ 13 str. – 30 str. taip nenumatyta teisė pareiškėjui būti atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Be to, ir poįstatyminiuose teisės aktuose – Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, nuostatose bei Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 p. taip pat nenumato rūkančiųjų ir nerūkančiųjų asmenų atskiro laikymo, nors kiti kalinamųjų (nuteistųjų) atskiro patalpinimo kriterijai šiuose teisės aktuose yra specialiai aptarti.

Ä®vertinęs Å¡ias nuostatas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad CK 6.271 str. 4 d. kontekste tai reiÅ¡kia, kad nei Kauno tardymo izoliatoriaus administracija, nei jos konkretÅ«s pareigÅ«nai neturėjo įstatymo imperatyvios pareigos atskirti pareiÅ¡kėjÄ nuo kitų rÅ«kančiųjų kalinamųjų. Be to, pats pareiÅ¡kėjas teisme nurodė, jog jis irgi rÅ«kė kamerose ir tai turėjo tiesioginės įtakos kameros oro gaivumui bei mikroklimatui.          Teismas taip pat akcentuoja, kad nuo 2009-04-01 įsigaliojusioje SVÄ® redakcijoje plotas, tenkantis vienam asmeniui nebuvo reglamentuotas.

Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau - Higienos norma), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais), 6.15 punkte (2 lentelė) nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kameros ploto norma yra ne mažiau kaip 5 m2 vienam žmogui. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 2.2 p. ši higienos norma buvo pripažinta netekusi galios, o minimalus plotas minėtu įsakymu nebuvo nustatytas.

Iki 2009-06-10 galiojusių Kardomojo kalinimo taisyklių 11.1 p. taip pat nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameros gyvenamojo ploto norma turi būti ne mažiau kaip 5 kv.m. vienam kalinamajam. Nuo 2009-06-10 galiojančiose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse šis dydis nebuvo taip detaliai reglamentuotas. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas maksimalus suimtųjų skaičius - 336 asmenys (1.1.2 p.), kurie gali būti laikomi Kauno TI. Minėto įsakymo 1.3.1 p. buvo numatyta minimali ploto, tenkančio vienam suimtajam, norma – 3,6 kv.m..

Å is teisinis reglamentavimas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo argumentai apie 5 kv.m. minimalų plotÄ vienam asmeniui yra nepagrįsti (ABTÄ® 57 str.). Be to, ir kitos kategorijos asmenų, padariusių nusikaltimus - nuteistųjų, teisinė padėtis Å¡iuo klausimu reglamentuota iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai. Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo".

Paminėtų Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad įstatymų bei poįstatyminių aktų, reglamentuojančių asmenų priėmimÄ (patalpinimÄ ) į tardymo izoliatorių, nenumato teisės Kauno TI direktoriui atsisakyti priimti suimtÄ asmenį, jau esant įstaigoje ir didesniam skaičiui asmenų, negu numatyta 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakyme Nr. V-124.

Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad atskirais periodais nuo 2012-04-20 (pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Kauno TI diena) iki 2013-03-11 (pirminio skundo suraÅ¡ymo data) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui atskirais etapais nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv.m. plotas. To pasėkoje galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrus nepatogumus. Teismas dar kartÄ akcentuoja, kad neturtinė žala – tai subjektyvus asmens aplinkybių vertinimas, jo subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai ir t.t..

PareiÅ¡kėjas pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ net nebandė ginti savo, jo manymu, grubiai pažeistų teisių turėdamas tam realias sÄ lygas, todėl teismui kyla pagrįsta abejonė, ar pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso asmeniÅ¡kai bei realiai patyrė gyvenimo kokybės pablogėjimÄ ir, tuo pačiu, neturtinę žalÄ aplamai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Teismas pabrėžia, kad atvejai, kai vienam kameroje laikomam asmeniui tenka mažiau nei 3,6 kv.m. ploto, objektyviai priklauso ne nuo Kauno TI administracijos valios ir, tuo pačiu, Å¡ie pažeidimai padaryti ne dėl administracijos pareigÅ«nų kaltės. Teismas konstatuoja, jog administracinėje byloje nepateiktas pakankamas pagrindas įrodymų iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos laikymo Kauno TI sÄ lygos, kurios formaliai neatitiko sprendime paminėtų teisės aktų reikalavimų, padarė jam skunde iÅ¡ esmės nedetalizuotÄ neturtinę konkretaus dydžio žalÄ .

Be to, byloje nėra ir duomenų, kad nustatytu laiku pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡vedamas pasivaikščioti, negavo tinkamo gydymo, nepateko į bibliotekÄ ar sporto kiemelį, ar dar kokiu nors bÅ«du administracijos pareigÅ«nai suvaržė jo teisės. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjas 19 savo noru atsisakė pasivaikščiojimų, nepareiÅ¡kė noro sportuoti ar lankytis bibliotekoje, užsirašęs nepateko pas gydytojÄ , o pareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybės nepaneigė įrodymais. Nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip įkalinimas kameroje, kur jam teko atskirais etapais iki 1 kv.m. mažesnis negu nustatyta plotas, turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai ar 3000 Lt neturtinės žalos atsiradimui.

Jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjui masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, taip pat jų nėra ir administracinės bylos dokumentuose. Asmens sveikatos istorijos duomenys nepatvirtina iÅ¡vados apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl per mažo ploto, ar kameros mikroklimato. Be to, Asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas eilę kartų buvo apžiÅ«rėtas gydytojo ir jam buvo skirtas gydymas.

Dėl Å¡ios priežasties teismas neturi pakankamo pagrindo duomenų iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė, kitos fizinės arba psichinės savybės galėjo sÄ lygoti didesnį nei įprasta, iÅ¡skirtinai neigiamÄ poveikį. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo, pasivaikščiojimo trukmės ir kitų nepatogumų, susijusių su Å¡iais faktais.

PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė paminėtus nusiskundimus dėl įkalinimo sÄ lygų ir jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas laiko, kad kitos jo laikymo sÄ lygos (iÅ¡skyrus kameros plotÄ ) visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus. Darydamas Å¡ias iÅ¡vadas teismas vertina tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas atvykęs į Kauno TI pats rÅ«kė kameroje, kuri pareiÅ¡kėjo teigimu buvo per maža ploto, tenkančio vien suimtajam, atžvilgiu.

IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į medikus kreipėsi ne dėl rÅ«kymo sukeltų pasekmių, per mažos kameros ar per retų pasivaikščiojimų sukeltų neigiamų sveikatai požymių, bet visiÅ¡kai dėl kito pobÅ«džio sveikatos sutrikimų (nemiga dėl suėmimo ir pan.).          Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tuo jis siekia apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas tinkamas kardomojo kalinimo sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 str. 4 p. numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 str. 8 p. taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimas byloje L.L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02), 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LAT CBS iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 ir t.t.).

Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.). Teismas pabrėžia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teismas, įvertinęs visas Å¡ios administracinės bylos aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad Kauno TI ginčo laikotarpiu, nepriklausomai nuo Å¡ios įstaigos administracijos valios, buvo laikoma daugiau nei nustatyta norma asmenų, kas galėjo objektyviai trukdyti Kauno TI užtikrinti tinkamas pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas (minimalų kameros plotÄ ) pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (LVAT 2013-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).

To pasėkoje konstatuojama, kad teismas Å¡iuo procesiniu sprendimu pripažįsta, jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas (minimalų kameros plotÄ â€“ 3,6 kv.m.), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 13 str., 20 str., TÄ® 33 str., LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, LVAT 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas ima domėn ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2007 metų sistemingai daro vis sunkesnius nusikaltimus, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmÄ kartÄ (TIS Liteko duomenys), todėl jis turėjo objektyviÄ galimybę suvokti, jog už tyčinių smurtinių nusikaltimų darymÄ jis bus patalpintas ne į SPA centrÄ , o į tardymo izoliatorių – t.y. iÅ¡ dalies ir jo sÄ moningi neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje dėl trumpalaikio suėmimo sÄ lygų pablogėjimo (CK 6.282 str. 1 d.).

          Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 4 p., n u s p r e n d ž i a:            PareiÅ¡kėjo M. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .                    Teisėjas                                                                             Algis Markevičius