be64e1f7-531c-4348-bd51-e499a3022e8e · Visagino miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-294-844/2011Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00478-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 35.2.; 116.1.; (S) VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 31 d.Visaginas Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Karlienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. A., ieÅ¡kovės J. A., įstatyminei atstovei I. A., ieÅ¡kovių atstovui advokatui Nikolaj Semionov, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo valstybinės biudžetinės įstaigos „Marijampolės pataisos namai“ atstovui ir trečiojo asmens valstybinės biudžetinės įstaigos „Marijampolės pataisos namai“ atstovui Edvinui Apynavičiui taip pat trečiojo asmens Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei JÅ«ratei Mieželytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių I.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, kodas (duomenys neskelbtini), ir S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) Å¡iuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Alytus, dėl žalos atlyginimo. Tretysis asmuo byloje yra Valstybės biudžetinė įstaiga „Marijampolės pataisos namai“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Marijampolė, ir Visagino miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Visagine . Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovės I. A. ir J. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai ir S. N. dėl žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡o priteisti I. A. naudai iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės 12725,00 Lt., kompensacijÄ už turtinę padarytÄ Å¾alÄ solidariai su atsakovu S. N., iÅ¡ kurio 12725,00 Lt., kompensacija I. A. naudai priteista 2009-12-05, Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009. Priteisti I. A. naudai solidariai iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ir S. N. 5000 Lt., kompensacijÄ už I.

A. padarytÄ neturtinę žalÄ . Priteisti J. A. naudai solidariai iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ir S. N. 5000 Lt., kompensacijÄ už J. A. padarytÄ neturtinę žalÄ , pavedant I. A. naudoti Å¡ias lėšas uzufrukto teise. Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ieÅ¡kovės I. A. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.  Savo reikalavimus ieÅ¡kovė I. A. ir ieÅ¡kovės J. A. įstatyminė atstovė I. A. ir ieÅ¡kovių atstovas advokatas Nikolaj Semionov, procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2007-05-11 d., apie 14 val.

S. N., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino mobilaus ryÅ¡io telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi ieÅ¡kovės I. A. mažametė dukra J. A., ir prisistatęs policijos pareigÅ«nu, pranešė tikrovės neatitinkantį taktÄ , kad ieÅ¡kovė I. A. įkliuvo į policijÄ ir už paleidimÄ reikia susimokėti pinigų. Po to S. N. liepė pasakyti, kokia pinigų suma yra namuose, ir kai J.

A. įvardino sumÄ , kuri yra namuose, t.y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, jis nurodė, kad atvažiuos pinigų pasiimti. Po to apie 16 val., į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Visagine, atvykusiai nenustatytai moteriai J. A. perdavė eurais, litais ir latais pinigus, kurių bendra suma 12725 Lt., priklausančius ieÅ¡kovei I. A.. Å ias aplinkybes patvirtina 2009-12-05, Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009. Taip pat Å¡ias aplinkybes patvirtina Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-278-564/2009 medžiaga.Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso l priedo 6 p., atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems telefonus turėti draudžiama.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 p., pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų.Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarka reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius. Nuteistieji gali skambinti tik taksofono aparatu, skambučiai yra registruojami, jų skaičius yra ribojamas, pataisos įstaigos pareigūnai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu.Pagal LR Civilinio kodekso 6.271 str,.

žalÄ . atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Terminas „aktas" reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.2009-12-05, Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje l\lr. 1-278-564/2009 nurodyta, kad S. N. skambino iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Duomenų, kad Å¡is telefoninis pokalbis buvo legalus, tai yra leidus Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nams ir yra įregistruotas, nėra. IeÅ¡kovė I. A. teigia, kad jeigu tuomet Marijampolės pataisos namai bÅ«tų užtikrinę, kad nuteistasis S. N. bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, neturėtų galimybės naudotis mobiliuoju ryÅ¡iu, ieÅ¡kovei nebÅ«tų padaryta jokia žala, todėl mano, kad Marijampolės pataisos namai turi atlyginti jai padarytÄ 12725 Lt., turtinę žalÄ .2009-12-05, Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009, iÅ¡ S. N. yra priteista 12725 Lt., žalos, tačiau ji neatlyginta ir neaiÅ¡ku kuomet bus atlyginta, nes S. N. dar 5 metus turi atlikinėti laisvės atėmimo bausmę.

Teigia, kad ieÅ¡kovei žala padaryta dėl S. N. nusikalstamos veikos ir dėl Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuris pasireiÅ¡kė neužtikrinimu, kad mobilieji telefonai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Pagal LR Civilinio kodekso 6.279 str. l d., bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Todėl papildomai ieÅ¡kovėms Å¡iÄ Å¾alÄ turi atlyginti Lietuvos Respublikos valstybė, kur atsako už Marijampolės pataisos namų padaryta žalÄ .Taip pat nurodė, kad dėl S. N. nusikalstamos veikos ir dėl Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieÅ¡kovei ir jos dukrai J.

A. yra padaryta neturtinė žala. PaaiÅ¡kino, kad jai ir dukrai J. A. padaryta neturtinė žala pasireiÅ¡kė jų patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, stresu, nes dukra J. A. sužinojusi, kad I. A. yra tarimai areÅ¡tuota patyrė didelį iÅ¡gÄ stį ir Å¡okÄ , o po sukčiavimo „operacijos", kuriÄ organizavo S. N., visÄ dienÄ verkė, savaitę buvo stresinėje bÅ«klėje, iki Å¡iol bijo atsiliepti į skambučius jeigu skambina neįraÅ¡ytas telefono numeris.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu dukra dar kelis kartus buvo apklausiama apie įvykį ir turėjo vėl kartoti atmintyje viso įvykio eigÄ , todėl vėl patirdavo tuos pačius iÅ¡gyvenimus, ir iki Å¡iol negali užmirÅ¡ti įvykio. 2007-05-11, J. A. paskambino I. A. ir verkdama klausė „Mama tu kalėjime ?". Dukra labai buvo susijaudinusi, verkė. IeÅ¡kovė I. A. nurodė, kad dėl S. N. padaryto sukčiavimo ji ir jos dukra patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo Å¡oko bÅ«senoje, net du kartus teko kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ .

Pirmo iÅ¡kvietimo metu medikai I. A. darė raminančių vaistų injekcijas. Tačiau vėliau jai pasidarė dar blogiau, nes prasidėjo traukuliai, todėl kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ dar kartÄ . Antro iÅ¡kvietimo metu jÄ vežė į ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nuspręsta jos neguldyti į ligoninę ir I. A. buvo paleista į namus.Nurodė, kad ieÅ¡kovės Å¡eima keletÄ metų kaupė pinigus naujų baldų įsigijimui, juos saugojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine.

Tai buvo visos Å¡eimos santaupos, kurių iki Å¡iol niekas negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovė nurodo, kad 12725 Lt., yra didėlė pinigų suma, ir tokios didelės pinigų sumos praradimas taip pat sukėlė ieÅ¡kovei ir jos dukrai didelius dvasinius pergyvenimus. Nurodė, kad dukrai padarytÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė vertina 5000 Lt.. Pati ieÅ¡kovė jai padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 5000 Lt..Dar paaiÅ¡kino, kad jai neturtinę žalÄ padarė S. N. savo nusikalstamais veiksmais ir Marijampolės pataisos namai savo neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl jie turi atsakyti solidariai.

IÅ¡ S. N. 12725 Lt., kompensacija jos naudai priteista 2009-12-05, Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009. Todėl Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti tik iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės, bet solidariai su S. N., nes kitokiu atveju gausis dviguba kompensacija. Patikslino, kad nuteistieji neturi teisės elgtis nusikalstamai iÅ¡ laisvės atėmimo vietų ir valstybė turi pareigÄ tuo rÅ«pintis to neleisti ir kontroliuoti. Valstybė turi rÅ«pintis savo piliečių saugumu.

Mano, kad Valstybė atsakinga už S. N. nusikalstamus veiksmus.  Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetinės įstaigos „Marijampolės pataisos namai“ atstovas ir trečiojo asmens Valstybinės biudžetinės įstaigos „Marijampolės pataisos namai“ atstovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo asmens atstovas nurodė, kad Marijampolės pataisos namai (toliau Marijampolės PN) kaip atsakovo atstovas ir tretysis asmuo nesutinka su ieÅ¡kovių ieÅ¡kiniu.

Nurodė, kad vadovaujantis LR BVK l priedo 6 p., laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti mobiliuosius telefonus pataisos namuose. 2003-07-02, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 p. numatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Šios privalomosios normos buvo numatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIV skirsnyje.

„Nuteistųjų laiÅ¡kų siuntimo ir gavimo tvarka" bei XVI skirsnyje „Nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarka".IeÅ¡kovės pareiÅ¡kime nurodo prielaidas, kuriomis siekia gauti turtinę naudÄ iÅ¡ Valstybės, nurodydamos pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punktus, kuriuose numatytos tik pataisos namų direktoriaus privalomojo pobÅ«džio normos (kurios 2010-02-02, neteko galios). Tačiau apie kitus draudžiamų daiktų patekimo nuteistiesiems bÅ«dus nežino arba nenori žinoti, kadangi jos nėra naudingos ieÅ¡kovui t.y.

į pataisos namus nuteistiesiems draudžiami daiktai (mobilieji telefonai) patenka daugiausiai ne per siuntinius, laiÅ¡kus bei pasimatymus, o kitais keliais (pvz. užfiksuoti atvejai, kaip mobiliojo ryÅ¡io telefonai į pataisos namų teritorijÄ buvo perÅ¡auti lankais pririÅ¡ti prie strėlių, distanciniu pulteliu valdomu lėktuvėliu į pataisos namų teritorijÄ Ä¯skraidintas paketas su telefonais, taip pat savadarbiais balionais su prie jų pritvirtintais vamzdžiais, kurie pripildomi oru iki keleto atmosferų slėgio, paketai su telefonais perÅ¡aunami iÅ¡ laisvės į pataisos namus, vykdomi telefonų permetimai per įvairias pataisos namų teritorijos vietas).

Siekiant užtikrinti, kad Marijampolės pataisos namuose nepatektų nuteistiesiems turėti draudžiami daiktai, tame tarpe ir mobilūs telefonai, bei jų priedai, per nuteistųjų vykstančius pasimatymus, siunčiamus siuntinius, banderoles su spauda, laiškus, pataisos namuose yra įrengtas bagažo rentgeno kontrolės prietaisas, kurio pagalba yra tikrinami į ilgalaikius pasimatymus atvykstančių asmenų turimi daiktai, visi iš laisvės nuteistiesiems siunčiami laiškai, siuntiniai, banderolės su spauda ir kt.

Taip pat pastoviai vykdoma į pataisos namus įeinančių ir iÅ¡ pataisos namų iÅ¡einančių asmenų, pareigÅ«nų kontrolė, kurie visada patikrinami metalo detektoriaus pagalba, esant reikalui atliekamos asmens apžiÅ«ros ir kratos, jų turimi daiktai patikrinami bagažo rentgeno kontrolės prietaisu, todėl galimybės, kurias mini ieÅ¡kovai, jog mobiliojo ryÅ¡io telefonai patenka į pataisos namus per laiÅ¡kus, siuntinius, nuteistųjų pasimatymus su giminaičiais yra neįmanoma. PaaiÅ¡kino, kad 2007 metais Marijampolės pataisos namuose sulaikyti 4 asmenys į pasimatymÄ su nuteistaisiais atsinešę narkotinių medžiagų.

Vienas asmuo buvo sulaikytas į pataisos namų teritorijÄ bandęs įmesti narkotines medžiagas. 4 asmenys į trumpalaikius pasimatymus nuteistiesiems bandė įneÅ¡ti mobilaus ryÅ¡io telefonų SIM korteles. 2 Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų darbuotojai į pataisos namus nuteistajam bandė įneÅ¡ti 4 mobilius telefonus, 6 SIM korteles ir 2 telefono įkroviklius. 20 asmenų sulaikyti įvykdę permetimus į pataisos namų teritorijÄ , kurių metu buvo mesta mobilaus ryÅ¡io telefonai, jų priedai, bei alkoholis.

Asmenys įvykdę permetimus ir į pasimatymus su nuteistaisiais nešę uždraustus daiktus perduoti Marijampolės PK dėl nubaudimo administracine tvarka. Taip pat bendradarbiaujant su policijos komisariato pareigÅ«nais 2 atvejais organizuotų pasalų metu buvo sulaikyti 3 asmenys į pataisos namų teritorijÄ bandę permesti mobilaus ryÅ¡io telefonus ir jų priedus. Viso 2007 metais užkardant draudžiamų daiktų patekimÄ pataisos namuose rasta ir paimta 92,476 gr., medžiagų pripažintų narkotinėmis. 208 mobilÅ«s telefonai paimti iÅ¡ asmenų, kurie bandė perduoti ar permesti į pataisos namų teritorijÄ ir 381 mobilÅ«s telefonai rasti pataisos namų teritorijoje pas nuteistuosius.Pataisos namuose atlieka bausmę apie 1150 nuteistųjų.

Kadangi Marijampolės pataisos namuose nuteistieji atlieka bausmę ne kameros tipo patalpose, o bendrabučių tipo pastatuose, kuriuose yra apie 20-250 nuteistųjų, kurie tarpusavyje gali netrukdomai bendrauti, todėl užtikrinti pataisos namų administracijai nuteistųjų nuolatinę priežiÅ«rÄ yra neįmanoma. Be to dalis (apie 400 nuteistųjų) nuteistųjų dirba Valstybės Ä®monėje prie Marijampolės PN, kurios teritorija yra labai didelė apie 20 ha., bei joje yra daug pastatų su įvairiomis patalpomis, kur permetimų su uždraustais nuteistiesiems turėti daiktais laukia nuteistieji.

Todėl paimti perÅ¡autus ar permestus į pataisos įstaigÄ uždraustus daiktus pareigÅ«nams yra be galo sunku. Taip pat nurodė, kad didelė problema yra tai, kad Marijampolės pataisos namai yra Marijampolės miesto centre ir prie pat pataisos įstaigos tvoros netrukdomai gali privažiuoti automobiliai, kuriais važiuojantys asmenys, vykdantys uždraustų daiktų perÅ¡ovimus savadarbėmis patrankomis į pataisos namų teritorijÄ , įvykdę permetimÄ gali greitai ir nepastebimai pasiÅ¡alinti.Siekiant užkardinti mobiliojo ryÅ¡io telefonų patekimÄ Ä¯ pataisos namus ir nusikalstamų veikų vykdymo jais prie apsauginių pataisos namų teritorijos tvorų ir pastatų sumontuotos gaudyklės, vaizdo stebėjimo kameros.

Aplink pataisos namų teritorijÄ vykdomas pataisos namų pareigÅ«nų patruliavimas, sudaryta operatyvaus patruliavimo ir reagavimo grupė, kuri patruliuoja dažniausiai vykdomų permetimų vietose bei pataisos namuose atlieka kratas. Rengiamos pasalos asmenims vykdantiems permetimus sulaikyti. Nuteistųjų gyvenamosiose patalpose vykdomos kratos, pastovÅ«s gyvenamųjų patalpų apėjimai. 2010 metais sumontuoti mobiliojo ryÅ¡io blokavimo įrenginiai, kurie blokuoja mobilųjį ryšį 20,21, 22-ame bÅ«riuose, kur sukoncentruoti nuteistieji galintys užsiimti nusikalstamomis veikomis-sukčiavimais, todėl teiginys, jog pataisos namai savo neveikimu prisidėjo prie pataisos namuose atlikusio laisvės atėmimo bausmę nuteistojo S. N. nusikalstamos veikos vykdymo yra neteisingas ir nepagrįstas, nes jokių tiesioginių pareigÅ«nų veikų sudariusių nuteistajam S. N. galimybę vykdyti mobiliojo ryÅ¡io telefonu nusikalstamas veikas nebuvo užfiksuota.

Nurodė, kad S. N. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose turi visas galimybes dirbti pataisos namuose ir už tai gauti piniginį atlygį, bei tokiu bÅ«du padengti jam teismo nuosprendžiu paskirtÄ Å¾alos atlyginimÄ . Kadangi jokių tiesioginių pareigÅ«nų veikų sudariusių nuteistajam S. N. galimybę vykdyti mobiliojo ryÅ¡io telefonu nusikalstamas veikas užfiksuota nebuvo, todėl pataisos namai bendrai su S. N. padaryti žalos ieÅ¡kovėms negalėjo, be to 2009-12-05, Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009, nebuvo taip pat fiksuotini atvejai jog pataisos namai bent kiek veikimu ar neveikimu prisidėjo prie S. N. nusikalstamos veikos vykdymo.

Todėl teigia, kad turtinė ir neturinė žala padaryta I. A. bei jos dukrai J. A. negali būti priteista solidariai pataisos namams ( iš valstybės) ir iš nuteistojo S. N.. Už savo nusikalstamas veikas privalo atsakyti tik S. N.. Trečiojo asmens Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje kontroliuojamų bei socialinės rizikos šeimų apskaitoje nėra duomenų dėl netinkamos vaikų priežiūros apie I.

A.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone nepilnametė J. A. dėl 2007-05-11, įvykdytų S. N. nusikalstamų veikų patyrė psichologinį sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ , kuri turėtų bÅ«ti atlyginta..Atsakovas S. N. teismui nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį. Atsiliepimo nepateikimo priežastis teismui nėra žinoma. Atsakovas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b.l. 100). PraÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ negautas, todėl byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant.  IeÅ¡kinys atmetamas. 2009-11-05, Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009, kuriame nurodė, kad kaltinamasis S. N. 2007-05-11, apie 14 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, turėdamas tikslÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , veikdamas bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino mobilaus ryÅ¡io telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu J.

A., ir prisistatęs policijos pareigÅ«nu, pranešė tikrovės neatitinkantį faktÄ , kad mažametės J. A. mama pakliuvo į policijÄ ir reikia už paleidimÄ sumokėti pinigų. Po to jis liepė pasakyti, kokia suma pinigų yra namuose, ir kai J. A. įvardino sumÄ , kuri yra namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, jis nurodė, kad atvažiuoja pinigų pasiimti ir po to apie 16 val., į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Visagine, atvykusiai įrodymų tyrimo metu nenustatytai moteriai J.

A. perdavė eurais, litais ir latais pinigus, kurių suma 12725 Lt., priklausančius I. A., ir tokiu bÅ«du kaltinamasis S. N. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo apgaule įgijo svetimÄ -nukentėjusiajai I. A. priklausantį turtÄ -12725 Lt.. Teismas nusprendė S. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas), ir paskirti jam galutinę subendrintÄ bausmę 5 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, priteisė ieÅ¡kovei I.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, 12725 Lt., nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nuosprendyje taip pat paminėta, kad nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai padaryta ir neturtinė žala, tačiau civilinis ieÅ¡kinys LR BPK 112 str., nustatyta tvarka nepareikÅ¡tas, konkretaus neturtinės žalos dydžio nenurodė (b.l. 77-79). Byloje yra pateikti duomenys, kad J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra I. A. dukra (b.l. 80; 81). Byloje yra pateikta UAB „Ambulansas“ 2010-03-29, pažyma apie kviestÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kurioje nurodyta, kad 2007-05-11, adresu (duomenys neskelbtini), Visaginas, buvo kviesta greitoji medicinos pagalba pilietei I.

A.. GMP kviesta du kartus: 19 val. 36 min., ir 20 val. 11 min.. Pirmo kvietimo metu nustatyta ūmi stresinė reakcija, suteikta medicininė pagalba ir pacientė palikta vietoje. Antro kvietimo metu nustatyta ūmi stresinė reakcija. Traukulių sindromas, suteikta medicininė pagalba ir pacientė transportuota į Visagino ligoninės priėmimo skyrių (b.l. 9;82).Pagal LR CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso tvarka įrodinėti nereikia.

Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo iÅ¡imtis gali bÅ«ti nustatyta įstatymo, tačiau nepriklausomai nuo to, kam tenka įrodinėjimo naÅ¡ta, taisyklė dėl neįrodinėtinų aplinkybių galioja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J.

B.–Wintsch ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Tačiau Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant minėtÄ proceso teisės normÄ , taip pat ne kartÄ konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A.

Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–Wintsch ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose.

Tokių faktų pavyzdžiai gali bÅ«ti nusikalstama veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kÅ«no sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Ieškovės I. A. pateikti papildomi įrodymai iš baudžiamosios bylos Nr. 1-278-564/2009, (b.l. 105-164) iš naujo nebeanalizuojami, nes jie patikrinti ir įvertinti teismo nuosprendžiu. LR CK 6.250 str. 1 d., numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d., numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijus. Kaip ir numato LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo.

Čia turima omenyje smurtiniai nusikaltimai. LR CK 6.271 str. 1 d., numato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 2 d., numato, kad straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

To paties straipsnio 3 d., numato, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jo darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t. iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).To paties straipsnio 4 d., numato, kad Valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neturtinė žala pagal šį straipsnį atlyginama bendraisiais pagrindais t.y. remiantis LR CK 6.250 str..VieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika yra tai, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo–valstybė ar savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė ar savivaldybė iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto, nepaisant institucijos darbuotojų kaltės. VieÅ¡osios civilinės atsakomybės subjekto ypatumai lemia civilinės atsakomybės taikymo ypatumÄ , pasireiÅ¡kiantį tuo, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja atsakomybę be kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijų atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Taigi ieÅ¡kovas, reikalaudamas taikyti valdžios institucijų civilinę atsakomybę, turi įrodyti valdžios institucijų neteisėtÄ aktÄ , priežastinį ryšį ir žalÄ (LR CK 6. 246, 6.247 ir 6.249 str.) (2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-574/2009).Atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Naujausioje jurisprudencijoje (LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-12-01, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2009), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažino ankstesnę bei konkuruojančiÄ neturtinės žalos preziumavimu pagrįstÄ teismų praktikÄ ydingÄ , pažymėdamas, kad LR CK 6.250 str. 2 d., nuostata, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti, jog jam padaryta neturtinė žala.

Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas tik jeigu įrodytÄ , kad neturtinė žala padaryta. Paminėtina, kad pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Atsakovo S. N. padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie nusikaltimų žmogaus gyvybei ir nusikaltimų žmogaus sveikatai. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Å i teisė įtvirtinta ir LR CK 6.250 straipsnyje. Jame įvardinti ir neturtinės žalos vertinimo kriterijai: asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Å i teisės norma taip pat įpareigoja teismÄ nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Padarytoji žala turi bÅ«ti neteisėtų asmens (pareigÅ«no) veiksmų ar neveikimo rezultatas, todėl turi egzistuoti tam tikras ryÅ¡ys tarp pareigÅ«no (pareigÅ«nų) veikos ir atsiradusios žalos. Ä®rodyti žalÄ , taip pat ir neteisėtÄ valstybės pareigÅ«nų veikÄ , tai yra deliktÄ , ir priežastinį ryšį tarp tokios veikos ir atsiradusių pasekmių turi ieÅ¡kovai (CK 6.246-6.248 straipsniai, CPK 178 straipsnis).Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nai dirbantys Marijampolės pataisos namuose ir prižiÅ«rintys nuteistuosius bÅ«tų neveikiÄ taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti.

Ä® bylÄ ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų darbuotojų veiksmų (neveikimo) bÅ«tų atlikti tarnybiniai patikrinimai, skirtos drausminės nuobaudos, ir pataisos namų pareigÅ«nų elgesys, tuo metu, kai S. N. skambino ieÅ¡kovės dukrai baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, Marijampolės pataisos namų administracijos priimtais sprendimais, bÅ«tų pripažinti neteisėtais, aplaidžiais, pažeidžiančiais nustatytÄ tvarkÄ .

Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-278-564/2009, nenustatė ir tai net nepaminėjo nuosprendyje, kad tuo metu, kai S. N. skambino ieÅ¡kovės I. A. dukrai teisminio nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti. Neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais buvo pripažinti tik S. N. veiksmai ir jis dėl to teismo buvo pripažintas kaltu bei nuteistas laisvės atėmimo bausme ir iÅ¡ jo ieÅ¡kovei yra priteista 12725 litų turtinė žala.

Paminėtina, kad įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, bylai reikšmingas aplinkybes turi įvertinti civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisė normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už jos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti ar jų veiksmuose yra aplaidumo, neveikimo ir ar tai yra nustatyta.

Valstybė yra ypatingas teisės subjektas, kuris per atitinkamas institucijas nustato galimo ir leistino elgesio ribas tam tikrose srityse. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas inter alia suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus. Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ 1-278-564/2009, netyrė ir nevertino Marijampolės pataisos namų darbuotojų, dirbusių pataisos namuose tuo metu, kai nuteistasis S. N. skambino ieÅ¡kovės dukrai į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, veiksmų teisėtumo (veikimo, neveikimo), tokių netiesėtų veiksmų Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nų veiksmuose nenustatyta ir nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ .

Nenustatyta, kad Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nai 2007-05-11, bÅ«tų padėję S. N. įvykdyti nusikaltimÄ , už kurį Marijampolės rajono apylinkės teismas S. N. pripažino kaltu baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009. Valstybės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų sÄ lyga yra bÅ«tina civilinei atsakomybei atsirasti pagal LR CK 6.271 str.. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant valstybės pareigÅ«nų kaltės: tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io.Nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nų veiksmuose nenustatyta nesant įrodymų, todėl negali bÅ«ti sprendžiamas ir Valstybės atsakomybės klausimas dėl solidarinės atsakomybės kartu su S. N. dėl turtinės žalos t.y. 12725 Lt., atlyginimo ieÅ¡kovei I.

A., kuri ieÅ¡kovei jau yra priteista 2009-12-05, Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-278-564/2009. IeÅ¡kovės teismui nepateikė jokių įrodymų, dėl joms padarytos neturtinės žalos atsiradimo, kuriÄ joms tariamai padarė Lietuvos Respublikos Valstybė ir S. N..Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į neturtinės žalos prigimties sÄ lygotÄ jos pasireiÅ¡kimų specifikÄ , teisinėje literatÅ«roje iÅ¡sakoma pozicija, kad tiesioginiu neturtinės žalos fakto įrodymu galėtų bÅ«ti tik akivaizdžiai matomi fiziologiniai individo sveikatos pakitimai, tokie kaip nemiga, depresija, emocijų sutrikimai, kurių gilumÄ , trukmę, formas turėtų konstatuoti tam tikros srities specialistai (psichologai, psichiatrai, kiti medikai).

IeÅ¡kovė I. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į psichologus, psichiatrus ar į kitus medikus dėl tariamo streso, atsiradusio po minimos nusikalstamos veikos padarymo nesikreipė, jų iÅ¡vadų neturi ir todėl jų negali pateikti teismui. Tik paminėjo, kad nusikaltimo padarymo dienÄ I. A. kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ Ä¯ namus ir tai patvirtina byloje jos pateikta pažyma (b.l. 9;82), tačiau joje nėra tiksliai įvardinta streso priežastis, todėl nėra galimybės Å¡io pateikto įrodymo vertinti objektyviai, nes neturtinės žalos identifikavimo svarba, turi bÅ«ti sprendžiama teikiant prioritetÄ ne iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepagrįstam neturtinės žalos prezumpcijos taikymui, bet kuo nuodugnesniam aplinkybių, reikÅ¡mingų neturtinės žalos faktui, nustatyti, kad bÅ«tų pasiektas pakankamas įsitikinimas tokios žalos egzistavimu ir reikalavimo dėl jų kompensavimo pagrįstumu.

Sprendžiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikėtų vadovautis principu, kad vien tik atitinkamos teisės pažeidimas (neteisėtų veiksmų bÅ«vimas) ex officio nereiÅ¡kia neturtinės žalos padarymo. Nesant įstatyme įtvirtintos neturtinės žalos prezumpcijos, kompensacija už neturtinę žalÄ gali bÅ«ti priteisima tik tuo atveju, kai yra nustatytas bei įrodytos tokios žalos padarymo faktas, o įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo reiÅ¡kiančiam asmeniui.

I. A. teismo posėdžio metu paminėjo, kad ir ji ir jos dukra patyrė dvasinių kančių dėl minimo nusikaltimo padarymo. Pažymėtina, kad fizinių ir dvasinių kančių patyrimo įrodymu taip pat gali bÅ«ti ir kitokie duomenys, visų pirma raÅ¡ytiniai įrodymai-medicinos dokumentai, patvirtinantys fizinės negalios atsiradusios dėl nusikaltimo padarymo, priežastis, trukmę, pobÅ«dį, sunkumÄ , pasekmes, gydymosi laikÄ (ligos istorijos, iÅ¡raÅ¡ai, nedarbingumo pažymėjimai, medicinos komisijos iÅ¡vados), taip pat dokumentai, atspindintys dvasinę, emocinę, psichinę nukentėjusiojo savijautÄ ir negalę (nervų gydytojų, psichologų, psichiatrų dispanserių pažymos) atitinkantys raÅ¡ytiniams įrodymams keliamus leistinumo ir teisėtumo reikalavimus.

I. A. bÅ«dama ieÅ¡kovės J. A. įstatymine atstove, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų J. A. fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl minimo padaryto nusikaltimo. Patirta neturtinė žala turi bÅ«ti įrodoma ir šį įrodinėjimo pareiga tenka pačiam besikreipiančiajam dėl jos atlyginimo bei turtinės pretenzijas žalÄ padariusiam subjektui reiÅ¡kiančiam asmeniui. Tokiu bÅ«du yra realizuojamas rungimosi principas civiliniame procese reikalaujantis, kad nukentėjusysis maksimaliai pagrįstų ir įrodytų tiek savo patirtus neturtinius iÅ¡gyvenimus, tiek praÅ¡omÄ priteisti jų kompensacijos sumÄ .

IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti aktyvus proceso dalyvis ir jausti pareigÄ Ä¯rodyti neturtinės žalos patyrimo faktÄ , taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų bei Å¡ios žalos.Å ioje byloje ieÅ¡kovės I. A. ir J. A. bei jų atstovas nepateikė įrodymų patvirtinančių neturtinės žalos patyrimo faktÄ , taip pat neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovų veiksmų bei Å¡ios žalos. Negalima pasyviai laikyti savaime suprantamu dalyku, jog neteisėtus veiksmus atlikęs subjektas privalo materialiai atsakyti.

Neturtinės žalos, kaip ir turtinio pobÅ«džio nuostolių įrodinėjimas yra svarbi ir neatskiriama tiesos nustatymo proceso dalis ir įrodymų nebuvimas, nepateikimas ar nepakankamumas, reikalavimo nepagrindimas, kaip ir teikiamų įrodymų chaotiÅ¡kumas sÄ lygoja reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetimÄ . Kadangi iÅ¡orinė reakcija į patirtas fizines ir dvasines kančias priklauso nuo individualių kiekvieno asmens savybių, tampa akivaizdu, kad aÅ¡arų ar kitų tradiciÅ¡kai pasireiÅ¡kiančių neigiamų emocijų atsiradimo faktas nėra tiesioginis neturtinės žalos patyrimo įrodymas.

AÅ¡arojimų gausa negali bÅ«ti net netiesioginiu įrodymu sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos ir jos dydžio. Ä® tai negali bÅ«ti atsižvelgta nustatant konkrečiÄ piniginės kompensacijos sumÄ .  Kalbant apie priežastinį ryšį reikia paminėti, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys nustatomas dviem etapais. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, tai yra nustatoma, ar žalingos pasekmės bÅ«tų atsiradusios, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo.

AntrÄ jį etapÄ sudaro teisinio priežastinio ryÅ¡io nustatymas, kai sprendžiama, ar kilę padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-376/2008, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-343/2009).IeÅ¡kovė I. A. neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl jos ieÅ¡kinys atmetamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d., iÅ¡ ieÅ¡kovės I. A. valstybės naudai priteistinos teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos.  Teismas, atsižvelgdamas į tai kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263 str., 269 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kovių I. A. ir J. A. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. A., kuri yra ir ieÅ¡kovės J. A. įstatyminė atstovė-55,54 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                               Vaidas Vasiliauskas