Legislator Case Law & Legislation
2018-12-04 Nr. AB-22239-3-63-3-01677-2018-7 AI generated

2018-12-04 Nr. AB-22239-3-63-3-01677-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-12-04 Nr. AB-22239-3-63-3-01677-2018-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-12-04 Nr. AB-22239-3-63-3-01677-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 17 d. nutartimi (b. l. 37–38) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma atšaukti skundžiamą neveikimo aktą. Kitą pareiškėjo skundo dalį priėmė. Taip pat teismas nusprendė atsakovu laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-834-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01677-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2–12; 26–35) į teismą, prašydamas: 1) atšaukti skundžiamą neveikimo aktą; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) peržiūrėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, parengti pareiškėjui atitinkamą pažymą, kurioje turėtų būti nurodyta, ar Tarnyba turi dokumentų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių Tarnybos pareiškėjui pareikštus kaltinimus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 apie tai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, kurią jam skyrė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014; 3) priteisti 50 Eur turtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 17 d. nutartimi (b. l. 37–38) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma atšaukti skundžiamą neveikimo aktą. Kitą pareiškėjo skundo dalį priėmė. Taip pat teismas nusprendė atsakovu laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos.

Teismas nurodė, jog pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2018 m. spalio 10 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. patikslinti proceso dalyvius bei skundo reikalavimus – juos suformuluoti tiksliai ir aiškiai. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88, 91 straipsniais, skundžiamas aktas gali būti panaikintas, o ne „atšauktas“. Taip pat, jei pareiškėjas prašo panaikinti (skunde nurodoma „atšaukti“) kokį nors aktą, tai vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punktu, rezoliucinėje skundo dalyje turėtų nurodyti kokį konkretų skundžiamą aktą prašo panaikinti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimo atšaukti skundžiamą neveikimo aktą visiškai netikslino, be to, tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl skundo dalį dėl šio reikalavimo, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius nėra savarankiškas juridinis asmuo, todėl atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (ABTĮ 46 str. 2–3 d.).

II. Pareiškėjas V. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 41–43), kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį, suteikiančią pareiškėjui prieigą prie teisingumo. Taigi pareiškėjas siekia, kad jo skundas pirmosios instancijos teisme būtų priimtas.

Pareiškėjas teigia, kad jo reikalavimas atsakovui buvo teisiškai pagrįstas, pareiškėjas turėjo teisę gauti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) atitinkantį sprendimą. Nurodo, kad savo reikalavimą smulkiai išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (2.3)NO-2-6125 (toliau – ir Raštas) nėra apskųstinas teismui, nes minėtame Rašte atsakovas nurodo jo (Rašto) apskundimo tvarką.

Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią administraciniams teismas priskirtina nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4693-624/2018 buvo nustatyta, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. rašte Nr. (2.3)NO-2-7260 nurodytas sprendimas yra administracinis sprendimas VAĮ prasme, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia klausimu, kuriuo į jį buvo kreiptasi, t. y. atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl šios tarnybos (iki reorganizavimo – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) sprendimo pasinaikinimo, todėl teigti, kad šis aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl ko teisėtumo patikra administraciniame teisme yra negalima, nėra pagrįsta.

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad reikalavimai skundo turiniui ir formai yra išvardyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Nurodo, kad pareiškėjo pateiktas reikalavimas „atšaukti skundžiamą neveikimo aktą“ nėra nurodytas ABTĮ 88–92 straipsniuose, be to, pirmosios instancijos teismui nurodžius šį skundo trūkumą pareiškėjas patikslintame skunde jo neištaisė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią skundo dalį kaip nenagrinėtiną administraciniuose teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog skunde pareikšti pareiškėjo reikalavimai apibrėžia inicijuojamos administracinės bylos ribas. Atitinkamai kiekvieną kartą sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą turi būti atsižvelgiama į tai, kokius reikalavimus yra pareiškęs pareiškėjas ir kokiu aspektu jis nurodo savo tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-438/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nurodė pareiškėjui, kad skundas neatitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje tiksliai ir konkrečiai nurodė pareiškėjo skundo trūkumus, pasiūlė pareiškėjui pašalinti nurodytus trūkumus, t. y. patikslinti proceso dalyvius bei skundo reikalavimus – juos suformuluoti tiksliai ir aiškiai, taip padėdamas pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė minėtoje teismo nutartyje numatytus trūkumus, kadangi iš teismui pateikto pirminio skundo negalima nustatyti tikslių pareiškėjo reiškiamų reikalavimų ir į ką reiškiami reikalavimai yra nukreipti. Pabrėžtina, kad reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti reikalavimai bei juos pagrindžiantis faktinis pagrindas apibūdintas tik abstrakčiais, nenuosekliais teiginiais. Pabrėžtina, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-805-575/2016).

Šiame kontekste pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju net nebandė šalinti pirmosios instancijos teismo nurodytų skundo trūkumų ir pateikti teismui aiškiau, nuosekliau surašytą skundą, kuriame būtų pakankamai aiškiai apibrėžtas skundo dalykas, leidžiantis apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo patikslintas skundas yra iš esmės identiškas pareiškėjo pateiktam pirminiam skundui, pareiškėjas nors ir detalizavo proceso dalyvius (nurodė, kad atsakovu reikia laikyti Lietuvos valstybę, kurią atstovauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba), tačiau nepatikslino skundo reikalavimo – paliko tokią pat formuluotę, kuri buvo nurodyta pirminiame skunde, t. y. prašė „atšaukti skundžiamą neveikimo aktą“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nepašalinus 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, privalėjo skundo dalį, kurioje pareiškėjas nepašalino trūkumų, laikyti nepaduota. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad skundo dalį dėl šio reikalavimo, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo V. S. patikslinto skundo dalį priimti, ir šią skundo dalį laikyti nepaduota.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė