N-575-488-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-488/2012

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-02459-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimu A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta subendrinta nuobauda – 4 000 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. gruodžio 1 d., apie 20 val. 30 min, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis vairavo automobilį „Citroen Xantia“ nesilaikydamas būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą automobilį bei apgadino abu automobilius, iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 133, 231, 234 punktų reikalavimus.

II. Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimo dalį dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir šią bylos dalį nutraukti. Teigia, kad nėra aišku, kokiu pagrindu jis buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, jei jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Mano, kad nebuvo pilnai bei objektyviai išaiškintos ir ištirtos visos aplinkybės. Pažymi, kad teismas į posėdį nekvietė ir neapklausė liudytojų, tokiu būdu pažeisdamas jo procesines teises ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyris nesutinka su A. M. apeliacinio skundo reikalavimu ir tvirtina, kad pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui A. M. skirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

Apeliantas pripažįsta sukėlęs eismo įvykį ir padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau neigia savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 4 000 iki 5 000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. M., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos pažeidė Kelių eismo taisyklių 231 ir 234 punktų reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 231 ir 234 punktai inter alia numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus ir kt.; taip pat kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta jo vairuota transporto priemonė ir stovinti transporto priemonė „Maz“, tačiau įvykio vietoje nesant transporto priemonės „Maz“ valdytojui, jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 234 punktų reikalavimo apie eismo įvykį pranešti policijai ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Be to, iš paties A. M. ir jo vairuoto automobilio savininko G. L. paaiškinimų matyti, kad A. M. automobilį vairavo neturėdamas automobilio savininko leidimo tai daryti (b. l. 4-5, 14-15). Taigi A. M. privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, tačiau iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas minėtus Kelių eismo taisyklių 231 ir 234 punktų reikalavimus ir tokiu būdu padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. A. M. paaiškinime pripažino, jog suprato atsitrenkęs į kitą transporto priemonę (b. l. 4-5), todėl darytina išvada, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia ir padaryta veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Apeliaciniame skunde A. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojų. Šiuo aspektu pasakytina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad A. M. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtys. Be to, iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad A. M. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų prašęs apklausti kokius nors liudytojus. Apeliaciniame skunde A. M. taip pat nenurodo jokių konkrečių liudytojų, kurie, jo manymu, turėtų būti apklausti. Todėl šiuo atveju nenustatyta, kad būtų buvusius pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas