be62ab6e-e9f3-4b09-ac55-da0fcb658ce1 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1058-805/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32190-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.2; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 8 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ baudžiamojoje byloje, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 2010 m. rugsėjo 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas n u s t a t ė : E. T., įsibraudamas į patalpÄ pavogė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent jis 2019 m. liepos 20 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sugadindamas durų kabliukÄ , užkabintÄ iÅ¡ vidaus, pro duris įsibrovė į patalpÄ â€“ D. D. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ ir pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ D. D. priklausančiÄ iÅ¡orinę baterijÄ â€žPOWER BANK“, kurios vertė 20 eurų ir neÅ¡iojamÄ garso kolonėlę ,,SONY“, kurios vertė 50 eurų, tuo nukentėjusiajam D.

D. padarė 70 eurų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais E. T. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamuoju E. T. visiÅ¡kai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus 2019 m. liepos 19 d. vakare apie 20.00 val. į namus automobiliu atvažiavo T. ir M. Ž.. Tuo metu jau buvo neblaivus. M. ir T. taip pat buvo neblaivÅ«s. Visi trys iÅ¡važiavo automobiliu, kurį vairavo T., į (duomenys neskelbtini).

Čia visi vartojo alkoholį. Gėrė alų. Begeriant alkoholį, jis sugalvojo nuvažiuoti pas pažįstamÄ D. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini), nes turėjo nesuvestų senų sÄ skaitų. Visi trys nuvažiavo pas D.. Tuo metu jau buvo vėlus metas, galėjo bÅ«ti apie 1.00 val. nakties. Kai privažiavo prie D. namo, languose Å¡viesa nedegė. Priėjo visi prie namo įėjimo durų. Jis patraukė duris ir pamatė, kad jos užkabintos iÅ¡ vidaus. Tada koja spyrė į duris ir jos atsidarė į vidų.

Įėjo į namo vidų visi trys. Yra buvęs ankščiau pas D.. Kai įėjo į namo vidų pamatė, kad virtuvėje prie stalo miegojo D.. Suprato, kad neblaivus. Tada D. prisikėlė. Tiksliai neprisimena ar sudavė smÅ«gius į galvÄ D. ar tik pastÅ«mė. Pamačius, kad D. stipriai apgirtęs ir nelabai orientuojasi aplinkoje, išėjo iÅ¡ namų. IÅ¡eidamas pagrobė ant stalo virtuvėje buvusiÄ iÅ¡orinę baterijÄ ir garso kolonėlę. Nei M., nei T. nieko negrobė. Važiuojant (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigÅ«nai.

Su M. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o T. policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivežė. PagrobtÄ kolonėlę ir baterijÄ kitÄ dienÄ atidavė (duomenys neskelbtini), nepažįstamam vaikinui, kadangi jų nereikėjo. PadarytÄ Å¾alÄ pasižada atlyginti (b. l. 52-53). Nukentėjusysis D. D. parodė, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 1.00 val. bÅ«nant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu su draugu M. P. miegant, prabudo iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ ir pajutęs du smÅ«gius į galvÄ . Savo kambaryje pamatė tris asmenis, iÅ¡ kurių vienÄ pažinojo, tai buvo E. T., kuris ir sudavė smÅ«gius.

IÅ¡ karto pasigedo savo daiktų ,,POWER BANK“ iÅ¡orinės baterijos, kurios vertė 20 eurų ir neÅ¡iojamos garso kolonėlės ,,SONY“, kurios vertė 50 eurų. Minėti daiktai buvo kambaryje ant muzikinio centro. Å iuos daiktus paėmė E. T.. Pastarajam pasakė, kad grÄ Å¾intų daiktus, nes kitaip iÅ¡kvies policijÄ , tačiau su kitais asmenimis greitai spruko su daiktais iÅ¡ namų į savo automobilį kieme. Dėl suduotų smÅ«gių pretenzijų neturi, pas medicinos ekspertus nesikreips.

PraÅ¡o nubausti minėtÄ asmenį ir surasti jam priklausančius daiktus. Papildomai nurodė, kad tÄ naktį į jo namus pateko E. T., T. ir M. Ž., durys ir kabliukas nesugadinti, dėl suduotų smÅ«gių pretenzijų neturi, pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, nes E. T. žalÄ atlygino, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. Sutinka, kad procesas bÅ«tų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 17-18, 20-21). Liudytojas T. Ž. parodė, kad 2019 m. liepos 19 d. apie 20.00 val. kartu su savo broliu M. Ž. jam priklausančiu automobiliu nuvažiavo pas draugÄ E. T. ir visi trys iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini).

Po to, vėlai vakare, galėjo bÅ«ti apie 01.00 val. nakties, E. sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti pas pažįstamÄ D. D. kažkÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Jis D. žino tik iÅ¡ matymo. Visi trys nuvažiavo pas D. į namus. Žinojo kur gyvena D.. Kai atvažiavo į kiemÄ , name buvo tamsu. Tada visi trys iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie namo lauko durų. E. patraukė duris, kurios buvo užkabintos iÅ¡ vidaus. Paskui pamatė, kad durys atsidarė. Nematė kas jas atidarė, nes prie lauko durų buvo tamsu.

Visi įėjo į vidų. D. miegojo sėdėdamas prie stalo. Kiek pabuvęs kambaryje išėjo į laukÄ , o E. ir M. liko viduje. Kambaryje buvo tamsu. Laukė prie automobilio. Netrukus iÅ¡ namo išėjo ir E. su broliu M.. Kadangi buvo tamsu kieme, nematė ar kÄ iÅ¡ namo iÅ¡sinešė E.. Visi susėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo iÅ¡ D. namų. Kiek pavažiavus automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nai. D. namuose nieko neėmė ir D. nežalojo. KÄ tuo metu viduje veikė E. ir M. nematė (b. l. 33-34).

Liudytojas M. Ž. parodė, kad 2019 m. liepos 19 d. apie 20.00 val. kartu su savo broliu T. Ž. nuvažiavo pas bendrÄ pažįstamÄ E. T.. Automobilį vairavo brolis T.. Tuo metu ir jis, ir brolis buvo gėrę alkoholio. Jis buvo daugiau gėręs alkoholio, o T. mažiau. Kiek pabuvę pas E. sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Visi trys iÅ¡važiavo. Atvažiavę visi vartojo alkoholį, iÅ¡gėrė ne mažai. Po to, vėlai vakare, galėjo bÅ«ti apie 1.00 val. nakties, E. sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti pas pažįstamÄ D.

D. kažkÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Visi trys nuvažiavo pas D. į namus. Kai atvažiavo į kiemÄ , name buvo tamsu. Tada visi trys iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie namo lauko durų. E. patraukė duris, buvo užkabintos iÅ¡ vidaus. Paskui pamatė, kad durys atsidarė. Kiek prisimena, lyg E. spyrė į duris ir jos atsidarė. Visi įėjo į vidų. D. miegojo sėdėdamas prie stalo. T. kiek pabuvęs kambaryje išėjo į laukÄ , o jis ir E. liko viduje. Kas vyko viduje ne viskÄ prisimena, nes buvo stipriai neblaivus.

Atsimena, kad išėjo su E. iÅ¡ namo ir įsėdo į brolio automobilį. KÄ kambaryje darė E. pasakyti negali, nes neprisimena. Prisimena, kad paskui kažkas kėlė iÅ¡ miego, pamatė, kad policijos pareigÅ«nas. Jam ir E. policijos pareigÅ«nai liepė eiti namo, o brolį T. iÅ¡sivežė. KÄ E. pavogė iÅ¡ D. namų nematė. Jis jokių smÅ«gių D. nesudavė (b. l. 29-30). Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ be jo visiÅ¡ko prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, įrodyta ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga: 2019 m. liepos 29 d. protokolu – pareiÅ¡kimu, kuriuo D.

D. kreipėsi į policijÄ dėl daiktų vagystės iÅ¡ namų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 5-8); įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, fotolentele nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo E. T. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje visiÅ¡kai įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įsibraudamas į patalpÄ pagrobė svetimÄ turtÄ . Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Taigi, „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sÄ vokų aiÅ¡kinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiÅ¡kinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieÅ¡ turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimÄ , patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ .

Ä®sibraunama gali bÅ«ti įvairiais bÅ«dais: įveikiant kliÅ«tis (pvz., iÅ¡laužiant duris, iÅ¡jungiant signalizacijÄ ) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai bÅ«tų padaroma prieÅ¡ turto savininko ar teisėto valdytojo valiÄ . IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad E. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2019 m. liepos 20 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sugadindamas durų kabliukÄ , užkabintÄ iÅ¡ vidaus, pro duris įsibrovė į patalpÄ â€“ D.

D. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , ir pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ D. D. priklausančiÄ iÅ¡orinę baterijÄ â€žPOWER BANK“, kurios vertė 20 eurų, ir neÅ¡iojamÄ garso kolonėlę ,,SONY“, kurios vertė 50 eurų, tuo nukentėjusiajam D. D. padarė 70 eurų turtinę žalÄ . Pagrobto turto vertė nagrinėjamu atveju reikÅ¡mės veikos kvalifikacijai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neturi, kadangi veikÄ kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas. Kaltinamasis neteisėtais veiksmais pasisavino svetimÄ turtÄ .

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, be turto savininko žinios ir leidimo, veika baigta, ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagobimas įsibrovus į patalpÄ . Ä®statymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, iÅ¡skyrus atvejus, kai už nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ , jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ar paÅ¡alinti. Už E. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡ių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė procesÄ užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su Å¡io proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siÅ«lomos paskirti bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio (b. l. 57-59). Civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusysis nereiÅ¡kia. Dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusysis neprieÅ¡tarauja (b. l. 59).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę.

Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. T. jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 43), darbo paieÅ¡ka 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutraukta paties pageidavimu, praeityje teistas, teistumas iÅ¡nykęs (b. l. 38-39), baustas administracine tvarka (b. l. 40-42), dauguma nusižengimų padaryti alkoholio poveikyje, psichiatro ir narkologo įskaitose neįraÅ¡ytas, įstaigoje lankęsis vienÄ kartÄ , diagnozė F.10.2 (b. l. 45).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitus asmenį charakterizuojančius duomenis, vertinant tai, kad byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, prieÅ¡taravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir jį prevenciÅ¡kai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti E. T. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ ir prokuroro siÅ«lomÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo manymu, darytų teigiamÄ poveikį kaltinamajam.

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam E. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : E. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio) ir per 2 (du) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti įpareigojimus per visÄ paskirtosios bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. T. paskirti galutinę – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio) ir per 2 (du) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti įpareigojimus per visÄ paskirtosios bausmės laikotarpį.

E. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam E. T. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam E. T. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Å¡io kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Ä®teikti kaltinamajam ir nukentėjusiajam teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡us. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam E. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Kaltinamajam pasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Loreta Radzevičienė