2024-12-30 Nr. AB-18765-3-62-3-01263-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-678-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01263-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 21RE-470 (bylos Nr. AG-394/06-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir tenkinti pareiškėjos skundą, įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ir Ministerija, ŠMM) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 23 d. skundą ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2024 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 4D-2024-1-195-3D-494 pavestus klausimus; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. birželio 18 d. raštą Nr. 1SD-37156-(15.3.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir NŽT raštas) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 60-32-134 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ (toliau – ir Administracijos raštas), įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti Seimo kontrolieriaus 2024 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 4D-2024-1-195-3D-494 pavestus klausimus; 3) išreikalauti iš Ministerijos 2024 m. vasario 2 d. raštą Nr. SR-450 „Dėl dalies žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini)“.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė terminą iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti ginčo, kuris buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, dalyką sudarantį skundo reikalavimą; pateikti informaciją, kaip Administracijos 2024 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 60-32-134 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ pažeistos pareiškėjos teisės, kadangi jis parengtas nagrinėjant ne jos prašymą, bei kada jai tapo žinoma apie šio rašto priėmimą; pateikti duomenis, kad pareiškėja ar jos atstovas kreipėsi į Ministeriją su prašymu gauti 2024 m. vasario 2 d. raštą Nr. SR-450 „Dėl dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, bet buvo gautas neigiamas atsakymas.

2024 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Komisijos 2024 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 21RE-470 (bylos Nr. AG-394/06-2024); 2) panaikinti Ministerijos 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. SR-1349 „Dėl patikėjimo teise perduotų naudotis valstybinės žemės sklypų peržiūrėjimo“ ir įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 23 d. skundą ir Seimo kontrolieriaus 2024 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 4D-2024-1-195-3D-494 pavestus klausimus; 3) panaikinti NŽT 2024 m. birželio 18 d. raštą Nr. 1SD-37156-(15.3.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“; 4) panaikinti Administracijos 2024 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 60-32-134 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti NŽT 2024 m. gegužės 2 d. raštą „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ bei atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ar Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras ir Kauno technologijų mokymo centras naudojasi visu jiems suteiktu žemės sklypų plotu ir pateikti vertinimą, ar toks plotas objektyviai reikalingas šių mokymų centrų funkcijoms atlikti.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjos V. M. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Ministerijos 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. SR-1349 „Dėl patikėjimo teise perduotų naudotis valstybinės žemės sklypų peržiūrėjimo“ ir Komisijos 2024 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-394/06-2024), tačiau kitą skundo dalį atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Ministerijos 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. SR-1349 „Dėl patikėjimo teise perduotų naudotis valstybinės žemės sklypų peržiūrėjimo“ ir Komisijos 2024 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-394/06-2024) atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl ją priėmė.

Vertindamas kitus skundo reikalavimus, teismas nurodė, kad išankstinėje ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijoje nebuvo pareikšti ir nebuvo nagrinėjami reikalavimai panaikinti Administracijos 2024 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 60-32-134 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti NŽT 2024 m. gegužės 2 d. raštą „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ bei atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, ar Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras ir Kauno technologijų mokymo centras naudojasi visu jiems suteiktu žemės plotu ir pateikti vertinimą, ar toks plotas objektyviai reikalingas šių mokymo centų funkcijoms atlikti bei panaikinti NŽT 2024 m. birželio 18 d. raštą Nr. 1SD-37156-(15.3.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, todėl atsisakė priimti šią skundo dalį vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėja V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį, ir šios patikslinto skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai neaišku, kokiu pagrindu teismas laikė, kad patikslinto skundo 3 ir 4 reikalavimai, kuriuos teismas atsisakė priimti, negali būti nagrinėjami kartu su kitais byloje susijusiais reikalavimais dėl to paties ginčo. Pareiškėja į teismą kreipėsi tiek dėl Komisijos 2024 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 21RE-470 (bylos Nr. AG-394/06-2024) panaikinimo, tiek dėl Administracijos 2024 m. gegužės 28 d. rašto Nr. 60-32-134 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ bei NŽT 2024 m. birželio 18 d. rašto Nr. 1SD-37156-(15.3.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo, nes Administracijos raštas buvo priimtas dar prieš Komisijai priimant sprendimą, o NŽT raštas buvo priimtas po Komisijos sprendimo, tačiau abu jie yra betarpiškai susiję su Komisijoje iškeltu ginču. Skundžiami sprendimai yra betarpiškai susiję su tuo pačiu pareiškėjos keliamu klausimu dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypus, todėl siekiant išspręsti kilusį ginčą iš esmės, pareiškėja teikia skundą vienoje byloje dėl visų priimtų sprendimų panaikinimo.

Nepaisant to, kad Administracijos raštas adresuotas ne pareiškėjai ir ginčo žemės sklypuose Administracija atliko patikrinimą, inicijuotą ne tiesiogiai pareiškėjos prašymo pagrindu, o skundo pagrindu, kuriuo remiantis Seimo kontrolierius pavedė atlikti veiksmus NŽT, o NŽT pagal kompetenciją pavedė atlikti patikrinimą Administracijai, tačiau dar nereiškia, jog skundžiamas Administracijos raštas pareiškėjai nesukelia teisinių padarinių. Tol, kol galioja Administracijos raštas, tol nei Ministerija, nei pati Administracija negali priimti kitokio sprendimo, t. y. kad ginčo žemės sklypai nėra naudojami pagal paskirtį, ar kad viso ploto ginčo žemės sklypų nėra poreikio patikėjimo teise valdantiems juridiniams asmenims valdyti, o tai užkerta kelią NŽT vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą natūra pareiškėjai į ginčo žemės sklypus ar jų dalis.

Pareiškėjos teigimu, teismas skundžiama nutarties dalimi niekaip nepagrindė, dėl kokių aplinkybių pareiškėjos skundo reikalavimai negali būti nagrinėjami toje pačioje byloje. Be to, teismas, atsisakydamas priimti dalį skundo, nenurodė į kokią instituciją pareiškėja turėtų kreiptis.

Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti dalį pareiškėjos skundo reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. M. skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų (panaikinti NŽT 2024 m. birželio 18 d. raštą Nr. 1SD-37156-(15.3.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“; panaikinti Administracijos 2024 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 60-32-134 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti NŽT 2024 m. gegužės 2 d. raštą „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ ir atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ar Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras ir Kauno technologijų mokymo centras naudojasi visu jiems suteiktu žemės sklypų plotu ir pateikti vertinimą ar toks plotas objektyviai reikalingas šių mokymų centrų funkcijoms atlikti), konstatavęs, kad šie reikalavimai nebuvo pareikšti ir nagrinėjami išankstinėje ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijoje.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog neaišku, kokiu pagrindu teismas laikė, kad patikslinto skundo 3 ir 4 reikalavimai negali būti nagrinėjami kartu su kitais byloje susijusiais reikalavimais dėl to paties ginčo. Administracijos raštas buvo priimtas dar prieš Komisijai priimant sprendimą, o NŽT raštas buvo priimtas po Komisijos sprendimo, tačiau abu je yra betarpiškai susiję su Komisijoje iškeltu ginču. Be to, teismas, atsisakydamas priimti dalį skundo, nenurodė į kokią instituciją pareiškėja turėtų kreiptis.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas taip pat negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskiruoju skundu skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjos skundžiami NŽT raštas ir Administracijos raštas yra tarpinio pobūdžio dokumentai ar akivaizdžiai nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Negana to, teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjai, kreipiantis į teismą dėl NŽT rašto ir Administracijos rašto panaikinimo, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ji nesilaikė šios nustatytos tvarkos. Be to, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad Administracijos raštas buvo priimtas jau pateikus skundą Komisijai, o NŽT raštas buvo priimtas po Komisijos sprendimo priėmimo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dalies pareiškėjos skundo nagrinėjimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti NŽT 2024 m. birželio 18 d. raštą Nr. 1SD-37156-(15.3.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir panaikinti Administracijos 2024 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 60-32-134 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti NŽT 2024 m. gegužės 2 d. raštą „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ bei atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ar Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras ir Kauno technologijų mokymo centras naudojasi visu jiems suteiktu žemės sklypų plotu ir pateikti vertinimą ar toks plotas objektyviai reikalingas šių mokymų centrų funkcijoms atlikti, negali būti laikoma pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o šių pareiškėjos skundo reikalavimų priėmimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-442/2020; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-487-815/2024 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. M. patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 18 d. raštą Nr. 1SD-37156-(15.3.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 60-32-134 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 2 d. raštą „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ bei atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, ar Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras ir Kauno technologijų mokymo centras naudojasi visu jiems suteiktu žemės plotu ir pateikti vertinimą, ar toks plotas objektyviai reikalingas šių mokymo centų funkcijoms atlikti bei šių pareiškėjos V. M. patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė