TA-662-5-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. TA662-5/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00780-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo P. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, 70 Lt už kiekvieną dieną neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d.

Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 22 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atlyginti neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (pratęsti apskundimo terminą). Paaiškino, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo supažindintas tik 2012 m. lapkričio 5 d., o teismo posėdyje sprendimo paskelbimo metu nedalyvavo. Nurodo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo judėjimo galimybės yra stipriai suvaržytos, o apskundimo terminą praleido nežymiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, įstatymas sieja apeliacinio skundo padavimo termino pradžią su skundžiamo teismo sprendimo paskelbimu. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2012 m. spalio 30 d. (b. l. 138-139, 140-147), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2012 m. lapkričio 13 d. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. lapkričio 21 d., taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Aiškindamas termino praleidimo aplinkybes, pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog nedalyvavo teismo posėdyje, kurio metu buvo paskelbtas sprendimas, be to, šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl jo judėjimo galimybės yra apribotos.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2012 m. spalio 10 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą (b. l. 138-139), taigi žinojo, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2012 m. spalio 30 d.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2012 m. lapkričio 5 d. (iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto voko matyti, kad Kauno apygardos administracinio teismo siųstas sprendimas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo gautas 2012 m. lapkričio 5 d.). Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą) (b. l. 140-147). Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė 2012 m. lapkričio 21 d. (paskutinė apeliacinio skundo pateikimo diena buvo 2012 m. lapkričio 13 d.), t. y. praėjus 8 dienoms nuo paskutinės apeliacinio skundo pateikimo dienos. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šis terminas nevertintinas kaip nežymus, o ta aplinkybė, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo 2012 m. lapkričio 5 d., yra vertintina kaip teisiškai nereikšminga bei nepripažintina priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Minėta, kad ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti siejamas ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu. Tokiu būdu sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laiko, praėjusio nuo teismo sprendimo paskelbimo iki teismo sprendimo nuorašo gavimo, palyginimas su laiku, kuris praėjo nuo pareiškėjo nurodyto skundo surašymo momento iki galimo jo pateikimo, yra visiškai nereikšmingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA143-53/2011).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė, jam paduodant apeliacinį skundą, buvo apribota (jis buvo patalpintas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje), pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbime (2012 m. spalio 30 d.) pareiškėjas nedalyvavo, o su norimu apskųsti teismo sprendimo nuorašu buvo supažindintas praėjus šešioms dienoms po skundžiamo sprendimo paskelbimo, nevertina, jog pareiškėjas nedelsdamas pateikė apeliacinį skundą, tą jis padarė tik 2012 m. lapkričio 21 d. Taigi netgi tuo atveju, jeigu apeliacinio skundo padavimo termino pradžia būtų pradedama skaičiuoti nuo 2012 m. lapkričio 5 d. (kuomet jis buvo supažindintas su 2012 m. spalio 30 d. sprendimu), pareiškėjo 2012 m. lapkričio 21 d. paduotas apeliacinis skundas taip pat būtų vertinamas kaip paduotas praleidus 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis. Lemiamą (reikšmingą) įtaką apeliacinio skundo padavimo terminui praleisti turėjo būtent tai, jog pareiškėjas, žinodamas, kad apeliacinį skundą turi paduoti per 14 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, pasirinko pasyvų elgesio modelį – didžiąją termino paduoti apeliacinį skundą dalį neatliko jokių veiksmų, susijusių su apeliacinio skundo padavimu. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą (t. y. praėjus daugiau nei savaitei nuo to laiko, kai baigėsi įstatymo nustatytas terminas). Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo P. J. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo padavimo terminą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Skirgailė Žalimienė