2019-12-18 Nr. AB-1171-3-61-3-03688-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-797-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03688-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. (Y. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (Y. B.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. B. (Y. B.) (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštą Nr. 19-777s (toliau – ir raštas Nr. 19-777s).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė terminą iki 2019 m. lapkričio 18 d skundo trūkumams pašalinti bei įpareigojo pareiškėją pateikti skundžiamo rašto kopiją.

2019 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas pateikė papildomą dokumentą, kuriame nurodė, jog kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), prašydamas pateikti ginčo raštą, tačiau institucijos atsisakė. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamo akto nepateikimas teismui, nėra kliūtis priimti pareiškėjo skundą nagrinėti teisme.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo J. B. skundą atsisakė priimti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą medžiagą, priėjo išvadą, jog skundžiamas Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 19-777s yra tarpinio pobūdžio dokumentas, nes jį įvertinęs Migracijos departamentas priėmė atitinkamą sprendimą, kuris ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI-5229-596/2019. Teismas nurodė, jog Valstybės saugumo departamento raštas Nr. 19-777s negali būti administracinio ginčo savarankišku dalyku. Pažymėjo, jog Valstybės saugumo departamentas turi būti įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-5229-596/2019, kadangi byloje yra slapta medžiaga. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas turi teisę inicijuoti kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 5 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

II. Pareiškėjas J. B. (Y. B.) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog skundžiamas raštas Nr. 19-777s yra tarpinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti administracinio ginčo savarankišku dalyku. Teigia, jog teismas pasisakė dėl šio rašto teisinės prigimties jo net nematęs, nors byloje šis atsakovo raštas nėra pateiktas. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 19-777s yra individualaus pobūdžio teisės aktas, kuris gali būti ginčijamas administraciniame teisme.

Nurodo, jog Migracijos departamento sprendimas, kuriame spręstas klausimas dėl leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (administracinėje byloje Nr. eI-5229-596/2019), yra grindžiamas šioje byloje skundžiamu Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštu Nr. 19-777s, todėl yra pagrindas manyti, kad teismo sprendimas priklausys nuo minėto Valstybės saugumo departamento rašto. Pareiškėjo teigimu, būtent šis atsakovo priimtas raštas realiai užkerta jam galimybę teisėtai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir Migracijos departamentą dėl rašto pateikimo, tačiau minėtos institucijos atsisakė pateikti prašomą dokumentą dėl jo įslaptinimo. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į teismų praktika, pirmosios instancijos teismas turi pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus. Pažymi, jog teismo nutartis yra nemotyvuota ir pažeidžianti pareiškėjo teises kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės kreiptis į administracinį teismą principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 24, 25, 35, 39 straipsniuose.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. ABTĮ 17 straipsnyje reglamentuojama kokios bylos yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.); savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 19-777s negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teigia, jog dėl Valstybės saugumo departamento priimto rašto Nr. 19-777s, pareiškėjui realiai užkertama galimybė gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl ginčo raštas turi būti panaikintas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI-5229-596/2019) nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (15-01)403/17I-490/(15/5-9)4U-4981) (toliau – ir Sprendimas) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004134426 panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečiui Y. B.“ panaikinimo. Šiame sprendime pažymima, jog Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento 2019 m. liepos 23 d. raštą Nr. 18-6509, kuriame nurodyta, kad informacija apie J. B. (Y. B.) pateikta Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui 2019 m. birželio 18 d. raštu Nr. 19-777s.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, jog skundžiamame 2019 m. birželio 18 d. rašte Nr. 19-777s pateikta informacija dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui – yra pareiškėjo asmenybę apibūdinantys faktai, kuriais remiantis Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 19-777s laikytinas įrodymu administracinėje byloje Nr. eI-5229-596/2019, ir dėl šio rašto bei jame nurodytų faktinių duomenų, turi pasisakyti administracinę bylą (Nr. eI-5229-596/2019) nagrinėjantis teismas.

Atsižvelgdama į tai, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio / savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, tuo tarpu Valstybės saugumo departamento raštas Nr. 19-777s yra dokumentas, kuriame nurodytais duomenimis rėmėsi Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą, teisėjų kolegija vertina, jog Valstybės saugumo departamento raštas Nr. 19-777s negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teisėjų kolegija konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimas pareiškėją pateikti skundžiamą raštą, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo perteklinis, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. B. (Y. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė