Legislator Case Law & Legislation
be5d8766-88d0-4e03-8080-ada9dceccd8e AI generated

be5d8766-88d0-4e03-8080-ada9dceccd8e · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number be5d8766-88d0-4e03-8080-ada9dceccd8e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 6 d.Klaipėda          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I.S., trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei E.G., 2011 m. gegužės 2 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.S. skundÄ atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei E.G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

be5d8766-88d0-4e03-8080-ada9dceccd8e · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Gavęs teismo nutartį, I.S. savavaliÅ¡kai, nepasitaręs su jam paskirta advokate, pats surašė skundÄ Klaipėdos apygardos teismui. Teigia, jog apie tokius pareiÅ¡kėjo veiksmus nieko nežinojo, o ruošė patikslintÄ skundÄ teismui. Pasiskambinusi pareiÅ¡kėjui telefonu, norėjo suderinti susitikimo laikÄ , tačiau sužinojo, jog jis apskundė nutartį Klaipėdos apygardos teismui, be to pareiÅ¡kėjas paprašė, kad advokatė jo netrukdytų, nes su drauge iÅ¡vyksta poilsiauti. Po minėto pokalbio I.S. daugiau kaip 7 mėnesius nesikreipė į advokatę, nebendradarbiavo su ja.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

S P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 6 d.Klaipėda          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I.S., trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei E.G., 2011 m. gegužės 2 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.S. skundÄ atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei E.G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

         Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė :          pareiÅ¡kėjas skundu ir jo patikslinimu (b.l. 3-5; 16-17) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovių priteisti 9 000 Lt turtinę ir neturtinę žalÄ .         Nurodo, jog 2010 m. sausio 27 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. (1.7)-SR-257 jam suteikta antrinė teisinė pagalba privataus kaltinimo tvarka keliamoje baudžiamojoje byloje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, antrinę teisinę pagalbÄ teikti paskirta advokatė E.G.

Teigia, jog advokatė netinkamai teikė jam antrinę teisinę pagalbÄ , vilkino teisinių paslaugų teikimÄ , žodžiu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbÄ . Mano, jog atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neįgyvendino jo teisės gauti kokybiÅ¡kÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , dėl ko buvo pažeisti jo interesai. PareiÅ¡kėjas turtinę ir neturtinę žalÄ savo vidiniu įsitikinimu įvertina 9 000 Lt suma ir praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ atsakovių.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ (b.l. 72), kuriame konkretizavo praÅ¡omos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį. IÅ¡ atsakovių praÅ¡o priteisti 5 000 Lt turtinę žalÄ , kaip nepriimto nagrinėti skundo dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka ir neturtinės žalos priteisimo vertę, ir 4 000 Lt neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė važinėdamas derinti pozicijos su advokate bei sugaiÅ¡o laikÄ . Mano, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba netinkamai paskyrė advokatę, kuri specializuojasi baudžiamosios teisės srityje, o turėjo paskirti civilinės teisės srityje antrinę teisinę pagalbÄ teikiantį advokatÄ .

         PareiÅ¡kėjas praÅ¡o tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.          Atsakovės – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepimu (b.l. 44-47) praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ , nes tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjas turėtų teisę kildinti žalos jam atsiradimÄ .

Nurodo, jog 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-117-10 pareiÅ¡kėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba privataus kaltinimo byloje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teisinę pagalbÄ teikti paskiriant advokatę E.G. 2010 m. sausio 27 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui bei advokatei iÅ¡siųstas sprendimas ir pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, jog kartu su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pateikti dokumentai nėra siunčiami advokatei asmens duomenų apsaugos tikslais, todėl jis privalo pats asmeniÅ¡kai susisiekti su paskirta advokate ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Taip pat raÅ¡te buvo nurodyta pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais antrinę teisinę pagalbÄ . Teigia, jog 2010 m. gruodžio 21 d. tarnyboje buvo gauta nauja pareiÅ¡kėjo Metinė gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija, Å¡ie veiksmai įvertinti kaip siekis toliau gauti antrinę teisinę pagalbÄ ilgiau kaip metus. 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPF-63-10 buvo pratęstas 2010 m. sausio 27 d. sprendimo galiojimas iki 2012 m. vasario 1 d.

Pabrėžia, jog iki Å¡iol tarnyba nėra gavusi jokių skundų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo, pareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymais pakeisti jam paskirtÄ advokatę, apie savo nepasitenkinimÄ dėl teikiamos antrinės teisinės pagalbos neinformavo atsakovės, todėl pats neįvykdė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnyje numatytų pareigų bendradarbiauti su tarnyba, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ .

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo, kokius netinkamus veiksmus Klaipėdos tarnyba atliko ar kokių veiksmų neatliko, dėl kurių galėjo atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodoma žala. Mano, kad byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nes žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ advokatės netinkamai atliktų pareigų, o pati antrinė teisinė pagalba nėra vieÅ¡ojo administravimo veikla. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo neatitinka nei vienos iÅ¡ trijų Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje numatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų, kurioms esant, žala gali bÅ«ti atlyginta, nes nėra įrodymų, kad tarnyba neveikė taip, kaip turėjo veikti, kad žala atsirado, o jei ji ir atsirado, ji yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su advokatės, o ne su tarnybos veiksmais.

Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ patyrė. Atsakovės atsiliepimu praÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.         Atsakovės apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuotos tinkamai (b.l. 74, 76), atstovai į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu praÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.         Tretysis suinteresuotas asmuo advokatė E.G. praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

         Atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo (b.l. 24-25) nurodo, jog 2009 m. kovo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, požymius. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta minėtos veikos požymių, tačiau Klaipėdos rajono prokuratÅ«ra įžvelgė nusikaltimo, numatyto BK 155 straipsnyje, požymius ir pasiÅ«lė kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ privataus kaltinimo tvarka. 2010 m. sausio 27 d.

Klaipėdos tarnybos sprendimu suteikus I.S. antrinę teisinę pagalbÄ , advokatė buvo paskirta teikti pagalbÄ privataus kaltinimo tvarka keliamoje baudžiamojoje byloje nežymiai sutrikdžius sveikatÄ . Nurodo, jog antrinė teisinė pagalba jam buvo tinkamai teikiama, 2010 m. balandžio 19 d. su skundu dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo buvo kreiptasi į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ , tačiau 2010 m. balandžio 22 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi I.S. skundas grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, nes nustatyti skundo trÅ«kumai ir nurodyta, jog paÅ¡alinus trÅ«kumus, pareiÅ¡kėjas gali pakartotinai kreiptis į teismÄ su skundu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo.

Gavęs teismo nutartį, I.S. savavaliÅ¡kai, nepasitaręs su jam paskirta advokate, pats surašė skundÄ Klaipėdos apygardos teismui. Teigia, jog apie tokius pareiÅ¡kėjo veiksmus nieko nežinojo, o ruošė patikslintÄ skundÄ teismui. Pasiskambinusi pareiÅ¡kėjui telefonu, norėjo suderinti susitikimo laikÄ , tačiau sužinojo, jog jis apskundė nutartį Klaipėdos apygardos teismui, be to pareiÅ¡kėjas paprašė, kad advokatė jo netrukdytų, nes su drauge iÅ¡vyksta poilsiauti. Po minėto pokalbio I.S. daugiau kaip 7 mėnesius nesikreipė į advokatę, nebendradarbiavo su ja.

         Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovių atstovams nedalyvaujant.         Teismas konstatuoja         PareiÅ¡kėjas skundu ir jo patikslinimu praÅ¡o iÅ¡ atsakovių priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ savo vidiniu įsitikinimu įvertina 9 000 Lt suma.

Neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė kaip laiko gaiÅ¡imas ir važinėjimas pas advokatę derinti pozicijos, įvertina 4 000 Lt suma, o turtinę 5 000 Lt žalÄ kildina iÅ¡ skundo, kuris buvo paduotas bendrosios kompetencijos teismui dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka ir neturtinės žalos priteisimo, tačiau nepriimtas nagrinėti. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos tarnybos neveikimo, teigdamas, kad turtinė ir neturtinė žala atsirado tarnybai neužtikrinus jo teisės gauti kokybiÅ¡kÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , paskyrus netinkamÄ jo interesams atstovauti advokatę, kuri nesuteikė jam antrinės teisinės pagalbos.

         PareiÅ¡kėjo skundas pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, neveikimo.          Administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, todėl turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

         Faktinės bylos aplinkybės          PareiÅ¡kėjas 2010 m. sausio 20 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Klaipėdos tarnybÄ (praÅ¡ymas tarnyboje registruotas 2010 m. sausio 25 d. Nr. ATP-132, b.l. 48-51) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kartu su praÅ¡ymu buvo pateikta Metinė gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija (b.l. 52-55), Klaipėdos rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009 m. gegužės 29 d. nutarimo kopija (b.l. 60-61), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 503/09 (03) (b.l. 57-58).

Iš Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nustatyta, jog 2009 m. kovo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00242-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje. A.M. pranešė, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. sausio 24 d. nuolat gaudavo grasinančio pobūdžio žinutes iš IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojo I.S.. I.S. baudžiamojoje byloje gynė advokatas H.G. (b.l. 36).

Klaipėdos rajono apylinkės prokurorė M.K. 2009 m. gegužės 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ dėl žmogaus terorizavimo nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl įžeidimo nurodyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ . BÅ«tent dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka pareiÅ¡kėjas ir kreipėsi į Klaipėdos tarnybÄ , kuri 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-117-10 (b.l.

62) nusprendė teikti I.S. antrinę teisinę pagalbÄ privataus kaltinimo tvarka keliamojoje baudžiamojoje byloje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, o antrinę teisinę pagalbÄ paskirta teikti advokatė E.G.          Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei raÅ¡ytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismui advokatė E.G. parengė skundÄ dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka (b.l. 32-34), tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi (b.l. 30-31) pareiÅ¡kėjo I.S. skundas nepriimtas ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, kadangi nustatyti skundo trÅ«kumai.

Minėtoje nutartyje nurodyta, jog paÅ¡alinus trÅ«kumus, pareiÅ¡kėjas Baudžiamojo proceso kodekso 408 straipsnio nustatyta tvarka gali pakartotinai kreiptis į teismÄ su skundu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo. 2010 m. balandžio 29 d. pareiÅ¡kėjas savarankiÅ¡kai surašė skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties panaikinimo (b.l. 27-29). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ aplinkybę pripažino nurodydamas, jog į advokatę dėl minėtos nutarties apskundimo nesikreipė, o skundÄ surašė pats.

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi (b.l.

26) I.S. skundas atmestas ir palikta galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis.          PareiÅ¡kėjas mano, kad nebuvo užtikrinta jo teisė gauti kvalifikuotÄ antrinę teisinę pagalbÄ , Klaipėdos tarnyba neveikė taip, kaip turėjo veikti, t.y. nepaskyrė jam tinkamo advokato – civilinės teisės srities specialisto (pareiÅ¡kėjo nuomone ginčas buvo kilęs bÅ«tent iÅ¡ civilinės, o ne baudžiamosios teisės), kas lėmė jo interesų neapgynimÄ bei turtinės ir neturtinės žalos atsiradimÄ .

         Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos nurodyti Civiliniame kodekse (toliau – ir CK). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Å ios sÄ lygos yra:

1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis);

2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis);

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sÄ lygų, kurioms esant, galimas žalos atlyginimas.          CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sÄ voka, kuri apibrėžta kaip bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas ar kitoks Å¡ių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas.

Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.         Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas Å¡ias sÄ lygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas, siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.         Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigÅ«nų aktais laikoma Å¡ių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Taigi, pagal Å¡iÄ CK normÄ bÅ«tinoji žalos atlyginimo sÄ lyga yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas.         Byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, neužtikrino kokybiÅ¡kai teikiamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl ko pareiÅ¡kėjas ir patyrė žalÄ .

         1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 straipsnis (principas) nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus. Rekomendacija atsakomybės už žalÄ pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymÄ jie neturėjo atlikti, arba neatlikimÄ tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymÄ jie turėjo padaryti.

         Dėl neturtinės žalos atlyginimo          Teismų praktikoje laikytina, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ . Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

         CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vertina 4 000 Lt suma ir nurodydamas, jog patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes dažnai reikėjo važiuoti susitikti su advokate pozicijos derinimui (per 6 mėnesių laikotarpį apie 10 kartų važiavo susitikti su advokate E.G.), tam buvo sugaiÅ¡tas laikas bei patirtos kelionės iÅ¡laidos, o Klaipėdos tarnyba savo neveikimu neužtikrino jam kokybiÅ¡kos antrinės teisinės pagalbos teikimo.          Teisė gauti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sÄ lygomis ir tvarka.

Kaip pažymima administracinėje jurisprudencijoje, valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ teikia pati valstybė savo iniciatyva bei nuožiÅ«ra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1207/2009). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nustato, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principais.

Asmuo, kuriam suteikta antrinė teisinė pagalba, atitinkamai įgyja teises ir pareigas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina pareigÄ bendradarbiauti su tarnyba, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjui minėta nuostata buvo žinoma, t.y. siunčiant jam lydraÅ¡tį dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, antroje lapo pusėje buvo nurodytos iÅ¡traukos iÅ¡ minėto įstatymo, inter alia pareiga bendradarbiauti su Klaipėdos tarnyba.         Atsakovių atsiliepimu į skundÄ bei pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į tarnybÄ dėl jam antrinę teisinę pagalbÄ teikiančios advokatės pakeitimo nors pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, jis tokiÄ teisę turėjo.

PrieÅ¡ingai, 2010 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos tarnyboje gauta nauja pareiÅ¡kėjo Metinė gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija (b.l. 64-68), kuri pateikta vykdant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 4 punktÄ bei 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-117-10 rezoliucinės dalies 5 punkte numatytÄ pareigÄ pareiÅ¡kėjui pateikti naujÄ gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ , kai antrinė teisinė pagalba jam reikalinga ilgiau kaip metus. Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai Klaipėdos tarnybos pagrįstai įvertinti kaip siekis toliau gauti antrinę teisinę pagalbÄ ilgiau kaip metus, todėl 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPF-63-10 (b.l.

69) pratęstas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-117-10 galiojimo terminas iki 2012 m. vasario 1 d. Akivaizdu, jog nesant jokių duomenų apie antrinės teisinės pagalbos netinkamÄ teikimÄ , atsakovė neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo imtis veiksmų, padedančių realizuoti teisę į antrinę teisinę pagalbÄ : pakeisti advokatÄ kitu (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 11 dalis), gautÄ skundÄ perduoti nagrinėti teisingumo ministrui ar Lietuvos advokatÅ«rai, kurios kompetentingos nagrinėti skundus dėl advokatų veiklos ir iÅ¡kelti advokatui drausmės bylÄ , nagrinėjamÄ Advokatų garbės teisme (AdvokatÅ«ros įstatymo 52 straipsnis), todėl byloje nenustatytas Klaipėdos tarnybos neveikimas.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, bei proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , jog pats pareiÅ¡kėjas nesilaikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodytų pareigų (nebendradarbiavo su Klaipėdos taryba), todėl nebuvo sudarytos sÄ lygos atsakovei atitinkamai veikti. Darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas atsakovės neveikimas nėra neteisėtas.         Įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14). Byloje nenustatytas atsakovės neveikimas. PareiÅ¡kėjo nurodyti laiko sugaiÅ¡imas ir važinėjimas susitikti su advokate nevertinami kaip patirta neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjas neįrodė, jog dėl atsakovės neveikimo, kuris byloje nenustatytas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nenustačius bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.                 Dėl turtinės žalos atlyginimo          CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti nuostolius, t.y. 5 000 Lt neturtinę žalÄ , praÅ¡ytÄ priteisti iÅ¡ ArÅ«no Margio baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka, pareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje transformuoja į turtinę. PraÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ Klaipėdos tarnybos neveikimo. Mano, jog atsakovė nekontroliavo advokatės E.G. veiksmų, dėl ko nebuvo apgintos jo teisės baudžiamojoje byloje. PareiÅ¡kėjo nuomone, Klaipėdos tarnyba neužtikrino valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės ir efektyvumo principo, nes jam paskirta antrinę teisinę pagalbÄ teikti advokatė E.G. teisinės pagalbos nesuteikė.

Be to, jo nuomone, Klaipėdos tarnyba privalėjo skirti advokatÄ , kuris specializuojasi civilinės teisės srityje, o ne baudžiamosios teisės srityje. PareiÅ¡kėjo teigimu, jei advokatė bÅ«tų tinkamai apgynusi jo pažeistas teises baudžiamojoje byloje, teismas bÅ«tų priteisęs 5 000 Lt neturtinę žalÄ iÅ¡ A.M.          PareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba 2010 m. sausio 27 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-117-10 suteikta privataus kaltinimo tvarka keliamoje baudžiamojoje byloje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl kaip nepagrįstas atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas, jog atsakovė turėjo paskirti civilinės teisės srityje besispecializuojantį advokatÄ .

PareiÅ¡kėjas pripažino, jog nesinaudodamas advokatės teikiamomis paslaugomis, savarankiÅ¡kai apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį. Tretysis suinteresuotas asmuo advokatė E.G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas su ja nustojo bendrauti nuo 2010 m. liepos mėnesio, paprašęs jo netrukdyti, nes su drauge iÅ¡vyksta atostogauti, o į jÄ vėl kreipėsi tik ir 2011 m. kovo 20 d. Å ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas nepaneigė ir paaiÅ¡kino nuo 2010 m. liepos mėnesio nebendravęs su advokate, kadangi advokatė skundėsi dideliu darbo krÅ«viu.

         Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta, arba kai ji yra nutraukiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju antrinė teisinė pagalba pareiÅ¡kėjui baudžiamojoje byloje nėra nutraukta. Net ir darant prielaidÄ , jog antrinė teisinė pagalba nebuvo kokybiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui suteikta, pažymėtina, kad atsakovės 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPF-63-10 nėra panaikintas ir pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba yra pratęsta iki 2012 m. vasario 1 d., todėl jis turi visas galimybes, pasinaudodamas įstatymo teikiamomis teisėmis, kreitis į Klaipėdos tarnybÄ su praÅ¡ymu pakeisti advokatÄ kitu, nurodydamas atitinkamas priežastis.

Tokiu bÅ«du nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog antrinė teisinė pagalba buvo suteikta nekokybiÅ¡kai ir neefektyviai, o dėl atsakovės neveikimo buvo patirta turtinė žala. Negauta neturtinė žala baudžiamojoje byloje negali bÅ«ti vertinama kaip nuostoliai nagrinėjamoje byloje. Nenustačius civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.             Dėl advokatės teiktų teisinių paslaugų ir patirtos žalos          Nors pareiÅ¡kėjas atsakovėmis nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Klaipėdos valstybės garantuojamÄ teisinės pagalbos tarnybÄ , tačiau matyti, jog turtinę žalÄ (5 000 Lt) jis kildina ir iÅ¡ trečiojo suinteresuotojo asmens advokatės E.G. netinkamai teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Advokatai nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojai, todėl jų atlikti veiksmai, iÅ¡ kurių kildinama atsakomybė, negali bÅ«ti siejami su Å¡ia institucija, kaip valstybės institucija, nes vieÅ¡oji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010). Teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės klausimas, kiek tai yra susiję su advokato kompetencija ir jo teikiamų paslaugų kokybės vertinimu, nėra vieÅ¡ojo administravimo sritis, už kuriÄ atsakomybė tenka tarnybai.

Advokatų civilinės atsakomybės klausimų nagrinėjimas administracinių teismų kompetencijai nepriklauso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-728/2010), todėl pareiÅ¡kėjas, manydamas, jog advokatė netinkamai atliko savo pareigas, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ . Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , nevertina pareiÅ¡kėjo teiginių dėl advokatės netinkamai teiktos antrinės teisinės pagalbos ir atsisakymo jÄ teikti, kadangi antrinę teisinę pagalbÄ teikusios advokatės veiksmų vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.         Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

                      Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:          pareiÅ¡kėjo I.S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

         Teisėja                                                                                                            Dalia Gumuliauskienė