be5d50ca-7fb0-450c-a3f2-9a4e6fe2cb2a · Klaipėdos apygardos teismas

                                Civilinė byla Nr. e2-1113-826/2016                                      (Proceso Nr. 2-57-3-00205-2016-3)Procesinio sprendimo kategorijos:               2.5.11.4.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.2.6.1.(S)                                                                                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Bendrieji statybų projektai“ ieÅ¡kinį atsakovei Å ilalės rajono savivaldybės administracijai, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl atviro konkurso „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis ir vieÅ¡ojo pirkimo nutraukimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ sÄ lygas ir nutraukti šį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ .

Nurodė, kad atsakovė 2016 m. vasario 22 d. paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ atviro konkurso bÅ«du „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ (toliau tekste – Konkursas). Å io pirkimo objektas yra techninių projektų rengimo, statinių projektų vykdymo priežiÅ«ros ir konsultavimo bei ekspertinio pasiÅ«lymų vertinimo paslaugos. Perkančioji organizacija perka ypatingų ir neypatingų, nesudėtingų bei paveldosaugos objektų statinių, gyvenamųjų pastatų (gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai); gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai (namai); negyvenamųjų pastatų (administracinės paskirties pastatai; kultÅ«ros paskirties pastatai; mokslo paskirties pastatai; gydymo paskirties pastatai; poilsio paskirties pastatai; sporto paskirties pastatai; religinės paskirties pastatai; transporto paskirties pastatai; garažų paskirties pastatai); susisiekimo komunikacijų (keliai; keliai (gatvės); kiti transporto statiniai); inžinerinių tinklų (vandentiekio tinklai;

Å¡ilumos tiekimo tinklai; nuotekų Å¡alinimo tinklai; elektros tinklai, iki 10 kV įtampos; elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ra, kiti inžineriniai tinklai); hidrotechnikos statinių (užtvankos; vandens pralaidos; vandenviečių statiniai ir nusodintuvai; krantosaugos statiniai); kitų inžinerinių statinių (sporto paskirties inžineriniai statiniai; kitos paskirties inžineriniai statiniai) ir tvarkybos darbų projektavimo paslaugas. Projektavimo paslaugos apima statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto apraÅ¡o, paprastojo remonto apraÅ¡o, griovimo projekto, griovimo apraÅ¡o, supaprastinto griovimo apraÅ¡o, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto ir kt. parengimÄ , koregavimÄ ; (2) konsultavimo paslaugos – pasiÅ«lymų ekspertinis vertinimas, projektinių pasiÅ«lymų, rinkodaros planų, paraiÅ¡kų, investicinių projektų, galimybių studijų, strateginio planavimo dokumentų, energetinio audito ataskaitų ir kitų dokumentų, bÅ«tinų projektams įgyvendinti, parengimo, konsultavimo Å¡ių dokumentų rengimo klausimais bei projektų administravimo paslaugos (Konkurso sÄ lygų 10 p.).

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (Konkurso sÄ lygų 9 p.). Atsakovės pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste – VPÄ®) 3 str. įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams – skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, viešųjų pirkimų tikslui ir 25 str. įtvirtintiems reikalavimams pirkimo objektui. 2016-03-03 ieÅ¡kovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ , kuria prašė perkančiÄ jÄ organizacijÄ pakeisti pirkimo sÄ lygas, iÅ¡skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ dvi dalis ir nurodant, kad tiekėjai gali teikti pasiÅ«lymus tiek vienai pirkimo daliai, tiek visoms pirkimo dalims. 2016-03-15 atsakovė atmetė ieÅ¡kovės pretenzijÄ .

Ginčo vieÅ¡ojo pirkimo objektas susideda iÅ¡ atskirų savarankiÅ¡kų dalių, kuriomis gali bÅ«ti ir yra suinteresuoti skirtingi Å«kio subjektai pagal savo veiklos specifikÄ . Å iuo vieÅ¡uoju pirkimu siekiamos įsigyti projektavimo ir konsultavimo paslaugos yra skirtingo pobÅ«džio paslaugos, todėl atsakovė dirbtinai sujungdama Å¡iuos pirkimo objektus į vienÄ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d. nuostatÄ ir neužtikrino įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principų laikymosi.

Teikiant projektavimo paslaugas reikalinga turėti atitinkamus kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę atlikti tam tikrus veiksmus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo tvarkos aprašas“). Yra labai nedaug įmonių, kurių veiklos sritis yra projektavimas, kurios teikia projektų valdymo paslaugas ir investicinių projektų, galimybių studijų rengimo paslaugas. Didžioji dalis įmonių atskirai teikia tiek projektavimo, tiek investicinių projektų rengimo paslaugas.

Todėl Å¡io pirkimo objekto neskaidymas į dalis labai sumažina potencialių tiekėjų, kurie galėtų dalyvauti teikdami pasiÅ«lymus atskiroms pirkimo objekto dalims, ratÄ . Didelės apimties pirkimų skaidymas į atskirus pirkimo objektus yra numatytas Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2010-09-30 d. įsakyme Nr. 1S-139 „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau tekste – Rekomendacijos).

Å ių Rekomendacijų perkančioji organizacija turi laikytis, tuo labiau kai tai susiję su pirkimo objektu (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 1 d.). Rekomendacijų 4 p. nuostata rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms skaidyti didelės vertės pirkimus į dalis, tokiu bÅ«du sudarant palankesnes sÄ lygas tiekėjams dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime. Mažesnis pirkimo dalių dydis suteiks galimybę vieÅ¡ajame pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui, paskatins konkurencijÄ rinkoje. Perkančioji organizacija, iÅ¡skaidydama pirkimo objektÄ Ä¯ dalis ir leisdama tiekėjams teikti pasiÅ«lymus tiek vienai pirkimo daliai, tiek kitai, sudarytų galimybę dalyvauti tiek atskirai projektavimo paslaugas, tiek investicinių projektų / galimybių studijų rengimo paslaugas teikiančioms įmonėms, tiek įmonėms, kurių veiklos sritis apima abi pirkimo objekto dalis.

Tokiu bÅ«du paslaugos bÅ«tų įsigyjamos mažiausiomis laiko sÄ naudomis, taip pat bÅ«tų užtikrinama tiekėjų konkurencija ir nediskriminavimo principas. BÅ«tent Å¡io pirkimo objekto iÅ¡skaidymas užtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo principÄ , t. y. iÅ¡skaidžius pirkimo objektÄ , pirkime įgytų galimybę dalyvauti kuo daugiau tiekėjų, kas sÄ lygotų didesnę jų konkurencijÄ ir palankesnę paslaugų įsigijimo kainÄ . PrieÅ¡ingu atveju, kai pirkime turi galimybę dalyvauti tik keli tiekėjai, pirkimo kaina yra daug didesnė.

Anksčiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktÄ , kad perkančioji organizacija, neskaidydama prikimo objekto ir siekdama skirtingo pobÅ«džio paslaugas įsigyti kaip vienÄ pirkimo objektÄ , pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo bei sÄ Å¾iningos konkurencijos principus bei 25 str. 2 d., todėl Konkurso sÄ lygos yra neteisėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų vieÅ¡ojo pirkimo srityje tiesioginis Å¡altinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos.

Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas, nesiremiant jokia papildoma teisės norma, reikalauti teismo pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujančių asmenų teises. Atsakovė, bÅ«dama perkančiÄ ja organizacija, privalėjo pirkimo dokumentus rengti vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais kriterijais bei užtikrinti ne tik kuo didesnes potencialių teikėjų galimybes dalyvauti Å¡iame vieÅ¡ajame pirkime, bet ir sÄ Å¾iningÄ , neiÅ¡kraipytÄ konkurencijÄ .

VieÅ¡ojo pirkimo metu numatytas tiekėjų varžymasis tam, kad perkančioji organizacija galėtų iÅ¡sirinkti kokybiÅ¡kÄ už priimtinÄ kainÄ tam tikrÄ prekę, paslaugÄ ar darbus. Esant didesniam teikėjų ratui, didėja perkančiosios organizacijos galimybės iÅ¡sirinkti prekę už žemiausiÄ kainÄ . Jei vieÅ¡ajame pirkime turi galimybę dalyvauti tik vienas ar keli paslaugų tiekėjai, perkančioji organizacija ne tik praranda teisę rinktis prekę iÅ¡ kelių tiekėjų, bet ir neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo principo.

Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å ilalės rajono savivaldybės administracija vykdo pirkimÄ atviro konkurso bÅ«du „Konsultavimo ir techninių projektų rengimo paslaugų pirkimas“, kadangi numatoma gaunamų paslaugų kaina virÅ¡ija tarptautinio pirkimo vertę. VPÄ® nenumato privalomo reikalavimo perkančiajai organizacijai skaidyti sudėtinį vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, o toks neskaidymas nereiÅ¡kia VPÄ® įtvirtintų principų pažeidimo.

Skaidyti ar ne pirkimÄ Ä¯ dalis, yra perkančiosios organizacijos apsisprendimas, tačiau tokiu apsisprendimu negali bÅ«ti paneigiami ar iÅ¡kreipiami viešųjų pirkimų principai ar tikslai, tarp kurių paminėtini tiek tikslas užtikrinti tiekėjų konkurencijÄ (nediskriminavimÄ ), tiek iÅ¡ Å¡io tikslo iÅ¡vestinis tikslas prekes ar paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPÄ® 3 str. 2 d.). Reikalavimai nediskriminuoti tiekėjų, kartu ir užtikrinti jų konkurencijÄ , aktualÅ«s ne tik pirkimo skaidymo atveju (VPÄ® 34 str. 6 d.).

Šiuo konkrečiu atveju Šilalės rajono savivaldybės administracija planuoja įgyvendinti ES paramos projektus 2014–2020 laikotarpiu. Infrastruktūros projektams įgyvendinti reikalingos paslaugos apima investicinių projektų, paraiškų, galimybių studijų rengimo, projektinių pasiūlymų rengimo, techninių projektų rengimo ir kitas paslaugas. Įgyvendindama projektus, savivaldybė dažnai patiria problemų dėl projektų investicinių, finansavimo ir techninių sprendinių nesuderinamumo, jei šie dokumentai yra rengiami atskirai.

Jei techniniai projektai rengiami neatsižvelgiant į finansavimo niuansus, išlaidų tinkamumo vertinimo taisykles, savivaldybė gali patirti nuostolių dėl išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti. Jei investiciniai projektai, galimybių studijos, paraiškos rengiami atskirai nuo techninių sprendinių, projektų efektyvumas ir įgyvendinamumas sumažėja, nes projekto apimtis, rodikliai, rezultatai ir investicijų dydis nulemiami dar nepradėjus techninių projektų rengimo veiklos ir tinkamai neišanalizavus techninių sprendinių, alternatyvų.

Todėl atsakovė turi pagrįstas ir svarbias priežastis projekto finansavimo klausimus (investicijų projektus) ir projekto techninius sprendinius (techninius projektus) tam pačiam projektui pirkti kartu. Galimybė dalyvauti jungtinės veiklos formatu užtikrina, kad net jei paslaugas teikia Å«kio subjektų grupė, ji yra atsakinga už vienodos ir tarpusavyje suderintos projekto dokumentacijos parengimÄ . Å iuo atveju pirkimo objekto skaidymas į dalis virÅ¡ytų neskaidymo teikiamÄ naudÄ perkančiajai organizacijai (pavyzdžiui, patogumas naudotis vieno teikėjo paslaugomis, administracinių iÅ¡laidų sumažinimas, paslaugų teikimo terminų sutrumpėjimas ir pan.).

Å iuo atveju pirkimo skaidymo naudingumas gali lemti net ir mažesnę perkamų paslaugų kainÄ , pavyzdžiui, dėl to, kad skelbiant pirkimÄ , kai jis iÅ¡skaidomas į 2 dalis, padidėja pasiÅ«lymų kaina, nes tiekėjas, kuris teiks pasiÅ«lymÄ vienai pirkimo daliai, turės pateikti pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimÄ tik vienai daliai, o kitas tiekėjas antrai pasiÅ«lymo daliai taip pat pateiks pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimÄ , kuris irgi bus įvertintas ir įskaičiuotas į pasiÅ«lymo kainÄ .

Atsižvelgiant į tai pasiÅ«lymo kaina, tikėtina, bus mažesnė, kai perkamos kompleksinės paslaugos, o ne pirkimas skaidomas į dalis, todėl neskaidymas į dalis bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudingesnis. Pripažintina, kad tiekėjų konkurencija irgi yra užtikrinta, nes yra sudaryta galimybė neskaidomame pirkime, kuriuo siekiama pirkimo ekonomijos, dalyvauti tiekėjų grupėms ar teikėjams pasitelkiant subtiekėjus (remiantis kitų Å«kio subjektų pajėgumais; VPÄ® 32 str. 3 d.). Todėl Å¡iuo atveju pirkimo neskaidymas nepaneigia tiekėjų konkurencijos ir kartu sudaro sÄ lygas perkančiajai organizacijai siekti pirkimo ekonomijos.

Tai patvirtina ir tokia svarbi aplinkybė, kad Å¡iuo metu dalyvauti Å¡iame pirkime CVP IS kvietimus yra priėmęs itin didelis skaičius pretendentų, t. y. netgi 38 tiekėjai. Todėl Å ilalės rajono savivaldybės administracijos, kaip perkančiosios organizacijos, siekis – kad paslaugos bÅ«tų perkamos kompleksiÅ¡kai turint tikslÄ iÅ¡vengti problemų dėl projektų investicinių, finansavimo ir techninių sprendinių nesuderinamumo, kai Å¡ie dokumentai yra rengiami atskirai, bei siekiant kuo racionaliau panaudoti lėšas, neleidžia daryti iÅ¡vados dėl konkurso sÄ lygų prieÅ¡taravimo imperatyviosioms VPÄ® nuostatoms ir negali bÅ«ti laikomas diskriminaciniu ar pažeidžiančiu sÄ Å¾iningos konkurencijos principÄ .

Pirkimo objekto neskaidymas į dalis yra pagrįstas objektyviu perkančiosios organizacijos poreikiu įsigyti reikalingas paslaugas, glaudžiai susijusias su vieÅ¡uoju interesu, t. y. projekto įgyvendinimu. Be to, perkamos kompleksinės paslaugos nėra atskiros savo pobÅ«džiu. Jos yra viena su kita labai stipriai susijusios. Å ilalės rajono savivaldybė, remdamasi savo patirtimi, jau buvo susidÅ«rusi su panaÅ¡iomis situacijomis, kai tiekėjams teikiant paslaugas atskirai, iÅ¡kilo paslaugų nesuderinamumas, kuris turėjo didelę įtakÄ projekto sklandžiam įgyvendinimui.

Jeigu paslaugos bÅ«tų perkamos iÅ¡skaidžius pirkimÄ Ä¯ dalis, kai kiekvienÄ dokumentÄ (ar tai bÅ«tų galimybių studija, ar investicijų projektas ar paraiÅ¡ka, ar techninis projektas) rengtų skirtingi tiekėjai, bÅ«tų gaiÅ¡tama daug laiko skirtingam etapui, t. y. vienam tiekėjui parengus investicinį projektÄ , perkančioji organizacija sugaiÅ¡tų daug laiko, kol ta paslauga bÅ«tų priimta ir perduota kitam tiekėjui susipažinti nes perkančioji organizacija turi vykdyti kiekvienos paslaugos priėmimÄ â€“perdavimÄ o kitas naujas tiekėjas negalėtų teikti paslaugos, kol neiÅ¡nagrinėtų, neiÅ¡analizuotų ankstesnio tiekėjo parengto dokumento.

Å iuo atveju, pirkimo objektÄ suskaidžius į atskiras dalis, kiltų rizika neįgyvendinti projekto ir negauti maksimalios ES paramos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra akivaizdu, jog, nusprendusi skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ atskiras dalis, perkančioji organizacija, prieÅ¡ingai, nei teigiama UAB ,,Bendrieji statybų projektai“ pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, bÅ«tų ne padidinusi tiekėjų konkurencijÄ ir tokiu bÅ«du užtikrinusi viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimÄ (VPÄ® 3 str. 2 d.), o nepagrįstai ir neproporcingai (VPÄ® 3 str. 1 d.) apsunkinusi projekto įgyvendinimÄ ir padidinusi jo įgyvendinimo iÅ¡laidas.

Tai savo ruožtu prieÅ¡tarautų VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam pirkimo tikslui, susijusiam su racionaliu lėšų panaudojimu. Dėl Å¡ios priežasties, neskaidydama pirkimo objekto į dalis, atsakovė nepažeidė VPÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų viešųjų pirkimų principų.IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , jame nurodė, kad su atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl pirkimo objektų sujungimo į vienÄ , kad nors nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareiga iÅ¡skaidyti sudėtinį pirkimo objektÄ Ä¯ kelis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jos Å¡ioje srityje turi visiÅ¡kÄ diskrecijÄ .

Atsižvelgiant į lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ , jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ turi bÅ«ti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis bÅ«tų Å¡iuos pirkimo objektus iÅ¡skaidžius.

Kelių pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobÅ«džio vertinimas) ir ar Å¡is sprendimas vienintelis galimas ir bÅ«tinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vienÄ . Todėl perkančioji organizacija, siekdama pateisinti konkurso sÄ lygų 9 punkto – Å¡is pirkimas į dalis neskaidomas – teisėtumÄ , privalo įrodyti abiejų nurodytų sÄ lygų buvimÄ .

Atsakovė taip ir nepateikė jokio aiÅ¡kaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis iÅ¡imtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vienÄ . Be to, atsiliepime nėra nurodyta jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, sÄ lygojančių bÅ«tinumÄ neskaidyti Å¡io pirkimo objekto į dalis. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, nustatydama tokias pirkimo sÄ lygas, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus (VPÄ® 3 str. 1 d.). Tiek projektavimo paslaugos, tiek projektavimo vykdymo priežiÅ«ros paslaugos yra griežtai reglamentuotos statybos techniniais reglamentais – Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo tvarkos apraÅ¡as“.

Projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos yra tokios paslaugas, kurias gali teikti tik tam tikrÄ iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ turintys asmenys. Jiems privalu turėti kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę projektuoti tam tikrus statinius ir prižiÅ«rėti projektavimo vykdymÄ . BÅ«tent tai ir įrodo, kad projektavimo, projektavimo vykdymo priežiÅ«ros bei konsultavimo paslaugos, ypač atsižvelgiant į konsultavimo paslaugų turinį, yra skirtingo pobÅ«džio paslaugos, kurios be jokio objektyvaus poreikio buvo sujungtos į vienÄ pirkimo objektÄ .

Be to, tiek konsultavimo paslaugos, tiek projektavimo ir projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugos gali bÅ«ti įsigyjamos atskirai. Todėl dirbtinis savarankiÅ¡kų paslaugų sujungimas į vienÄ pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d. nuostatÄ . FaktÄ , jog dirbtinis atskirų paslaugų sujungimas į vienÄ nepagrįstai riboja konkurencijÄ , patvirtina ir pati perkančioji organizacija, nurodydama, kad „<...> galimybė dalyvauti jungtinės veiklos formatu užtikrina, kad net jei paslaugas teikia Å«kio subjektų grupė, ji yra atsakinga už vieningos ir tarpusavyje suderintos projekto dokumentacijos parengimÄ â€œ.

Å is teiginys taip pat patvirtina perkančiosios organizacijos siekį, kad skirtingo pobÅ«džio paslaugas teikiantys subjektai jungtųsi ir teiktų pasiÅ«lymÄ veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Toks atsakovės tikslas iÅ¡kreipia laisvos konkurencijos sÄ vokÄ â€“ tiekėjai turėtų patys spręsti dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo bÅ«tinumo, efektyvumo ir racionalumo, o ne bÅ«ti verčiami sudaryti tokiÄ sutartį vien dėl to, kad perkančioji organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės. Aplinkybę, jog nėra ribojama tiekėjų konkurencija, atsakovė įrodinėja tuo, kad kvietimÄ dalyvauti Å¡iame pirkime yra priėmę net 38 tiekėjai, tačiau perkančioji organizacija nenurodė, kiek jų, kaip atskiri juridiniai asmenys, pateiktų pasiÅ«lymus (perkančioji organizacija turi sudaryti vienodas galimybes konkuruoti tiek pavieniams Å«kio subjektams, tiek grupei Å«kio subjektų), taip pat kiek jų atitiktų tiek minimalius tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, tiek pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodyta, kad galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai bÅ«tų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikÅ¡mės nustatant neteisėtÄ konkurencijos iÅ¡kraipymÄ , nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ per se tiekėjų varžymÄ si riboja.Atsakovė pateikė triplikÄ , jame nurodė, kad su ieÅ¡kovės pateiktu dubliku nesutinka. Å iuo atveju perkančioji organizacija pagrįstai mano, kad sprendimas neskaidyti pirkimo į dalis ir pirkti kompleksines paslaugas yra pagrįstas objektyviu perkančiosios organizacijos poreikiu įsigyti reikalingas paslaugas, glaudžiai susijusias su vieÅ¡uoju interesu, t. y. projekto įgyvendinimu.

Pirkimo objekto neskaidymas į dalis padės užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimÄ , nes iÅ¡kilus projektų investicinių, finansavimo ar techninių sprendinių nesuderinamumui bÅ«tų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę ir paÅ¡alintų nesuderinamumus per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ; tai ne tik sumažintų iÅ¡laidas, bet ir palengvintų projekto valdymÄ , be to, bÅ«tų numatyta atsakomybė už suteiktų paslaugų suderinamumÄ ir kokybę vienam tiekėjui, o ne keliems, taip iÅ¡vengiant ginčų tarp kelių tiekėjų.

Taigi, perkančioji organizacija pirkdama kompleksines paslaugas ir neskaidydama pirkimo į dalis siekia bendro galutinio geriausio rezultato, kuris užtikrintų efektyvų, greitesnį ir savalaikį projekto įgyvendinimÄ . Pažymėjo, kad perkamos kompleksinės paslaugos nėra atskiros savo pobÅ«džiu. Jos yra viena su kita labai stipriai susijusios. Kiekviena paslauga savarankiÅ¡kai atsakovei nereikalinga, nes su kiekviena paslauga atskirai negalima įgyvendinti projekto. Siekiant tinkamai parengti dokumentus, turint tikslÄ projektui gauti ES parmos lėšų, bÅ«tina Å¡ias paslaugas teikti kompleksiÅ¡kai.

Å iuo atveju, jeigu paslaugos bÅ«tų perkamos iÅ¡skaidžius pirkimÄ Ä¯ dalis, kai kiekvienÄ dokumentÄ (ar tai bÅ«tų galimybių studija, ar investicijų projektas ar paraiÅ¡ka, ar techninis projektas) rengtų skirtingi tiekėjai, bÅ«tų gaiÅ¡tama daug laiko skirtingam etapui, t. y. vienam tiekėjui parengus investicinį projektÄ , perkančioji organizacija sugaiÅ¡tų daug laiko, kol ta paslauga bÅ«tų priimta ir perduota kitam tiekėjui susipažinti, nes perkančioji organizacija turi vykdyti kiekvienos paslaugos priėmimÄ â€“perdavimÄ o kitas naujas tiekėjas negalėtų teikti paslaugos, kol neiÅ¡nagrinėtų, neiÅ¡analizuotų ankstesnio tiekėjo parengto dokumento.

Kol jis įsigilintų į parengtÄ dokumentÄ , užtruktų daug laiko. Siekiant gauti ES paramÄ , projekto įgyvendinimo terminai yra labai svarbus aspektas, todėl perkančioji organizacija privalo užtikrinti teikiamų paslaugų nepertraukiamumÄ . Å io ginčo atveju tai, kad perkančioji organizacija neskaido pirkimo objekto į dalis, nereiÅ¡kia, kad yra pažeidžiamas lygiateisiÅ¡kumo principas. Perkančiosios organizacijos parengtos pirkimo sÄ lygos nekelia specifinių reikalavimų tam tikrai paslaugų sričiai, t. y. atskirų paslaugų techninė specifikacija nėra parengta taip, kad jÄ atitiktų tik vienas konkretus rinkoje esantis dalyvis.

Tiek projektavimo paslaugas teikiančių įmonių, tiek konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių vien Lietuvos rinkoje yra kelios deÅ¡imtys. Å iuo atveju konkurso sÄ lygų techninėse specifikacijose nurodytas paslaugas gali suteikti bet kuri Lietuvos konsultavimo ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė. IeÅ¡kovė net ir neginčija techninių specifikacijų specifiÅ¡kumo. Atsižvelgdama į tai, nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, kad pirkimo sÄ lygos pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Perkančiosios organizacijos nustatomas konkurencijos dirbtinis ribojimas gali pasireikšti ne tuo atveju, kai yra perkamos kompleksinės paslaugos, o numatant pernelyg aukštus arba specifinius reikalavimus, dėl kurių pirkime negali dalyvauti pirkimo sutartį galintys įvykdyti tiekėjai. Kitaip tariant, konkurencija yra ribojama, kai nesilaikoma proporcingumo principo (VPĮ 3 str.) ir nustatomi tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kurie yra pertekliniai ir nebūtini tam, kad būtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas ir (arba) būtų tinkamai vykdoma viešojo pirkimo sutartis.

Konkurencija yra ribojama ir proporcingumo principo nesilaikoma ypač tais atvejais, kai iÅ¡ nustatytų kvalifikacinių reikalavimų galima matyti, kad tik vienas arba keli iÅ¡ daugelio tiekėjų gali juos atitikti, nors tam tikros rÅ«Å¡ies sutartį pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus realiai galėtų įvykdyti ir kiti tiekėjai. Å io ginčo atveju visi tiekėjai (tiek teikiantys konsultavimo paslaugas, tiek teikiantys projektavimo paslaugas) turi vienodas sÄ lygas dalyvauti pirkime, nes gali pasitelkti kitų Å«kio subjektų pajėgumus.

Jei konkurso sÄ lygos bÅ«tų tokios, kad tik vienas konkretus tiekėjas galėtų pateikti pasiÅ«lymÄ , tada galima bÅ«tų teigti, kad pirkimo sÄ lygos parengtos iÅ¡skirtinai vienam tiekėjui. Å iuo atveju atsakovės poreikis įsigyti projektui vykdyti skirtas kompleksines paslaugas yra svarbesnis už tiekėjo nenorÄ pasitelkti kitų Å«kio subjektų pajėgumus, todėl nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, kad jungtinės veiklos formatas iÅ¡kreipia laisvos konkurencijos sÄ vokÄ . Tuo atveju, kai tiekėjas vienas negali užtikrinti kompleksinių paslaugų teikimo, jis gali disponuoti kitų Å«kio subjektų iÅ¡tekliais, nes turi teisę remtis Å¡ių Å«kio subjektų pajėgumu.

Pagal teismo suformuotÄ praktikÄ sutarties sudarymui neturi įtakos, kokiais teisiniais ryÅ¡iais bÅ«tų susijęs tiekėjas ir ketinami sutarties vykdymui pasitelkti asmenys, taip pat tai, ar asmuo, kuris teikia pasiÅ«lymÄ ir dalyvauja vieÅ¡ajame pirkime, pats tiesiogiai turi tam tikrus kvalifikacinius, materialinius ir (arba) kitus iÅ¡teklius, nurodytus pirkimo dokumentuose. Å iuo atveju Å ilalės rajono savivaldybės administracija planuoja įgyvendinti ES paramos projektus 2014–2020 metų laikotarpiu. InfrastruktÅ«ros projektams įgyvendinti reikalingos paslaugos apima investicinių projektų, paraiÅ¡kų, galimybių studijų rengimo, projektinių pasiÅ«lymų rengimo, techninių projektų rengimo ir kitas paslaugas.

Ä®gyvendindama projektus, savivaldybė dažnai patiria problemų dėl projektų investicinių, finansavimo ir techninių sprendinių nesuderinamumo, jei Å¡ie dokumentai yra rengiami atskirai, todėl savivaldybė turi pagrįstas ir svarbias priežastis projekto finansavimo (investicijų projektus) ir projekto techninius sprendinius (techninius projektus) tam pačiam projektui pirkti kartu. Galimybė dalyvauti jungtinės veiklos formatu užtikrina, kad net jei paslaugas teikia Å«kio subjektų grupė, ji yra atsakinga už vienodos ir tarpusavyje suderintos projekto dokumentacijos parengimÄ .

Å iuo atveju pirkimo objekto skaidymas į dalis virÅ¡ytų neskaidymo teikiamÄ naudÄ perkančiajai organizacijai (pavyzdžiui, patogumas naudotis vieno teikėjo paslaugomis, administracinių iÅ¡laidų sumažinimas, paslaugų teikimo terminų sutrumpėjimas ir pan.), pirkimo objektÄ suskaidžius į atskiras dalis, kiltų rizika neįgyvendinti projekto ir negauti maksimalios ES paramos.IÅ¡vadÄ teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ byloje. Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pirkimo objekto skaidymo.

Pirkimo sÄ lygų 9 punkte nustatyta, kad „šis pirkimas į dalis neskirstomas“, o 10 punkte apraÅ¡ytas pirkimo objektas, kurį sudaro „techninių projektų rengimo, statinių projektų vykdymo priežiÅ«ros ir konsultavimo bei ekspertinio pasiÅ«lymų vertinimo paslaugos (toliau – paslaugos)“. Kaip matyti, perkamas sudėtinis objektas – ir techninių projektų rengimo paslaugos (pažymėtina, kad projektavimo paslaugos apima statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto ir kt. parengimÄ ), ir statinių projektų vykdymo priežiÅ«ros paslaugos, ir konsultavimo paslaugos (suprantamos kaip pirkime gautų pasiÅ«lymų ekspertinis vertinimas, projektinių pasiÅ«lymų, rinkodaros planų, paraiÅ¡kų, investicinių projektų, galimybių studijų, strateginio planavimo dokumentų, energetinio audito ataskaitų ir kitų dokumentų, bÅ«tinų projektams įgyvendinti, parengimo, konsultavimo Å¡ių dokumentų rengimo klausimais bei projektų administravimo paslaugos).

Be to, perkamos tiek ypatingų, tiek neypatingų statinių projektavimo paslaugos. Atitinkamai pirkimo sÄ lygose nustatomi kvalifikacijos reikalavimai – tiekėjas turi turėti patirties ir įvykdytų sutarčių tiek teikdamas konsultavimo paslaugas, tiek rengdamas techninius projektus ir atlikdamas projektų vykdymo priežiÅ«rÄ . Pagrindinis atsakovės teikiamas argumentas dėl pirkimo objekto neskaidymo – laiko sÄ naudos: „<...> bÅ«tų gaiÅ¡tama daug laiko skirtingam etapui <...>“, tačiau atsakovė nenurodo jokių techninių kliūčių paslaugas pirkti atskirai.

Viešųjų pirkimų įstatyme nenustatyta imperatyvios pareigos perkančiajai organizacijai skaidyti vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ Ä¯ dalis. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste – LAT) praktikoje, sprendžiant ginčus dėl vieÅ¡ojo pirkimo objektų sujungimo į vienÄ , iÅ¡samiai ir nuosekliai pasisakoma, kad „<...> nors nei VPÄ®, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos iÅ¡skaidyti sudėtinį pirkimo objektÄ Ä¯ kelis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jos Å¡ioje srityje turi visiÅ¡kÄ diskrecijÄ ; atsižvelgiant į lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ , jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ turi bÅ«ti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis bÅ«tų Å¡iuos pirkimo objektus iÅ¡skaidžius. <...> Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobÅ«džio vertinimas) ir ar Å¡is sprendimas vienintelis galimas ir bÅ«tinas, ar norimo rezultato negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas)“.

Be to, nors pirkimo sÄ lygose nustatyta galimybė pateikti pasiÅ«lymÄ Å«kio subjektų grupei, pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau tai yra Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta tiekėjų teisė, bet ne pareiga. Tiekėjai turėtų patys spręsti dėl bÅ«tinybės sudaryti jungtinės veiklos sutartį, jos efektyvumo ir racionalumo, o ne bÅ«ti verčiami sudaryti tokiÄ sutartį tik dėl to, kad perkančioji organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės. Ä®vertinusi didelę pirkimo apimtį, taip pat tai, kad pirkimo objektas susideda iÅ¡ atskirų savarankiÅ¡kų dalių, konsultavimo ir projektavimo paslaugų, kurios priklauso skirtingiems BVPŽ kodams ir savo pobÅ«džiu yra skirtingų kategorijų paslaugos, kuriomis gali bÅ«ti suinteresuoti skirtingi Å«kio subjektai pagal savo veiklos specifikÄ , Tarnyba mano, kad atsakovė, sujungdama pirkimo objektÄ , pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas:

„Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų.“ Atsakovė, siekdama užtikrinti tiekėjų konkurencingumÄ , turi pirkimo objektÄ suskirstyti į dalis pagal tiekėjų suinteresuotumÄ , kas sudarytų galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pateikti konkurencingus pasiÅ«lymus, o atsakovei – racionaliai ir efektyviai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo objektų sujungimas į vienÄ varžo tiekėjų konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , diskriminuoja tiekėjus bei apriboja smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes dalyvauti pirkime.

Tarnyba rekomenduoja rengiant pirkimo dokumentus atsižvelgti į Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139, nuostatas. Tarnyba rekomenduotų atskirti konsultavimo ir projektavimo paslaugas. Nors atsakovė atsiliepime teigdama, kad pirkime tiekėjų konkurencija buvo užtikrinta, pateikia argumentÄ , jog dalyvauti Å¡iame pirkime CVP IS kvietimÄ yra priėmę 38 tiekėjai, tačiau kvietimÄ dalyvauti pirkime priėmę tiekėjai ir pasiÅ«lymus pateikę tiekėjai yra skirtingas dalykas.

Tai, kad pirkimu yra susidomėjęs toks skaičius tiekėjų, dar nereiÅ¡kia, kad bus pateikta tiek pasiÅ«lymų. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo jau konstatuota, jog galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai bÅ«tų vienas, ar, kaip Å¡iuo atveju nurodo atsakovė, 4 tiekėjai (konkursui pasiÅ«lymus pateikė 4 tiekėjai), nors nė vienas pasiÅ«lymas dar nėra įvertintas) neturi lemiamos reikÅ¡mės nustatant neteisėtÄ konkurencijos iÅ¡kraipymÄ , nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ per se tiekėjų varžymÄ si riboja.IeÅ¡kinys tenkintinas.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė 2016 m. vasario 22 d. paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ atviro konkurso bÅ«du „Konsultavimo ir techninių projektų rengimo paslaugų pirkimas“.

Pirkimo objektas yra techninių projektų rengimo, statinių projektų vykdymo priežiÅ«ros ir konsultavimo bei ekspertinio pasiÅ«lymų vertinimo paslaugos, nurodytos pirkimo sÄ lygų 10 p. Pirkimas į dalis neskaidomas (Konkurso sÄ lygų 9 p.). 2016 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ atsakovei dėl Konkurso sÄ lygų patikslinimo ir paaiÅ¡kinimo, kurioje prašė perkančiÄ jÄ organizacijÄ pakeisti pirkimo sÄ lygas, iÅ¡skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ dvi dalis ir nurodant, kad tiekėjai gali teikti pasiÅ«lymus tiek vienai pirkimo daliai, tiek visoms pirkimo dalims. 2016 m. kovo 10 d. atsakovė iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės pretenzijÄ ir jÄ atmetė 2016 m. kovo 10 d.

Å ilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DVÄ®-472, atsižvelgusi į 2016 m. kovo 9 d. iÅ¡vadÄ â€žDėl UAB „Bendrieji statybos projektai“ 2016 m. kovo 3 d. Å ilalės rajono savivaldybei pateiktos pretenzijos „Dėl konkurso sÄ lygų patikslinimo ir paaiÅ¡kinimo“. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė atmetė ieÅ¡kovės pretenzijÄ atvirame konkurse „Konsultavimo ir techninių projektų rengimo paslaugų pirkimas“ dėl paminėto konkurso sÄ lygų pakeitimo, iÅ¡skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ dvi dalis, leidžiant tiekėjams teikti pasiÅ«lymus tiek vienai pirkimo daliai, tiek visoms pirkimo dalims.Dėl pirkimo objektų sujungimo į vienÄ kasacinio teismo spręsta byloje Nr. 3K-3-126/2010; teismo tÄ kart pažymėta, kad nei VPÄ®, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareiga iÅ¡skaidyti sudėtinį pirkimo objektÄ Ä¯ kelis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jos Å¡ioje srityje turi visiÅ¡kÄ diskrecijÄ ; atsižvelgiant į lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ , jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ turi bÅ«ti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis bÅ«tų Å¡iuos pirkimo objektus iÅ¡skaidžius; pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas; net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiÅ«lymų, tai neturėtų bÅ«ti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra bÅ«tinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų iÅ¡skaidymu Å¡io tikslo nebÅ«tų galima pasiekti (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vienÄ teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobÅ«džio vertinimas) ir ar Å¡is sprendimas vienintelis galimas ir bÅ«tinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas).Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad perkančiųjų organizacijų diskrecija skaidyti pirkimÄ Ä¯ dalis arba ne nėra absoliuti ir tikslingumas pirkimÄ skaidyti į dalis turi bÅ«ti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju pagal aplinkybes.

Atsakovė pateikdama argumentus, dėl kurių pirkimas nebuvo iÅ¡skaidytas, nurodo, kad pirkimÄ iÅ¡skaidžius, galbÅ«t bÅ«tų padidėjusi jo kaina, neskaidant pirkimo, yra sudaryta galimybė pasiÅ«lymus pateikti tiekėjų grupėms (arba pasitelkiant subtiekėjus), taip pat tai padaryta siekiant iÅ¡vengti problemų dėl projektų investicinių, finansavimo ir techninių sprendimų nesuderinamumo, kai Å¡ie dokumentai rengiami atskirai, tai padės užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimÄ (paslaugas teiks tik vienas tiekėjas), paslaugos yra glaudžiai susijusios, kiekviena paslauga savarankiÅ¡kai nėra reikalinga, dokumentų nuoseklumÄ , vienodumÄ bei operatyvų informacijos suvienodinimÄ , esant pokyčiams, užtikrina tai, kad juos rengs vienas tiekėjas, pirkimo objektÄ suskaidžius į atskiras dalis, kiltų rizika neįgyvendinti projekto ir negauti maksimalios ES paramos.Teismas su Å¡iais atsakovės argumentais nesutinka.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iÅ¡ VPÄ® implicitiÅ¡kai iÅ¡plaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia Å¡io perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedÅ«rų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurencijÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011; 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Galimų tiekėjų skaičius Konkurse nors ir reikÅ¡minga aplinkybė tokio pobÅ«džio ginčuose, tačiau ji neturi lemiamos reikÅ¡mės nustatant neteisėtÄ konkurencijos iÅ¡kraipymÄ , nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ per se tiekėjų varžymÄ si riboja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010).Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ginčo pirkime perka skirtingos rūšies paslaugas (konsultavimo ir techninių projektų rengimo) teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad toks pirkimas neužtikrina tiekėjų konkurencijos, yra ribojama tiekėjų galimybė nesijungiant su kitais tiekėjais ar nepasitelkiant kitų subtiekėjų dalyvauti ginčo pirkime, yra mažinamas potencialių tiekėjų, kurie galėtų dalyvauti pirkime, skaičius, todėl nėra užtikrinamas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai panaudoti lėšas, skirtas paslaugoms įsigyti.

Atmestinas atsakovės argumentas, kad konkurencija nėra ribojama, nes kvietimÄ dalyvauti konkurse priėmė 38 tiekėjai, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kiek tiekėjų pasiÅ«lymus pateikė (CPK 178 str.).Kasacinio teismo konstatuota, kad konkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams; perkančiosios organizacijos nustatyti aukÅ¡ti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas; tokiu įrodymu gali bÅ«ti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifinė paskirtis arba tai, kad aukÅ¡tÄ reikalavimÄ pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga; nekvestionuotina, kad paskelbtas pirkimas (kaip, beje, ir kiekvienas vieÅ¡asis pirkimas) yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu ir neabejotina jo nauda, tačiau Å¡io pirkimo pobÅ«dis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat vieÅ¡ojo visuomenės intereso) varžymo (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).Teismas atkreipia dėmesį į kitas atsakovės reikÅ¡mingomis nurodomas priežastis, tačiau jų nevertina kaip patikimo ir įtikinamo tiekėjų konkurencijos varžymo pagrindimo.

Å ios priežastys, a fortiori sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų problemiÅ¡kumas, pirmiausia susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei iÅ¡imtinės, nei savaime pateisinančios savo pobÅ«džiu skirtingų objektų sujungimÄ didelės vertės pirkime, be to, nepaneigtos teisinės ir administracinės galimybės organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų – bendrÄ darbÄ .

Dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo ir žmogiÅ¡kojo faktoriaus aplinkybių teismas konstatuoja, kad Å¡ios priežastys atsakovės vertintos hipotetiÅ¡kai (pvz., nenustatyta, kad pirkimo iÅ¡skaidymas į dalis atsakovei kainuotų brangiau), jos nepagrįstos objektyviais duomenimis, o tik atsakovės interpretacine pozicija. Kita vertus, 2010 m. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, expressis verbis nurodyta, kad finansiniai poreikiai, jei nenustatyta kitų priežasčių, nepriskirtini prie pirkimo objektų sujungimÄ pateisinančių pagrindų.

Teismas sutinka su iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pateiktos iÅ¡vados argumentu, kad pirkimo objektų sujungimas į vienÄ , varžo tiekėjų konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , diskriminuoja tiekėjus ir apriboja smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes dalyvauti pirkime.Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ginčo Konkurso sÄ lygomis ir tuo, kad nepateikė aiÅ¡kaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis iÅ¡imtine teise sujungti kelis pirkimo objektus (konsultavimo ir projektavimo) į vienÄ , atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės UAB „Bendrieji statybų projektai“ ieÅ¡kinį – atviro konkurso „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ sÄ lygos pripažintinos neteisėtomis ir Å¡is vieÅ¡asis pirkimas nutrauktinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųLR CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kovė teikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 217 Eur žyminį mokestį ir turėjo 600,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 217,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 600 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už ieÅ¡kinio ir dubliko parengimÄ , kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio (714,5 x 2,5 + (714,5 x 1,5) = 2858), iÅ¡ viso priteistina 817,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016-03-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, panaikintinos sprendimui įsiteisėjus (CPK 149 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės UAB „Bendrieji statybų projektai“ ieÅ¡kinį atsakovei Å ilalės rajono savivaldybės administracijai, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl atviro konkurso „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis ir vieÅ¡ojo pirkimo nutraukimo patenkinti visiÅ¡kai.

Pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Konsultavimo ir techninių projektų paslaugų pirkimas“ sÄ lygas dėl pirkimo objektų – techninių projektų rengimo, statinių projektų vykdymo priežiÅ«ros ir konsultavimo bei ekspertinio pasiÅ«lymų vertinimo paslaugų – sujungimo į vienÄ ir nutraukti šį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ .Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Bendrieji statybos projektai“ iÅ¡ atsakovės Å ilalės rajono savivaldybės administracijos 817,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. kovo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                 Marius Dobrovolskis