be5bf465-e457-44b8-b2fb-9acebe285303 · Lietuvos apeliacinis teismas

-Baudžiamoji byla Nr. 1A-423/2013Proceso Nr. 1-52-1-00778-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 1.2.4.2.9; 2.1.7.4.                (S)                                                 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Violetos Ražinskaitės,  sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Vereniui,gynėjai advokatei Annai Grinevič,nuteistajam E. V.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 6 metams 10 mėnesių.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iÅ¡ dalies jas sudedant, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ E. V. priteista: 5 000 Lt nukentėjusiajam A.

V. neturtinei žalai atlyginti ir 2 049,76 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A. V. gydymÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: E. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 2 d., laikotarpyje tarp 17 val. ir 21.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , tyčia sudavė kumščiu A.

V. ne mažiau vienÄ smÅ«gį į pilvo sritį ir ne mažiau vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir atimdamas galimybę prieÅ¡intis, iÅ¡ nuo smÅ«gių ant žemės nukritusio nukentėjusiojo kelnių kiÅ¡enės pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ NOKIA C2 05, 199 litų vertės.Be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad 2012 m. liepos 2 d., laikotarpyje tarp 17 val. ir 21.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turto iÅ¡ nukentėjusiojo A.

V. pagrobimo metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau vienÄ smÅ«gį kumščiu į pilvo sritį ir ne mažiau vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ ir tuo padarė nukentėjusiajam pilvo sumuÅ¡imÄ , plonosios žarnos pasaito plyÅ¡imÄ , tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir jį iÅ¡teisinti. Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis neteisingas, nes priimtas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrus visų bylos aplinkybių ir neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų.

Apeliantas teigia, kad jis 2012 m. liepos 2 d. iki vakaro buvo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių bendrabučių įrengtoje krepÅ¡inio aikÅ¡telėje. KrepÅ¡inio aikÅ¡telėje prie jo priėjo neblaivus G. S. ir pasiÅ«lė pirkti mobilųjį telefonÄ . Jis negali tvirtinti, kad su juo kartu buvę M. Z. ir D. K. girdėjo kaip G. S. jam siÅ«lė pirkti telefonÄ . PrieÅ¡ nuspręsdamas įsigyti telefonÄ , jis pasiteiravo G. S. ar dėl telefono neturės problemų su policija, Å¡iam patvirtinus, kad jokių problemų nebus, jis nusprendė telefonÄ pirkti už 50 litų.

Tai buvo ,,Nokia“ telefonas tamsiu korpusu. Jam nusprendus įsigyti telefonÄ , G. S. pasikvietė jį toliau, kad nematytų krepÅ¡inio aikÅ¡telėje likę asmenys, tačiau tai matė netoliese buvęs R. S. ir apie tai jis sakė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tačiau jie į Å¡iuos jo parodymus neatsižvelgė. Jis ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad bÅ«damas sulaikytas bendravo laiÅ¡kais su motina G. V. ir draugu G. M., su kitais liudytojais ryÅ¡io nepalaikė. Kaltinamajame akte klaidingai nurodyta, kad jis laiÅ¡kais bendravo su G.

S., mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai sÄ moningai neteisingai nurodė Giedriaus pavardę, tokiu bÅ«du norėdami eliminuoti jo nekaltumÄ galintį patvirtinti liudytojÄ . Jis ikiteisminio tyrimo metu nėra tvirtinęs, kad jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė G. S., jis tik padarė prielaidÄ , kad G. S. galėjo padaryti šį nusikaltimÄ , nes bÅ«tent jis pardavė jam telefonÄ . Jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nes bijojo G. S. ir jo draugų kerÅ¡to, kadangi buvo girdėjęs, kad G. S. yra karÅ¡to bÅ«do ir galintis kerÅ¡yti, tuo ir pats įsitikino akistatos metu, kai G.

S. pradėjo ant jo Å¡aukti kriminalistų kabinete. BÅ«damas suimtas jis viskÄ gerai apmÄ stė ir nusprendė pakeisti parodymus, pasakydamas tiesÄ apie 2012 m. liepos 2 d. vakarÄ . Savo pirminį prisipažinimÄ iÅ¡galvojo pagal ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nurodytus faktus apie sumuÅ¡tÄ Å¾mogų ir iÅ¡ jo pagrobtÄ turtÄ . Jo iÅ¡galvotoje įvykio vietoje jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų tyrėjai nerado. Jo parodymai apie nukentėjusiojo apsirengimÄ Ä¯vykio metu neatitinka tikrovės, tačiau Å¡i aplinkybė liko neįvertinta.

Teismas neįvertino ir kitų byloje esančių įrodymų: prekybos centro (duomenys neskelbtini) 2012-07-02 vaizdo kamerų įraÅ¡o, kuriame jo prie prekybos centro nėra, bei įrašų iÅ¡ jo mobilaus ryÅ¡io telefono. Jokių kitų jo kaltumÄ patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Liudytojo M. Z. parodymai apie G. S. pažinojimo aplinkybę yra prieÅ¡taringi. Jis apklausų ir akistatos su juo (apeliantu) metu teigė, kad G. S. nepažinojo, o teisme parodė, jog pastarÄ jį pažįsta.

Nukentėjusiojo A. V. parodymai apie 2010 m. liepos 2 d. įvykius taip pat nevienodi. Teisme nukentėjusysis tvirtino, kad nuo 15 - 16 val. jis nieko neprisimena, tačiau ankstesnėse apklausose parodė, jog prie jo maždaug tokiu laiku buvo priėję keli 16-18 metų jaunuoliai ir tokiu laiku jis buvo sutikęs pažįstamÄ , pravarde T. Be to, apelianto nuomone, žmogus, pavartojęs alkoholio ir bÅ«damas sužalotas, negalėjo nueiti atstumo nuo jo iÅ¡galvotos ir nurodytos įvykio vietos - namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, iki prekybos centro (duomenys neskelbtini), kadangi Å¡iuos objektus skiria beveik 2 kilometrų atstumas.

Nukentėjusiojo sugyventinė S. V. parodė, jog įvykio dienÄ A. V. buvo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) esančios veterinarijos vaistinės ir ji kelis kartus jį matė toje pačioje vietoje. Apeliantas pastebi, kad jo nurodyta įvykio vieta ir prekybos centras (duomenys neskelbtini) kertasi su nukentėjusiojo gyvenamÄ ja vieta, todėl, apelianto manymu, nukentėjusysis, bÅ«damas sužalotas, negalėjo praeiti pro savo namus į juos neužeidamas ir nepapraÅ¡ydamas pagalbos. Tuo metu, kai buvo gautas telefoninis praneÅ¡imas apie sužalotÄ nukentėjusįjį ir kai Å¡is buvo pristatytas į ligoninę, jis buvo namuose ir tai gali patvirtinti jo Å¡eimos nariai: motina G.

V., brolis A. V., močiutė O. S. ir dėdė P. S. Be to, tuo metu jam buvo paskirtas namų areÅ¡tas ir iki jo pabaigos buvo likę 5 dienos, todėl jis neturėjo minčių nusižengti ar padaryti naujÄ nusikaltimÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis E. V. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė šį skundÄ atmesti. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas. Nors nuteistasis praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir jį iÅ¡teisinti, tačiau toks jo praÅ¡ymas suprantamas kaip praÅ¡ymas nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aptariamoje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teismas, pripažindamas E. V. kaltu įvykdžius plėšimÄ ir padarius sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė iÅ¡vadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes.Apeliantas nuteistasis E. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo kaltės ir pateikia savo įvykių versijÄ .

Jis teigia, kad nukentėjusiojo A. V. nemušė ir iÅ¡ jo telefono negrobė, o nukentėjusiajam priklausantį telefonÄ už 50 Lt įsigijo iÅ¡ G. S. Å i apelianto versija nėra nauja. AnalogiÅ¡kÄ versijÄ nuteistasis pateikė ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ nuteistojo versijÄ iÅ¡samiai patikrino ir atmetė kaip nepasitvirtinusiÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes ji pagrįsta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Nuteistojo E. V. parodymai apie nukentėjusiajam A. V. priklausančio telefono atsiradimo pas jį aplinkybes viso proceso metu nebuvo vienodi ir nekintantys. Ikiteisminio tyrimo metu, pareiÅ¡kus E. V. įtarimÄ pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, jis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir iÅ¡samiai nurodė telefono pagrobimo iÅ¡ nukentėjusiojo aplinkybes (1 t. 147-148 b. l.). Å iuos parodymus nuteistasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, nurodė įvykio vietÄ ir nukentėjusiojo užpuolimo bei sužalojimo aplinkybes (1 t. 151-163 b. l.).

Kaltę pripažino ir anksčiau duotus parodymus apie nukentėjusiojo sumuÅ¡imo ir telefono iÅ¡ jo pagrobimo aplinkybes nuteistasis patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t. 167-168 b. l.). Ä®teikus nuteistajam praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 180 straipsnio 1 dalį, jis nurodė tvirtinantis savo parodymus, duotus tyrėjui, teisėjui ir parodymų patikrinimo vietoje, papildomai nurodė tik tai, kad sunkiai sužaloti nukentėjusiojo nenorėjo ir to nesiekė (1 t., 171-172 b. l.).

Nuteistasis E. V. savo kaltę pradėjo neigti praėjus beveik dviem mėnesiams po paskutinės jo apklausos (2012-10-26). 2012-12-19, apklaustas papildomai kaip įtariamasis, E. V. pareiÅ¡kė, kad jis nukentėjusiojo nemušė ir jo telefono nepagrobė, nukentėjusiajam priklausantį telefonÄ Ä¯sigijo iÅ¡ G. S. (1 t. 175- 177 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigė, jog tyrimo metu save apkalbėjo, bijodamas duoti parodymus prieÅ¡ G.

S., nes yra girdėjęs, kad šis yra žiaurus, gali sumušti, todėl tyrėjui, ikiteisminio tyrimo teisėjai ir parodymų patikrinimo vietoje davė išgalvotus parodymus (2 t. 77-78 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus nuteistojo E. V. parodymus, vadovavosi ne nuteistojo parodymais duotais pirmosios instancijos teisme, o jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo priverstas prisipažinti padaręs nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo metu jis ne kartÄ prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir davė iÅ¡ esmės vienodus ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. Å iuos parodymus jis davė dalyvaujant gynėjui. Pats nuteistasis nurodė, jog prisipažinti padarius nusikaltimÄ niekas neprašė, negrasino ir nevertė, jis pats iÅ¡galvojo aplinkybes apie nusikaltimÄ ir apie tai davė parodymus (1 t., 175-177 b. l.; 2 t. 77-78 b. l.).

Nors nuteistasis teigia save apkalbėjęs, bijodamas G. S., tačiau jis nenurodė jokio realaus pagrindo pastarojo bijoti. PrieÅ¡ingai, nuteistasis ne kartÄ teigė, jog G. S. pažįsta iÅ¡ matymo, su juo jokių santykių nepalaiko, jis jam negrasino ir realiai grėsmės nekėlė (1 t., 128-129, 175-177 b. l.). Apelianto bendro pobÅ«džio teiginiai apie bauginančiÄ G. S. iÅ¡vaizdÄ ir agresyvų bÅ«dÄ nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis turėjo realų pagrindÄ bijoti G. S. ir dėl to buvo priverstas prisipažinti padaręs nusikalstamas veikas, kurių realiai nepadarė.

Be to, nuteistojo E. V. pateiktos versijos apie telefono įsigijimÄ iÅ¡ G. S. nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Liudytojas G. S. parodė, kad jokio telefono jis E. V. nesiÅ«lė pirkti ir nežino, kodėl pastarasis jį apkalba. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė, jog G. S. siÅ«lė įsigyti telefonÄ ne tik jam, bet ir kitiems krepÅ¡inio aikÅ¡telėje buvusiems asmenims (M. Z., D. K., J. D.) (2 t. 77-78 b. l.). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. Z. parodė, jog jis G. S. žino iÅ¡ matymo, jokių ryÅ¡ių su juo neturi, G.

S. telefono jam nesiÅ«lė (2 t., 79 b. l.). Liudytoja D. K. parodė, jog G. S. nepažįsta, jokių faktų, kad kažkas bÅ«tų pasikvietęs E. V. ir jam siÅ«lęs telefonÄ , nežino (2 t., 101 b. l.). Taigi liudytojai M. Z. ir D. K. nepatvirtino nuteistojo E. V. nurodyto fakto apie telefono įsigijimÄ iÅ¡ G. S. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, liudytojo M. Z. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl esminių aplinkybių sutapo. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Z. nurodė nepažįstantis G.

S., o teisme teigė žinantis jį iÅ¡ matymo, nėra esminė ir neduoda pagrindo abejoti liudytojo parodymų patikimumu. Byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindÄ abejoti liudytojų M. Z. ir D. K. parodymų objektyvumu. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad liudytojai M. Z. ir D. K. nematė telefono įsigijimo fakto, nes telefonÄ jis įsigijo atokiau nuo krepÅ¡inio aikÅ¡telės, tačiau tai neva matė netoliese buvęs R. S. Šį asmenį jis nurodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Apeliantas mano, kad jo nekaltumÄ galintis patvirtinti liudytojas R. S. buvo sÄ moningai eliminuotas. Tokį teiginį apeliantas grindžia aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad laiÅ¡kais bendravo su motina ir draugu G. M., o kaltinamajame akte yra nurodyta, jog jis laiÅ¡kais bendravo su G. S. Å iÄ kaltinamajame akte padarytÄ klaidÄ apeliantas vertina kaip sÄ moningÄ jo nekaltumÄ galinčio patvirtinti liudytojo eliminavimÄ . Teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka. IÅ¡ tiesų kaltinamajame akte yra padaryta apelianto nurodyta klaida, tačiau jÄ teisėjų kolegija vertina kaip techninę klaidÄ , padarytÄ dėl prokurorės neatidumo.

Å i techninė klaida jokios įtakos teismui, sprendžiant nuteistojo kaltumo klausimÄ , neturėjo. Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas ir kuriame iÅ¡dėstoma prokuroro kaip vienos iÅ¡ Å¡alių procese užimama pozicija. Teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, pats betarpiÅ¡kai iÅ¡tiria visus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys laikytini įrodymais. Ä®tariamojo E. V. papildomos apklausos protokole yra užfiksuota, kad jis bendravo laiÅ¡kais su motina G.

V. ir draugu G. M.. <...> Dar gavo 1 laiÅ¡kÄ iÅ¡ R. S., Å¡is protokolas patvirtintas, kaip teisingai suraÅ¡ytas, įtariamojo ir jo gynėjo paraÅ¡ais (1 t., 175-177 b. l.). BÅ«tent Å¡iuos įtariamojo parodymus, o ne kaltinamajame akte nurodytus duomenis, teismas tyrė ir vertino. Nuteistasis E. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme neminėjo R. S. kaip asmens, galinčio patvirtinti jo pateiktÄ telefono įsigijimo versijÄ , ir neprašė jį apklausti kaip liudytojÄ . Apeliacinės instancijos teisme tik teisėjų kolegijos iniciatyva atnaujinus bylos nagrinėjimÄ ir nutarus atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ , iÅ¡vardinti ir perskaityti bylos dokumentus bei E. V. apklausto kaip įtariamojo protokolus bei E. V. akistatos su liudytoju M.

Z. protokolÄ , apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti R. S. neva galintį paliudyti telefono įsigijimo aplinkybes. Å is praÅ¡ymas buvo atmestas įvertinus tai, kad nuteistasis Å¡io liudytojo neprašė kviesti pirmos instancijos teisme, jis ikiteisminio tyrimo metu su juo bendravo laiÅ¡kais, abu yra draugai, todėl tikėtina, kad Å¡is liudytojas duos subjektyvius parodymus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat ne iÅ¡kart nuteistasis pateikė praÅ¡ymÄ kviesti šį liudytojÄ , ir tai paaiÅ¡kino, jog pamirÅ¡o.

Toks nuteistojo aiÅ¡kinimas, atsižvelgiant į tai, kad, nuteistojo parodymu, Å¡is liudytojas gali pateikti svarbius jo kaltę paneigiančius parodymus, yra nelogiÅ¡kas ir neįtikinantis. Nuteistojo E. V. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo ne tik paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir kiti byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės. IÅ¡ nukentėjusiojo A. V. pagrobtas telefonas buvo pas nuteistÄ jį, jis pats telefonÄ atidavė teisėsaugos pareigÅ«nams.

Nuteistojo Å¡eimos nariai – motina G.V. ir brolis A. V. parodė, kad telefonÄ Nokia į namus atnešė E. V. Å iuo telefonu naudojosi nuteistasis ir jo Å¡eimos nariai. E. V. nurodytos nukentėjusiojo A. V. sužalojimo aplinkybės iÅ¡ esmės atitiko specialisto iÅ¡vadose nurodytiems objektyviems duomenims. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kumščiu sudavė nukentėjusiajam į pilvÄ , Å¡iam sukniubus, sudavė smÅ«gį į galvÄ (pakaušį). IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad ligoninėje jis skundėsi skausmu pilve ir galvoje.

Iš Specialisto išvadų matyti, jog nukentėjusiajam A. V. buvo nustatyti sužalojimai pilvo srityje, jie įvertinti sunkiu kūno sužalojimu (b.l.82-84, t.1). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo parodymai apie nukentėjusiojo vilkėtus drabužius įvykio metu iš esmės nesiskiria nuo nukentėjusiojo parodymų. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis parodė, jog nukentėjusysis vilkėjo vasarine maikute – marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsiomis kelnėmis. Nukentėjusysis A.V. parodė, jog jis įvykio metu buvo apsirengęs šviesiai mėlyna maikute – marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsiai mėlynomis sportinėmis kelnėmis (1 t. 103-104 b. l.).

Nuteistasis parodė, jog vyras, kurį apiplėšė, dėvėjo tamsiÄ maikutę – marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis ir džinsines tamsias kelnes (1 t., 147-148 b. l.). IÅ¡ paminėtų parodymų matyti, kad neatitikimai tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų apie nukentėjusiojo įvykio metu vilkėtų drabužių spalvÄ nėra esminiai, o įvertinus, tai, kad nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus, apiplėšimas įvyko greitai ir prietemoje (pats nuteistasis parodė, kad matomumas buvo nelabai geras), jie vertinami kaip nežymÅ«s ir nepaneigiantys teismo iÅ¡vadų dėl E. V. kaltės įvykdžius jam inkriminuotus nusikaltimus.

Apelianto teiginiai, kad jo nurodytoje įvykio vietoje jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų tyrėjai nerado, nesukuria jam alibi, paneigiančio jo kaltę. Å iame kontekste pažymėtina, kad įvykio vieta buvo nustatyta pagal nuteistojo parodymus ir ji buvo apžiÅ«rėta ne iÅ¡ karto po įvykio (2012-07-02), o praėjus trims mėnesiams (2012-10-11), todėl praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas yra kliÅ«tis įvykio vietoje rasti bylai reikÅ¡mingus duomenis. Nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes nėra informatyvÅ«s, nes kaip matyti iÅ¡ jo parodymų turinio, nukentėjusysis prisimena tik įvykio dienos rytÄ , o nuo 16 – 17 val. nieko neatsimena (2 t. 78 b. l.), todėl nuteistojo kaltė nukentėjusiojo parodymais tiesiogiai negrindžiama.

Teismas vadovavosi tik tais nukentėjusiojo parodymais (apie telefono turėjimÄ ir praradimÄ , gydymÄ ligoninėje), kuriuos patvirtino kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįvertino prekybos centro (duomenys neskelbtini) 2012-07-02 vaizdo kamerų įrašų. Apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė peržiÅ«rėti minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä . Teisėjų kolegija tokį apelianto praÅ¡ymÄ atmetė, nes iÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad peržiÅ«rėjus 2012-07-05 iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), iÅ¡imtÄ apsaugos kamerų 2012-07-02 nuo 17 val. iki 18.30 val. filmuotÄ medžiagÄ , joje bylai reikÅ¡mingų faktų nenustatyta (1 t., 31 b. l.) ir Å¡iuo įraÅ¡u nuteistojo kaltė negrindžiama.Apelianto skundo teiginiai, kad jis tuo metu, kai buvo gautas telefoninis praneÅ¡imas apie sužalotÄ nukentėjusįjį ir Å¡is buvo pristatytas į ligoninę, buvo namuose ir tai gali patvirtinti jo Å¡eimos nariai, nepaneigia nuteistojo kaltės. Byloje nustatyta, kad sužalotas nukentėjusysis buvo rastas apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini) esančios veterinarijos vaistinės, o sužalotas jis buvo laikotarpyje tarp 17 val. ir 21.30 val. (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusiojo sužalojimo laikas ir vieta nesutapo su jo radimo laiku ir vieta, todėl nuteistojo buvimo vieta tuo metu, kai buvo gautas telefoninis praneÅ¡imas apie sužalotÄ nukentėjusįjį, jokios įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai neturi.Apelianto teiginiai, kad žmogus, pavartojęs alkoholio ir bÅ«damas sužalotas, negalėjo nueiti atstumo nuo jo nurodytos įvykio vietos iki prekybos centro (duomenys neskelbtini), kad nukentėjusysis, bÅ«damas sužalotas, negalėjo praeiti pro savo namus į juos neužeidamas ir nepapraÅ¡ydamas pagalbos, yra prielaidų pobÅ«džio ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės. Apeliantas abejoja, ar nukentėjusysis galėjo sužalotas nueiti tam tikrÄ atstumÄ nuo jo sužalojimo vietos iki vietos, kur buvo surastas, tačiau Å¡i abejonė, teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡sklaidyta paminėta specialisto iÅ¡vada, joje nurodyta, kad po padarytų sužalojimų nukentėjusysis, iki įvyko nukraujavimas į pilvo ertmę, galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus.

Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų iÅ¡ skirtingų Å¡altinių nuosekliai atitinkančių kaltinimo nustatytas bylos aplinkybes ir atskleidžiančių nusikaltimo padarymo mechanizmÄ , nusikaltimo paskatas ir nuteistojo kaltės turinį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes bei įrodymus, procesinių pažeidimų nepadarė, nuosprendžio priėmimo metu padarytus BPK 301 straipsnio pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taisė.

Teismas tinkamai įvertino byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo E. V. kaltės įvykdžius plėšimÄ ir padarius nukentėjusiajam A. V. sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal 180 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ paskyrė tinkamas, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančias bausmes.

Paskirtas bausmes tinkamai subendrino ir paskyrė teisingÄ galutinę subendrintÄ bausmę.              Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl Å¡is skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                           Elena Vainienė Teisėjai                                                                        Regina Gaudutienė                                                                         Violeta Ražinskaitė