2025-03-12 Nr. AB-4221-3-61-3-06142-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-286-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06142-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados, protokolo ir įsakymo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. kovo 1 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą reg. Nr. 4-1973 (toliau – ir Išvada), Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 4 d. vertinimo protokolą (reg. Nr. 4-3091) (toliau – ir Protokolas) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. TE-84 „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statutiniams valstybės tarnautojams kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pateiktų motyvuotų pasiūlymų įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas), priteisti iš atsakovo 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai, tačiau be jokių motyvų buvo pateiktas siūlymas suteikti pareigūnui 3 dienas mokamų atostogų, nekeliant pareiginės algos koeficiento. 2023 m. kovo 10 d. pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados peržiūrėjimo“, reg. Nr. 4-2296 (toliau – ir 2023 m. kovo 10 d. prašymas), kuriame nurodė, jog, pažeidžiant Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 9 punktą ir 3 priedo VI skyrių, jam nei žodžiu, nei raštu nebuvo paaiškinta, kodėl 2022 m. pasiekus aukštus rezultatus, ženkliai viršijus daugelį iškeltų užduočių, užkardžius pusę visos valdybos užkardytos neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, po labai gerai įvertintos tarnybinės veiklos nebuvo keliamas pareiginės algos koeficientas, kai gerokai kuklesnius rezultatus pasiekusiems ir iškeltų užduočių neįvykdžiusiems to paties padalinio pareigūnams pareiginės algos koeficientai buvo keliami. Taip pat 2023 m. kovo 10 d. prašyme pažymėta, kad valdybos viršininkė bandė pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti žemiau nei labai gerai ir tik skyriaus viršininkės sąžiningumo dėka jai to nepavyko padaryti. 2023 m. kovo 30 d. vyko Komisijos posėdis, kurio metu nebuvo aiškinamasi dėl jo 2023 m. kovo 10 d. prašyme išdėstytų argumentų. Posėdyje pareiškėjui Komisijos pirmininkas uždavinėjo su Išvada nesusijusius, šališkus ir pareiškėją menkinančius bei kitų Komisijos narių nuomonę formuojančius klausimus, leisdamas suprasti, kad tai jo nurodymu pareiškėjui nebuvo ir nebus pakeltas pareiginės algos koeficientas. Apie vertinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2023 m. kovo 31 d. el. paštu. 2023 m. balandžio 3 d. buvo sudarytas ir 2023 m. balandžio 4 d. užregistruotas Protokolas, kuriame be jokių motyvų buvo nurodyta, kad Komisija siūlo suteikti pareiškėjui 3 darbo dienas mokamų atostogų. Įsakymu, atsižvelgiant į Protokolą, pareiškėjui buvo suteiktos 3 papildomos mokamos atostogų dienos.

3. Pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašu, teigia, jog, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje turi ne tik pateikti pasiūlymus, bet ir nurodyti jų motyvus. Jo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu buvo tik formaliai užpildyta 2023 m. kovo 1 d. Tarnybinės veiklos vertinimo anketa (toliau – ir Vertinimo anketa), bet pokalbis su vadovu neįvyko. Pažeidžiant nustatytą vertinimo tvarką, Išvada susipažinti pareiškėjui buvo pateikta per tiesioginę vadovę (skyriaus viršininkę), tačiau metines užduotis formavo ir dėl pasiektų rezultatų bei pareigūnų skatinimo sprendimus priiminėjo ne tiesioginė vadovė, o valdybos viršininkė, kuri veikė vienašališkai, su pareigūnu nesusitikdama ir neaptardama nei pasiektų rezultatų, nei kvalifikacijos, nei skiriamų užduočių, nei įvertinimo motyvų. Komisija posėdyje darė grubius pažeidimus, uždavinėjo šališkus klausimus, o pati Komisijos sudėtis, pareiškėjo nuomone, galbūt buvo neteisėta.

4. Pareiškėjas teigė, kad turi būti išsiaiškinama, ar Komisija tinkamai atliko Išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

5. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas – FNTT pareigūnas. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) įpareigoja vertinimą atliekantį tiesioginį vadovą pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas tinkamai, nepažeidžiant Statuto 34 straipsnio 1 dalies bei Aprašo nuostatų.

7. Pareiškėjo tiesioginis vadovas susipažino su pareigūno užpildyta Vertinimo anketa. Grįsdamas Vertinimo anketoje nurodytus įvertinimus, tiesioginis vadovas prie kiekvieno iš jų nurodė savo įvertinimo motyvus bei pateikė nurodytų motyvų paaiškinimus. Tiesioginis vadovas, apibendrinęs vertinimo kriterijus, pareiškėjo tinkamumą eiti pareigoms įvertino 4 („labai gerai“). Pareiškėjo tarnybinės veiklos 2023 m. užduotys buvo nustatytos 2023 m. kovo 1 d., kurias pasirašė pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas. Atsakovas pažymėjo, jog tiesioginis vadovas pareiškėjo tarnybinę veiklą kasmetinio vertinimo metu vertino labai gerai ir išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą bei padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjas nesutiko su Išvada ir, vadovaudamasis Statuto 34 straipsnio 12 punkto nuostata, kreipėsi į Komisiją su prašymu peržiūrėti Išvadą ir leisti dalyvauti Komisijos posėdyje jį svarstant. 2023 m. kovo 30 d. Komisijos posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui ir jo tiesioginei vadovei, buvo nagrinėjama pareiškėjo tarnybinė veikla.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip Komisijos nariai turi analizuoti bei vertinti pareigūno atliktus metų rezultatus, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo kvalifikaciją. Pareiškėjui pokalbio metu buvo suteikta galimybė pačiam pakomentuoti plačiau atliekamas funkcijas bei Išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus ar papildomai atliktus darbus, susijusius su pagrindinių 2022 m. užduočių atlikimu. Atsakovo įsitikinimu, Komisija, vertindama faktines vertinamojo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančias aplinkybes, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika ir, remdamasi Aprašu, patikrino ir įvertino, ar tiesioginis vadovas laikėsi Apraše nustatytų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų ir ar pateikti vertinimo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai objektyvūs ir pagrįsti.

9. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Komisijos nariai dėl jo būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę, kas galėtų nulemti jų subjektyvumą ir ginčijamą vertinimo rezultatą.

10. FNTT direktorius turi diskrecijos teisę skatinti valstybės tarnautojus piniginę išraišką turinčiomis skatinimo priemonėmis ir ją įgyvendina atsižvelgdamas į įstaigos finansines galimybes, susijusias su įstaigos valdomu darbo užmokesčio fondu.

11. Pareiškėjas FNTT direktoriui 2023 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą Nr. 4-4534 „Dėl atostogų suteikimo“, kuriuo prašė suteikti 3 darbo dienas papildomų mokamų atostogų ir jos buvo suteiktos. Dėl to, atsakovo manymu, pareiškėjas sutiko su vertinimo metu parinkta skatinimo priemone ir ja jau panaudojo, todėl ginčo nebeliko.

12. Atsakovo vertinimu, tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas išsamiai ir nešališkai, išnagrinėtos visos aplinkybės, laikantis atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo principo. Komisija analizavo situacijas ir konstatavo, kad nepasiekti rezultatai dėl nepakankamo veiklumo. Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūros, taip pat tinkamai atliko Išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

14.1. 2023 m. vasario 28 d. FNTT kasmetinio vertinimo metu buvo vertinama Neteisėtos paramos prevencijos ir Tyrimo valdybos Kriminalinės žvalgybos ir prevencijos skyriaus pareigūno vyriausiojo tyrėjo A. J. tarnybinė veikla. 2023 m. kovo 1 d. Išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai. Atsižvelgiant į pareiškėjo veiklos rezultatus, pateiktas siūlymas pareigūno veiklą įvertinti labai gerai, suteikiant 3 dienų atostogas.

14.2. 2023 m. kovo 10 d. pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados peržiūrėjimo“.

14.3. 2023 m. kovo 30 d. vyko Komisijos posėdis dėl Išvados peržiūrėjimo.

14.4. 2023 m. balandžio 4 d. Protokole nurodyta, kad Komisija priėmė sprendimą siūlyti suteikti pareiškėjui 3 darbo dienas mokamų atostogų.

14.5. 2023 m. balandžio 6 d. Įsakymu, atsižvelgiant į Protokolą, pareiškėjui buvo suteiktos 3 papildomos mokamos atostogų dienos.

14.6. FNTT direktoriaus 2023 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-147 pareiškėjas A. J., FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Kriminalinės žvalgybos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atleistas iš vidaus tarnybos.

15. Įvertinęs bylos medžiagą ir Išvadą, teismas nurodė, kad pareiškėjas pagal sutartus vertinimo rodiklius 2022 m. numatytas užduotis įvykdė. Pareiškėjo tiesioginis vadovas susipažino su pareigūno užpildyta Vertinimo anketa, grįsdamas Vertinimo anketoje nurodytus įvertinimus, tiesioginis vadovas prie kiekvieno iš jų nurodė savo įvertinimus, kurie atitiko pareigūno nurodytus. Tiesioginis vadovas, apibendrinęs vertinimo kriterijus, pareiškėjo tinkamumą eiti pareigoms įvertino 4 („labai gerai“). Pareiškėjo tarnybinės veiklos 2023 m. užduotys buvo nustatytos 2023 m. kovo 1 d., kurias pasirašė pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas. Komisija pareiškėjo veiklą įvertino „labai gerai“ ir, vadovaudamasi Komisijos posėdžio metu galiojančia Statuto 34 straipsnio redakcija, šio straipsnio 15 dalies 3 punktu, pasiūlė skirti pareiškėjui 3 dienas papildomų mokamų atostogų kaip skatinimo priemonę, nustatytą Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

16. Teismas pažymėjo, kad Statuto nuostatos suteikia diskrecijos teisę parinkti vertinamam pareigūnui skatinamąją priemonę. Pareiškėjo vertinimas buvo atliekamas 2023 m., todėl pagal galiojančio Statuto nuostatas skatinamoji priemonė suteikti pareigūnui 3 darbo dienas papildomų mokamų atostogų atitiko Statuto reglamentuojamas skatinimo priemones. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo veikla buvo įvertinta subjektyviai ar pažeidžiant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką.

17. 2023 m. kovo 30 d. vyko Komisijos posėdis, kurio metu, dalyvaujant pareiškėjui ir jo tiesioginei vadovei, buvo nagrinėjama pareiškėjo tarnybinė veikla. Posėdyje vyko pokalbis su pareigūnu ir buvo nagrinėjama Išvada, kurioje pareiškėjo 2022 m. tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino labai gerai. Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip vertinimo komisijos nariai turi analizuoti bei vertinti pareigūno atliktus metų rezultatus, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo kvalifikaciją. Įvertinus byloje pateiktą Komisijos posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo suteikta galimybė pakomentuoti atliekamas funkcijas bei Išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus ar papildomai atliktus darbus, susijusius su pagrindinių 2022 m. užduočių atlikimu. Taigi Komisija, vertindama faktines pareiškėjo tarnybinę veiklą charakterizuojančias aplinkybes, vadovavosi Aprašu, patikrino ir įvertino, ar tiesioginis vadovas laikėsi Apraše nustatytų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų ir ar pateikti vertinimo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai objektyvūs ir pagrįsti. Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, tinkamai atliko Išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Nei iš garso įrašo, nei iš kitų bylos duomenų, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad Komisijos nariai galėjo būti nusiteikę priešiškai.

18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai, tinkamai ir pagrįstai, nepažeisdamas Aprašo reikalavimų, taikė vertinimo metu galiojusio Statuto normas ir suteikė vieną iš Statute nustatytų tarnybinio vertinimo „labai gerai“ skatinimo priemonių – 3 dienas papildomų mokamų atostogų. FNTT tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, jokių vertinimo procedūrų nepažeidė.

19. Nagrinėdamas skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, teismas nenustatė nei FNTT neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl FNTT veiksmų, todėl konstatavo, kad nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

III. 20. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą arba jį panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylą pateikto 2023 m. vasario 28 d. garso įrašo, kuris patvirtina jo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jo veiklos vertinimo metu nebuvo privalomo įvykdyti pokalbio su vadovu, jam, kaip ir kitiems pareigūnams, tik buvo pateikta susipažinti Išvada, nors Aprašas imperatyviai įpareigoja pareigūnus vertinti metinio pokalbio metu, kurio metu privalo būti aptarti pasiekti rezultatai, keliamos užduotys, karjera, tobulėjimas ir kiti klausimai, o vertinimo išvada gali būti surašoma tik po pokalbio su pareigūnu. Vadovaujantis Aprašo 6–8 punktais, vadovas negalėjo surašyti Išvados neatlikęs metinio pokalbio su pareiškėju.

22. Taip pat, pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino Komisijos posėdžio garso įrašo. Pareiškėjas posėdžio metu Komisijos narius informavo, jog vadovas neatliko privalomo metinio pokalbio, tačiau Komisijos nariai į tai nereagavo ir galimo grubaus pažeidimo nesiaiškino. Be to, Komisijos posėdis baigėsi nesvarstant dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo, nebalsuojant dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo, posėdžio metu nebuvo priimtas sprendimas dėl vieno iš Statuto 34 straipsnio 15, 16, 17 ar 18 dalyje nurodytų pasiūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo, posėdis nebuvo protokoluojamas, posėdžio metu pareiškėjas nebuvo informuotas apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas pažymi, jog Komisijos posėdyje jam buvo užduodami su Išvada nesusiję, šališki bei jį menkinantys klausimai.

23. Pareiškėjo manymu, teismas neįvertino Protokolo, kurio data (2023 m. balandžio 4 d.), patvirtina, jog jis nebuvo rašomas posėdžio metu ir, kad Komisijos posėdis baigėsi nepriėmus jokio sprendimo, o pareiškėjas apie priimtą sprendimą nebuvo informuotas posėdžio metu. Be to, Protokolo duomenys rodo, kad Komisijos sudėtis galbūt buvo neteisėta. Posėdžio sekretorė nurodė, kad Komisija buvo sudaryta FNTT direktoriaus 2023 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-28, tačiau Protokole nurodyta, jog Komisija buvo sudaryta FNTT direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-14, nors Komisijos pirmininkas tarnyboje dirbti pradėjo tik 2022 m. pabaigoje.

24. Negana to, pareiškėjo nuomone, teismas neįvertino kartu su 2023 m. spalio 5 d. prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo pateiktų įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio. Prieš jį vadovas pradėjo taikyti mobingą (tai patvirtina pridėti elektroniniai laiškai su valdybos viršininke), todėl buvo nutraukti darbo santykiai, pareiškėjas tapo bedarbiu, kas sukėlė jam psichologinius išgyvenimus (tai patvirtina išrašai iš sveikatos psichikos centro).

25. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad tiesioginis vadovas pareiškėjo tarnybinę veiklą kasmetinio vertinimo metu įvertino labai gerai. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, Išvadoje tiesioginis vadovas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino jo tarnybinę veiklą bei padarė pagrįstas išvadas, o pareiškėjas nepateikė Išvadą paneigiančių įrodymų. Grįsdamas Išvadoje nurodytus įvertinimus, tiesioginis vadovas prie kiekvieno iš jų nurodė savo įvertinimo motyvus ir pateikė paaiškinimus, pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino visapusiškai ir objektyviai.

27. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip vertinimo komisijos nariai turi analizuoti bei vertinti pareigūno pasiektus metų rezultatus, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo kvalifikaciją. Pareiškėjui pokalbio metu buvo suteikta galimybė pačiam plačiau pakomentuoti atliekamas funkcijas bei Išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus ar papildomai atliktus darbus, susijusius su pagrindinių 2022 m. užduočių atlikimu. Komisija, vykdydama pareigą, visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir tarnybinės veiklos rezultatus, pasiektus vykdant nustatytas užduotis, patikrino ir įvertino, ar tiesioginis vadovas laikėsi Apraše nustatytų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų ir ar pateikti vertinimo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai objektyvūs ir pagrįsti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę, kas galėtų nulemti jų subjektyvumą ir ginčijamą vertinimo rezultatą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2023 m. kovo 1 d. atlikto pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo neteisėtumo bei iš jo kildinamos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, jokių vertinimo procedūrų nepažeidė.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų faktinių aplinkybių ginčui teisingai išspręsti, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo padaryti esminiai tarnybinio vertinimo procedūriniai pažeidimai.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

33. Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

34. Pagal ginčui aktualios redakcijos teisės aktus statutinio pareigūno tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija. Atlikdami minėtą vertinimą jie turi diskreciją tiek, kiek jos neriboja tam tikri vertinimo kriterijai, ir procesą reglamentuojančios teisės normos, nustatytos teisės aktuose.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skundą grindė procedūriniais pažeidimais – netinkamu veiklos vertinimo atlikimu, t. y., jog nors Aprašas imperatyviai įpareigoja pareigūnus vertinti metinio pokalbio metu, kurio metu privalo būti aptarti pasiekti rezultatai, keliamos užduotys, karjera, tobulėjimas ir kiti klausimai, o vertinimo išvada gali būti surašoma tik po pokalbio su pareigūnu, tokio pokalbio su tiesioginiu vadovu nebuvo. Ir nors pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jo veikla buvo įvertinta labai gerai, nesant tiesioginio vadovo pokalbio, jam taip ir liko nesuprantama, kodėl be jokių motyvų jam buvo pateiktas siūlymas suteikti 3 dienas mokamų atostogų, tačiau nekelti pareiginės algos koeficiento. Taip pat pareiškėjas kvestionavo Komisijos, tikrinusios Išvados pagrįstumą, teisėtumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

36. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

37. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo pakeisti teismo sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Egidijus Šileikis