2022-12-07 Nr. AB-31086-3-61-3-00141-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-534-502-2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00141-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. globos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. globos namų skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. globos namai (toliau – ir Globos namai, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir APVA, pareiškėjas) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (29-2-2)-APVA-2086 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. gegužės 27 d. su atsakovu pasirašė projektų finansavimo klimato kaitos programos lėšomis teikiant subsidiją sutartį Nr. KKS-S-60(2020) (toliau – ir Finansavimo sutartis). Pareiškėjas įgyvendino projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas V. G. globos namuose“ (toliau – ir Projektas), kurio objektas – 100 kW saulės elektrinės įrengimas. Pareiškėjas saulės elektrinę įsigijo viešųjų pirkimų būdu – 2020 m. liepos 27 d. CVP IS skelbiamos apklausos būdu įvykdė mažos vertės „Saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų pirkimą“, pirkimą Nr. 500940 (toliau – ir Pirkimas). Atsakovas 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nustatė 4 pažeidimus (sankcijos taikytos už 2–3) ir pritaikė 25 proc. finansinę korekciją.

3. Dėl ekonominio naudingumo kriterijų – atsakovas Sprendime konstatavo, kad Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai neatitinka atsakovo ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų „Rekomendacijose saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrangos projektavimo ir įrengimo darbų pirkimo dokumentams“ (toliau – ir Rekomendacijos) numatytų kriterijų, patys kriterijai neužtikrino, kad laimės ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, garantijoms suteikta nepagrįstai didelis lyginamasis svoris, pareiškėjas nepateikė skaičiavimų, galinčių įrodyti, kad nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai gali suteikti didžiausią naudą.

Pareiškėjas su šiuo teiginiu nesutiko ir pažymėjo, kad nustatytos sąlygos užtikrino, jog būtų išrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Pareiškėjas, vertindamas pasiūlymų ekonominį naudingumą, nustatė 2 pagrindinius kriterijus – įrenginio kaina bei įrangai suteikiama gamintojo garantija (šis kriterijus išskaidytas į 4 atskirus kriterijus). Saulės elektrinės specifika lemia tai, kad nuo laikotarpio, kurį saulės elektrinė bus eksploatuojama, tiesiogiai priklauso pagamintas elektros kiekis bei pareiškėjo gaunama ekonominė nauda.

Kuo saulės elektrinė bus eksploatuojama ilgiau, tuo pareiškėjas gaus didesnę finansinę naudą, dėl šios priežasties įrangos gamintojų garantuojamam eksploatacijos laikotarpiui buvo suteiktas svarus ekonominio naudingumo svoris. Pareiškėjas, rengdamas Pirkimo sąlygas, nustatė, kad saulės elektrinės minimalus eksploatavimo terminas turi būti bent 25 metai. Tuo atveju, jeigu saulės elektrinė būtų eksploatuojama 20 metų (antroje vietoje likęs Pirkimo dalyvis pasiūlė įrangą, kurios gamintojai garantavo 20 metų eksploatacijos terminą) pareiškėjas prarastų apie 65 tūkst.

Eur (antroje vietoje likusio Pirkimo dalyvio pasiūlymo kainos skirtumas nuo pirmos vietos nesiekia nė 5 tūkst. Eur). Be to, pareiškėjo įsitikinimu, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai atitiko tiek teisės aktų reikalavimus, tiek teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad, atsižvelgdamas į Viešųjų pirkimų tarnybos viešai paskelbtas Rekomendacijas, įvertinęs Pirkimo objekto specifiką, jo generuojamą finansinę naudą visą eksploatacijos laikotarpį, nustatė kainos kriterijui vidutinį Viešųjų pirkimų tarnybos rekomenduojamą tokio tipo pirkimams kainos lyginamąjį svorį 55 proc.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Sprendimas taikyti finansinę korekciją yra neteisėtas, nes paremtas vien tik rekomendacinio pobūdžio dokumentu ir (ar) informacija. Pareiškėjo parinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai atitinka rekomendacijas, jie, iš esmės, yra analogiški (yra pasiekiamas tas pats tikslas) nustatytiems Rekomendacijose, kuriose nustatyta, kad vertinama pasiūlymo kaina ir saulės elektrinės numatomas pagaminti elektros kiekis. Be to, atsakovas neinformavo pareiškėjo apie atitinkamų „rekomendacijų“ parengimą, nors turi visus saulės elektrinių projektus įgyvendinančių subjektų kontaktinius duomenis ir supranta, kad pareiškėjo veikla nėra saulės elektrinių montavimas ir jis nėra saulės elektrinių techninių, atsiperkamumo ir kitų kriterijų ekspertas.

5. Pareiškėjas teigė, kad dėl kvalifikacijos reikalavimo, numatyto 3.2.2 punkte – Sprendime konstatuota, jog reikalavimas „Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai subrangovai pirkimo sutarties vykdymui privalo turėti bent 1 atestuotą ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovą (statiniai: negyvenamieji pastatai). Darbų sritis: elektros tinklų tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas.“ yra perteklinis, ribojantis konkurenciją, nustatydamas šį reikalavimą pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymų Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 21.6 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1, 2 ir 7 dalių nuostatas. Taip pat APVA konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Saulės fotovoltinės elektrinės rangos darbų pirkimą, pažeidė Statybos techninio reglamento Nr.1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 99 punktą, „Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo“ 7 punktą.

6. Pareiškėjo vertinimu, jo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas atitinka teisės aktų reikalavimus, suformuotą teismų praktiką – nėra abejonės, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, užsitikrino, kad Pirkime dalyvautų kompetentingi, patikimi ir pajėgūs Pirkimo sutartį įgyvendinti tiekėjai, tarp kurių – didžiausi Lietuvoje saulės elektrinių rangovai. Pareiškėjas užtikrino neribotą tiekėjų konkurenciją – pasiūlymus specifinio pobūdžio (saulės elektrinės įrengimas) pateikė net 8 Pirkimo dalyviai, nė vienas tiekėjas nekvestionavo kvalifikacinių reikalavimų (įtraukimo ar neįtraukimo), tad konkurencija egzistavo ir buvo tinkamai užtikrinta.

7. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas pažeidė Statybos techninio reglamento Nr.1.06.01:2016 99 punktą, nes: 1) pareiškėjas nesudarė jokios sutarties su rangovu dėl techninės priežiūros, tarp pareiškėjo ir rangovo pasirašytos sutarties objektas yra saulės elektrinės įrengimas, sutartyje nėra užsimenama apie techninę priežiūrą; 2) saulės elektrinė jau yra užbaigta ir visos reikalingos institucijos ir (ar) įmonės patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai, t. y. išduota Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kuria patvirtinama, kad Saulės elektrinė atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojama pagal paskirtį, pasirašyta darbų užbaigimo pažyma, kurioje patvirtinama, kad elektros įrengimai sumontuoti, suderinti, išbandyti ir atitinka Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus, artimiausiu laiku bus išduotas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimas gaminti elektros energiją; 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, techninė priežiūra įgyvendinant Rangos sutartį nebuvo privaloma, tad atsakovės nurodytas teisės aktas šioje situacijoje negali būti taikomas. Saulės elektrinės įrengimas nėra laikytinas statybos darbais pagal Statybos įstatymą: „ant pastato stogo ar sienos sumontuota saulės šviesos energijos elektrinė laikytina įranga sumontuota ant esamo pastato, o jei saulės šviesos energijos elektrinės pagaminta elektros energija būtų naudojama pastato reikmėms – pastato inžinerine sistema.“. Atsižvelgiant į tai, kad saulės elektrinės montavimas nėra laikytinas statybos darbais, jiems nėra taikomas Statybos įstatymas, taip pat nėra vykdoma ir atskira statybų techninė priežiūra.

8. Pareiškėjas teigė, kad Pirkimo rizikos vertinimą vykdė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2020 m. rugpjūčio mėn. priėmė sprendimą neatlikti tolimesnių veiksmų. Taigi, Pirkimo sąlygų atitiktį teisės aktams ir teismų praktikai atliko įgaliota už viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimą atsakinga institucija.

9. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo nurodomas Sprendimo teisinis pagrindas nėra taikomas mažos vertės pirkimams. Metodikos 21.6 punkto, kurį nurodo atsakovas, nėra, o, vadovaujantis Metodikos 1 punktu, pareiškėjas neprivalėjo vadovautis šiuo teisės aktu vykdydamas mažos vertės pirkimą. Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnis, kuriuo grindžiamas Sprendimas, taip pat nėra privalomas vykdant mažos vertės pirkimus. Nepaisant to, kad kvalifikacinis reikalavimas nėra privalomas vadovaujantis teisės aktais, tai nereiškia, kad pareiškėjas apskritai neturi teisės kelti jokių papildomų kvalifikacinių reikalavimų.

10. Pareiškėjas dėl techninės specifikacijos reikalavimo nurodė, kad Sprendime konstatuota, jog Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 3 lentelės 4.3.3 eilutėje nustatytas reikalavimas modulio galios paklaidai „-0/ + 5 Wp“ nėra nurodytas Rekomendacijose: Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 3 lentelės 4.3.3 eilutėje nustatytas reikalavimas modulio galios paklaidai „-0/ + 5 W“. Reikalavimas dėl modulio galios paklaidos nebuvo nurodytas APVA ir Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Rekomendacijose. Perkančioji organizacija pateikė argumentus dėl tokio reikalavimo įtraukimo ir APVA vertinimu nepagrindė jo reikalingumo. Įvertinus, kad nors perkančioji organizacija įtraukė papildomą kvalifikacinį reikalavimą, tačiau buvo gauti net 8 pasiūlymai, atitinkantys minėtą reikalavimą ir dėl neatitikimo šiam kriterijui nebuvo pašalintas nei vienas tiekėjas, taip pat nebuvo pareikštų pretenzijų, todėl vertintina, kad perkančioji organizacija netinkamai įvykdė pirkimą, bet sankcijos dėl papildomo techninio reikalavimo įtraukimo neturi būti taikomos. Nors sankcija už šį pažeidimą nebuvo taikyta, pareiškėjas su pažeidimu nesutinka ir pažymi, kad tai yra įprastinis saulės elektrinių gamintojų taikomas parametras. Šis parametras parodo gamyklinę modulių galios paklaidą. Atitinkamos paklaidos yra naudojamos iš esmės visoms Europos Sąjungoje parduodamoms prekėms, pvz. perkant cukrų ant pakelio yra nurodoma svorio paklaida, kuri gali atsirasti dėl pvz. drėgmės ar kitų faktorių. Pagal Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą, gamintojas privalo užtikrinti, kad gaminys būtų parduodamas ne blogesnių parametrų nei nurodyta techninėje specifikacijoje. Absoliuti dauguma modulių gamintojų siūlo modulius, kurie atitinka šį Pirkimo sąlygose nurodytą reikalavimą. Šio reikalavimo įtraukimas į Pirkimo sąlygas yra būtinas ir nepaisant to, kad APVA Rekomendacijose jo nėra, tai nereiškia, kad jis neturi būti įtrauktas.

11. Pareiškėjas dėl kvalifikacinio reikalavimo neįtraukimo nurodė, kad Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas, pirkdamas saulės elektrinę nuo 30 kWp iki 1MW galios, papildomai turėjo įtraukti reikalavimą tiekėjui turėti teisę verstis veikla „elektros variklių ir generatorių nuo 30 kW galios iki 1 MW galios eksploatavimo darbai“, tačiau sankcijos už tai netaikė. Įvertinus, kad nors perkančioji organizacija neįtraukė rekomenduotino įtraukti kvalifikacinio reikalavimo, tačiau nustatytas trūkumas neturėjo įtakos atliktų darbų teisėtumui ir kokybei, todėl vertintina, kad perkančioji organizacija netinkamai įvykdė pirkimą, bet finansinės korekcijos dėl rekomenduoto kvalifikacinio reikalavimo neįtraukimo neturi būti taikomos. Tačiau pareiškėjas su pažeidimu nesutinka ir pažymėjo, kad išanalizavęs anksčiau vykdytus saulės elektrinių pirkimus (įskaitant bet neapsiribojant energetikos veikla užsiimančių įmonių) ir nustatęs, kad Rekomendacijose minimas kvalifikacinis reikalavimas nėra keliamas, bei atsižvelgdamas į tai, kad: 1) nėra teisės akto, kuris įpareigotų rangovą, įrenginėjantį saulės elektrinę, turėti APVA nurodyta atestatą; 2) institucijos, vertinančios darbų atlikimą, nereikalauja iš rangovų, atliekančių tokius darbus, turėti APVA minimą atestatą; 3) Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (ekspertinė institucija) viešose konsultacijose nenurodo atestato kaip būtino įrengiant saulės elektrinę, priėmė sprendimą atsisakyti nebūtino ir galimai konkurenciją ribojančio kvalifikacinio reikalavimo.

12. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atnaujindama Rekomendacijas APVA pripažino, jog 2 iš 4 pagrindų, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, yra neteisėti. Tad iš esmės visas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (nesiremiama privalomais ir šioje konkrečioje situacijoje taikomais teisės aktais), priimtas remiantis vien subjektyvia ir nuolatos besikeičiančia APVA nuomone. Taikyta 25 proc. sankcija neatitinka pamatinių teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. APVA, informuodama apie atnaujintas Rekomendacijas pažymėjo, kad jos buvo atnaujintos atsižvelgiant į valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išaiškinimus. Iš tokių teiginių galima spręsti, kad iki tol APVA, rengdama Rekomendacijas, nesikonsultavo su atitinkamų sričių ekspertais.

13. Atsakovas APVA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

14. Atsakovas nurodė, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog įvairių šalių saulės modulių gamintojai suteikia moduliams 10–15 metų garantinį terminą, kuris, tikėtina, gamintojo apskaičiuotas atsižvelgiant į bendrą saulės modulių eksploatacinį laikotarpį, įvertinus aplinkos ir kitus galimus poveikius bei faktorius. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tokios įrangos gamintojai paprastai taiko 10–15 metų garantinį terminą. Teoriškai ilgesnės garantijos galėtų būti suteikiamos, atsižvelgiant į atskirus šalių susitarimus, tačiau praktikoje tokių garantinių įsipareigojimų vykdymas 25 metų laikotarpiui yra nepagrįstas. Gamintojų deklaracijos, kad jie suteikia gaminiui (tik esamo sandorio kontekste) 25 metų garantiją (nors rinkoje garantija yra ženkliai trumpesnė) yra deklaratyvios, neproporcingos ir nepagrįstos. Nors ekonominio naudingumo vienas pagrindinių kriterijų yra garantija įrangai, tačiau sutartyje su rangovu net nėra numatyta jokių sankcijų už sutartinių įsipareigojimų, t. y. garantinių aptarnavimo terminų nesilaikymą. Šiuo atveju nustatyta, kad būtent fotoelektrinių modulių gamintojo suteikiamos garantijos laikotarpio kriterijus lemia, kuris tiekėjas laimės pirkimą. Nustatytas kriterijus suteikia pranašumą tam, kuris nurodo didžiausią suteikiamą moduliams garantinį terminą metais, ir visiškai neatsižvelgiama į tai, ar toks gamintojo nurodytas terminas yra realus, ar tiekėjas sugebės realiai tiek metų egzistuoti rinkoje. Perkančioji organizacija, nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, turi objektyviai įvertinti situaciją ir nustatyti protingą terminą, suteikdama maksimalią garantinio termino reikšmę. Nustatytas garantijos kriterijus nesukuria tos ekonominės naudos ir pridėtinės vertės, kurios tikimasi. Pareiškėjo pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir ypatingai garantijos kriterijui skiriant dar ir didelį lyginamąjį svorį, neužtikrinamas objektyvus bei skaidrus pasiūlymų vertinimas, neužtikrinama veiksminga tiekėjų konkurencija ir pažeidžiami Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 55 straipsnio 5 dalies reikalavimai bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proporcingumo ir skaidrumo principai.

15. Dėl kvalifikacinio reikalavimo „Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai subrangovai pirkimo sutarties vykdymui privalo turėti bent 1 atestuotą ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovą (statiniai: negyvenamieji pastatai)“ – tai yra esminis pažeidimas, nes pareiškėjo skelbiamose apklausos sąlygose buvo nurodyta, kad pirkimo objektas „saulės fotovoltinės elektrinės montavimo darbai su įranga“, o ne šių darbų techninė priežiūra, todėl reikalavimas turėti atestatą, suteikiantį teisę vykdyti darbų techninės priežiūros paslaugas, yra perteklinis ir ribojantis konkurenciją. Net ir tuo atveju, jei pareiškėjas, visgi, ketino pirkti darbų techninės priežiūros paslaugas, toks pirkimas būtų neteisėtas, nes Statybos techninio reglamento Nr. 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – ir STR) 99 punkte nurodyta: „Draudžiama sudaryti sutartį techninei priežiūrai atlikti su to statinio statybos rangovu ar jo įmonėje dirbančiais fiziniais asmenimis <...>.“

16. Atsakovas nurodė, kad skunde minima, jog 3 lentelės 4.3.3 eilutėje nustatytas reikalavimas modulio galios paklaidai „-0/ + 5 Wp“ nėra pažeidimas, tačiau Metodikos 8.3 papunktyje nustatyta, kad pirkimo vykdytojas negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai riboja konkurenciją. Įvertinus viešai prieinamą informaciją, bei vertinant, kad tarp didžiausių ir geriausių pasaulinių saulės modulių gamintojų skiltyje „Best Efficiency“ (geriausias efektyvumas) yra nurodyta, jog geriausių modulių modeliai efektyviausiai veikia, kai galimas teigiamos tolerancijos nuokrypis siekia 10 procentų, konstatuota, kad nustatytas reikalavimas modulio galios paklaidai „-0/ + 5 Wp“ yra nepagrįstas ir neproporcingas ypač vertinant, jog modulių galia gali būti įvairi (pavyzdžiui Lietuvoje prekiaujama Solar 320 W, Solar 340 W, Solar 385 W, Longi 450 W, Risen 500 W ir kt. moduliais), o ta pati paklaida būtų taikoma bet kokiems skirtingos nominalios galios moduliams.

17. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nesutinka, jog pirkdamas saulės elektrinę nuo 30 kWp iki 1MW galios jis papildomai turėjo įtraukti reikalavimą tiekėjui turėti teisę verstis veikla „elektros variklių ir generatorių nuo 30 kW galios iki 1 MW galios eksploatavimo darbai“ ir mano, kad nurodytas kvalifikacinis reikalavimas nėra būtinas / privalomas tokio tipo pirkimuose. Tačiau, pagal aktualios redakcijos teisės aktus, neturint eksploatavimo licencijos ūkio subjektas neturės teisės atlikti bandymų ir paleidimo darbų. Atsižvelgiant į tai, kad energetikos įrenginių eksploatavimo sąvoka apima bandymus, paleidimo ir derinimo darbus, ir tai, jog Pirkimo objektas – saulės elektrinė nuo 30 kWp, šiam pirkimui būtina „elektros variklių ir generatorių nuo 30 kW galios iki 1 MW galios eksploatavimo darbai“ licencija. Verstis energetikos įrenginių įrengimu ir (ar) eksploatavimu – veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, leidžiama tik turintiems energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo atestatą turintiems ūkio subjektams. Pagal Energetikos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, vienas iš energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatų yra elektros įrenginių įrengimo (1 punktas). Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas. Todėl, atsakovo nuomone, be minėtos licencijos tiekėjas neturėtų galimybės atlikti Pirkime nurodytų darbų. Tačiau įvertinus, kad nors pareiškėjas neįtraukė rekomenduotino įtraukti kvalifikacinio reikalavimo, bet nustatytas trūkumas neturėjo įtakos atliktų darbų teisėtumui ir kokybei, vertintina, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė pirkimą, bet pažeidimas neturėjo realaus poveikio ir finansinės korekcijos dėl rekomenduoto kvalifikacinio reikalavimo neįtraukimo neturi būti taikomos.

18. Pareiškėjui negalint pagrįsti kvalifikacinių ir techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų būtinybės bei nustačius, kad pirkimo tikslas galėjo būti tinkamai pasiektas ir netaikant konkrečių neteisėtų ir neproporcingų reikalavimų, tokių pirkimo sąlygų pagrįstumas būtų abejotinas. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai techninės specifikacijos reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Techninėje specifikacijoje nustatomi reikalavimai pirkimo objektui turi būti pagrįsti ir užtikrinantys realią gamintojų ir tiekėjų konkurenciją. Be to, skunde minimas pranešimas Viešųjų pirkimų tarnybos svetainėje reiškia, kad minėta tarnyba aptariamo Pirkimo neatrinko patikrai.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, kad APVA 2019 m. rugsėjo 16 d. užregistravo pareiškėjo paraišką subsidijai pagal klimato kaitos programos priemonę „Atsinaujinančių energetikos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“ gauti“ Nr. KKS-P-147(2019/1.2.6/1). Pareiškėjas Projekto metu planavo įsidiegti saulės fotovoltinę elektrinę, kurios bendra elektrinė galia būtų 98,56 kW.

21. Atsakovas 2020 m. gruodžio 28 d. Sprendimu pareiškėjui 25 proc. sumažino Projektui mokėtiną subsidiją. Sprendime nurodyta, kad: 1) pareiškėjas, pirkdamas saulės elektrinę nuo 30 kWp iki 1MW galios, papildomai turėjo įtraukti reikalavimą tiekėjui turėti teisę verstis veikla „elektros variklių ir generatorių nuo 30 kW galios iki 1 MW galios eksploatavimo darbai.“ (toliau – ir 1 pažeidimas); 2) pareiškėjas nustatė perteklinį kvalifikacinį reikalavimą „Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai subrangovai pirkimo sutarties vykdymui privalo turėti bent 1 atestuotą ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovą (statiniai: negyvenamieji pastatai). Darbų sritis: elektros tinklų tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas.“ ir taip apribojo tiekėjų konkurenciją (toliau – ir 2 pažeidimas); 3) pareiškėjas nustatė ekonominio naudingumo kriterijus kurie neužtikrino, kad laimės ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, nes garantijoms suteikiamas nepagrįstai didelis lyginamasis svoris (toliau – ir 3 pažeidimas); 4) Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 3 lentelės 4.3.3 eilutėje nustatė papildomą techninį reikalavimą modulio galios paklaidai „-0/ + 5 W“ (toliau – ir 4 pažeidimas).

22. Teismas dėl 1 pažeidimo – pareiškėjas neįtraukė reikalavimo tiekėjui turėti teisę verstis veikla „elektros variklių ir generatorių nuo 30 kW galios iki 1 MW galios eksploatavimo darbai.“, nurodė, kad Energetikos įstatymo, reglamentuojančio bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos kryptis, 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad energetikos įrenginiais laikomos techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti. To paties straipsnio 9 dalyje išaiškinta, kad energetikos įrenginių eksploatavimas – tai energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.

23. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274 patvirtino asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisykles (toliau – ir Atestavimo taisyklės), kurios nustato reikalavimų, susijusių su atestatų energetikos sektoriuje išdavimu, atestatų pakeitimu (atestatuose įrašytų duomenų papildymu ir (ar) patikslinimu), atsisakymu išduoti atestatą, atestatų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, atestatų registravimu ir informacijos apie atestatus skelbimu, reguliuojamosios veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarką ir šių sąlygų laikymosi priežiūrą (redakcijos nuo 2019 m. sausio 1 d. 1 punktas). Pagal Atestavimo taisyklių 3 punktą, verstis energetikos įrenginių įrengimu ir (ar) eksploatavimu – veikla, nurodyta Energetikos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, leidžiama tik energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo atestatą (toliau – atestatas) turintiems ūkio subjektams.

24. Energetikos įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinti energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai ir reikalavimai atestatų turėtojams. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas elektros įrenginių įrengimo atestatas, 3 punkte – elektros įrenginių eksploatavimo. Pagal aptariamą įstatymą energetikos įrenginių eksploatavimas apima įrenginių valdymą, remontą, montavimą, bandymus, paleidimą ir derinimą, todėl asmuo, neturintis atitinkamo atestato, neturi teisės atlikti minėtų veiksmų. Šį argumentą patvirtina Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas. Teismas pažymėjo, kad Atestavimo taisyklių 3 priede „Elektros įrenginių eksploatavimo darbų sąrašas“ išskirti Elektros variklių ir generatorių nuo 30 kW galios iki 1 MW galios eksploatavimo ir remonto darbai, be to, šie darbai detaliau išaiškinti taip pat Energetikos ministro 2010 m. kovo 30 įsakymu Nr. 1-100 patvirtintose Reikalavimuose asmenims, siekiantiems gauti atestatą eksploatuoti elektros įrenginius, dėl energetikos darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų, skaičiaus pagal eksploatavimo darbus, todėl teismui nekilo abejonių, kad nagrinėjamam Pirkimui buvo būtina „elektros variklių ir generatorių nuo 30 kW galios iki 1 MW galios eksploatavimo darbai“ licencija. Teismas sprendė, kad nustatytas pažeidimas yra pagrįstas, o atsakovas, įvertinęs, kad nustatytas trūkumas neturėjo įtakos atliktų darbų teisėtumui ir kokybei, pagrįstai konstatavo, jog finansinė korekcija už šį pažeidimą neturi būti taikoma.

25. Pasisakydamas dėl 2 pažeidimo teismas remdamasis VPĮ, Metodikos nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo, kad VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju - tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu yra neribota. Pirkimo sąlygos turi būti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas tiekėjai, tačiau tuo pačiu turi būti siekiama kuo didesnės tiekėjų konkurencijos tam, jog būtų gaunama ekonomiškai kuo racionalesnė kaina. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją.

26. Teismas akcentavo, kad viešųjų pirkimų principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, nes, jie yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai reiškia, kad perkančiajai organizacijai apibrėžta pareiga nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, remiantis proporcingumo pirkimo objektui principu, pagrįstu nediskriminavimo ir skaidrumo imperatyvu, ribojančiu perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo laisvę. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad būtent viešųjų pirkimų principai – tos imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiajai organizacijai kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jos elgesio modelis VPĮ neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principų turinys turi būti atskleidžiamas analizuojant paskelbtas Pirkimo sąlygas, kuriose buvo apibrėžti kvalifikacijos reikalavimai, t. y., vertinant konkrečias Pirkimo sąlygas ir jų atitiktį viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui.

27. Teismas sutiko su pareiškėju, jog perkančioji organizacija nustato pirkimo objektą, kad jai suteikta diskrecija nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, tačiau, įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, perkančioji organizacija turi nustatyti tik tokias viešojo pirkimo sąlygas, kurios susiję išimtinai su pirkimo objektu, turi būti aiškios, tikslios, proporcingos ir negali dirbtinai riboti konkurencijos. Šiuo atveju pareiškėjas nustatė reikalavimą tiekėjui ar jų grupės partneriui turėti bent vieną atestuotą ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovą, t. y. suformavo reikalavimą tiekėjui turėti asmenį, kuris galės užtikrinti saulės elektrinės techninę priežiūrą, nors Pirkimo sąlygų 2.1 punkte aiškiai įvardinta, kad yra perkami saulės fotovoltinės elektrinės montavimo darbai su įranga. Atitinkamai šis nustatytas reikalavimas, teismo įsitikinimu, yra perteklinis, todėl aptariamas pažeidimas nustatytas pagrįstai.

28. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad net jei pareiškėjas ketino pirkti techninės priežiūros paslaugas, toks pirkimas būtų neteisėtas vadovaujantis STR Nr. 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 99 punktu, kuriame nustatytas draudimas sudaryti sutartį techninei priežiūrai atlikti su to statinio statybos rangovu ar jo įmonėje dirbančiais fiziniais asmenimis taip pat su projektuotojais, fiziniais ar juridiniais asmenimis, turinčiais (ar turėjusiais) sutartinių santykių su rangovu dėl techninės priežiūros objekto projektavimo darbų atlikimo. Šiuo atveju šis teisės aktas yra aktualus, kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovas skundžiamame Sprendime, perkamas saulės fotovoltinės elektrinės įrengimas laikytinas statybos darbais ir jiems yra taikomas Statybos įstatymas. Šį argumentą patvirtina tai, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose reikalavo, jog tiekėjas pasiūlytų atestuotą ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovą (Pirkimo sąlygų 3.2.2 papunktis). Taigi pareiškėjas, rengdamas Pirkimo sąlygas, manė, kad yra perkami statybos darbai, kaip teisingai vertino atsakovas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl aptariamo pažeidimo, kadangi pareiškėjas Pirkimo sąlygose reikalavo specialisto darbams, kurie nebuvo vykdomi, ir konstatavo, kad aptariamas pažeidimas Sprendime nustatytas pagrįstai.

29. Teismas dėl 3 pažeidimo nurodė, kad Pirkimo sąlygų 12 punkte nustatyti „pasiūlymų vertinimas ir pasiūlymų eilė“, 12.3 papunktyje įtvirtinti vertinimo kriterijai, pagal kuriuos kainos lyginamasis svoris naudingumo įvertinime yra 55, o gamintojo techninė garantija metais yra 45. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo nustatytas garantijos kriterijus suteikia pranašumą tam, kuris tiesiog nurodo didžiausią suteikiamą moduliams garantinį terminą metais, ir neatsižvelgiama į tai, ar toks gamintojo nurodytas terminas yra realus, ar tiekėjas sugebės realiai tiek metų egzistuoti rinkoje (t. y. įvykdyti (be objektyvių įrodymų) nurodytą įsipareigojimą). Pareiškėjas šiuo atveju nenustatė maksimalios garantinio termino reikšmės, todėl suteikė neribotą teisę tiekėjams teikti (nurodyti) bet kokius garantinius terminus. Be to, pareiškėjas nepateikė skaičiavimų, įrodančių, kad nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai gali suteikti didžiausią naudą (t. y. nepagrindė tokio didelio (45) garantijos trukmės lyginamojo svorio). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą, turėtų įvertinti ir paramą administruojančios institucijos, t. y. APVA, pastabas apie Pirkimo sąlygas.

30. Teismas nustatė, kad atsakovas dar 2020 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydamas nurodyti konkrečius kriterijus, kuriais vadovaujantis buvo sudaryta pasiūlymų eilė. Pareiškėjui 2020 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku nurodyta, kad ekonominiai naudingumo vertinimo kriterijai neatitinka atsakovo ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintų „Rekomendacijose saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrangos projektavimo ir įrengimo darbų pirkimo dokumentams“ numatytų kriterijų. Pagal šiuos kriterijus rekomenduojama garantijos kriterijui skirti 5 proc., o prekių pirkimuose – 10 proc. Šiuo atveju pareiškėjas nepaneigė, kad nustatytas garantijos kriterijus nesukuria tos ekonominės naudos ir pridėtinės vertės, kurios tikimasi. Atitinkamai pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, garantijos kriterijui skiriant didelį lyginamąjį svorį, neužtikrina objektyvaus bei skaidraus pasiūlymų vertinimo, veiksmingos tiekėjų konkurencijos. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjo skunde ir paaiškinimuose (atsakymuose į atsakovo raštus dėl nustatytų neatitikimų) nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas nepaneigė, jog nustatytas vertinimo kriterijus, garantijos terminui suteikiant itin didelį lyginamąjį svorį ((45), kai kainai nustatytas 55), pažeidžia VPĮ 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir skaidrumo principus.

31. Pasisakydamas dėl 4 pažeidimo – pagal Metodikos 8.3 papunktį, pirkimo vykdytojas negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai riboja konkurenciją, teismas nurodė, kad tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi geriausiai konkurenciją užtikrinantys kvalifikacijos reikalavimai. Sprendime, aptariant nurodytą pažeidimą, teigiama, kad reikalavimas dėl modulio galios paklaidos nebuvo nurodytas Rekomendacijose, tad pareiškėjas įtraukė papildomą kvalifikacinį reikalavimą. Tačiau atsiliepime atsakovas detaliai išaiškino, kad tarp didžiausių ir geriausių pasaulinių saulės modulių gamintojų skiltyje „Best Efficiency“ (geriausias efektyvumas) yra nurodyta, jog geriausių modulių modeliai efektyviausiai veikia, kai galimas teigiamos tolerancijos nuokrypis siekia 10 procentų, be to, modulių galia gali būti įvairi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jeigu nebūtų nustatytas šis reikalavimas, atsirastų galimybė laimėjusiam tiekėjui įrengti mažesnės galios elektrinę. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog, siekiant įsigyti pirkimo objektą, techninėse specifikacijose buvo reikalinga nurodyti konkrečią modulio galios paklaidą.

32. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl finansinės pataisos (Sprendimu pareiškėjui nustatyta 25 proc. finansinė korekcija), pažymėjo, kad APVA direktorius 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. T1- 187 patvirtino Finansinių pataisų nustatymo ir taikymo tvarką, kai nustatomi su pirkimu susiję pažeidimai (toliau – ir Tvarka). Atsakovas pagrįstai nustatė, kad 2 pažeidimas (Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas turėti bent 1 atestuotą ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovą, t. y. pareiškėjas suformavo reikalavimą tiekėjui turėti asmenį, kuris galės užtikrinti saulės elektrinės techninę priežiūrą, nors Pirkimo objektas – saulės fotovoltinės elektrinės montavimo darbai su įranga) yra esminis, apribojo konkurenciją, be to, Pirkimo sąlygose nurodytas specialistas nagrinėjamu Pirkimu apskritai negalėjo būti „perkamas“, vadovaujantis minėto STR 99 punktu, todėl už 2 pažeidimą taikė 25 proc. subsidijos korekciją. Taikydama finansinę korekciją APVA taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos netinkamai nustatytos Pirkimo sąlygos turėjo įtakos pirkimo laimėtojo nustatymui, kadangi pagal naudingumo kriterijus garantijoms nepagrįstai ir nemotyvuotai (taip pat neatsižvelgiant į Rekomendacijas) buvo suteikiamas itin didelis svoris. Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas tokiu būdu pasirinko 5 655,31 Eur brangesnį tiekėją, arba 11 959,81 Eur brangesnį nei tas, kuris būtų laimėjęs, perskaičiavus ekonominio naudingumo reikšmes pagal Rekomendacijas.

33. Teismas sprendė, kad Sprendime nustatyti pažeidimai yra motyvuoti, paremti teisės aktų reikalavimais ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjui nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomos sankcijos. Šiuo atveju pažeidimai nebuvo formalūs, jie turėjo esminę reikšmę Pirkimo laimėtojo nustatymui, pažeidė konkurenciją (VPĮ nustatytus principus), todėl nėra pagrindo mažinti Sprendimu paskirtos finansinės korekcijos dydžio, kadangi ji yra proporcinga padarytiems pažeidimams, o ją skirdamas atsakovas vertino visas reikšmingas aplinkybes (be kita ko, pažeidimų sunkumą bei pasekmes, konkurencijos (ne)užtikrinimą, įtaką laimėjusiems subjektams, pareiškėjo raštu pateiktus paaiškinimus). Teismas akcentavo, kad atsakovas vertino visus pareiškėjo Pirkime padarytus pažeidimus ir konstatavo, kad 2 iš jų yra formalūs, todėl sankcijų už juos neskyrė. Atsakovas keletą kartų elektroniniais laiškais kreipėsi į pareiškėją, pirmiausiai prašydamas paaiškinti aplinkybes dėl galimų pažeidimų, vėliau – konkrečiai nurodydamas galimus pažeidimus, prašydamas juos paaiškinti ir (ar) pašalinti. Atitinkamai atsakovas vertino ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, kurie, be kita ko, yra pateikti ir įvertinti skundžiamame Sprendime. Be to, Sprendime aiškiai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas ir kokias konkrečiai VPĮ nuostatas pažeidė.

34. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, kadangi yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, ginčo šalių procesiniuose dokumentuose pateiktas aplinkybes ir argumentus, teismas sprendė, kad APVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl APVA Sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas, sankcijos pritaikytos pagrįstai, jį naikinti nėra jokio pagrindo.

35. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

37. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis neatitinka realių bylos aplinkybių ir joje esančių įrodymų, dažnu atveju tiesiog atkartoja jokiais konkrečiais Pirkimo dokumentų reikalavimais ar įrodymais neparemtus APVA teiginius, bei neatitinka VPĮ ir teismų praktikos reikalavimų. Sprendime nustatyti pažeidimai nėra paremti galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, tokiu būdu pažeidžiamas esminis įstatymo viršenybės principas.

38. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Pirkimo sąlygose privalėjo būti nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti elektros variklių ir generatorių nuo 30 kW galios iki 1 MW galios eksploatavimo darbus. Jokie privalomi norminai teisės aktai neįpareigojo pareiškėją nustatyti šį kvalifikacinį reikalavimą Pirkimo sąlygose. Rekomendacijos saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrangos, projektavimo ir įrengimo darbų pirkimo dokumentams (toliau – ir Rekomendacijos), kuriomis išimtinai rėmėsi APVA nustatydama šį pažeidimą bylos nagrinėjimo metu, yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, dar daugiau - jos buvo pakeistos ir ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas buvo išbrauktas iš rekomenduojamų reikalavimų. Pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė nesant teisinio pagrindo, t. y. nėra jokio privalomo teisės akto ar netgi rekomendacijų, kurias būtų pažeidęs pareiškėjas.

39. Teismo išvada, jog pareiškėjo Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas modulių paklaidai yra neteisėtas yra nepagrįsta ir neteisėta. Šiam sprendimui prieštarauja net pati APVA, išbraukusi ginčijamą kvalifikacini reikalavimą iš Rekomendacijų, kurių pagrindu išimtinai rėmėsi priimdama Sprendimą dėl korekcijos. Pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė, kodėl reikalavimas modulių paklaidai buvo būtinas.

40. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumentų, jog (i) anksčiau vykdytuose saulės elektrinių pirkimuose (įskaitant bet neapsiribojant energetikos veikla užsiimančių įmonių tokių kaip Amber grid, Energijos skirstymo operatorius ir kt.) nebuvo taikomas Reikalavimas; (ii) institucijos, vertinančios darbų atlikimą, nereikalauja iš rangovų, atliekančių tokius darbus, turėti jūsų minimą atestatą (saulės elektrinė jau yra įrengta, yra išduoti visi leidimai ir pažymos, patvirtinantys jos baigtumą). Akivaizdžiai perteklinio ir nebūtino kvalifikacinio reikalavimo taikymas būtų pažeidęs potencialių tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime.

41. Teismas padarydamas išvadą, jog nustatytas pažeidimas yra pagrįstas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuriam iš esmės nepritaria Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir VERT) ir APVA. Pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė nesant teisinio pagrindo, tuo šiurkščiai pažeidžiant įstatymo viršenybės principą.

42. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad pareiškėjas nustatė reikalavimą tiekėjui ar jų grupės partneriui turėti bent 1 atestuotą ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovą <...> ir šis nustatytas reikalavimas yra perteklinis. Teigia, kad konstatuoti faktą, jog kvalifikacinis reikalavimas yra perteklinis, būtina įrodyti bent vieną įstatyme nurodytą sąlygą, t. y. reikalavimas riboja konkurenciją, yra neproporcingas, yra perteklinis. Šiuo atveju nė vienos iš nurodytų įstatymo sąlygų ginčijamas kvalifikacinis Reikalavimas Nr. 2 neatitinka. Pareiškėjo papildomi saugikliai atrenkant patikimą saulės elektrinės rangovą yra visiškai pateisinami ir pagrįsti, pats kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas ir nėra perteklinis. Aplinkybė, jog Pirkime dalyvavo net 8 tiekėjai ir nė vienas jų neginčijo šio kvalifikacinio reikalavimo akivaizdžiai pagrindžia, kad konkurencija šiame Pirkime nebuvo ribojama. Net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų nurodyto kvalifikacinio reikalavimo įtraukimą kaip pažeidimą, toks pažeidimas turėtų būti traktuojamas formaliu, neturėjusiu jokios įtakos Pirkimo rezultatams. Dėl šios priežasties teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

43. Pareiškėjas teigia, kad aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė, jog atrankos kriterijai sukuria ekonominę naudą, kurios tikisi pareiškėjas. Teismo vertinimas, jog buvo pažeisti proporcingumo ir skaidrumo principai, yra niekuo nepagrįstos spekuliacijos.

44. Pareiškėjas Pirkimo sąlygose nustatė, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykio kriterijų. Pareiškėjo parinkti kriterijai visiškai atitiko VPĮ 55 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintus reikalavimus bei Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, kuriose garantinis aptarnavimas ir jo trukmė yra priskiriamas prie rekomenduojamų kokybinių kriterijų, o sudėtingiems ar vidutinio sudėtingumo pirkimams yra rekomenduojama nustatyti kainos vertinamąjį svorį, varijuojantį tarp 40 ir 70 proc. Nei teismas, nei APVA nenurodė privalomo teisės akto, kuris šiuo atveju turėjo būti taikomas pareiškėjui ir kurį pareiškėjas pažeidė. Teismas remiasi tik tariamu principų pažeidimu, bet nepaaiškina, kaip šie principai buvo pažeisti. Teismas, priimdamas sprendimą dėl pažeidimo nesant galiojančios ir šiam konkrečiam atvejui taikomos teisės normos, pažeidė vieną iš esminių - įstatymo viršenybės principą.

45. Priešingai nei konstatavo teismas, pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė ir pateikė skaičiavimus, kurie įrodo, kad dėl pasirinktų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų potenciali Pareiškėjo tiesioginė ekonominė nauda siekia 66 430 Eur. Papildomi vieneri saulės elektrinės eksploatacijos metai yra ekonomiškai naudingesni pareiškėjui nei antroje ar trečioje vietoje likusių tiekėjų pasiūlymai. Taigi pareiškėjas visiškai pagrįstai ir teisėtai taikė pasirinktus ekonominio naudingumo kriterijus.

46. Pareiškėjas teigia, kad teismo vertinimas, jog pareiškėjo nustatytas garantijos kriterijus suteikia pranašumą tam, kuris tiesiog nurodo didžiausią suteikiamą moduliams garantinį terminą metais, ir neatsižvelgiama į tai, ar toks gamintojo nurodytas terminas yra realus, ar tiekėjas sugebės realiai tiek metų egzistuoti rinkoje, yra visiškai nepagrįstas, neatitinka faktinių aplinkybių. Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad svarbiausių elektrinių įrenginių garantija turi būti suteikta ne tiekėjo, bet įrangos gamintojo.

47. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju nenustatė maksimalios garantinio termino reikšmės, todėl suteikė neribotą teisę tiekėjams teikti (nurodyti) bet kokius garantinius terminus. Pirkimo sąlygose pareiškėjas nustatė garantinių terminų rėžius, už kuriuos skiriamas atitinkamas skaičius balų. Taigi bet kuris tiekėjas pasiūlęs pvz. saulės elektrinės inverterius, kurių gamintojo techninė garantija daugiau nei 20 metų, gaus tuos pačius 10 balų. Tiekėjas, kuris pasiūlytų 30, 40, 50 inverterių gamintojo techninę garantiją gautų tuos pačius 10 balų. Taigi teismo teiginys, jog tiekėjai galėjo teikti bet kokius garantinius terminus yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Garantijos yra realus finansinis įsipareigojimas, tad joks gamintojas nesuteiks neribotos garantijos nemokamai. Tuo labiau, tiekėjai nėra suinteresuoti teikti ilgesnes garantijas nei Pirkimo sąlygose numatyti rėžiai, nes bet kokiu atveju jie už tai negaus jokios naudos.

48. Teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad neva APVA teikė pareiškėjui paramą bei pastabas Pirkimo sąlygoms. APVA pastabų teikimas po Pirkimo įvykdymo ir sutarties su laimėjusiu dalyviu sudarymas niekaip negali būti vertinama kaip administruojančios institucijos parama ar pastabos. APVA 2020 m. gruodžio 2 d. elektroninis laiškas, kurį sprendime nurodo teismas, yra pateiktas praėjus daugiau nei 2,5 mėnesio nuo laimėtojo Pirkime išrinkimo. Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis VPĮ 86 straipsnio 8 dalimi, pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant. Perkančioji organizacija neturi jokio teisėto pagrindo vilkinti sutarties pasirašymą daugiau nei 2,5 mėnesio, tikintis, jog APVA darbuotojas elektroniniu laišku (ne oficialiu raštu) informuos, jog tam tikros Pirkimo sąlygos neatitinka rekomendacijų (t. y. neprivalomo teisės akto). Tokie pareiškėjo veiksmai (Pirkimo sutarties sudarymo vilkinimas) būtų savarankiškas pagrindas konstatuoti VPĮ 86 straipsnio 8 dalies pažeidimą. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų vilkinęs sutarties su laimėjusiu rangovu pasirašymą, gavus tokį elektroninį laišką, t. y. kuris nėra oficialus, kuriame nėra nurodytas APVA darbuotojo nuomonės teisinis pagrindas, pareiškėjas bet kokiu atveju negalėtų nutraukti Pirkimo procedūrų, nes toks nutraukimas neatitiktų VPĮ 29 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad APVA teikė pareiškėjui paramą bei pastabas Pirkimo sąlygoms. Pareiškėjo nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai visiškai atitiko privalomų teisės aktų reikalavimus, atitiko netgi VPT rekomendacijas, užtikrino didžiausią ekonominę naudą pareiškėjui, nediskriminavo Pirkimo dalyvių ar potencialių tiekėjų, užtikrino konkurenciją. Taigi teismo sprendimo dalis dėl šio pažeidimo yra visiškai nepagrįsta, paremta vien tik prielaidomis, todėl yra neteisėta.

49. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas modulių paklaidai yra neteisėtas. APVA priimdama sprendimą dėl 4 pažeidimo išimtinai rėmėsi Rekomendacijomis. Kadangi Rekomendacijos dar bylos nagrinėjimo metu buvo pakeistos ir pareiškėjo Pirkimo sąlygose nustatytas techninis reikalavimas buvo įtrauktas į Rekomendacijas, turėtų būti taikoma bendra administracinėje teisėje taikoma nuostata, pagal kurią įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Teismas, priimdamas sprendimą dėl pažeidimo nesant galiojančios ir šiam konkrečiam atvejui taikomos teisės normos, pažeidė įstatymo viršenybės principą. Šis principas reiškia, jog administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

50. Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai ignoravo pareiškėjo paaiškinimus, jog ginčijamas reikalavimas yra įprastinis saulės elektrinių gamintojų taikomas parametras. Šis parametras parodo gamyklinę modulių galios paklaidą. Atitinkamos paklaidos yra naudojamos iš esmės visoms Europos Sąjungoje parduodamos prekėms, pvz. perkant cukrų ant pakelio yra nurodoma svorio paklaida, kuri gali atsirasti dėl pvz. drėgmės ar kitų faktorių. Pagal Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą gamintojas privalo užtikrinti, kad gaminys būtų parduodamas ne blogesnis nei nurodyta techninėje specifikacijoje.

51. Teismas Pirkimo sąlygose nustatytą techninį reikalavimą fotoelektriniams moduliams prilygino tiekėjų kvalifikaciniam reikalavimui. Kvalifikacijos reikalavimai - reikalavimai tiekėjui, nustatomi dėl teisės verstis veikla turėjimo, finansinio ir ekonominio pajėgumo, techninio ir profesinio pajėgumo. Tuo tarpu Pirkimo sąlygose nustatytas minimalios ir maksimalios fotoelektrinių modulių galios paklaidos yra akivaizdžiai techninis reikalavimas.

52. Pareiškėjas nesupranta, kokiu būdu teismas nustatė, jog tarp didžiausių ir geriausių pasaulinių saulės modulių gamintojų skiltyje „Best Efficiency“ (geriausias efektyvumas) yra nurodyta, kad geriausių modulių modeliai efektyviausia veikia, kai galimas teigiamos tolerancijos nuokrypis siekia 10 procentų, be to, modulių galia gali būti įvairi. Tokia teismo išvada yra visiškai nelogiška, nepagrįsta, paremta vien tik deklaratyviais APVA teiginiais. Teismas šioje byloje visiškai nevertino pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinius nuostolius.

53. Teismo išvada, jog pareiškėjo Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas modulių paklaidai yra neteisėtas yra nepagrįsta. Šiam sprendimui prieštarauja net pats atsakovas APVA, išbraukęs ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą iš Rekomendacijų, kurių pagrindu išimtinai rėmėsi priimdamas Sprendimą dėl korekcijos. Pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė, kodėl reikalavimas modulių paklaidai buvo būtinas.

54. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime yra ypač gausu faktinių klaidų ir neatitikimų (pvz. akivaizdžiai neteisingi teismo teiginiai, kad pareiškėjas nepateikė skaičiavimų), teismas visiškai ignoravo pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus, visiškai nevertino pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinius nuostolius. Vien dėl šių aplinkybių teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

55. Atsakovas APVA atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Administracinis ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (29-2-2)-APVA-2086 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo aktu už nustatytus Statybos techninio reglamento Nr.1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 99 punkto, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto „Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo“ 7 punkto, Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 21.6 punkto ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 47 straipsnio 1, 2 ir 7 dalių nuostatų pažeidimus atsakovė APVA nusprendė pareiškėjo Projektui mokėtiną subsidiją sumažinti 25 proc., t. y. 19 413,83 Eur.

57. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

58. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

59. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo naikinti pareiškėjo ginčijamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (29-2-2)-APVA-2086.

61. Byloje nustatyta, kad atsakovo 2020 m. gruodžio 28 d. priimtu Sprendimu pareiškėjui 25 proc. sumažinta Projektui mokėtina subsidija. Sprendime nurodyta, kad: 1) pareiškėjas, pirkdamas saulės elektrinę nuo 30 kWp iki 1MW galios, papildomai turėjo įtraukti reikalavimą tiekėjui turėti teisę verstis veikla „elektros variklių ir generatorių nuo 30 kW galios iki 1 MW galios eksploatavimo darbai.“; 2) pareiškėjas nustatė perteklinį kvalifikacinį reikalavimą „Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai subrangovai pirkimo sutarties vykdymui privalo turėti bent 1 atestuotą ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovą (statiniai: negyvenamieji pastatai). Darbų sritis: elektros tinklų tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas.“ ir taip apribojo tiekėjų konkurenciją; 3) pareiškėjas nustatė ekonominio naudingumo kriterijus kurie neužtikrino, kad laimės ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, nes garantijoms suteikiamas nepagrįstai didelis lyginamasis svoris; 4) Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 3 lentelės 4.3.3 eilutėje nustatė papildomą techninį reikalavimą modulio galios paklaidai „-0/ + 5 W“.

62. Kaip matyti iš ginčijamo akto ir jo priedų (pažeidimo tyrimo išvada/siūlymas/sprendimas) dėl pažeidimų 1 ir 4 finansinės korekcijos nebuvo taikytos, todėl jų vertinimas nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės neturi.

63. Vertindamas pažeidimus 2 ir 3, pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgė į nuoseklią teismų praktiką, tinkamai išaiškino ir taikė materialiąsias teisės normas bei pagrindė išvadą, kad atsakovas šiuos pažeidimus nustatė tinkamai. Pritartina, jog pareiškėjui nustačius reikalavimą tiekėjui ar jų grupės partneriui turėti bent 1 atestuotą ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovą, t. y. suformavus perteklinį kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui turėti asmenį, kuris galės užtikrinti saulės elektrinės techninę priežiūrą, padarytas aptartas 2 pažeidimas. Pirkimo sąlygų 12 punkte nustatyti „pasiūlymų vertinimas ir pasiūlymų eilė“. 12.3 papunktyje įtvirtinti vertinimo kriterijai, pagal kuriuos kainos lyginamasis svoris naudingumo įvertinime yra 55, o gamintojo techninė garantija metais yra 45, sudarė pagrindą išvadai, kad pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, garantijos kriterijui skiriant didelį lyginamąjį svorį, neužtikrino objektyvaus bei skaidraus pasiūlymų vertinimo, veiksmingos tiekėjų konkurencijos, ir pažeidė VPĮ 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir skaidrumo principus (3 pažeidimas).

64. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atskirai vertino teisinį reguliavimą finansinės korekcijos taikymui bei atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytų pažeidimų pobūdį pagrįstai sprendė, jog atsakovas tinkamai taikė 25 proc. subsidijos korekciją.

65. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.)

66. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. globos namų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė