3K-3-567/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-567/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02645-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žaidas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovui dalį išlaidų, kurias ieškovas sumokėjo už rangos sutartyje atliktus gyvenamojo namo remonto darbus.

Ieškovas, kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, prašė priteisti iš atsakovo 5645,42 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 169,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 6 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų dvi paieškas duomenų bazėje ir dviejų registro išrašų peržiūrėjimą ekrane, 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie atsakovą bei kitas išlaidas, kurių patirs byloje.

Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A-787 yra paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovas įsiskolino ieškovui už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d.: už administravimo paslaugas – 65,97 Lt, teritorijos priežiūrą – 4,02 Lt, pastato techninę priežiūrą – 93,65 Lt, šildymo sistemos priežiūrą - 153,33 Lt ir remonto darbus – 5434,57 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas privalo apmokėti už remonto darbus, nes buvo nustatyta pastato fasado avarinė būklė, komisija rekomendavo nuimti tinko atšokusias dalis, sustiprinti mūrą ir, kur reikia, permūryti plytas. 2008 m. rugpjūčio 19 d. buvo surengta gyventojų apklausa dėl fasado remonto, tačiau gyventojai nebuvo aktyvūs ir apklausa neįvyko. Ieškovas atrankos būdu pasirinko rangovą ir su UAB „Staterma“ sudarė rangos sutartį. UAB „Staterma“ sudarė sąmatas. Nuo 2008 m. rugsėjo 22 d. iki 2009 m. liepos mėnesio buvo atliekami pastato dalies fasado remonto darbai, namas buvo tinkuojamas. Remonto darbų kontrolę ir priežiūrą atliko ieškovas. Pabaigus nurodytus darbus buvo surašyti ir pasirašyti atliktų darbų aktai, darbus priėmė ieškovo direktorius. Už nurodytų darbų atlikimą ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Staterma“. Ieškovo nuomone, remonto darbams teisingai buvo taikomi restauracijos darbų įkainiai, nes namas yra kultūros paveldo zonoje. Atlikus nurodytus pastato avarinės būklės šalinimo darbus atsakovui atsirado pareiga proporcingai nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui padengti dalį remonto išlaidų, tačiau jis iki šio momento ieškovui nesumokėjo.

Atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko, nurodė, kad sutinka dėl 65,97 Lt skolos už administravimo paslaugas, 4,02 Lt – už teritorijos priežiūrą, 93,65 Lt – už pastato techninę priežiūrą, 153,33 Lt už – šildymo sistemos priežiūrą, 1000 Lt – už remonto darbus, nes mano, kad būtent tiek kainavo remonto darbai. Atsakovas teigė, kad remonto darbai buvo atliekami nesąžiningai, jis patyrė finansinių ir moralinių nuostolių, nes du mėnesius dėl remonto buvo pablogintos gyvenimo sąlygos. Jo nuomone, ieškovas nepagrįstai apskaičiavo mokesčius už rangovo UAB „Staterma“ neteisėtai padidintas sąmatas už namo remontą. Sąmatose nurodomi nerealiai dideli statybinių medžiagų kiekiai, kur jie panaudoti – neaišku. Apskaičiuojant remonto kainą nepagrįstai buvo taikomi padidinti restauracijos darbų įkainiai, todėl remonto sąmata yra padidinta mažiausiai keturis kartus. Faktiškai buvo atliekamas ne namo restauravimas, o paprastasis remontas. Daug darbų, nurodytų sąmatoje, iš viso nebuvo atlikta. Jo nuomone, ieškovas neturėjo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl remonto, nesitarė su namo gyventojais, nekvietė susirinkimo, nederino pastato remonto sąmatos, todėl pažeidė ne tik CK 4.85 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą, bet ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kiek konkrečiai kainavo realiai atlikti remonto darbai, tai prašė ieškinio dalį dėl skolos už remonto darbus atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo A. M. 316,97 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,65 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo valstybei 21,51 Lt pašto išlaidų, 2057,92 Lt išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą; priteisė iš ieškovo atsakovui 1180 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, juo įregistruotas nuo 2006 m. spalio 24 d. Iš 2004 m. vasario 3 d. akto matyti, kad jau 2004 metais buvo nustatyta, jog namo fasado būklė yra avarinė. Ieškovo užsakymu atlikus dalinę statinio ekspertizę, 2008 m. rugpjūčio 8 d. išvadoje konstatuota, kad pastato (duomenys neskelbtini) išorinės atitvaros, besiribojančios su išorine aplinka, neatitinka techninių reikalavimų, nustatytų Statybos techniniuose reglamentuose STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos, stogai“ ir STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. Išvadoje nurodyta, kad pastato fasado tinkas, balkonų atitvarų ir piliastrų mūras turi avarinės būklės požymių, būtina skubiai nuardyti fasadų tinką, permūryti griūvantį balkonų atitvarų ir piliastrų mūrą, nutinkuoti fasadus tinku, panaudojant tinko armavimo tinklą, apskardinti balkonų atitvarines sienutes, įrengti vandens nuvedimo sistemą nuo balkonų dangos. Išvadoje pažymėta, kad stogo latakai netenkina techninių reikalavimų STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos, stogai“ reikalavimų, statinio latakus būtina skubiai keisti. 2008 m. balandžio 22 d. gyvenamojo namo apžiūros aktas patvirtina, kad namo administratoriaus darbuotojai atliko kasmet statinio apžiūrą ir nurodė rekomenduojamus darbus defektams ištaisyti.

Teismas nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. ieškovo sudaryta komisija, įvertinusi potencialių rangovų pasiūlymus, pritarė UAB „Staterma“ pasiūlymui dėl techninių sąlygų, siūlomų medžiagų kokybės ir kainos. 2008 m. birželio 27 d. ieškovas sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB ‚,Staterma“ ir susitarė, kad rangovas atliks remonto darbus pagal patvirtintą lokalinę sąmatą iki 2009 m. rugsėjo 30 d. už bendrą 326 523,22 Lt (su PVM) medžiagų ir darbų kainą. Fasado remonto darbai buvo atlikti ir atliktų darbų aktai buvo pasirašyti 2009 m. vasario 23 d., 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. birželio 3 d.; 2009 m. birželio 4 d. pasirašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovo atstovas priėmė fasado remonto darbus, kurių kaina be PVM – 275 575,22 Lt (su PVM – 327 934,51 Lt), kaip įvykdytus tinkamai. Pretenzijų dėl darbų kokybės ar trūkumų ieškovas neturėjo. Šio akto 4 punkte pažymėta, kad ne dėl rangovo kaltės neatlikti darbai: balkono sienelės viršutinės dalies skardinimas, balkono sienų dažymas, lietvamzdžio įrengimas.

Teismas skyrė šioje byloje faktinių statybos–remonto darbų ekspertizę. Jos išvadoje konstatuota, kad remonto darbų kainų apskaičiavimui buvo be pagrindo panaudoti restauracijos darbų įkainiai, tinkavimo darbai buvo vykdomi nesurašius paslėptų darbų aktų, kai jie yra privalomi, duomenų, kokios medžiagos buvo naudojamos tinkavimui, nepateikta, balkonų apačios nebuvo tinkuotos, tik dažytos.

Teismas sprendė, kad, ieškovui neįrodžius reikalavimų priteisti remonto išlaidas pagrįstumo ir teisėtumo, ieškinys atmestinas.

Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kurioje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka; kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Teismas sprendė, kad statinio dalinės ekspertizės išvada, jog remonto darbai turi būti atlikti skubiai, nėra tokia aplinkybė, kada administratorius gali priimti savarankišką sprendimą dėl remonto, todėl toks ieškovo apsisprendimas pradėti remonto darbų organizavimą nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo nebuvo pateisinamas ir prieštaravo jų interesams, pažeidė jų teises.

Teismas padarė išvadą, kad, prieš pasirašydamas 2008 m. birželio 27 d. rangos sutartį Nr.79, ieškovas neorganizavo nei savininkų susirinkimo, nei jų apklausos. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovui ir kitiems butų bei kitų patalpų savininkams buvo įteikti balsavimo raštu biuleteniai dėl 2008 m. rugpjūčio 19 d. apklausos (Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 21.2, 21.6 punktai), todėl byloje nėra pateiktų įrodymų, jog atsakovas, kaip buto savininkas, buvo informuotas apie numatomą namo bendrojo naudojimo objektų remontą.

Teismas rėmėsi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2008 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 2K-1261, iš kurio matyti, kad ieškovas dėl fasado ir balkono remonto darbų buvo informuotas, jog pastatas (duomenys neskelbtini) nėra valstybės saugoma ar kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl paminklosaugos sąlygos palaikomojo remonto darbams nekeliamos. Teismas pažymėjo, kad iš rangos sutarties Nr. 79 matyti, jog užsakovas (ieškovas) ir rangovas (trečiasis asmuo) susitarė dėl namo fasado remonto darbų atlikimo; šie įrodymai patvirtina, kad dėl restauracijos darbų atlikimo nebuvo susitarta, remontuojamas pastatas nebuvo kultūros vertybė, todėl nebuvo pagrindo taikyti restauravimo darbų įkainius.

Teismas pažymėjo, kad remonto darbų kontrolę ir priežiūrą privalėjo atlikti ieškovas (Administravimo nuostatų 5.7 punktas); ieškovas priėmė rangovo atliktus darbus, nepareiškė jokių pretenzijų, nors pagal rangos sutarties 5.1 punktą dokumentai (panaudotų statybos produktų sertifikatai ir atitikties deklaracijos) nebuvo pateikti, o darbų kaina apskaičiuota taikant neteisingus įkainius. Teismo vertinimu, tokie administratoriaus veiksmai vertintini kaip administratoriui perduotų teisių panaudojimas savo ar trečiųjų asmenų poreikiams (CK 4.84 straipsnio 6 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis), už kurį butų ir kitų patalpų savininkai negali būti laikomi atsakingais.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 33,60 Lt bylinėjimosi išlaidų už eksperto iškvietimą apklausai teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 8 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, tinkamai vertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, išlaidas galima atsisakyti mokėti, kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo, t. y. vien tik šios aplinkybės pakanka tam, jog atsakovas turėtų teisę atsisakyti mokėti išlaidas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 25 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovo valstybei 240 Lt antrinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 4.83 straipsnio taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, išaiškino, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Ši aiškiai ir išsamiai išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija buvo paneigta žemesniųjų instancijų teismų išvadomis. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į CK 4.83 straipsnio 4 dalyje išdėstytą reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą šios teisės normos taikymo praktiką. Teismas visiškai nevertino valstybės intereso užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir siekio išvengti bendraturčių pasyvumo, rūpinantis bendrąja daline nuosavybe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino CK 4.83 straipsnio 4 dalį taip, kad, bendrojo naudojimo objektams neatitinkant privalomųjų reikalavimų viseto, bendraturčio atsisakymas (nesutikimas) prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaidų teisiškai nereikšmingas. Šiuo atveju teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų remonto priskiriama bendrojo naudojimo objektų administratoriui. CK, ginčo metu galiojusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ ir Administravimo nuostatuose buvo reglamentuota tvarka, kad administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir neprivalo gauti daugumos gyventojų sutikimo dėl bendrojo naudojimo objektų remonto. Teismai nepagrįstai nevertino administratoriaus priimto sprendimo kaip atitinkančio CK 4.85 straipsnyje nustatytą tvarką.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje kasatorius įrodė, kad ginčo namo fasado remontas buvo būtinas, jog pastatas atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Byloje įrodyta, kad išlaidos, kurių nesumokėjo atsakovas, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ginčo namo fasado remonto darbai buvo organizuoti ir atlikti laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų ir įgyvendinant pagrindinį administratoriaus uždavinį – organizuoti privalomųjų teisės aktų reikalavimų neatitinkančio pastato fasado remontą.

2. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas. Teismai atmetė ieškovo reikalavimus remdamiesi ginčo laikotarpiu negaliojusiomis teisės normomis. Iš esmės visa pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis pagrįsta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A-1917 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nuostatų reglamentavimu. 2008–2009 m. Kaune galiojo ir daugiabučių gyvenamųjų namų administravimą reglamentavo 2007 m. balandžio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1492 patvirtinti Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nuostatai. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė 2010 m. nuostatų 5.7 ir 5.1 punktų normomis, kurių 2007 m. redakcijos nuostatuose nebuvo. Vadovaudamasis remonto darbų atlikimo metu negaliojusio teisės akto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad administratorius turėjo pareigą apie numatomą remontą informuoti butų ir kitų patalpų savininkus ir sprendimus priiminėti savininkų balsų dauguma. Šių pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų neištaisė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas iš viso nesigilino į pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus dėl materialiosios teisės normų pažeidimo, kuriuos nurodė apeliantas ieškovas.

3. Teismai pažeidė proceso teisės normas. Atsakovui pripažinus ieškinio dalį dėl 1000 Lt už atliktus remonto darbus, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo pareikštą ieškinio dalies pripažinimą, tačiau dėl to nepriėmė motyvuotos nutarties. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl nepriėmė atsakovo ieškinio pripažinimo dėl 1000 Lt. Teismas pažeidė CPK 140 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis teismas galėjo ex officio atsisakyti priimti ieškinio dalies pripažinimą.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 600 Lt, ieškovo sumokėtų už eksperto iškvietimą. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. papildomą sprendimą priėmė praleidęs CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą.

Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, pasisakė dėl aplinkybių, kurių atsakovas net neginčijo – dėl administratoriaus veiklos 2006–2007 m.

Teismai nekomentavo ieškovo išsamių argumentų dėl byloje atliktos ekspertizės kokybės ir jos reikšmės nagrinėjamai bylai. Teismo ekspertizės tiriamoji dalis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, t. y. perpildyta pertekline informacija, todėl atlikta netinkamai. Ekspertizės akte liko neatsakyta į 5, 6, 8 klausimus.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė faktines aplinkybes, tačiau netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Faktinės aplinkybės išanalizuotos, o jų interpretavimo trūkumai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką išlaidas galima atsisakyti mokėti, kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo, t. y. tik šios aplinkybės pakanka, kad atsakovas turėtų teisę atsisakyti mokėti išlaidas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad namo administratorius neorganizavo namo savininkų susirinkimo, apklausos prieš pasirašydamas su rangovu sutartį. Teismas teisingai kvalifikavo ieškovo veiksmus kaip administratoriui perduotų teisių panaudojimą savo ar trečiųjų asmenų poreikiams.

2. Ieškovo skola susidarė 2009–2010 m., kai 2007 m. redakcijos nuostatai negaliojo, todėl teismai jais nesivadovavo.

3. Ekspertizės akte atsakyta į ekspertui suformuluotus klausimus. Eksperto išvadą patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovas nepasinaudojo CPK 219 straipsnio 1 dalyje suteikta teise, esant neišsamiai ar nepakankamai eksperto išvadai, prašyti teismo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, išaiškino, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas).

Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi 2008 m. birželio 27 d., t. y. ieškovo su trečiuoju asmeniu UAB ‚,Staterma“ rangos sutarties sudarymo metu, ir galiojanti šiuo metu) nustatyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus:

1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių padarinių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos);

2) gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti;

3) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės;

4) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos;

5) apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis;

6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).

Statybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustato pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ apibrėžiami gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai (1 punktas). Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. sausio 7 d.) 11 punkte buvo nustatyta privalomųjų reikalavimų visuma:

11.1. reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus:

11.1.1. mechaninio atsparumo ir pastovumo [4.8, 4.9];

11.1.2. gaisrinės saugos [4.10, 4.18];

11.1.3. higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos [4.11];

11.1.4. saugaus naudojimo [4.12];

11.1.5. apsaugos nuo triukšmo [4.13];

11.1.6. energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo [4.14, 4.15, 4.16, 4.17];

11.2. reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad:

11.2.1. patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre;

11.2.2. būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda;

11.2.3. būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Analogiška, su kai kuriais pakeitimas, privalomųjų reikalavimų visuma nustatyta ir Reglamento naujos redakcijos, galiojančios nuo 2011 m. sausio 7 d., 5 punkte:

5.1. reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus:

5.1.1. mechaninio atsparumo ir pastovumo [3.8, 3.9];

5.1.2. gaisrinės saugos [3.10, 3.16];

5.1.3. higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos [3.11];

5.1.4. saugaus naudojimo [3.12, 3.5];

5.1.5. apsaugos nuo triukšmo [3.13];

5.1.6. energijos taupymo ir šilumos saugojimo [3.4, 3.14];

5.2. reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad:

5.2.1. patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse [3.22];

5.2.2. būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. vasario 3 d. aktu komisija, susidedanti iš Statybos projektų ekspertizės centro Kauno filialo vyriausiojo eksperto J. R., savivaldybės Miesto ūkio departamento Būsto skyriaus vyriausiojo specialisto S. K., savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojo G. B., apžiūrėję gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fasadą, nustatė avarinę šio namo fasado būklę, pasiūlė iki bus atliktas šio namo fasado remontas, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, užtverti praėjimą pro namą iš Laisvės alėjos ir E. Ožeškienės gatvės pusių pagal parengtą ir suderintą projektą (T. 1, b. l. 66). Ieškovo užsakymu Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centrui atlikus statinio dalinę ekspertizę, 2008 m. rugpjūčio 8 d. ekspertizės akte Nr. 08-54 buvo pateiktos išvados, kad pastato (duomenys neskelbtini) išorinės atitvaros, besiribojančios su išorine aplinka, neatitinka techninių reikalavimų, nustatytų Statybos techniniuose reglamentuose STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos, stogai“ ir STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“; nurodyta, kad pastato fasado tinkas, balkonų atitvarų ir piliastrų mūras turi avarinės būklės požymių, būtina skubiai nuardyti fasadų tinką, permūryti griūvantį balkonų atitvarų ir piliastrų mūrą, nutinkuoti fasadus tinku, panaudojant tinko armavimo tinklą, apskardinti balkonų atitvarines sienutes, įrengti vandens nuvedimo sistemą nuo balkonų dangos; konstatuota, kad stogo latakai netenkina techninių reikalavimų, nustatytų Statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos, stogai“ reikalavimų, kad statinio latakus būtina skubiai keisti (T. 1, b. l. 67–69).

Byloje nustatyta, kad ieškovas savarankiškai priėmė sprendimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remonto, 2008 m. birželio 27 d. su trečiuoju asmeniu sudarė rangos sutartį ir susitarė, kad rangovas atliks remonto darbus pagal patvirtintą lokalinę sąmatą iki 2009 m. rugsėjo 30 d. už bendrą 326 523,22 Lt (su PVM) medžiagų ir darbų kainą. Fasado remonto darbai buvo atlikti ir atliktų darbų aktai buvo pasirašyti 2009 m. vasario 23 d., 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. birželio 3 d., 2009 m. birželio 4 d. pasirašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovo atstovas priėmė fasado remonto darbus, kurių kaina be PVM 275 575,22 Lt (su PVM – 327 934,51 Lt), kaip įvykdytus tinkamai, pretenzijų dėl darbų kokybės ir (ar) trūkumų neturėjo. Akto 4 punkte pažymėta, kad ne dėl rangovo kaltės neatlikti darbai: balkono sienelės viršutinės dalies skardinimas, balkono sienų dažymas, lietvamzdžio įrengimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos netinkamai ją aiškindami (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovo iniciatyva sudaryta rangos sutartimi atlikti remonto fasado darbai atitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalies norma, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo apmokėti šių darbų atlikimo išlaidas. Kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų – nenustatinėja iš atsakovo priteistinų namo fasado išlaidų dydžio (nors, minėta, su išlaidų dalimi atsakovas sutiko), todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Kasacinis teismas turėjo 52,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. pažyma. Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės. Kasacinis teismas taip pat negali priteisti šaliai jos turėtų išlaidų šiame teisme. Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. papildomą nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Pranas Žeimys