be4fd0c4-7df2-4f76-86d6-a2ce3e920fda · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-638-589/2020 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00871-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

V. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19-1055/2020 pagal ieÅ¡kovės A. M. ieÅ¡kinį atsakovams D. V. ir G. V. dėl pažeistų teisių gynimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. M. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti D. V. ir G. V. su visais daiktais, baldais ir kita manta iÅ¡ trijų kambarių buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise valdo trijų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 2018 m. balandžio 9 d. įvykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini), vykdytose antstolio L. J.. Nors 2018 m. gegužės 2 d. suraÅ¡ius Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ Nr. 0053/17/00313 atsakovė D. V. neteko nuosavybės teisės į ginčo butÄ , tačiau juo toliau naudojasi. Atsakovė D. V. turi sutuoktinį G. V., su kuriuo santuoka nėra nutraukta, todėl, tikėtina, kad jis taip pat naudojasi minėtu butu pats arba laiko jame savo daiktus.

IeÅ¡kovė savo iniciatyva du kartus buvo susitikusi su atsakove, ne kartÄ bandė su ja susisiekti telefonu (neatsiliepė ir neatskambino), tačiau atsakovės pozicija kategoriÅ¡ka – ji atsisako iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. IeÅ¡kovė neturi absoliučiai jokios galimybės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu, kadangi jame gyvena atsakovė, kuri netgi atsisako įleisti jÄ apžiÅ«rėti butÄ bei grasina. Joks teisės aktas tokios teisės atsakovams nesuteikia, taip pat nėra teismo sprendimo, kuriuo atsakovams bÅ«tų pripažinta teisė neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovės turtu.

Jos ir atsakovų nesieja jokie sutartiniai santykiai. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų Å¡iai dienai yra susiklosčiusi situacija, kad bÅ«dama teisėta buto savininke ieÅ¡kovė negali nei jo valdyti, nei juo naudotis, nors 2018 m. balandžio 23 d. už jį sumokėjo visÄ pardavimo sumÄ â€“ 19 200 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės A. M. ieÅ¡kinį tenkino, iÅ¡keldino atsakovę D. V. ir atsakovÄ G.

V. su visais daiktais, baldais ir kita manta iÅ¡ ieÅ¡kovei A. M. priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai solidariai 900 Eur iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti ir po 37,50 iÅ¡ kiekvieno žyminio mokesčio, o į valstybės biudžetÄ po 11,37 Eur iÅ¡ kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

4. Teismas nustatė, kad byloje pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžia, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai duomenų, patvirtinančių, kad jie ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu nesinaudoja ir ieškovės teisių nepažeidžia, nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad yra teismo sprendimas, leidžiantis atsakovams neatlygintinai naudotis ieškovei priklausančiu butu, taip pat nėra duomenų, kad šalis sietų kokie nors teisiniai sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovams būtų leista gyventi bute. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovai nuo 2018 m. gegužės 2 d. neteko ir nebeturi jokio teisinio pagrindo gyventi ir naudotis butu.

5. Teismas pažymėjo, kad pagrindo stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ nėra, kadangi net ir patenkinus D. V. ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ kitoje civilinėje byloje, kuriuo ji praÅ¡o pripažinti Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ Nr. 0053/17/00313 negaliojančiu ab initio ir perkelti buto savininkės A. M. teise ir pareigas atsakovės siÅ«lomam buto pirkėjui, atsakovė nuosavybės teisių į butÄ nebeatgaus, jos vis tiek pereis kitam asmeniui. Atsakovės nurodytas motyvas, kad ieÅ¡kovė gali atlikti buto suvaržymus, apsunkinimus, teismo nuomone, taip pat nėra pagrindas stabdyti bylÄ , kadangi atsakovė turi teisę kreiptis su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones savo inicijuotoje byloje.

Be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje esančiais duomenimis, atsakovė ne tik be teisinio pagrindo naudojasi butu, bet ir nemoka už jį mokesčių, dėl ko susidarė įsiskolinimai, taigi ji pati savo elgesiu sukuria apsunkinimus butui. Å i civilinė byla jau buvo vienÄ kartÄ sustabdyta atsakovės praÅ¡ymu, kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla, kurioje D. V. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ Nr. 0053/17/00313 ir taikyti restitucijÄ , kadangi teismas laikė, kad patenkinus ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾inus atsakovei nuosavybės teise į butÄ , nebeteks prasmės Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas.

Atsakovės ieÅ¡kinys buvo atmestas, sprendimui įsiteisėjus, nagrinėjama civilinė byla 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo atnaujinta. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Atsakovė D. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. vasario 10 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

7. Nurodo, kad nei su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu, nei su teismo sprendimu nesutinka. Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas Nr. 0053/17/00313, kurio pagrindu nuosavybės teisė į butÄ perėjo ieÅ¡kovei, yra neteisėtas. Nors ieÅ¡kovė buvo pateikusi teismui ieÅ¡kinį dėl Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto Nr. 0053/17/00313 pripažinimo negaliojančiu ir ieÅ¡kinys buvo atmestas, Å¡iai dienai teismui yra pateiktas kitas D. V. ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma pripažinti minėtÄ varžytynių aktÄ negaliojančiu ab initio ir perkelti buto savininkės A. M. teises ir pareigas D. V. siÅ«lomam buto pirkėjui. Varžytynių aktas yra suraÅ¡ytas neteisėtai, nesudarius D. V. sÄ lygų pasiÅ«lyti buto pirkėjÄ . Tokį ieÅ¡kinį tenkinus, varžytynių aktas bÅ«tų panaikintas, atitinkamai nuosavybės teisė į butÄ bÅ«tų perkelta atsakovės siÅ«lomam pirkėjui. Dėl nurodyto, atsakovės nuomone, ji pagrįstai nesutinka iÅ¡sikelti iÅ¡ buto.

8. Pažymi, kad ieÅ¡kovė teikdama reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ buto turi remtis ne savininko teisių apsaugÄ reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis), tačiau specialiomis iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis. Siekiant iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ buto reikia atsižvelgti į tai, kad Å¡iuo atveju yra paliečiama viena svarbiausių žmogaus teisių – teisė į bÅ«sto neliečiamybę ir privalo bÅ«ti atsižvelgta į atsakovės, kuriÄ praÅ¡oma iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, interesus.

9. Atkreipia dėmesį į tai, kad net jei teismas ir tenkintų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡sikraustymui iÅ¡ buto turėtų bÅ«ti suteiktas proporcingas terminas, per kurį atsakovė galėtų pilnai iÅ¡sikelti, persivežti daiktus ir t. t. Nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sprendžiant klausimus dėl asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto, siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į žmogaus teisę į bÅ«sto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo bÅ«ste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos.

Å iuo atveju, nors formaliai ieÅ¡kovė yra buto savininkė, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atsakovė turi bÅ«ti nedelsiant priverstinai iÅ¡keldinta iÅ¡ buto, kuris ilgÄ laiko buvo jos nuosavybė, jame yra asmeniniai, kiti svarbÅ«s daiktai. Tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir nusprendus priverstinai iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ buto, bÅ«simo galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo pagal atsakovės ieÅ¡kinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir buto pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo siÅ«lomam pirkėjui įvykdymas taps nebeįmanomu.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo šių atsakovės argumentų nevertino, atsižvelgė tik į ieškovės argumentus.

10. Atsakovės nuomone, teismas turėjo stabdyti Å¡iÄ iÅ¡keldinimo bylÄ , kol teisme nagrinėjamas atsakovės ieÅ¡kinys dėl varžytinių akto panaikinimo.

11. IeÅ¡kovė A. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

12. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė sÄ moningai vilkina Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , reikÅ¡dama praÅ¡ymus ir naujus ieÅ¡kinius, kurie yra visiÅ¡kai niekuo nepagrįsti, galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 padavė likus vienai dienai iki teismo posėdžio civilinėje byloje dėl jos iÅ¡keldinimo, nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, neteikė jokių įrodymų. Dėl Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo civilinė byla dėl iÅ¡keldinimo buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019.

Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimu atsakovės ieÅ¡kinys buvo atmestas ir priteista iÅ¡ atsakovės 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinis skundas dėl Å¡io sprendimo paduotas paskutinę apeliacinio skundo padavimo dienÄ . 2019 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas ir priteista iÅ¡ atsakovės 450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteistų iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡koti nėra galimybės. Utenos apylinkės teismui atnaujinus civilinę bylÄ dėl iÅ¡keldinimo, atsakovė, praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ vėl teikia ieÅ¡kinį dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančių, o civilinėje byloje dėl iÅ¡keldinimo vėl teikia praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo.

13. Pažymi, kad iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės keliamas ginčas iÅ¡ esmės yra sÄ lygotas iÅ¡keltos bylos dėl atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ varžytynėse įsigyto buto, siekiant užvilkinti procesÄ . Dabar pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tik sustiprina pagrindÄ taip manyti, nes kaip matyti iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio, jis iÅ¡ esmės grindžiamas tik subjektyvia nuomone, kuri galėjo bÅ«ti pareikÅ¡ta jau nagrinėtoje byloje, nėra pateikiama jokių naujų ar objektyvių įrodymų, duomenų. Å iuo metu nagrinėjamoje byloje, kur atsakovė praÅ¡o perkelti pirkėjo teisės kitam asmeniui, siÅ«lomas pirkėjas atsakovės teigimu siÅ«lo tik 300 Eur daugiau, nei buvo sumokėta už butÄ . Pati atsakovė ir jos siÅ«lomas pirkėjas (trečiasis asmuo A. V.) į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. A. V. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

14. Akcentuoja, jog teisminiai procesai vyksta jau daugiau kaip dveji metai. Atsakovė ir jos sutuoktinis visÄ Å¡Ä¯ laikÄ neteisėtai gyvena ieÅ¡kovei priklausančiame bute, nemokėdami už jį mokesčių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

16. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys dėl iÅ¡keldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

17. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. M. 2018 m. balandžio 9 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio L. J. 2018 m. gegužės 2 d. suraÅ¡yto Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto Nr. 0053/17/00313 pagrindu įgijo trijų kambarių butÄ , unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo savininkė – atsakovė D. V.. Ä®gytas turtas įregistruotas ieÅ¡kovės vardu. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 15 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę D. V., reikalaudama iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto iki 2018 m. birželio 3 d., tačiau atsakovė į įspėjimÄ nereagavo ir iki Å¡iol su sutuoktiniu G.

V. gyvena bute. IeÅ¡kovė, remdamasi CK 4.37 straipsnio ir 4.98 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus su ieÅ¡kiniu atsakovams dėl jų priverstinio iÅ¡keldinimo iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai duomenys pagrindžia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2018 m. gegužės 2 d. suraÅ¡ytÄ Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ Nr. 0053/17/00313 priklauso ieÅ¡kovei, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai Å¡iuo butu nesinaudoja ir ieÅ¡kovės teisių nepažeidžia, kad yra teismo sprendimas, leidžiantis atsakovams neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovei priklausančiu butu, arba Å¡alis sieja kokie nors teisiniai sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovams bÅ«tų leista gyventi bute, todėl konstatavo, jog atsakovai nuo 2018 m. gegužės 2 d. neteko ir nebeturi jokio teisinio pagrindo gyventi ir naudotis butu.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ bei procesinius Å¡alių dokumentus, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, atskleidus bylos esmę bei tinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus teisės normas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieÅ¡kinys tenkintas, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

19. Atsakovė D. V. su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ , atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės argumentus ir nevertino atsakovų nurodytos aplinkybės, jog teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla pagal D. V. ieÅ¡kinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio ir buto savininkės A. M. teisių ir pareigų perkėlimo D. V. siÅ«lomam buto pirkėjui, kurį tenkinus, varžytynių aktas bÅ«tų panaikintas, atitinkamai nuosavybės teisė į butÄ bÅ«tų perkelta atsakovės siÅ«lomam pirkėjui. Apeliantės nuomone, dėl nurodyto atsakovai pagrįstai nesutinka iÅ¡sikelti iÅ¡ buto. Be to, apeliantės teigimu, iÅ¡keldinant atsakovus iÅ¡ buto, neatsivelgus į jų interesus, yra pažeidžiama viena svarbiausių žmogaus teisių – teisė į bÅ«sto neliečiamybę.

20. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiÅ¡kia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir bÅ«du, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebÅ«tų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. IÅ¡vadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu bÅ«du suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktÄ ).

21. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad butas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio atsakovai atsisako iÅ¡sikelti, Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. Antstolio L. J. 2018 m. gegužės 2 d. suraÅ¡ytas Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas Nr. 0053/17/00313, kurio pagrindu ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teises į šį butÄ , įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl naujosios turto savininkės – ieÅ¡kovės teisės į įgytÄ turtÄ taip pat nėra nuginčytos.

Nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad Å¡alių nesieja nuomos, panaudos ar kitokie panaÅ¡Å«s sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, nėra priimto teismo sprendimo, kurių pagrindu atsakovai turėtų teisinį pagrindÄ naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu. Atsakovai apie ieÅ¡kovei priklausančio turto atlaisvinimÄ yra įspėti raÅ¡tu dar 2018 m. gegužės 15 d. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovai neiÅ¡sikeldami iÅ¡ jiems nebepriklausančio nekilnojamojo turto, gyvena jame be teisėto pagrindo.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė bÅ«tinasias sÄ lygas ieÅ¡kinio dėl asmenų, neteisėtai besinaudojančių kitam asmeniui priklausančiu turtu, iÅ¡keldinimo tenkinimui, o atsakovai neįrodė, kad suvaržę ieÅ¡kovės teises, elgiasi teisėtai. Atsakovė D. V. apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ spręsti prieÅ¡ingai. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla pagal D. V. ieÅ¡kinį dėl Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto Nr. 0053/17/00313 pripažinimo negaliojančiu ab initio ir buto savininkės A.

M. teisių ir pareigų perkėlimo D. V. siÅ«lomam buto pirkėjui, savaime negalėjo bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl atsakovų iÅ¡keldinimo atmesti. Minėta aplinkybė galėjo sudaryti prielaidas nebent spręsti dėl galimybės sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta kita civilinė byla, kÄ pirmosios instancijos teismas ir padarė.

22. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė turi teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtÄ valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taigi ir teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jos teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir praÅ¡yti iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio turto (CK 4.37, 4.98 straipsniai), todėl pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino.

23. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 19).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jis vertino byloje surinktų įrodymų visetÄ , pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės. Apeliantės nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmestini.

25. Apeliantės teiginiai apie pažeidžiamÄ jos teisę į bÅ«stÄ , kuriÄ garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, taip pat vertintini kaip deklaratyvÅ«s, todėl atmestini. Pažymėtina, jog asmens teisė į bÅ«stÄ nėra absoliuti, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, jog bendriausia prasme Å¡is straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų bÅ«stÄ (nesuteikia teisės bÅ«ti aprÅ«pintam bÅ«stu (namais) (žr., pvz., EŽTT 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje J.

S. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.). Remiantis EŽTT praktikos standartais, formuojamais iÅ¡keldinimo bylose, pažymėtina, kad bÅ«sto praradimas yra radikaliausia teisės į bÅ«sto neliečiamybę gerbimÄ apribojimo forma; bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iÅ¡ esmės turėtų turėti galimybę Å¡ios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimÄ iÅ¡tirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme; neužtenka taikomÄ ribojimÄ vien tik pagrįsti įstatymo norma.

Skundžiamas apribojimas bus laikomas „bÅ«tinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, § 50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į bÅ«stÄ apribojimo proporcingumo ir atitikties bÅ«tinybei priimti asmens nenaudai griežčiausiÄ priemonę – iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų.

Be kita ko, pažymima ir tai, kad svarbiÄ reikÅ¡mę vertinant teisės į bÅ«sto neliečiamybės ribojimo proporcingumÄ gali turėti tai, ar į ginčo bÅ«stÄ egzistuoja kitas aiÅ¡kus privatus interesas (pvz., Bjedov v. Croatia, no 421050/09, 29 May 2012). IÅ¡ EŽTT jurisprudencijos galima daryti prielaidÄ , kad asmens amžiaus, sveikatos bÅ«klė ar kiti subjektyvÅ«s (individualÅ«s) aspektai labiau aktualÅ«s sprendžiant iÅ¡keldinimo atidėjimo, valstybės pozityviųjų pareigų atsiradimo, suteikiant socialinį bÅ«stÄ , klausimus (žr.

Meads and others v. United Kingdom, no 694/01, decision of 9 October 2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2013).

26. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl susiklosčiusių atsakovų tęstinių ir glaudžių ryÅ¡ių su konkrečia gyvenamÄ ja patalpa (ilgÄ laikÄ butas nuosavybės teise priklausė atsakovei, šį bÅ«stÄ atsakovai laiko savo namais) Å¡is ginčo butas gali bÅ«ti laikomas ,,bÅ«stu“ pagal Konvencijos 8 straipsnį, tačiau tokios aplinkybės, kaip ilgalaikis patalpų valdymas nuosavybės teise, faktinis patalpų naudojimas, jų priežiÅ«ra, nėra tokios reikÅ¡mingos kaip gintinas kito asmens privatus interesas – galimybė netrukdomai naudotis jam priklausančia nuosavybe, ir jos nesukuria naujajam patalpų savininkui pareigos užtikrinti buvusiam patalpų savininkui teisę į bÅ«stÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog Konvencijos 8 straipsnio ir EŽTT praktikos aspektu yra leidžiama atsakovų teisės į bÅ«stÄ ribojimÄ pripažinti proporcingu, ginant teisėto bÅ«sto savininko (ieÅ¡kovės) teises. PrieÅ¡ingu atveju, tai iÅ¡ esmės galėtų lemti ieÅ¡kovės konvencinės teisės netrukdomai naudotis nuosavybe pažeidimÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į CK 1.137 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytas draudimas įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo bÅ«tų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieÅ¡taraujama subjektinės teisės paskirčiai.

Asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai (Lietuvos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

27. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti civilinę bylÄ dėl atsakovų iÅ¡keldinimo, kol teisme nagrinėjama kita civilinė byla pagal D. V. ieÅ¡kinį dėl Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto Nr. 0053/17/00313 pripažinimo negaliojančiu ab initio ir buto savininkės A. M. teisių ir pareigų perkėlimo D. V. siÅ«lomam buto pirkėjui.

28. Atmesdama kaip nepagrįstus Å¡iuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepatvirtina, jog tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų – Å¡ios ir Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-414-356/2020 yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. jog įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui jame nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomÄ jÄ ar prejudicinę teisinę reikÅ¡mę bÅ«simam teismo procesiniam sprendimui nagrinėjamoje byloje.

Apeliantė nebėra varžytynėse parduoto buto savininkė ir dėl tokio jos statuso paneigimo daugiau teisminių ginčų nėra, todėl priešingai, nei nurodo apeliantė, nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitiktų šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties ir būtų neteisėtas. Dėl nurodyto teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog net ir patenkinus D. V. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-414-356/2020, D.

V. nuosavybės teisių į butÄ nebeatgautų, jos vis tiek pereitų kitam asmeniui, todėl pagrindo stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ nėra.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nors formaliai ieÅ¡kovė yra buto savininkė, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atsakovai turi bÅ«ti nedelsiant priverstinai iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, kuris ilgÄ laiko buvo atsakovės nuosavybė, jame yra asmeniniai, kiti svarbÅ«s daiktai, todėl iÅ¡sikraustymui iÅ¡ buto turėjo bÅ«ti suteiktas proporcingas terminas, per kurį atsakovai galėtų pilnai iÅ¡sikelti, persivežti daiktus ir pan.

30. Pasisakydama dėl Å¡io argumento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo atsakovai iÅ¡ esmės realizavo savo interesÄ papildomai gyventi ginčo bute (daugiau nei du metus), tačiau atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas atidėti sprendimo vykdymÄ dvejiems mėnesiams (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

31. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginÄÄ bei vertindamas ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugÄ ir gynimÄ , taip pat procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodyto atsakovės D. V. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas iÅ¡ esmės paliekamas nepakeistas, tik patikslinama sprendimo rezoliucinė dalis, kuria iÅ¡spręsti atsakovų iÅ¡keldinimo klausimai, teismo sprendimo vykdymÄ atidedant dvejiems mėnesiams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Sprendžiant atsakovės D. V. apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ , Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. liepos 3 d. nutartimi atsakovei D. V. buvo atidėtas 100 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki Panevėžio apygardos teismas iÅ¡nagrinės apeliacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. e2-19-1055/2020. Apeliantė iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atidėtÄ 100 Eur žyminį mokestį sumokėjo, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ apeliantės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. vasario 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iÅ¡spręsti atsakovų iÅ¡keldinimo klausimai, ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „IÅ¡keldinti atsakovę D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovÄ G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais daiktais, baldais ir kita manta iÅ¡ ieÅ¡kovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teismo sprendimo vykdymÄ atidėti dvejiems mėnesiams“. Priteisti iÅ¡ apeliantės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 100 Eur (vieno Å¡imto eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 288600210, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Å i Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Laimantas MisiÅ«nas