be4e8e8f-c81f-4883-a17c-45f15976af1b · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2450-505/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00466-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 21.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. V., atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas I. V. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI), 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-9) nurodė, jog jis nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2015 m. sausio 16 d. buvo laikomas Å iaulių TI kamerose Nr. 25, 30, 32, 39, 40, 41, 55, 62, 64, 82, 100.

Kamerų, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jų plotas buvo apie 14-18 kv.m., jose buvo laikoma 4-12 asmenų. Be to, kamerose buvo 8-10 gultų, stalas, sanitarinis mazgas. Dėl per mažo gyvenamosios patalpos ploto pareiÅ¡kėjas negalėjo judėti, turėjo nuolat gulėti lovoje arba sėdėti, tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktinės situacijos. Kamerose buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, neužtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, tai labai kenkė jo regėjimui, atvykstant ir iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ izoliatoriaus, asmens krata atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais.

Dėl kalinimo netinkamomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulę emocinę, psichologinę – neturtinę žalÄ . Laikymo sÄ lygas Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas prilygina nežmoniÅ¡koms, kankinančioms ir reikalauja atlyginti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 10000 Eur.Atsakovo atstovas Å iaulių TI atsiliepime į skundÄ (b.l. 14-21) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI pirmÄ kartÄ atvyko 2013 m. rugpjūčio 2 d. ir Å¡ioje įstaigoje laikytas periodiÅ¡kai iki 2015 m. sausio 16 d.

Pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sÄ lygomis, tačiau, atsakovo nuomone, tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Pažymėjo, jog laikomų kameroje asmenų skaičius per parÄ kinta, daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros ploto. Nurodė, kad Å iaulių TI deda pastangas, kad suimtieji ir nuteistieji per mažo ploto sÄ lygomis bÅ«tų kuo trumpiau, atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Nurodė, kad mažesnį nei teisės aktuose plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaryta galimybė pasivaikščioti 1 val. per dienÄ , nusiprausti pirtyje, apsilankyti Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, leisti laisvalaikį sporto salėje. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 2 punktÄ Â veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

PaaiÅ¡kino, jog Å iaulių TI veikia 1911 m. pastatytame pastate ir dėl pastato statuso (įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ ) negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, Å iaulių TI netaikytini, dėl to negalima konstatuoti įstaigos neteisėto neveikimo neužtikrinant tinkamo dienos Å¡viesos patekimo, santykinės oro drėgmės bei temperatÅ«ros. Nurodė, kad kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Kamerose esantys asmenys privalo patys nuolat rÅ«pintis kamerų Å¡vara ir tvarka.

Esant jų praÅ¡ymui, iÅ¡duodamas valymo inventorius. Pelėsis kamerose atsiranda dėl pačių nuteistųjų pasirinkto elgesio, t. y. nesirÅ«pinimo kamerų Å¡vara ir tvarka. Kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, tačiau suimtieji ir nuteistieji piktybiÅ¡kai niokoja kameras, gadina elektros instaliacijÄ , daužo stiklus, klozetus, griauna sieneles ir pan., todėl atlikti remontai neturi ilgalaikio efekto.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl antisanitarinių sÄ lygų yra abstraktÅ«s, nedetalizuoti, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje. ApžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje buvo atliktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas.

IÅ¡ patikrinimo akto matyti, kad iÅ¡vykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡alčio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s, nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas atsakovui nepateikė praÅ¡ymo, jog yra nerÅ«kantis ir pageidauja bÅ«ti laikomas kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais yra abstrakčios, neįrodytos, todėl nelaikytinos neturtinę žalÄ galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ bei kitas kompetentingas institucijas.

Nurodė, kad Å iaulių TI siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus pagal galimybes, nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas netinkamomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis, nesukėlęs jam ilgalaikių neigiamų pasekmių. Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmai buvo teisėti, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas I.

V.. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie posėdį jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2015 m. sausio 16 d. įvairiais laikotarpiais jam kalint Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å iaulių TI) netinkamomis sÄ lygomis, t. y. jis buvo laikomas perpildytose patalpose, kuriose nebuvo sveikos ir saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Dėl kamerų, kuriose kalėjo pareiškėjas, plotų.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kalėjo įvairiais laikotarpiais nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. sausio 16 d. kamerose Nr. 62, 39, 32, 41, 40, 64, 100, 82, 104, 30, 55, 25 (b.l. 23-33). Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint Å iaulių TI teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 66,5 paros (b.l. 23-33). Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui kalint Å iaulių TI, įvairiais laikotarpiais nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2015 m. sausio 16 d. 66,5 paros (iÅ¡ 484 parų, kurias pareiÅ¡kėjas praleido Å iaulių TI) nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jis svyravo nuo 0,6 kv. m iki 0,25 kv. m., todėl konstatuotina, kad Å iaulių TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Dėl sveikos ir saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sÄ lygų kamerose.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 76:2010 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.I. V. savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog kamerose buvo Å¡alta, drėgna, neužtikrintas natÅ«ralus jų apÅ¡vietimas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2009 m. liepos 17 d.) 1 punktas numato, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktÄ Å¡ios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.             Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (toliau - ir Higienos norma HN 76:2010) 22 punktas nustato, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, o pagal 23 punktÄ gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.IÅ¡ pateikto Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. EP-27 (b.l. 38-45) matyti, jog atlikus operatyviÄ sias patikras kamerose Nr. 64 nenustatyta HN 76:2010 22 punkto pažeidimų (kameroje Nr. 64 dirbtinė apÅ¡vieta 212 lx) t. y. dirbtinė apÅ¡vieta atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ gyvenamosiose patalpose Å¡altuoju metų laikotarpiu turi bÅ«ti 35-60 % santykinė oro drėgmė, Å¡iltuoju laikotarpiu – 35-65 % santykinė oro drėgmė. Aukščiau paminėtame Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 64 santykinė oro drėgmė 50,4 %, (b.l. 42), t. y. nenustatyta HN 76:2010 26 punkto pažeidimų.IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių TI laikotarpiu kamerose Nr. 25, 30, 32, 39, 40, 41, 55, 62, 82, 100, 104, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų.

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė (b.l. 34), taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teismas, įvertinęs visumÄ nustatytų aplinkybių konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Dėl rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų asmenų laikymo kartu kamerose, dėl netinkamos asmens apžiÅ«ros atlikimo.1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, Å¡io įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimÄ , jų prieinamumÄ (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir Å«kiui, o Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Nuo 2010 m. balandžio 11 d.

įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ nurodydamas, jog yra nerÅ«kantis ir praÅ¡o užtikrinti jo teisę bÅ«ti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«koma.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog prieÅ¡ingai, nei skunde nurodo pareiÅ¡kėjas, jis 2013 m. rugpjūčio 2 d. praÅ¡yme Å iaulių TI direktoriui nurodė, jog yra rÅ«kantis, todėl sutinka bÅ«ti kalinamas kameroje, kurioje yra laikomi rÅ«kantys asmenys (b.l 70). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių TI neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose drauge su rÅ«kančiais asmenimis nenustatyta.PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad asmens apžiÅ«ros daromos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir pan.). Asmuo esant žemai oro temperatÅ«rai verčiamas nuogai nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 144 p. nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant). JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vėti pirÅ¡tines. Instrukcijos 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Å ie daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ .

Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos. Avalynė apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratÄ atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Suimtojo (nuteistojo) kÅ«nas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kÅ«nas apžiÅ«rimas). ApžiÅ«rimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai.

Ä®taręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visa krata, gali turėti ginklÄ , kratÄ atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad bÅ«tų užtikrintas atliekančio kratÄ asmens saugumas.PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens ir jo daiktų apžiÅ«ras tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, taip pat jo teiginiai dėl Å¡alčio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, be to, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ .IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į medicinos specialistus yra kreipęsis dėl rėmens, gerklės skausmo, kosulio, deÅ¡inės alkÅ«nės atsiradusio patinimo, deÅ¡inio kelio sÄ nario artrito (traumos padarinys), galvos skausmo, slogos, skausmo strėnose (serga seniai), skausmo kryžkaulio srityje (turėjęs stuburo traumÄ ), skausmo juosmens srityje (turėjęs traumÄ ), nerimo, nemigos, negalėjimo susikaupti (dėl artėjančio teismo posėdžio) (b.l. 72-97).Kadangi pareiÅ¡kėjo I.

V. sveikatos bÅ«klės duomenys yra bÅ«dingi ir laisvėje esančių asmenų sveikatos bÅ«klėms, todėl tokie sveikatos sutrikimai nėra pagrindas teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti bÅ«tent netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių TI. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad kalinimo sÄ lygos Å iaulių TI pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V.prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip: elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje nustatyta, kad Å iaulių TI, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas viso 484 paras.

Tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas buvo didesnis nei numatyta teisės aktuose (teko ir 3,8 kv.m., 4,2 kv.m., 4,6 kv.m., 5,8 kv.m., 6,97 kv.m., 7,64 kv.m., 9,3 kv.m., 10,45 kv.m., 11,5 kv.m., 11,17 kv.m. gyvenamojo ploto), tačiau, pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 66,5 paros. Pažymėtina, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų (nuteistųjų) lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl pareiÅ¡kėjui tekęs plotas buvo per mažas, tam, kad jis galėtų laisvai judėti.

Nors pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, apsilankyti Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, nusiprausti pirtyje, tačiau, teismo nuomone, nurodytos aplinkybės negali visiÅ¡kai kompensuoti pareiÅ¡kėjui tekusio per mažo asmeninės erdvės ploto (žr. EŽTT L. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 13099/04, 2011 m. spalio 18 d. sprendimÄ , 99 p., D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ , 58 p.).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad ypač mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 59 paragrafas).

Pabrėžtina, jog Å¡is teismas bylose, kuriose pareiÅ¡kėjams buvo skiriama mažiau nei 3 kv. m asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad Å¡ios aplinkybės konstatavimas savaime reiÅ¡kia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2009 m. liepos 16 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 22635/03, 51 paragrafas; 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 25664/05, 59 paragrafas; 2007 m. birželio 21 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 37213/02, 50-51 paragrafai).Nors administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent kalinimas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų subjektų, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, gana ilgÄ minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, tam tikru metu ypač maÅ¾Ä pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ , kitus nustatytus higienos normų reikalavimų pažeidimus, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.

Ä®vertinęs visumÄ nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nustačius aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo laikymo perpildytose kamerose, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, atlyginimo priteisimui. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, nesant duomenų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, nesant informacijos, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2013-520/2015).

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                          Daina Kukalienė