2025-04-30 Nr. AB-7938-3-61-3-02612-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-73-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02612-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 48SD-4237-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. kovo 15 d. sprendimas) bei NŽT 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 1SS-728-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas) (toliau – ir Sprendimai) bei perduoti klausimą dėl žemės valdos formavimo ir privatizavimo procedūrų nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, jog ji kreipėsi į atsakovą prašydama privatizuoti 0,25 ha žemės sklypą Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas (Nr. 642 (duomenys neskelbtini) gen. plane) suformuotas ir suteiktas, pagal Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybų liaudies deputatų 1990 m. vasario 15 d. sprendimą, A. R. skiriant 0,25 ha žemės sklypo individualaus gyvenamo namo ir ūkinių pastatų statybai. 1993 m. liepos 29 d. už šį žemės sklypą buvo sumokėta paskaičiuota įmoka, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Po A. R. mirties (duomenys neskelbtini), jo visas turtines teises, taip pat ir teisę privatizuoti žemės valdos sklypą, už kurį buvo sumokėta įmoka, paveldėjo jo žmona V. R.. Siekiant privatizuoti minėtą žemės sklypą, buvo parengtas žemės sklypo planas. Derinant projektą 2021 m. gruodžio 1 d. buvo parengtas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-93923-(10.9E) (toliau – ir Aktas), o jame nurodyti trūkumai – pateiktoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištraukoje formuojamo sklypo vietoje sprendinių nėra.

3. Pareiškėja nesutiko su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimu ir pateikė skundą NŽT, kuris 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja akcentavo, jog Žemės sklypas suformuotas ir suteiktas pagal Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybų liaudies deputatų 1990 m. vasario 15 d. sprendimą, Žemės sklype nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, už Žemės sklypą sumokėtos įmokos – 1993 m liepos 29 d. „Taupomojo banko pranešimas“. Pareiškėjos įsitikinimu, šie dokumentai suteikia teisę formuoti žemės valdos projektą ir parduoti Žemės sklypą.

4. Pareiškėja teigė, jog priešingai nei nurodė atsakovas, teritorijų planavimo dokumentas šiuo atveju yra suteikto žemės sklypo planas – pagal teisės aktų nuostatas žemės valdos projektas. Tai, kad Žemės sklypas suteikimo metu nebuvo įtrauktas į tos vietovės generalinį planą pagal aukščiau minėto nutarimo nuostatas – nėra kliūtis šį sklypą parduoti, nes jo vieta yra aiški. Sklypo vietą identifikuoja ir pradėtų statyti statinių pagal Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Architektūros skyriaus 1990 m. liepos 19 d. išduotą leidimą Nr. 230 liekanos.

5. Pareiškėja akcentavo, kad V. R. nėra įgijusi jokio kito žemės sklypo iš valstybės, be to, šiuos duomenis privalėjo patikrinti skundą nagrinėjęs atsakovas. Todėl pareiškėjai akivaizdu, kad pinigai buvo mokami už Žemės sklypą, priešingu atveju, institucija nagrinėjusi skundą turėtų nurodyti, už kokį sklypą buvo sumokėta ši įmoka.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad taip pat visiškai nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ji turėjo pateikti „sprendimą leisti pirkti žemės sklypą“. Tokio sprendimo būtinumas nėra nurodytas teisės aktų reikalavimuose, o sprendimas suteikti žemės sklypą – Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybų liaudies deputatų 1990 m. vasario 15 d. sprendimas, atsakovui buvo pateiktas.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog IĮ „Matavimų TRasa“ matininkas T. K. 2021 m. lapkričio 29 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei parengtą kadastro duomenų bylą. Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis teisės aktais, patikrino šią kadastro duomenų bylą, ir 2021 m. gruodžio 1 d. užpildė Aktą, kuriuo konstatavo, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta neteisingai, nes pažeistos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 6 punkto nuostatos; žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės planas sudarytas teisingai, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota neteisingai, nes pažeistos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 64 punkto nuostatos (nepateikti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima formuoti žemės sklypą, pateiktoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištraukoje formuojamo žemės sklypo vietoje sprendinių nėra).

Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ duomenimis, IĮ „Matavimų TRasa“ matininkas T. K. kelis kartus (2019 m. spalio 16 d., 2020 m. liepos 2 d.) teikė minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą tikrinimui, tačiau 2019 m. spalio 22 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 48KAM-94874 buvo nustatyti analogiški trūkumai, o 2020 m. liepos 9 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 48KAM-29883, be kita ko, buvo nustatyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta neteisingai, pažeista Nuostatų 56 punkto nuostata, kadangi atlikus patikrą vietovėje nustatyta, kad yra pastatų pamatai arba griuvėsiai, todėl neteisingai nurodytas pastatų stovis;

žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota neteisingai, pažeista Nuostatų 64 punkto nuostata, kadangi nepateikti pastatų registravimo arba už sklypą sumokėtų įmokų patvirtinantys dokumentai, kurių pagrindu galima formuoti žemės sklypą. Atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. liepos 9 d. Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktu, be kita ko, buvo nustatyta, kad riboženkliai įtvirtinti vietovėje pagal Žemės sklypo ribų ženklinimo taisykles, patvirtintas NŽT generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo ir riboženklių standartų patvirtinimo“ (toliau – ir Ženklinimo taisyklės), neteisingai, pažeista Ženklinimo taisyklių 3 punkto nuostata, nes dalis riboženklių vietovėje nerasta; faktinės žemės naudmenos ir situacijos elementai vietovėje kartografuoti neteisingai, pažeistos Taisyklių 33, 34 punktų, Nuostatų 32.1.3 punkto nuostatos, nes netiksliai nustatytos naudmenos, neteisingai nurodytas statinių stovis.

9. Atsakovas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas toje vietoje, kuri nurodyta IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtame žemės sklypo plane, nėra pažymėtas generaliniame plane (arba suplanuotas kitame teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte), o pareiškėja siekia privatizuoti žemės sklypą pagal šį IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtą žemės sklypo planą, kuris neatitinka Taisyklių 6 punkto ir Nuostatų 64 punkto reikalavimų, todėl Vilniaus rajono skyrius ginčijamu Aktu pagrįstai nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti šį žemės sklypo planą, o 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. sprendimais pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. skundus.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

11. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

11.1. IĮ „Matavimų TRasa“ matininkas T. K. 2021 m. lapkričio 29 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

11.2. Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. gruodžio 1 d. užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-93923-(10.9 E.), kuriame pažymėjo, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta neteisingai, nes pažeistas Taisyklių 6 punktas – pateikti dokumentai nesuteikia teisės atlikti žemės sklypo suformavimo procedūrą, nepateikta pastatų registravimo arba už sklypą sumokėtų įmokų patvirtinantys dokumentai (Akto 3.1 papunktis); žemės sklypo plotas nustatytas teisingai (Akto 3.2 papunktis); žemės sklypo planas sudarytas teisingai (Akto 3.3 papunktis); žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas teisingai (Akto 3.4 papunktis); žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai (Akto 3.5 papunktis); žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota neteisingai, kadangi pažeistas Nuostatų 64 punktas – nepateikti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima formuoti žemės sklypą, pateiktoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištraukoje formuojamo žemės sklypo vietoje sprendinių nėra. Taip pat Akte nurodyta, jog atliekant patikrą 2020 m. liepos 9 d. buvo nustatyta, kad pastatų nėra, yra tik pamatai arba griuvėsiai.

11.3. 2022 m. vasario 11 d. pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė skundą „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. KAM-93923-(10.9E)“, kuriuo prašė panaikinti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-93923-(10.9E) ir tęsti žemės valdos formavimo ir privatizavimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka.

11.4. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino. Minėtame sprendime, be kita ko, nurodė, kad kadastro duomenų byloje pateikti dokumentai nesuteikia teisės atlikti žemės sklypo formavimo procedūros, kadangi (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištraukoje žemės sklypo vietoje sprendinių, nenurodytas galimas namų valdos formavimas; pateiktas įmokų kvitas nenurodo už kokį žemės sklypą buvo sumokėta, be to, žemės sklypo vietoje registruotų pastatų nėra, yra tik pamatai arba griuvėsiai.

11.5. Pareiškėja 2022 m. balandžio 7 d. NŽT pateikė skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-03-15 sprendimo“, kuriuo prašė panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą bei panaikinti Aktą ir tęsti žemės valdos formavimo ir privatizavimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka.

11.6. NŽT 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti. Minėtame sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įvardyti valstybinės žemės sklypai, kurie asmenims parduodami be aukciono, o šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 7 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus <...>.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės), 2.3 papunktyje reglamentuota, kad pagal Pardavimo ir nuomos taisykles asmenys gali įsigyti nuosavybėn suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

Sprendime taip pat nurodė, kad Pardavimo ir nuomos taisyklių 12 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti kitos paskirties žemės sklypus, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia:

1) prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį) <...>; 2) žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jeigu žemės sklype nėra statinių ir įrenginių);

3) fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją <...>;

4) naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Sprendime pažymėjo, jog pareiškėja, norėdama įsigyti A. R. (mirė (duomenys neskelbtini)) tuometės Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1990 m. vasario 15 d. sprendimu (toliau – ir 1990 m. vasario 15 d. sprendimas) galbūt suteiktą naują žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, NŽT Vilniaus rajono skyriui turi pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, 1990 m. vasario 15 d. sprendimą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriame Žemės sklypas buvo suprojektuotas bei pagal jame nustatytas ribas parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, taip pat asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bei, kadangi žemės sklypas galimai suteiktas ne V.

R., bet A. R., – notaro išduotą liudijimą apie paminėtos turtinės teisės paveldėjimą. Taip pat sprendimu informavo dėl pareiškėjos 1993 m. liepos 29 d. įmokėtų įmokų (Taupomojo banko pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. 1673) bei paaiškino, kad Vilniaus rajono skyrius neturi tuometės Vilniaus rajono valdybos (arba įgaliotinio Vilniaus rajonui) priimto sprendimo (potvarkio), kuriuo buvo leista pirkti A. R. (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT Vykdomojo Komiteto 1990 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 11 suteiktą žemės sklypą, todėl nėra galimybės vertinti, ar pareiškėjos prašomą parduoti žemės sklypą buvo leista pirkti, taip pat ar pagal pateiktą pranešimą įmokos buvo įmokėtos už parduodamą iš valstybės Žemės sklypą ar už kitą žemę.

Sprendime nurodė teisės aktus reglamentuojančius žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką bei įvertino kadastro duomenų byloje pateiktus dokumentus, kurių pagrindu padarė išvadą, žemės sklypo vieta nėra aiški. Sprendime pažymėjo, kad Vilniaus rajono skyrius 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 48SD-7185-(14.48.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, adresuotu kadastrinius matavimus atlikusių IĮ „Matavimų TRasa“ matininkams, prašė pateikti suderintą su Vilniaus rajono savivaldybe (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištrauką, kurioje būtų nurodytas žemės sklypas, tačiau ištrauka nebuvo gauta bei paminėjo, kad 1990 m. vasario 15 d. sprendimas, kuriuo žemė buvo suteikta naudotis, Vilniaus rajono skyriui taip pat nėra pateiktas.

Dėl šių dokumentų, taip pat dėl Vilniaus rajono valdybos potvarkio, kuriuo žemės sklypą leista pirkti, pateikimo pasiūlė kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją arba į Vilniaus regioninį valstybės archyvą. Ginčijamame sprendime taip pat nurodė, kad žemės sklypas toje vietoje, kuri nurodyta IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtame žemės sklypo plane, nėra pažymėtas generaliniame plane (arba suplanuotas kitame teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte), todėl nusprendė, kad Vilniaus rajono skyrius pagrįstai informavo, kad žemės sklypo kadastro duomenų byloje pateikti dokumentai nesuteikė teisės atlikti žemės sklypo formavimo procedūros, taip pat, kad pateiktoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištraukoje žemės sklypo vietoje sprendinių nėra, nenurodytas galimas namų valdos formavimas, todėl teisinio pagrindo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. kovo 15 d. sprendimą, neturi.

12. Teismas apžvelgęs Nuostatų 64, 65, 68 ir 69 punktus, Taisyklių 6 punktą, nurodė, kad iš teisinio reglamentavimo, matyti, jog matininkų parengti žemės sklypo planai turi atitikti Taisyklių ir Nuostatų reikalavimus. Žemės sklypas toje vietoje, kuri nurodyta IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtame žemės sklypo plane, nėra pažymėtas generaliniame plane. IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtas ginčo žemės sklypo planas neatitinka Taisyklių 6 ir Nuostatų 64 punktų reikalavimų, todėl Aktu buvo nustatytos aplinkybės, trukdančios suderinti Žemės sklypo planą.

13. Teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėjos pateiktas įmokos kvitas neįrodo, jog mokėta yra būtent už ginčo Žemės sklypą, be to, NŽT Vilniaus rajono skyrius neturi pareigos tikrinti už kokius žemės sklypus yra atliekamos įmokos.

14. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų ir konstatavo, jog Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.). Teismas atmetęs pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą sprendė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

III. 15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

16. Pareiškėja grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

16.1. Teismas netaikė reikalingų šiam ginčui išspręsti teisės aktų. Pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo siaurai taikydamas tik Nuostatus ir Taisykles, tačiau neatsižvelgė, jog šis ginčas yra platesnio pobūdžio t. y. pareiškėjos teisė privatizuoti skirtą valstybinį žemės sklypą ir tam reikalingų dokumentų buvimas. Šiam ginčui tinkamai išspręsti yra aktualios ir teisės aktų nuostatos reglamentuojančios pareiškėjos teisę privatizuoti žemės sklypą, t. y. Žemės reformos įstatymas ir Pardavimo ir nuomos taisyklės. Šių teisės normų kontekste teismas pareiškėjos skundo iš vis nenagrinėjo ir dėl jų taikymo šioje byloje nepasisakė, taigi ginčą išnagrinėjo nepilnai ir nesivadovavo teisės normomis, kuriomis privalėjo vadovautis. Iš pateiktų dokumentų atsakovui turėjo būti akivaizdu, kad: Žemės sklypas suformuotas ir suteiktas pagal Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybų liaudies deputatų 1990 m. vasario 15 d. sprendimą; jame nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių; už žemės sklypą sumokėtos įmokos – 1993 m liepos 29 d. „Taupomojo banko pranešimas“. Šie dokumentai suteikia teisę formuoti žemės valdos projektą ir parduoti žemės sklypą, ką ir turėjo konstatuoti pirmosios instancijos teismas.

16.2. Priešingai nei nurodė savo ginčijamuose sprendimuose atsakovas, teritorijų planavimo dokumentas šiuo atveju yra suteikto žemės sklypo planas – pagal teisės aktų nuostatas žemės valdos projektas (Žemės reformos įstatymo 9 str. 7 d.). Tai, kad jis suteikimo metu nebuvo įtrauktas į tos vietovės generalinį planą pagal aukščiau minėto nutarimo nuostatas – nėra kliūtis šį sklypą parduoti, nes jo vieta yra aiški. Žemės sklypo vietą identifikuoja ir pradėtų statyti statinių pagal Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Architektūros skyriaus 1990 m. liepos 19 d. išduotą leidimą Nr. 230 liekanos.

16.3. Teismas netinkamai taikė teisės aktus, nes siejo Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo (ne)galimumą vien su aplinkybe apie tokio sklypo (ne)pažymėjimą generaliniame plane. Tačiau tokios nuostatos nėra teismo cituotose Taisyklių 6 punkto ir Nuostatų 64 punkto normose. Minėtose teisės aktų nuostatose nenurodoma, kad vienintelis ir nepakeičiamas dokumentas, pagal kurį turi būti atlikti kadastriniai matavimai, tai generalinis planas, kaip neteisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas. Tokio dokumento, kaip „generalinis planas“ minėtose teisės normose nėra nurodoma, todėl teismas paprasčiausiai sugalvojo šią sąvoką ir reikalavimą. Minėtose teisės normose, kaip dokumentas, kurio pagrindu rengiamas sklypo kadastrinių matavimų planas, minimos žemės sklypų abrisų kopijos, kuriomis, rengdamas sklypo kadastrinių matavimų planą, vadovavosi matininkas, todėl nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

16.4. V. R. nėra įgijusi jokio kito žemės sklypo iš valstybės (šiuos duomenis privalėjo patikrinti skundą nagrinėjęs atsakovas), todėl akivaizdu, kad pinigai pagal įmokos kvitą buvo mokami už šį Žemės sklypą, priešingu atveju, institucija nagrinėjusi skundą turėtų nurodyti, už kokį sklypą buvo sumokėta įmoka. Pareiškėja negali pateikti daugiau įrodymų nei ji turi ir privalo turėti, ji sumokėjo įmoką būtent už šį žemės sklypą, nes kitų sklypų iš valstybės niekada nepirko ir nepageidavo pirkti. Todėl atsakovo įrodinėjimo pareiga buvo nurodyti ir įrodyti, kad ši įmoka buvo sumokėta už kitą žemės sklypą (nes sumokėjimo duomenys yra pas jį), o nepateikus tokių duomenų turėjo būti laikoma, kad ši įmoka yra sumokėta už būtent ginčo žemės sklypą, kurį pageidauja pirkti pareiškėja.

17. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime nurodo:

18.1. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas ginčą išnagrinėjo siaurai taikydamas tik Nuostatus ir Taisykles, tačiau neatsižvelgė, jog šis ginčas yra platesnio pobūdžio. Pažymi, kad šioje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. kovo 15 d. sprendimu ir NŽT 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos (pareiškėjos įgaliotas atstovas advokatas P. B.) 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. skundus dėl Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. KAM-93923-(10.9 E.) panaikinimo. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, nes pareiškėja tokio prašymo NŽT Vilniaus rajono skyriui net nebuvo pateikusi, o siekiant ateityje įsigyti valstybinės žemės sklypą, IĮ „Matavimų trasa“ matininkas T. K. parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią 2021 m. lapkričio 29 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Geomatininkas“ pateikė tikrinti NŽT Vilniaus rajono skyriui. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl teismo šiam ginčui taikytų teisės aktų, yra nepagrįsti.

18.2. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimo ir NŽT 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustačius, jog Žemės sklypas toje vietoje, kuri nurodyta IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtame žemės sklypo plane, nėra pažymėtas generaliniame plane, o parengtas ginčo žemės sklypo planas neatitinka Taisyklių 6 punkto ir Nuostatų 64 punkto reikalavimų, Aktu pagrįstai buvo nustatytos aplinkybės, trukdančios suderinti Žemės sklypo planą. Teismas konstatavęs, jog ginčijami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad šiam ginčui tinkamai išspręsti yra aktualios ir Žemės reformos įstatymo bei Pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos, tačiau teismas šių teisės normų kontekste pareiškėjos skundo iš vis nenagrinėjo ir dėl jų taikymo šioje byloje nepasisakė. Pareiškėjos teigimu, teismas siejo Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo (ne)galimumą vien su aplinkybe apie tokio sklypo (ne)pažymėjimą generaliniame plane, tačiau tokios nuostatos nėra Taisyklių 6 punkto ir Nuostatų 64 punkto normose. Pareiškėjos įsitikinimu, būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, už kokį žemės sklypą buvo sumokėta įmoka.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Byloje nustatyta, kad IĮ „Matavimų TRasa“ matininkas 2021 m. lapkričio 29 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateikė prašymą patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei parengtą kadastro duomenų bylą. Patikrinus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. gruodžio 1 d. užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Aktą, kuriame nurodė ir nustatytus pažeidimus. Pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui 2022 m. vasario 11 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Aktą ir tęsti žemės valdos formavimo ir privatizavimo procedūras. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino. Šiame sprendime, be kita ko, nurodė, kad kadastro duomenų byloje pateikti dokumentai nesuteikia teisės atlikti žemės sklypo formavimo procedūros, kadangi (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištraukoje žemės sklypo vietoje sprendinių, nenurodytas galimas namų valdos formavimas; pateiktas įmokų kvitas nenurodo už kokį žemės sklypą buvo sumokėta, be to, žemės sklypo vietoje registruotų pastatų nėra, yra tik pamatai arba griuvėsiai. Pareiškėja NŽT pateikė 2022 m. balandžio 7 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą bei panaikinti Aktą ir tęsti žemės valdos formavimo ir privatizavimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka. NŽT 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti.

24. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus, motyvavo išvadas byloje dėl ginčui reikšmingų faktų nustatymo.

26. Kadangi, nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl IĮ „Matavimų TRasa“ matininko pateiktos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos bei parengtos kadastro duomenų bylos tikrinimo, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nuostatai ir Taisyklės. Pareiškėja nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju yra sprendžiama dėl pareiškėjos teisės privatizuoti skirtą valstybinį žemės sklypą ir tam reikalingų dokumentų buvimo. Pažymėtina, kad NŽT 2022 m. gegužės 18 d. sprendime yra nurodytos Žemės įstatymo ir Pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos, kuriomis remdamasi pareiškėja, norėdama įsigyti A. R. (mirė (duomenys neskelbtini)) tuometės Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1990 m. vasario 15 d. sprendimu galbūt suteiktą naują žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, NŽT Vilniaus rajono skyriui turi pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, 1990 m. vasario 15 d. sprendimą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriame Žemės sklypas buvo suprojektuotas bei pagal jame nustatytas ribas parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, taip pat asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bei, kadangi žemės sklypas galimai suteiktas ne V. R., bet A. R., notaro išduotą liudijimą apie paminėtos turtinės teisės paveldėjimą. Taip pat šiuo sprendimu NŽT pareiškėją informavo dėl 1993 m. liepos 29 d. įmokėtų įmokų. Teisėjų kolegija, atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad ginčui tinkamai išspręsti yra aktualios ir teisės aktų nuostatos reglamentuojančios pareiškėjos teisę privatizuoti žemės sklypą, kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo bei Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Akto pagrįstumo.

27. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: Nekilnojamojo turto registro išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) žemėlapio ištrauka iš centrinio duomenų banko; žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; žemės valdos projektų kopijos; žemės sklypų abrisų, kopijos; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai (toliau - ortofotografiniai žemėlapiai), topografiniai žemėlapiai ir planai, inžinerinių tinklų planai; Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija; Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys - valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai; gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos; Žemės informacinės sistemos (ŽIS) duomenys; erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų.

28. Nuostatų 64 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojami dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai, t. y. žemės sklypo planas; žemės sklypo kadastro duomenų forma (skaitmenine ir spausdintine formomis); žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; panaudotų valstybinio ar vietinio geodezinio tinklo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašas iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį; geodezinių matavimų schema – laisvai pasirinkto mastelio, nurodant linijų ilgį ir kampus, išskyrus atvejus, kai matuota GPS prietaisais; statinių planai (skaitmenine ir spausdintine formomis); statinių kadastro duomenų formos (skaitmenine ir spausdintine formomis); pastatų fotonuotraukos (skaitmenine ir spausdintine formomis); statinių verčių nustatymo žiniaraščiai (skaitmenine ir spausdintine formomis); dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kurių pagrindu kadastre įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, išskyrus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus; kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas; kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai.

29. Patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą NŽT Vilniaus rajono skyrius Akte nurodė, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta neteisingai, nes pažeistas Taisyklių 6 punktas – pateikti dokumentai nesuteikia teisės atlikti žemės sklypo suformavimo procedūrą, nepateikta pastatų registravimo arba už sklypą sumokėtų įmokų patvirtinantys dokumentai (Akto 3.1 papunktis); žemės sklypo plotas nustatytas teisingai (Akto 3.2 papunktis); žemės sklypo planas sudarytas teisingai (Akto 3.3 papunktis); žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas teisingai (Akto 3.4 papunktis); žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai (Akto 3.5 papunktis); žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota neteisingai, kadangi pažeistas Nuostatų 64 punktas – nepateikti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima formuoti žemės sklypą, pateiktoje (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano ištraukoje formuojamo žemės sklypo vietoje sprendinių nėra. Taip pat Akte nurodyta, jog atliekant patikrą 2020 m. liepos 9 d. buvo nustatyta, kad pastatų nėra, yra tik pamatai arba griuvėsiai.

30. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, matininkų parengti žemės sklypo planai turi atitikti Taisyklių ir Nuostatų reikalavimus. Žemės sklypas toje vietoje, kuri nurodyta IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtame žemės sklypo plane, nėra pažymėtas generaliniame plane. IĮ „Matavimų TRasa“ matininko T. K. parengtas ginčo žemės sklypo planas neatitinka Taisyklių 6 punkto ir Nuostatų 64 punkto reikalavimų, todėl Vilniaus rajono skyrius Aktu pagrįstai nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti šį žemės sklypo planą, o NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. kovo 15 d. sprendimu ir NŽT 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. skundus. Be to, įvertinus pareiškėjos pateiktą įmokos kvitą, matyti, kad jis neįrodo, jog mokėta yra būtent už ginčo Žemės sklypą, o NŽT Vilniaus rajono skyrius neturi pareigos tikrinti už kokius žemės sklypus yra atliekamos įmokos.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami Sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Pažymėtina, kad ginčijamuose Sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus. Be kita ko, tiek NŽT, tiek NŽT Vilniaus rajono skyrius sprendimuose išsamiai išdėstė, kodėl pareiškėjos prašymas dėl Akto panaikinimo ir žemės valdos formavimo ir privatizavimo procedūros tęsimo teisės aktų nustatyta tvarka nėra tenkinamas.

32. Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė