be4a1d30-adfe-48db-9fae-aebcdb49eab7 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-303-547/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13638-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.7; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.5.19 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 23 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 1 dalį, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu, sekretoriaujant Ritai Tamulienei, dalyvaujant pareiškėjo D.

Å . atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, suinteresuotam asmeniui G. K., jo atstovui advokatui ArÅ«nui Stukui, suinteresuotam asmeniui Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarei Indrajai Jackevičienei (prisijungusiems nuotoliniu bÅ«du per ZOOM programėlę), nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. K., Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarei Indrajai Jackevičienei, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas D. Å . praÅ¡o pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas palikimui po E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, atsiradusiam po motinos E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad jis yra E. K. vienintelis vaikas bei pirmos eilės įpėdinis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnį.

Jo motina E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su G. K., ji mirė (duomenys neskelbtini) E. K. buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo jos paskutinė gyvenamoji vieta. Mirus jo motinai E. K. (toliau – ir Palikėja) Kauno miesto 11-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla pagal G. K. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Teikiant šį pareiÅ¡kimÄ jam nėra žinoma, ar G. K. yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis nuolatos gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV), todėl jis 2022 m. rugpjūčio 3 d.

įgaliojimo, iÅ¡duoto Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms valstijoms, pagrindu įgaliojo savo giminaitę V. M. atstovauti jį priimant palikimÄ ir jo vardu vesti paveldėjimo bylÄ mirus jo motinai E. K. ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Ä®galiotas asmuo V. M. įgaliojimÄ gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d. 2022 m. rugpjūčio 17 d. įgaliotas asmuo nunešė įgaliojimÄ notarei, kÄ patvirtina Å¡alių susiraÅ¡inėjimas. Vėliau 2022 m. rugsėjo 13 d., susiraÅ¡inėjant su V.

M., jam ji nurodė, kad naujienos nekokios, nes jo, pareiÅ¡kėjo siųstÄ Ä¯galiojimÄ , kurį įgaliotas asmuo nunešė notarei, notarė tik dabar (pareiÅ¡kėjas suprato, kad rugsėjo 13 d.), jau po 3 mėnesių palikimui priimti termino, atidarė ir jau per vėlu kažkÄ daryti. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jis mano, jog įgaliotas asmuo V. M. sakė netiesÄ , nes jis skambino notarei, kuri pasakė, kad įgaliotas asmuo notarei pareiÅ¡kė, kad nenori nieko bendro turėti su jo, pareiÅ¡kėjo reikalais, nors įgaliotas asmuo jam nei vienu žodžiu neužsiminė, kad nenori padėti ar nepadės jam.

PareiÅ¡kėjas laiko, kad iÅ¡duodamas įgaliojimÄ Ä¯galiotam asmeniui ir jam patikėdamas atlikti visus su palikimo priėmimu veiksmus, taip iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikėjos palikimÄ . Jo motina mirė (duomenys neskelbtini), o įgaliojimÄ V. M. jis iÅ¡davė 2022 m. rugpjūčio 3 d., kurį įgaliotas asmuo V. M. gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d., o trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. Pažymėjo, kad dėl įgalioto asmens kaltės terminÄ praleido nežymiai ir į teismÄ kreipėsi praleidęs vos mėnesio ir kelių dienų terminÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis siekdamas iÅ¡vengti kreipimosi į teismÄ terminui atnaujinti, telefonu kontaktavo su jo mirusios motinos sutuoktiniu, suinteresuotu asmeniu Å¡ioje byloje G. K. ir bandė susitarti dėl jo sutikimo įtraukti jį, pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ įpėdinių sÄ raÅ¡Ä . Kadangi bendro sprendimo bÅ«do rasti nepavyko, jis, bÅ«damas teisėtu palikėjos pirmos eilės įpėdiniu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kreipiasi į teismÄ su Å¡iuo pareiÅ¡kimu. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo D.

Å . atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė prašė tenkinti pareiÅ¡kimÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra pirmos eilės įpėdinis. PareiÅ¡kėjo mama mirė (duomenys neskelbtini), o terminas palikimui priimti pasibaigė – 2022 m. rugsėjo 9 d. ir tuomet, po kelių dienų V. M. pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad jau pasibaigė terminas. PareiÅ¡kėjas įgaliojimÄ išėmė, iÅ¡siuntė jį pusseserei laiku, tai rodo, kad siekė priimti palikimÄ .

PareiÅ¡kėjo D. Å . susiraÅ¡inėjimas su įgaliotine patvirtina, kad jis labai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė, jog nori pretenduoti į palikimÄ . Ä®galiotas asmuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. gavo įgaliojimÄ ir tokio termino pakako, kad jis bÅ«tų laiku pateiktas notarui. Ä®galiotam asmeniui V. M. tikrai buvo žinoma, kokius veiksmus reikės atlikti. PareiÅ¡kėjas gyvena JAV, jis turi Å¡eimÄ ir dirba, todėl negalėjo atvykti į LietuvÄ , tačiau jis pasirinko kitÄ bÅ«dÄ palikimo priėmimui – ir jis yra tinkamas.

Po apsilankymo pas notarÄ G. K. paskambino ir pasakė D. Å ., kad jis turės atsisakyti dalies buto, nes po jo mirties bÅ«stas atiteks jo seserims. PareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad tikėtina, jog G. sesers dukra V. M. specialiai nesutvarkė dokumentų ir tik po termino apie tai informavo D.. Liudytoja V. sakė netiesÄ â€“ ji pasakė, kad paslaugų neteiks – jau po termino palikimui priimti. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis matosi, kad ji turėjo suprasti įgaliojimÄ ir nuneÅ¡ti jį notarui.

Be to, ji pareiÅ¡kėjui iÅ¡siuntė visus savo duomenis ir asmens kodÄ . Po 2022 m. rugpjūčio 14 d. jis buvo ramus, nes V. gavo įgaliojimÄ . Ä®galiojime aiÅ¡kiai nurodyta, kokius veiksmus ji turi atlikti. Mano, kad ji ( V. M.) piktavaliÅ¡kai neatliko tų veiksmų, todėl atsako už žalÄ , kuriÄ padarė. V. M. pasakiusi, kad nedarys nieko dėl D. po to, kai jau baigėsi terminas. D. Å . tuomet paskambino notarei, kuri pasakė – arba pats atvykstate arba įgaliotas asmuo. Patvirtino, kad D. Å . surašė įgaliojimÄ ir įgaliojo asmenį, įgaliotas asmuo nunešė įgaliojimÄ , nepraleidęs termino, notarui.

Ä®galiotas asmuo turi kitÄ interesÄ , nes G. sakė, kad butÄ paliks seserims. PareiÅ¡kėjo mama bÅ«tų norėjusi butÄ palikti sÅ«nui. PareiÅ¡kėjas atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ . Terminas palikimui priimti praleistas labai nežymiai. Yra visos aplinkybės, dėl ko terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas. PareiÅ¡kėjas yra sakęs, kad dabar įgaliotiniu pasirinktų tik advokatÄ . Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, su pateiktu pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad jis ir E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . Jie gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį butÄ palikėja E. K. ir G. K. 1992 m. įgijo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Palikėjos palikimÄ sudaro ½ dalis Å¡io gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 17 d. jam buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas, į jam priklausančiÄ Â½ dalį bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje. Jis gyvena palikimÄ sudarančiame bute nuo 1984 m. balandžio 19 d. iki Å¡iol.

Kito palikėjos E. K. palikimÄ sudarančio turto paveldėjimo byloje nėra. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas D. Å . gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose bei jo žiniomis, Lietuvoje nėra buvęs ar lankęsis 26 metus. D. Å . gyvendamas JAV ne tik neturėjo galimybės tiesiogiai rÅ«pintis palikėja E. K., tačiau ir nedalyvavo jos laidotuvėse, neprisidėjo prie laidojimo ar turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Jis nesutinka su pateiktu pareiÅ¡kimu, kadangi atnaujinus terminÄ palikimui priimti, iÅ¡ esmės nukentėtų jo, laiku palikimÄ priėmusio asmens, interesai.

PareiÅ¡kėjas D. Å . apie mamos mirtį sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ , kadangi jis paskambino ir jį informavo telefonu. Nuo motinos mirties – (duomenys neskelbtini), per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pareiÅ¡kėjas turėjo pakankamai laiko atlikti veiksmus bÅ«tinus palikimo priėmimui. IÅ¡ pareiÅ¡kime nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjas pasirinko įgalioti asmenį, kuris kaip paaiÅ¡kėjo, nenori turėti nieko bendro su pareiÅ¡kėjo reikalais. Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas pasirinko įgalioti asmenį, kuris nenorėjo turėti su juo susijusių reikalų, nėra termino praleidimo priežasčių svarbumÄ pagrindžianti aplinkybė.

Kiekvienas asmuo, veikdamas atidžiai ir rÅ«pestingai, prieÅ¡ iÅ¡duodamas kitam asmeniui įgaliojimÄ , pasidomėtų ir informuotų asmenį, kokius veiksmus jam reikės atlikti ir iÅ¡siaiÅ¡kintų ar toks asmuo sutinka tai padaryti. Vien įgaliojimo iÅ¡davimas asmeniui, kuris galimai net nenorėjo bÅ«ti įgaliotas, nėra termino praleidimÄ pateisinanti priežastis, ypač įvertinat, jog termino atnaujinimas sukeltų neigiamas pasekmes kitam laiku palikimÄ priėmusiam asmeniui. PareiÅ¡kime nėra nurodoma kodėl pareiÅ¡kėjas negalėjo priimti palikimo JAV esančiose LR diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat nėra nurodoma kodėl pats pareiÅ¡kėjas negrįžo tiek į mamos E. K. laidotuves, tiek palikimo priėmimui.

Tuo tarpu termino praleidimo priežastimi nurodomas pačio pareiškėjo aplaidumas, kai likus mėnesiui iki palikimo priėmimo termino pabaigos (2022-08-03) yra išduodamas įgaliojimas asmeniui, kuris nenori ir neketina vykdyti įgaliotojo pavedimų. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas D. Š. nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, veikė aplaidžiai, todėl pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad D. Š. Lietuvoje nėra lankęsis pastaruosius 26 metus.

Neabejotina, jog jokių asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų pareiÅ¡kėjas Lietuvoje neturi ir mirus mamai E. K., tokių interesų ateityje turės dar mažiau. Jungtinės Amerikos Valstijos yra pareiÅ¡kėjo socialinių, ekonominių ir kitų interesų buvimo vieta. Kiek jam žinoma, D. Å . neketina grįžti į LietuvÄ ir naudotis palikimÄ sudarančio buto dalimi. Tokias aplinkybes D. Å . nurodė, kai skambino jam informuoti apie bÅ«simÄ bylÄ . Tuo tarpu palikimÄ sudarantis butas, yra jo, suinteresuoto asmens faktinė gyvenamoji vieta ir vienintelis turtas.

Jis neturi kito nekilnojamojo turto ar galimos gyvenamosios vietos. Jo vienintelės turimos pajamos yra gaunama 541,58 Eur dydžio pensija, kitų pajamų jis neturi. Jis apmokėjęs palikėjos laidotuvių iÅ¡laidas, taip pat nuolat moka buto iÅ¡laikymo mokesčius. Å ios iÅ¡laidos, vadovaujantis CK 5.59 straipsnio 2 dalimi, turėtų bÅ«tų dengiamos iÅ¡ paveldimo turto. Kadangi naudotis buto dalimis realios galimybės nėra, tarp Å¡alių ateityje galėtų kilti ginčas, kuriame D. Å . praÅ¡ytų atidalinti bendrÄ dalinę nuosavybę (kuria realiai naudotis negali ir neketina), pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokant kompensacijÄ už 3/8 dalis pinigais, tuo tarpu jis, suinteresuotas asmuo G.

K. praÅ¡ytų atlyginti proporcingÄ dalį palikėjos E. K. laidojimo, kapo sutvarkymo ir turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Ä®vertinus aplinkybę, jog jis, suinteresuotas asmuo G. K. yra garbaus amžiaus, kartu su palikėja pragyveno 40 metų santuokoje, butas yra vienintelis jo turtas, pareiÅ¡kėjui galinti tekti turto dalis yra nedidelė, ja naudojimasis faktiÅ¡kai neįmanomas, suinteresuotas asmuo vienas pats rÅ«pinosi palikėjos laidotuvėmis, ir jai esant gyvai – pačia palikėja. Visos aukščiau nurodytos priežastys ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiÅ¡kose faktinėse situacijose, sudaro pagrindÄ atmesti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir neatnaujinti pareiÅ¡kėjui D.

Å . termino palikimui priimti, atsiradusiam po mamos E. K. mirties. Termino atnaujinimas lemtų neproporcingÄ jo, suinteresuoto asmens G. K., teisėtų interesų pažeidimÄ . Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. K. patvirtino, kad nuo 1982 m. jis gyveno su E., jie gyveno santuokoje. Jiems priklausė 2 kambarių butas (apie 50 m2) – vienas kambarys apie 13 m2, kitas – apie 17 m2. Jis gauna maÅ¾Ä pensijÄ . IÅ¡ pradžių Å . siuntė, o gal per bankÄ pervedė (tiksliai nežino), gal 2 kartus po 200 dolerių.

Jis su Elena gyveno tik iÅ¡ pensijų. D. kartais paskambindavo – į mėnesį ar į du mėnesius kartÄ . Jis jam paskambino 2022 m. birželio 9 d., kai mirė E., jis (Å .) tuomet pasakė, kad grįžti negali bei kad perves 1000 Eur. Jis už laidotuves sumokėjo 3500 Eur. Liudytoja į namus jam pinigų neatnešė, o prie karsto padavė 500 Eur. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad po žmonos mirties jis moka už butÄ , vienas jį iÅ¡laiko. D. Å . jam sakęs, kad jam jokių pinigų nereikia bei sakęs – gyvenk tame bute tu.

Kai V. (liudytoja V. M.) nesutiko tvarkyti palikimo reikalų, tai pareiÅ¡kėjas jam skambino ir sakė, kad kreipėsi į advokatÄ . V. buvo žadėjusi nuneÅ¡ti laiÅ¡kÄ notarei. Su V. jis kai kada susitinka. Ji buvo ir per žmonos laidotuves. Nurodė, kad tame bute niekas daugiau negalėtų gyventi, nes jis nedidelis. Jokio kito turto daugiau nebuvo. Kai D. susituokė 1997 m., jis išėjo gyventi pas žmonÄ . Kito turto jis neturi, ir vaikų neturi. Turi 5 seseris ir brolį. Patvirtino, kad po jo mirties butas atiteks – jo seserims.

G. K. nurodė, kad jo sutuoktinė E. buvo susitaupiusi gal 2000 Eur, kuriuos laikė namuose, dar gavo laidojimo paÅ¡alpÄ â€“ 2 pensijas (800 Eur). Laidotuvių iÅ¡laidos – 3500 Eur–800 Eur=2700 Eur. Jo žmona E. stovėjo eilėje butui gauti ir jį gavo, ji sudarė sutartį su kooperatyvu savo vardu. Jie tuo metu buvo susituokę, todėl tai bendras turtas. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. K. atstovas advokatas ArÅ«nas Stukas su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir nesudaro pagrindo atnaujinti termino palikimui priimti. D. Å . iÅ¡davė įgaliojimÄ per vėlai. Jis pats galėjo grįžti ir viskÄ susitvarkyti. Jeigu pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas nukentėtų suinteresuotas asmuo. PareiÅ¡kėjui tektų tik 3/8 dalys turto, todėl normalios naudojimosi tvarkos nustatyti nebÅ«tų įmanoma. Tai apsunkintų G. K. naudojimÄ si butu. Liudytoja V. M. paaiÅ¡kino, kad ji tiksliai nežinojo, kokius veiksmus turės atlikti.

Ji suprato, kad turės tik perduoti vokÄ . SusiraÅ¡inėjime apie konkrečius veiksmus nekalbama. Po termino palikimui priimti suėjimo skambino notarė ir sakė V., kad ji turi paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , o V. pasakiusi, kad neraÅ¡ys. PareiÅ¡kėjas elgėsi nerÅ«pestingai – jis turėjo skambinti notarui, klausti V. – ar viskas gerai. G. K. laiku priėmė palikimÄ . G. K. pensinio amžiaus, neturintis kito turto, neturi kitų artimų giminaičių. D. Å . atitektų tik 3/8 buto, o jis negyvena Lietuvoje.

Dėl pareiÅ¡kėjo nerÅ«pestingų veiksmų nukentėtų G. K.. Patenkinus pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ kiltų galimybė kreiptis į teismÄ dėl patirtų buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, turto atidalijimo. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarė Indraja Jackevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad po palikėjos E. K. mirties palikimÄ priėmė vienas asmuo. Notarų biure gavo minkÅ¡tÄ didelį vokÄ , jį priėmė biuro darbuotojai. VokÄ atnešė moteris, kuri jį paliko ir išėjo.

Kada atnešė vokÄ ji nežino, su D. Å . telefonu nekalbėjo. Kai gavo tÄ vokÄ , ji su tais asmenimis nesusisiekė, nes neturi tokios pareigos. Lyg yra nesutarimų tarp pareiÅ¡kėjo Å . ir kito įpėdinio. Ji mano, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai pasirinko įgaliotinį. Ä®galiotas asmuo pateikia notarų biurui pareiÅ¡kimÄ ir tada iÅ¡duodamas liudijimas. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas. Dėl faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimui Byloje Å¡alių ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po jo motinos mirties, priimti, motyvuojant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jis įgaliojo kitÄ asmenį tvarkyti su palikimu susijusius klausimus, pasitikėjo įgaliotu asmeniu, kuris pasielgė nesÄ Å¾iningai su juo, nes neatliko jokių veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal įgaliojimÄ . Suinteresuotas asmuo G. K. praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkinti, nes pareiÅ¡kėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti neatsakingai (nebuvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas, veikė aplaidžiai) praleistÄ terminÄ palikimui priimti.

Termino atnaujinimas lemtų neproporcingÄ jo, suinteresuoto asmens G. K., teisėtų interesų pažeidimÄ . Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiÅ¡kėjas apie palikimo atsiradimÄ sužinojo iÅ¡ karto, po palikėjos E. K. mirties. Palikėja, pareiÅ¡kėjo motina E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), Kaune, mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja testamento sudariusi nebuvo. Palikėjos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ yra ir D. Å ., kuris palikėjos palikimÄ gali paveldėti kartu su palikėjÄ pergyvenusiu jos sutuoktiniu G.

K. (suinteresuotas asmuo Å¡ioje byloje). PareiÅ¡kėjas nuolatos gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (VÄ® Registrų centro pažyma patvirtina, kad D. Å . deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ JAV). Giminystės ryÅ¡ius įrodantys dokumentai yra pareiÅ¡kėjo gimimo liudijimas ir E. K. (buvusi pavardė – Å .) ir G. K. (suinteresuoto asmens Å¡ioje byloje) santuokos liudijimas. Suinteresuotas asmuo G. K. kreipėsi į Kauno miesto 11-Ä jį notarų biurÄ ir pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pateikė 2022 m. liepos 13 d.

Trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjos įpėdiniai turėjo pareikÅ¡ti savo valiÄ apie palikimo priėmimÄ , suėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. Po palikėjos mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ kreipėsi mirusiosios sutuoktinis suinteresuotas asmuo G. K.. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad palikėjos E. K. palikimÄ 2022 m. liepos 13 d. priėmė G. K. (PraneÅ¡imas suformuotas Testamentų registro informacinių technologijų priemonėmis). 2022 m. lapkričio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad Butas/Patalpa – Butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis po ½ dalį priklauso:

G. K. (įregistravimo pagrindas: 2022 m. spalio 17 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡as galioja: nuo 2022 m. spalio 17 d.) ir E. K. (įregistravimo pagrindas: 1992 m. gegužės 6 d. Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 47, įraÅ¡as galioja: nuo 2022 m. spalio 17 d.). PareiÅ¡kėjas D. Å . tvirtina, kad nors po savo motinos E. K. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiÅ¡kai jis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ palikimui priimti, nes 2022 m. rugpjūčio 3 d.

įgaliojimo, iÅ¡duoto Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms valstijoms, pagrindu įgaliojo savo giminaitę V. M. (įgaliotinę) atstovauti jį priimant palikimÄ ir jo vardu vesti paveldėjimo bylÄ mirus jo motinai E. K. ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Todėl jis laiko, kad terminÄ praleido dėl įgaliotinės kaltės, kadangi pastaroji neatliko jokių veiksmų, nurodytų įgaliojime. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto, vos tik sužinojo, kad jo įgaliotas asmuo nesiėmė jokių veiksmų pagal įgaliojimÄ , kreipėsi teisinės pagalbos (jis gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jam buvo sudėtingiau susirasti atstovÄ Lietuvoje) ir skubos tvarka kreipėsi į teismÄ su Å¡iuo pareiÅ¡kimu.

Jis praleido palikimui priimti terminÄ Å¡iek tiek daugiau nei mėnesį laiko. Dėl praÅ¡ymo argumentų (ne)pagrįstumo Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra mirtis. Po Å¡io juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pagal Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalį, mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ ir testamentÄ , t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jeigu tokių nėra, – valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009).

CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta Å¡eÅ¡ių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymÄ , eilė, t. y. pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių, Å¡ie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytÄ terminÄ , neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iÅ¡ jų paveldėjimo teisę (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vienÄ ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ .

CK 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimÄ , numato, kad tam, jog įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Å io kodekso 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Kaip minėta, įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus Å¡iam terminui palikimas gali bÅ«ti priimtas nesikreipiant į teismÄ tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjas D. Å . nurodo, kad terminÄ priimti palikimÄ praleido, nes jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jis negalėdamas atvykti į LietuvÄ , (duomenys neskelbtini) d. mirus jo motinai E. K., 2022 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimu įgaliojo kitÄ asmenį – savo pusseserę V. M., tvarkyti su palikimu susijusius klausimus. Nurodo, kad pasitikėjo įgaliotu asmeniu, tačiau Å¡is pasielgė nesÄ Å¾iningai su juo, nes neatliko jokių veiksmų, nors buvo susitarę.

Suinteresuotas asmuo G. K. pareiÅ¡kime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir nesudaro pagrindo atnaujinti termino palikimui priimti. D. Å . iÅ¡davė įgaliojimÄ per vėlai – 2022 m. rugpjūčio 3 d., o jo motina mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas elgėsi nerÅ«pestingai – jis turėjo skambinti notarui, klausti įgaliotinės V. M. – ar viskas gerai. Jis pats galėjo grįžti į LietuvÄ ir viskÄ susitvarkyti. Be to, jeigu pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas nukentėtų suinteresuotas asmuo G.

K.. PareiÅ¡kėjui tektų tik 3/8 dalys turto, todėl normalios naudojimosi tvarkos nustatyti butu nebÅ«tų įmanoma, o jis negyvena Lietuvoje. Tai apsunkintų G. K. naudojimÄ si butu. G. K. laiku priėmė palikimÄ , jis pensinio amžiaus, neturintis kito turto, neturi kitų artimų giminaičių. Dėl pareiÅ¡kėjo nerÅ«pestingų veiksmų nukentėtų G. K.. Patenkinus pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ kiltų galimybė kreiptis į teismÄ dėl patirtų buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, turto atidalijimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuolatos gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (VÄ® Registrų centro pažyma patvirtina, kad D. Å . deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ JAV). PareiÅ¡kėjas nurodęs ir tai patvirtinama byloje pateiktais dokumentais, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimo, iÅ¡duoto Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms valstijoms, pagrindu D. Å . (įgaliotojas) įgaliojo savo giminaitę V. M. (įgaliotinę) atstovauti jį priimant palikimÄ ir jo vardu vesti paveldėjimo bylÄ mirus jo motinai E. K. ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus.

Ä®galiotinė V. M. įgaliojimÄ gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d. Ji pati apie tai informavo pareiÅ¡kėjÄ D. Å . atsiųsdama jam SMS žinute gauto voko su įgaliojimu nuotraukÄ . PareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kime nurodęs, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. V. M. nunešė įgaliojimÄ notarei, o jau 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiÅ¡kėjÄ Ä¯galiotinė V. M. informavo, kad naujienos nekokios, nes jo siųstÄ Ä¯galiojimÄ , kurį įgaliotinė nunešė notarei, notarė tik dabar (2022 m. rugsėjo 13 d. ) jau po 3 mėnesių palikimui priimti termino, atidarė ir jau per vėlu kažkÄ daryti.

Tuomet jis skambino notarei, Å¡i jam paaiÅ¡kino, kad įgaliotas asmuo V. M. jai pareiÅ¡kusi, kad nenori nieko bendro turėti su jo (D. Å .) reikalais. PareiÅ¡kėjas patvirtinęs, kad nei iÅ¡duodant įgaliojimÄ , nei bendraujant tiek telefonu tiek SMS žinutėmis, įgaliotas asmuo V. M. jam nei vienu žodžiu neužsiminė, kad nenori padėti ar nepadės jam. Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai paskambino D. Å . ir paparašė nuneÅ¡ti laiÅ¡kÄ notarei. Ji jam pasakė savo duomenis (asmens kodÄ ir kt.), o jis jos tik prašė nuneÅ¡ti laiÅ¡kÄ .

Kai tik gavo laiÅ¡kÄ , tai tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2022 m. rugpjūčio 14 d. (atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. buvo sekmadienis – ne darbo diena), nunešė į notarų biurÄ ir ten paliko. Ji suprato, kad notarė paėmė tÄ vokÄ ir įdėjo į bylÄ . Jos atneÅ¡to voko prie jos neatplėšė. Patvirtino, kad notarė jai skambino ir sakė, kad pasibaigęs terminas palikimui priimti, o paskui skambino ir D. Å .. Ji nesutiko bÅ«ti įgaliotine. Å . jai nieko neaiÅ¡kino, tik sakė, kad reikia nuneÅ¡ti laiÅ¡kÄ .

Ji patvirtino, kad D. Å . į JAV iÅ¡vyko gal 1995 m. ir nuo to laiko nebuvo grįžęs, jos žiniomis jis yra nesusitvarkęs dokumentų, todėl negali grįžti į LietuvÄ . G. K. – jos mamos brolis, o E. K. – jos tėčio sesuo. Jie visi dažnai nebendraudavo – iki 5 kartų per metus. Ji sakė, nežinanti – ar D. Å . prisidėjo prie savo mamos bÅ«sto iÅ¡laikymo bei nežino – ar prisidėjo prie laidotuvių iÅ¡laidų. Liudytoja R. N., teismo posėdžio metu nurodė, kad D.

Å . – jos žentas. D. pažįsta nuo 1984 m. Jis vienas iÅ¡vykęs į AmerikÄ nuo 1997-1998 m. Jos dukra dabar Ispanijoje. E. K. dažnai atvykdavo pas jÄ . D. Å . siųsdavo pinigų savo mamai ir butÄ iÅ¡laikydavo. G. K. jai nesakė, kad mirė E., o D. jai paskambino iÅ¡ Amerikos ir pasakė, kad mamos nebėra. E. buvo stipri, ji net nežino, kaip ji taip greit numirė. D. jai pervedė pinigus – apie 1000 Eur, kuriuos ji perdavė G.. Pinigus pervedė R. S. – D. nauja žmona. G. tuos pinigus paėmė.

Kai D. jai skambino, tai pasakė, kad tie pinigai laidotuvėms bei prašė nupirkti vainikÄ nuo jo. Svarbu pažymėti ir tai, kad suinteresuotas asmuo, palikėjos sutuoktinis G. K., teismo posėdžio metu patvirtino, kad mirus jo sutuoktinei, pareiÅ¡kėjo D. Å . motinai, E. K., jis paskambino pareiÅ¡kėjui ir jį informavo apie motinos mirtį, jis (D. Å .) tuomet jam pasakė, kad grįžti į LietuvÄ negali bei pasakė, kad laidotuvėms perves 1000 Eur. G. K. patvirtino, kad jam R. N. padavė tik 500 Eur.

D. Å . jam (G. K.) sakęs, kad jam jokių pinigų nereikia bei sakęs – gyvenk tame bute tu. Jis patvirtino, kad butÄ po savo mirties paliks seserims. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertintina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vos sužinojęs, kad mirė jo motina, iÅ¡ karto suinteresuotam asmeniui G. K. pažadėjo pervesti pinigų. Pinigus jis persiuntė R. N. (2022-06-10 pavedimo kopija patvirtina, kad pervesta 2000 USD – 1832,20 Eur), kuri teismo posėdžio metu patvirtinusi, kad D.

Å . (pavedimÄ padarė R. S. – D. nauja žmona) jai pervedė pinigus – apie 1000 Eur (tikslai neprisiminė). D. Å . telefonu jai pasakė, kad tie pinigai laidotuvėms bei prašė dar nupirkti vainikÄ nuo jo. Ji nupirko vainikÄ ir gėlių krepÅ¡elį, o kitus pinigus perdavė G. K., jis juos paėmė. Å io fakto suinteresuotas asmuo neginčijo, tačiau nurodė, kad perdavė jam mažiau pinigų- tik 500,00 Eur. Teismas taip pat vertina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas D. Å . iÅ¡duodamas įgaliojimÄ Ä¯galiotam asmeniui ir jam patikėdamas atlikti visus su palikimo priėmimu veiksmus, taip iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikėjos palikimÄ .

Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), įgaliojimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡davė 2022 m. rugpjūčio 3 d. bei šį įgaliojimÄ Ä¯galiotas asmuo gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d., trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. PareiÅ¡kėjas atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ . Terminas palikimui priimti praleistas labai nežymiai. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pripažintinos svarbiomis. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su Å¡eima gyvena JAV, ten dirba bei augina nepilnametę dukrÄ . 2022 m. rugpjūčio 3 d.

įgaliojimo, iÅ¡duoto Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms valstijoms, pagrindu D. Å . įgaliojo savo giminaitę V. M. atstovauti jį priimant palikimÄ ir jo vardu vesti paveldėjimo bylÄ mirus jo motinai E. K. ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. V. M. įgaliojimÄ gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d., o 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiÅ¡kėjÄ Ä¯galiotinė V. M. informavo, kad naujienos nekokios, nes jo siųstÄ Ä¯galiojimÄ , kurį ji nunešė notarei, notarė tik dabar (2022 m. rugsėjo 13 d. ) jau po 3 mėnesių palikimui priimti termino, atidarė ir jau per vėlu kažkÄ daryti.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas D. Å . vienÄ iÅ¡ esminių priežasčių, sutrukdžiusių savalaikiai kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarÄ , nurodo po motinos mirties buvus jo ir giminaitės, liudytojos Å¡ioje byloje, V. M. žodinį susitarimÄ , kad pareiÅ¡kėjas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, suraÅ¡ys įgaliojimÄ savo giminaitei, kuri sutvarkytų su palikimu susijusius dokumentus. V. M. pateikė pareiÅ¡kėjui savo asmens duomenis, pareiÅ¡kėjas surašė įgaliojimÄ , iÅ¡siuntė savo giminaitei, tačiau ji įgaliojimo pagrindu neatliko jokių veiksmų.

Nors liudytoja Å¡ioje byloje, pareiÅ¡kėjo pusseserė V. M. neigia tokį susitarimÄ buvus, tvirtindama, kad ji nesutiko bÅ«ti įgaliotine, ji tik buvo susitarusi nuneÅ¡ti vokÄ notarei, tačiau teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina pareiÅ¡kėjo nurodomÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Byloje nustatyta, kad V. M. pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad ji nevykdys įgaliotinės pareigų, kai jau pasibaigė terminas palikimui priimti. PareiÅ¡kėjas įgaliojimÄ surašė ir iÅ¡siuntė jį pusseserei laiku (nepraleidus termino palikimui priimti).

Sprendžiant iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis ir skambučių (buvo nemažai bendrauta telefonu) galima manyti, kad V. M. visgi turėjo suprasti ko jos praÅ¡o pareiÅ¡kėjas. Be to, ji pareiÅ¡kėjui iÅ¡siuntė visus savo duomenis ir asmens kodÄ . Ji turėjo suprasti, kad pareiÅ¡kėjas D. Å . labai aiÅ¡kiai nori pretenduoti į palikimÄ . D. Å . nebeturėjo laiko įgalioti kitÄ asmenį, nes įgaliojimo gavimas JAV nėra greitas procesas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo G.

K. patvirtinęs, kad po jo mirties bÅ«stas atiteks jo seserims, o G. K. sesers dukra yra liudytoja Å¡ioje byloje – V. M.. D. Å . sužinojęs, kad jo pusseserė atsisako įgaliotinės pareigų iÅ¡ karto skambino notarei bei susirado atstovÄ (advokatÄ ) dėl kreipimosi į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismo vertinimu, visuma nurodytų priežasčių galėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo pavėluotam kreipimuisi dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjas D. Å . iÅ¡duodamas įgaliojimÄ Ä¯galiotam asmeniui ir jam patikėdamas atlikti visus su palikimo priėmimu veiksmus, taip iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikėjos, jo motinos E. K. palikimÄ .

Jo motina mirė (duomenys neskelbtini), o įgaliojimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡davė 2022 m. rugpjūčio 3 d. bei šį įgaliojimÄ Ä¯galiotas asmuo gavo 2022 m. rugpjūčio 14 d., todėl trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. PareiÅ¡kėjas atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ . Terminas palikimui priimti praleistas labai nežymiai. Yra visos aplinkybės, dėl ko terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad terminas priimti palikimÄ buvo praleistas dėl pareiÅ¡kėjo pasyvaus, aplaidaus ir nerÅ«pestingo elgesio.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su bÅ«tinumu iÅ¡laikyti pareiÅ¡kėjo ir palikimÄ priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai, t. y. vienÄ mėnesį ir 4 dienas.

PareiÅ¡kėjas, sužinojęs iÅ¡ savo giminaitės V. M., o vėliau ir iÅ¡ notarės, kad jis yra praleidęs trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti, 2022 m. spalio 5 d. sudarė su atstovu (advokatu) atstovavimo sutartį, kuris parengė dokumentus, reikalingus kreipimuisi į teismÄ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino priimti palikimÄ atnaujinimo, ir 2022 m. spalio 13 d. pateikė juos teismui. Teismo vertinimu, Å¡iuo veiksmu pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti motinos palikimÄ ir nors šį veiksmÄ atliko pasibaigus palikimo priėmimo terminui, tačiau terminas praleistas nežymiai.

Teismas, vertindamas tai, ar atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti kitų asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai ir ar tai nesukeltų Å¡ių asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, nurodo, kad: pirma, pareiÅ¡kėjas yra pirmos eilės įpėdinis, jis turėjo teisę paveldėti palikėjo turtÄ su kitais pirmos eilės įpėdiniais; antra, laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo buvo praleistas nežymiai, todėl iÅ¡laikomas pareiÅ¡kėjo ir palikimÄ priėmusio įpėdinio interesų pusiausvyros balansas; trečia, duomenų, kad per laikotarpį nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo bÅ«tų spėjusios pasikeisti esminės aplinkybės, susijusios su paveldimu turtu (pvz. perleista nuosavybės teisė), nėra; ketvirta, tai, kad pareiÅ¡kėjas taps palikėjai priklausiusio ir paveldėto kartu su suinteresuotu asmeniu turto bendraturčiu, automatiÅ¡kai nepažeidžia suinteresuoto asmens teisių ir interesų, jis ir toliau galės naudotis paveldėtu turtu/jo dalimi.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens G. K. atsiliepime ir teismo posėdyje nurodytais argumentais ir nurodoma Teismų praktika, kad praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas pažeis suinteresuoto asmens interesus ir, kad pareiškėjas neatliko aktyvių veiksmų palikimui priimti. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. sausio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).

Be to, bÅ«tina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Tapatumo arba esminio panaÅ¡umo reikalavimai netaikytini toms teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai teismo nuomone, sudaro pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, yra objektyvios, o piktavaliÅ¡kų veiksmų ar sÄ moningo delsimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatyta. PareiÅ¡kėjas laiku ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, to nepadarė dėl objektyvių priežasčių, kurias įrodė leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ , terminas praleistas dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių (CPK 578 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7846-547/2022 (byla perregistruota į e2YT-303-547/2023) pareiÅ¡kėjo D. Å . praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas. Å ia nutartimi teismas nutarė – sustabdyti Kauno miesto 11 notarų biure paveldėjimo veiksmus, t. y. paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimÄ Ä¯pėdiniams, pateikusiems praÅ¡ymus dėl palikimo priėmimo po E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paliktina galioti iki Å¡ioje civilinėje byloje priimtos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjui atnaujintas terminas priimti palikimÄ , įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Tačiau įstatyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). IÅ¡laidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti įstatymas priskiria bylinėjimosi iÅ¡laidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Å iuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra prieÅ¡ingi. Suinteresuotas asmuo G. K. teismui pateiktu atsiliepimu bei teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas A. S. sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ taip pat prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo D.

Å . suinteresuoto asmens G. K. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisia. PareiÅ¡kėjo D. Å . atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens G. K. visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso patyrė 2 025,50 Eur iÅ¡laidų, kurias sudaro: 150,00 Eur žyminio mokesčio; 968,00 Eur – už pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymÄ ; 484,00 Eur – už praÅ¡ymų teismui dėl liudytojų iÅ¡kvietimo, dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, suraÅ¡ymÄ , už pasirengimÄ 2022 m. lapkričio 30 d. posėdžiui bei už atstovavimÄ Å¡iame posėdyje; 423,50 Eur – už praÅ¡ymo Registrų centrui suraÅ¡ymÄ , už praÅ¡ymų teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo patikslinimo, suraÅ¡ymÄ , už pasirengimÄ 2023 m. sausio 9 d. posėdžiui ir liudytojų apklausai bei už atstovavimÄ Å¡iame posėdyje.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios Å¡iuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Atsižvelgus į bylos pobÅ«dį, jog byla nėra sudėtinga, teisme iÅ¡nagrinėta per du teismo posėdžius, kurie vyko nuotoliniu bÅ«du prisijungus per ZOOM programėlę, kurių trukmė – 1 val. 20 min. ir 1 val. 32 min., į suinteresuoto asmens G.

K. senyvÄ amžių, turtinę padėtį bei vadovaujantis aukščiau nurodytomis Rekomendacijomis teismas sprendžia, kad atstovavimo iÅ¡laidos nors ir nevirÅ¡ija Rekomendacijomis nustatytų dydžių, tačiau vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais mažintinos ir iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui D. Å . iÅ¡ suinteresuoto asmens priteistinos 1250,00 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos Å¡ioje byloje sudaro – 31,04 Eur, kurios priteistinos valstybei iÅ¡ suinteresuoto asmens G.

K. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu, n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo D. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiÅ¡kėjui D. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po palikėjos, jo motinos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminÄ pradėti skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties paskelbimo dienos. Nutarčiai įsiteisėjus, 2022 m. spalio 17 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemonės panaikinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ suinteresuoto asmens G.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,04 Eur (trisdeÅ¡imt vieno euro 04 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.

MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų raÅ¡tinę (AuÅ¡ros g. 15, Varėna, 111 kab.). Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«muose. Teisėja Silvana Girdenienė