be49eb4d-c65b-448d-8f8f-dc3ff031a364 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-565/2012Procesinio sprendimo kategorija 45.6 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Kazio KailiÅ«no ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Metalplast Vilnius“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-618-431/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalplast Vilnius“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sergejus ir kompanija“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Metalplast Vilnius“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB ,,Sergejus ir kompanija“ ir prašė priteisti 219 856,50 Lt skolÄ , 47 640,80 Lt palÅ«kanų, 15,21 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2009 m. vasario 26 d. dienÄ Å¡alys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. 2009 m. vasario 27 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė kilnojamojo turto, perduodamo pagal minėtÄ 2009 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktus Nr. 1, 2 ir 3. Pagal priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1 ieÅ¡kovas atsakovui perdavė kilnojamojo turto už 140 146,50 Lt; pagal priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 2 ieÅ¡kovas atsakovui perdavė kilnojamojo turto už 34 800 Lt; pagal priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 3 ieÅ¡kovas atsakovui perdavė kilnojamojo turto už 44 910 Lt.

Viso ieÅ¡kovas atsakovui kilnojamojo turto perdavė už 219 856,50 Lt. Priėmimo-perdavimo aktais Å¡alys siekė, kad atsakovas kilnojamÄ turtÄ valdytų, naudotų ir juo disponuotų savo nuožiÅ«ra. Be to, ieÅ¡kovas ir atsakovas perduotus kilnojamus daiktus įkainojo. Taigi minėti 2009 m. vasario 27 d. dienos kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktai atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sampratÄ ir tai reiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių susiklostė kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys 2009 m. vasario 27 d. dienos priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1, 2 ir 3 patvirtino, kad kilnojamas turtas buvo atsakovui perduotas, atsakovui atsirado pareiga iÅ¡ karto sumokėti visÄ kilnojamojo turto kainÄ .

Atsakovas kilnojamojo turto kainos ieÅ¡kovui nesumokėjo, todėl Å¡io ieÅ¡kinio parengimo dienÄ yra skolingas ieÅ¡kovui 219 856,50 Lt. Už Å¡iÄ sumÄ priteistinos palÅ«kanos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino. Nurodė, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (toliau- Sutartis) 3.3 punkto matyti, kad Å¡alių susitarimu, pardavėjas įsipareigojo atskiru Å¡alių pasiraÅ¡ytu priėmimo-perdavimo aktu per 20 kalendorinių dienų po Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymo ir patvirtinimo dienos perduoti pirkėjui visus parduodamose patalpose esančius baldus, orgtechnikÄ ir visÄ kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ .

Taigi Å¡alys, sudarydamos Sutartį numatė, kad jos (Sutarties) pagrindu pirkėjui bus perduotas ir visas parduodamose patalpose esantis kilnojamasis turtas, kurio kaina įeina į bendrÄ Sutarties kainÄ . Teismas sprendė, kad iÅ¡ Sutarties teksto galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad buvo parduomos ir perkamos konkrečios paskirties negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, su visa joms kaip administracinėms patalpoms funkcionuoti bÅ«tina įranga, todėl visi kilnojamieji daiktai buvo parduoti kaip nekilnojamojo turto objekto – administracinių patalpų neatskiriama dalis už bendrÄ Sutarties 2.1 punkte nurodytÄ kainÄ .

Å i kaina atsakovo ieÅ¡kovui buvo sumokėta, todėl atsakovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu tiek už nekilnojamÄ jį turtÄ , tiek už kartu kaip neatskiriamÄ jo dalį parduotÄ kilnojamÄ jį turtÄ . Teismas nustatė, kad kilnojamieji daiktai buvo laikomi antraeiliais daiktais, susijusiais su pagrindiniu daiktu (CK 4.13 str. 1 d.), kuriuos iÅ¡tiko pagrindinio daikto – nekilnojamojo daikto likimas (CK 4.14 str.). Teismo nuomone, minėtÄ aplinkybę taip pat patvirtina ir patys kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktų turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad kilnojamieji daiktai buvo parduoti Sutarties pagrindu už bendrÄ joje nurodytÄ kainÄ .

Teismas sprendė, kad skirtingai nei teigia ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, pačiuose kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktuose kilnojamojo turto kaina nėra nurodyta, o nurodyta tik jo buhalterinė vertė, naudojama ir reikalinga buhalterinėje apskaitoje. Tai patvirtina ir dar vienas tÄ pačiÄ dienÄ tų pačių Å¡alių pasiraÅ¡ytas Inžinierinės įrangos, perduodamos pagal Sutartį, priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nėra nurodyta netgi kilnojamojo turto vertė, nors pagal šį aktÄ taip pat perduodamas kilnojamasis turtas pagal tÄ pačiÄ Sutartį.

Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovo nurodytÄ argumentÄ , kad tikrieji Å¡alių ketinimai buvo sudaryti atskirai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį ir atskirai kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal pastarÄ jÄ atskirai sumokant kilnojamųjų daiktų vertę. Teismo nuomone, bÅ«tent viso turto, tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo, bendros kainos pagal Sutartį buvimÄ patvirtina paties ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡yta 2009 m. vasario 27 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0004539.

Å ioje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta: „Administ. patalpos (duomenys neskelbtini) (visas esantis patalpoje kiln.turtas)“ ir bendra kaina – 2 800 000 Lt. Kaip pastaba nurodyta, kad „kilnojamojo turto sÄ raÅ¡as pridedamas“. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paties ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡yta 2009 m. vasario 27 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0004539 vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog administracinės patalpos kartu su juose esančiu visu kilnojamuoju turtu buvo parduotos už bendrÄ 2 800 000 Lt kainÄ .

Teismas pažymėjo, kad Pridėtinės vertės įstatymo 79 straipsnio 1 dalis numato, kad įvykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ jo vardu įformintų Å¡ių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo, tačiau PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dėl kilnojamojo turto ieÅ¡kovas atsakovui neiÅ¡rašė, o tai, teismo nuomone, taip pat patvirtino, kad atsakovui nebuvo jokios pareigos atskirai sumokėti už kilnojamÄ jį turtÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BUAB ,,Metalplast Vilnius“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovas perdavė atsakovui, o atsakovas priėmė kilnojamuosius daiktus pagal Å¡alių sudarytÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutartį. Priėmimo-perdavimo aktu Å¡alys siekė, kad atsakovas kilnojamÄ jį turtÄ valdytų, naudotų ir juo disponuotų savo nuožiÅ«ra.

Be to, ieÅ¡kovas ir atsakovas perduotus kilnojamuosius daiktus įkainojo. Taigi minėti 2009 m. vasario 27 d. dienos kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktai atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sampratÄ ir reiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių susiklostė kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai (CK 6.193 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1, 2 ir 3 patvirtino, kad kilnojamas turtas buvo atsakovui perduotas, atsakovui atsirado pareiga iÅ¡ karto sumokėti visÄ kilnojamojo turto kainÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kilnojamasis turtas atsakovui buvo parduotas kaip antraeiliai daiktai kartu su nekilnojamuoju turtu pagal 2009 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, o Sutartyje numatyta kaina apima ir atsakovo gauto kilnojamojo turto kainÄ . Pažymėtina, kad 2009 m. vasario 26 d. Sutarties 1.1 punktu Å¡alys aiÅ¡kiai apibrėžė Sutartimi parduodamÄ turtÄ : negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčias 1960,72 kv. m. bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini).

Ä® turto sÄ vokÄ Å¡alys neįtraukė jokio kilnojamojo turto, vėliau atsakovui perduoto už didelę sumÄ â€“ 219 856,50 Lt. BUAB „Metalplast Vilnius“ priklausiusio nekilnojamojo turto perleidimo atsakovui esminė aplinkybė buvo atsiskaityti su įkaito turėtoju AB SEB banku. Nekilnojamasis turtas buvo įkeistas, už jį gautomis piniginėmis lėšomis buvo atsiskaityta su įkaito turėtoju, įkaito turėtojas AB SEB bankas dėl Å¡io turto pardavimo buvo davęs sutikimÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktų Nr. 1, 2, 3, už tÄ pačiÄ nekilnojamojo turto kainÄ atsakovui buvo atiduotas ir BUAB „Metalplast Vilnius“ priklausęs didelės vertės kilnojamasis turtas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas BUAB „Metalplast Vilnius“ prašė teismo į bylÄ liudytoju kviesti AB SEB banko atstovÄ , tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino.Teismo sprendime taip pat minima, kad ieÅ¡kovas atsakovui perdavė orgtechnikÄ , baldus, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad atsakovui buvo perduoti ir tokie daiktai kaip žoliapjovė, mikrobangų krosnelė, kopėčios, karutis, meno kÅ«riniai. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ie daiktai negali bÅ«ti laikomi administracinių patalpų priklausiniais ar antraeiliais daiktais.Tai, kad ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje paminėtas ne tik parduodamas nekilnojamasis, bet ir patalpoje esantis kilnojamasis turtas, rodo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ nes, kaip jau minėta, sandorio tikslas buvo parduoti įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir už jį gautomis lėšomis atsiskaityti su įkaito turėtoju, o už tÄ pačiÄ kainÄ atsakovui perduodant ir didelės vertės neįkeistÄ kilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , todėl atsakovas turi sumokėti ieÅ¡kovui gautų kilnojamųjų daiktų kainÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB ,,Sergejus ir kompanija“ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius nesutikimo su skundu motyvus:Visi atsakovui ieÅ¡kovo perduoti kilnojamieji daiktai buvo perduoti pagal ginčo Sutartį. BÅ«tent tai ir yra aiÅ¡kiai nurodyta kilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktuose. Å ie aktai nėra atskira kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, o tik pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ir jos įvykdymÄ patvirtinantys iÅ¡vestiniai dokumentai.

Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad Å¡alių susitarimu, pardavėjas įsipareigoja atskiru Å¡alių pasiraÅ¡ytu priėmimo-perdavimo aktu per 20 kalendorinių dienų po Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymo ir patvirtinimo dienos, perduoti pirkėjui visus parduodamose patalpose esančius baldus, orgtechnikÄ ir visÄ kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ . Taigi Å¡alys, sudarydamos Sutartį numatė, kad pagal jÄ pirkėjui bus perduotas ir visas parduodamose patalpose esantis kilnojamasis turtas, kurio kaina įeina į bendrÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutarties kainÄ .

Apelianto iÅ¡skirti daiktai, sudarantys tik nedidelę perduotų kilnojamųjų daiktų dalį, taip pat yra skirti ar susiję su administracinių patalpų ar prie jos esančios aplinkos eksploatavimu. VisiÅ¡kai įprasta, kad administracinėse patalpose yra mikrobangų krosnelė, skirta darbuotojų maistui pasiÅ¡ildyti, ar patalpos papuoÅ¡tos meno kÅ«riniais. Taip pat įprasta, kad jei administracinių patalpų ir kartu jos aplinkos priežiÅ«rÄ atlieka patys patalpų savininkai, reikalingi ir tokie daiktai kaip kopėčios, karutis ar žoliapjovė.

Apeliantas teigia, kad už kilnojamÄ jį turtÄ atsakovas turėjo sumokėti atskirai. Kokiu pagrindu atsakovas tai privalėjo padaryti, jei to nenumatė nei 2009 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, nei pats ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atskirÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino. Kaip ir to, kodėl po Sutarties sudarymo, po atsiskaitymo už nekilnojamÄ jį turtÄ bei kilnojamojo turto perdavimo, ieÅ¡kovas nereikalavo atskirai apmokėti už perduotÄ kilnojamÄ jį turtÄ .

Parduodamo turto kaina visada yra nustatoma atsižvelgiant į parduodamo turto sudėtį, todėl, parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ be kilnojamojo turto, sutarties kaina bÅ«tų buvusi atitinkamai mažesnė. Tai paliudijo ir buvęs UAB „Metalplast Vilnius“ direktorius V. Å . . Be to, pirkėjas nėra įpareigotas domėtis, kam buvo panaudotos už turtÄ gautos lėšos. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme A. D. ir Z. D. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu įtraukti juos į bylÄ trečiaisiais asmenimis.

Nurodė, kad, jų manymu, nagrinėjama byla ir joje priimtas sprendimas pareiškėjams gali turėti įtakos, nes sandoriai, susiję su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir/arba valstybinės žemės sklypu tuo pačiu adresu (kadastro Nr. 0101/0071:179) turi įtakos pareiškėjams, kaip šio turto bendraturčiams. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas.CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo antraeiliais Bylos nagrinėjimo dalykas – daiktų kvalifikavimas antraeiliais ir jų teisinis likimas perleidžiant pagrindinį daiktÄ , taip pat sutarties aiÅ¡kinimas. Daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimÄ bÅ«ti savarankiÅ¡ku teisinių santykių objektu, skiriamos dvi daiktų rÅ«Å¡ys: pagrindiniai ir antraeiliai daiktai.IeÅ¡kovui sudarant Nekilnojamojo turto (patalpų) pirkimo–pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios jis kildina savo teises į kilnojamuosius daiktus, sutarties sudarymo metu buvusius parduodamose patalpose, reglamentuoja CK 4.13, 4.14, 4.19 straipsniai: pagal įstatymÄ antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys ar pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai; antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iÅ¡ pagrindinio daikto vaisius, produkcijÄ ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius; priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; priklausinį, kaip antraeilį daiktÄ , iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi bÅ«ti pasielgta prieÅ¡ingai. Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo antraeiliu daiktu (priklausiniu) ir jo teisinio ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi; konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A.

D. v. J. A. M., bylos Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje L. D. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1002/2003;2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr.3K-3-453/2006; kt.). Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu.

Pagal bendrÄ sias įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo civilinėje teisenoje taisykles kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindÄ , jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,MÅ«sų laikas“ v.

UAB ,,Vorto“, bylos Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“, bylos Nr.3K-3-134/2008; kt.). Šiuo atveju pagrindinis daiktas priklauso atsakovui. Taigi nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra faktų ar tarp antraeilių daiktų (kilnojamųjų daiktų, išvardintų priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2, 3 (8-12 b. l.) ir nekilnojamojo turto buvo nuolatinis funkcinis ryšys, nustatymas, t. y. ar šie kilnojamieji daiktai savo ūkine paskirtimi tarnavo ieškovui nuosavybės teise priklausiusiam ir atsakovo įsigytam pagrindiniam daiktui.

Pažymėtina, kad CK 4.2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamÄ jį daiktÄ ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis, o to paties straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad kilnojamasis daiktas fiziÅ¡kai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra ginčo, jog priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2, 3 iÅ¡vardinti daiktai yra kilnojamieji daiktai, sprendžia, kad Å¡ie daiktai (baldai, virtuvės įranga, kompiuteriai (kita orgtechnika), kopėčios, karutis, žoliapjovė, kondicionieriai, meno kÅ«riniai, ir pan.) nebuvo praradę savo individualių požymių, nebuvo savo funkcine paskirtimi nuolat susiję tik su atsakovui priklausančiomis patalpomis, savo Å«kine paskirtimi netarnavo ieÅ¡kovo atsakovui parduotam pagrindiniam daiktui tiek, kad pagrindinio daikto (administracinių patalpų) funkcionavimas (nesant Å¡ių kilnojamųjų daiktų) bÅ«tų buvęs apsunkintas.

Todėl, priešingai nei nurodo atsakovas ar pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2, 3 išvardinti daiktai negali būti laikomi antraeiliais daiktais, taip pat negali būti laikomi daiktais, kurie yra nekilnojamojo turto dalimi. Dėl kilnojamojo turto perleidimo Nustačius, kad priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2, 3 išvardinti daiktai yra atskiri kilnojamieji daiktai, galintys būti savarankišku teisinių santykių objektu, jų pardavimas ar kitoks perleidimas atsakovui turėjo būti atitinkamai įformintas, nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, jog minėtus kilnojamuosius daiktus ieškovas perduos atsakovui (CPK 185 str.).

Å alių sudarytoje – pardavimo Sutartyje nenurodyta, kad minėti kilnojamieji daiktai perkami-parduodami (14-18 b. l.). CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ). Byloje ginčo nėra dėl to, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovui, o atsakovas priėmė kilnojamuosius daiktus.

Be to, ieÅ¡kovas ir atsakovas perduotus kilnojamuosius daiktus įkainojo, nors tai padarė jau po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutarties sudarymo (8-12 b. l.).CK 6.314 straipsnių 1-3 dalys nustato: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti jÄ pardavėjui daiktų perdavimo vietoje; jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečiu laiku, jis privalo jÄ sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksÄ perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus; jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iÅ¡ karto sumokėti visÄ kainÄ .

Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, pagal CK 6.4, 6.38 bei 6.200 straipsnio nuostatas skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu bei vykdyti prievoles sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais ir bendradarbiauti su kita Å¡alimi. Kadangi ieÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1, 2 ir 3 patvirtino, kad kilnojamas turtas buvo atsakovui perduotas, atsakovui atsirado pareiga iÅ¡ karto sumokėti visÄ kilnojamojo turto kainÄ .

Atsakovas kilnojamojo turto kainos ieÅ¡kovui nesumokėjo, todėl teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovui. Pasisakydama dėl daiktų kainos, teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo laikyti, kad priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2 ir 3 nurodyta kaina, kurios bendra suma sudaro 219 856,50 Lt, neatitinka tikrovės vien dėl to, jog tai, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, buhalterinė vertė. Pažymėtina, kad atsakovas, neigdamas ieÅ¡kovo nurodomÄ kilnojamųjų daiktų kainÄ , nepateikė jokių jo pozicijÄ patvirtinančių įrodymų (CPK 178, 185 str.).

Dėl Sutarties aiÅ¡kinimo ir tikrųjų Å¡alių ketinimų Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas pažymi, kad tikrieji Å¡alių ketinimai buvo sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau kartu su nekilnojamuoju turtu už tÄ pačiÄ kainÄ parduoti atsakovui ir visus kilnojamuosius daiktus. Su tokia iÅ¡vada sutikti nėra pagrindo.CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas.

Å is principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti ar sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties turinys yra Å¡alių consensus ad idem, t. y.

Å¡alių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Nustatant tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ , taikytinos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiÅ¡kia, kad sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v.

AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2004; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v.

UAB „Balteksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; ir kt.). Nagrinėjamu atveju 2009 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutarties 1.1 punktu šalys aiškiai apibrėžė, kas yra sutarties objektas – t. y. susitarė, kad parduodamas nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčios 1960,72 kv. m. bendro ploto, esančios (duomenys neskelbtini). Iš šio punkto turinio matyti, jog Sutarties šalys Sutarties objektui nepriskyrė ginčo kilnojamojo turto.

Sutartimi buvo sutarta, kad nekilnojamasis turtas bus parduotas už 2 800 000 Lt. IÅ¡ Sutarties 2.1.1-2.1.2 punktų sprendžiama, kad UAB ,,Metalplast Vilnius“ nekilnojamojo turto paradavimu siekė atsiskaityti su įkaito turėtoju kreditoriumi AB SEB banku. Ginčo nekilnojamasis turtas buvo įkeistas, užtikrinant ieÅ¡kovo gauto kredito grÄ Å¾inimÄ . BÅ«tent tokiÄ sumÄ â€“ 2 800 000 Lt (sutarta parduodamo objekto kaina) pardavėjas buvo skolingas bankui. Sutartyje sutarta, kad pirkėjas visÄ mokamÄ už parduodamÄ turtÄ sumÄ perves į AB SEB bako sÄ skaitÄ , ir taip pardavėjas atsiskaitys su įkaito turėtoju.

Parduodamo nekilnojamojo turto kaina, kaip jau minėta, buvo lygi pardavėjo skolai AB SEB bankui, atsiradusiai 2001 m. gruodžio 28 d. ir 2006 m. rugpjūčio 1 d. kreditavimo sutarčių pagrindu, užtikrinant turtinių prievolių įvykdymÄ ginčo turto hipoteka, įregistruota hipotekos lakÅ¡tais 2005 m. liepos 5 d. ir 2006 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriuje. Sutarties 2.3 punkte taip pat nurodyta VÄ® Registrų centro informacija apie parduodamo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, kuri buvo 4 019 000 Lt. 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2, 3 nurodyti ginčo daiktai, kuriuos, kaip nurodyta Sutarties 3 punkte, Å¡aliu susitarimu pardavėjas turėjo perduoti pirkėjui atskiru Å¡alių pasiraÅ¡ytu priėmimo-perdavimo aktu, bankui nebuvo įkeisti, daiktai nekonkretizuoti, jų ryÅ¡ys su nekilnojamuoju turtu. bei daiktų kaina neaptarti.

Nenurodyta ir tai, kad ginčo daiktų kaina yra nekilnojamojo turto kainos sudėtinė dalis. Jokių kitų įrodymų, kurie leistų teismui padaryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad Sutarties Å¡alys inkorporavo kilnojamųjų daiktų kainÄ Ä¯ nekilnojamojo turto kainÄ ir taip pirkėjas už Å¡iuos įgytus daiktus atsiskaitė, nepateikta. Ä®vertinusi Sutarties turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alių Sutarties derybų objektas buvo nekilnojamasis turtas; derėtasi tik dėl jo pardavimo kainos, lygios pardavėjo skolai bankui.

Kaip jau minėta, kiti daiktai (kilnojamasi turtas) neatitinka antraeilių daiktų sampratos, todėl jų negali iÅ¡tikti pagrindinio daikto likimas – jie negali bÅ«ti perleisti nuosavybėn kartu su nekilnojamuoju daiktu neatlygintinai. 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1, 2 ir 3 pirkėjui perduoti įvertinti daiktai negali bÅ«ti prilyginti 2009 m. priėmimo-perdavimo aktu (50 b. l.) pirkėjui perduotiems atskirai neįvertintiems daiktams (Å¡alto vandens įvadinis mazgas, automatizuotas Å¡ilumos punkto įrenginys, automatizuotas oro padavimo-iÅ¡traukimo įrenginys ir kt. pan.), nes pastarieji daiktai (įrenginiai) neatskiriamai susiję su pagrindiniu daiktu, įeina į jo sudėtį ir skirti aptarnauti pagrindinį daiktÄ .

Be Å¡ių įrenginių pastatas netektų savo naudingumo, negalėtų bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, todėl tokie daiktai kaip esminiai antraeiliai daiktai turėjo bÅ«ti perduoti pirkėjui su pagrindiniu daiktu. Ginčo dėl Å¡ių daiktų perdavimo nėra. Daiktai, perduoti trimis atskirais perdavimo-priėmimo aktais, jų paskirtis, jau aptarti Å¡iame sprendime, nustačius, kad jie nepriskirtini antraeiliams daiktams, todėl jie galėjo bÅ«ti perduoti pirkėjui už juos teisingai atlyginant. Teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už ginčo turtÄ , rėmėsi 2009 m. vasario 27 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0004539 (51 b. l.), kurioje nurodyta, kad sÄ skaita iÅ¡raÅ¡oma už administracines patalpas (duomenys neskelbtini), skliausteliuose pažymint (visas esantis patalpoje kiln. turtas), konstatavęs, kad sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta parduodamo objekto kaina – 2 800 000 Lt, apima ir minėto patalpoje esančio kilnojamojo turto kainÄ , nors kilnojamojo turto kaina neiÅ¡skirta. Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų (dokumentų), galinčių patvirtinti atsakovo teiginius, jog Å¡alys tarėsi kilnojamuosius daiktus perleisti atsakovui už nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytÄ kainÄ , atskirai aptariant kiekvieno parduodamo objekto kainÄ .

IÅ¡ byloje esančių dokumentų sprendžiama, kad kilnojamojo turto kaina paaiÅ¡kėjo po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutarties sudarymo, jÄ nurodant tik 2009 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1, 2 ir 3.. Duomenų, kad už ginčo daiktus pirkėja sumokėjo, nėra, gauti Å¡ių daiktų neatlygintinai nebuvo pagrindo dėl priežasčių, nurodytų Å¡iame sprendime, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2009 m. vasario 26 d. nekilnojamojo pirkimo-pardavimo sutartimi Å¡alys susitarė ne tik patalpų, bet ir viso jame esančio kilnojamÄ jį turto pardavimo už 2 800 000 Lt kainÄ , nes tai nepagrįstÄ faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 178, 185 str.).

Dėl to, kad ieÅ¡kovas kurį laikÄ nereiÅ¡kė pretenzijų, kaip teigia atsakovas, dėl atsakovui perduoto kilnojamojo turto, atsakovas nuosavybės teisių į be teisinio pagrindo neatlygintinai įgytÄ ginčo turtÄ nuosavybės teisių neįgijo, tačiau ieÅ¡kovas Å¡io turto grÄ Å¾inti nepraÅ¡o – pasirinko kitÄ bankrutuojančios įminės kreditorių bei pačios įmonės pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , reikalaudamas sumokėti už perduotÄ turtÄ . Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutartimi Å¡alys susitarė tik dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainos, o dėl perduotų pirkėjui 219 856,50 Lt vertės kilnojamųjų daiktų kainos nebuvo derėtasi ir ji (kaina) nebuvo aptarta; nekilnojamojo turto 2 800 000 Lt kaina ginčo daiktų kainos neapima, perduoti ginčo daiktai nėra pagrindinio daikto antraeiliai daiktai, už juos neapmokėta, todėl atsakovas už papildomai įgytÄ turtÄ privalo sumokėti (6.344 str., 6.38 str.).Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl priėmė teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 330, 263, 185 str.).

Jis naikinamas ir priimamas naujas – ieškinys patenkinamas. Dėl palūkanų priteisimo Atsakovui nesumokėjus 219 856,50 Lt skolos, vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, atsirado prievolė sumokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra ūkio subjektai, o tarp jų sudarytas sandoris yra komercinis, atlygintinis, todėl pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 4 dalį atsakovas privalo mokėti 15,21 proc. metines palūkanas (2008 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos banko nustatyta VILIBOR vieno mėnesio palÅ«kanų norma buvo 8,21 proc. padidinta 7 procentiniais punktais). Už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. (įskaitant), atsakovas buvo skolingas 219 856,50 Lt ir vėlavo atsiskaityti 520 dienų, todėl palÅ«kanos sudaro 47 640,80 Lt (15,21 proc. x 219 856,50 Lt / 365 x 520). Atsakovas palÅ«kanų neginčijo.Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteistinos 15,21 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (20-21 b. l.) ieÅ¡kovo praÅ¡ymu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieÅ¡kinį, jo apsaugai taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl jam laimėjus bylÄ , CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, kuris nagrinėjamu atveju yra 6 350 Lt, žyminį mokestį valstybei pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį turi mokėti atsakovas.

Dėl įtraukimo trečiaisiais asmenimis Nagrinėjamoje byloje ginčas yra susijęs su atlyginimu už administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusiu ir pardavėjui perduotu kilnojamuoju turtu; ginčo dėl nekilnojamojo turto nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, pareiÅ¡kėjų A. D. ir Z. D. praÅ¡yme įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis nurodytas nekilnojamasis turtas ir nagrinėjamoje byloje esantis – nesutampa unikaliu numeriu. Å ios faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sprendimas nagrinėjamoje byloje neturės įtakos A.

D. ir Z. D. teisėms ir pareigoms, todėl nėra pagrindo Å¡iuos asmenis įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis (CPK 47 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 47 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti.Priteisti ieÅ¡kovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Metalplast Vilnius“ (į. k. 124829925) iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sergejus ir kompanija“ (į. k. 125735119) 219 856,50 Lt (du Å¡imtus devyniolika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 50 centų) skolÄ , 47 640,80 Lt (keturiasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų 80 centų) palÅ«kanų ir 15,21 proc. (penkiolika ir dvideÅ¡imt vienÄ Å¡imtÄ jÄ procento) metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (267 497,30 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sergejus ir kompanija“ (į. k. 125735119) 6 350 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio valstybei.A.

D. ir Z. D. praÅ¡ymo įtraukti juos į civilinę bylÄ dalyvauti trečiaisiais asmenimis netenkinti. Teisėjai                                                                               Alė Bukavinienė Kazys KailiÅ«nas                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė