2024-03-14 Nr. CB-1754-2-68-3-09506-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-493

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09506-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 5 d. paduotu ieškovo E. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Byloje atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą už akių – ieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendime už akių nurodė, kad „Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus. Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad „šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aktyvioji proceso šalis, šiuo atveju ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių motyvais, išvadomis, turi teisę per įstatyme numatytą terminą teikti ne pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o apeliacinį skundą, kuriame ir gali nurodyti visus savo nesutikimo motyvus.“ (apeliacinės instancijos teismo nutarties 26 punktas).

Kasaciniu skundu ieškovas E. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį, ir klausimą dėl pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo perduoti spręsti iš naujo, išsprendžiant klausimą iš esmės.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad priimdami skundžiamas nutartis teismai netinkamai taikė CPK 285 straipsnio 5 dalies, 287 straipsnio 1 dalies procesines teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012 ir jose nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas, 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu teismas mano, jog bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

3. Jei pirmosios instancijos teismas turėjo abejonių ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir įrodymais, tai turėjo atsisakyti priimti sprendimą už akių, o ne atmesti ieškinį, nes įstatymas ir teismų praktika draudžia priimti neigiamą sprendimą aktyviosios šalies atžvilgiu (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 28–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Sprendimas už akių apeliaciniu skundu neskundžiamas, nes šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, yra ieškovas, ir nagrinėjamu atveju, priešingai nei nustatyta žemesniųjų instancijų teismų nutartimis, ieškovas turi teisę teikti ne apeliacinį skundą, o pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnio 1 dalis).

4. Teisės doktrinoje pareikšta nuomonė, kad sprendimas už akių naikina teismui galimybę priimti neigiamą aktyviosios šalies atžvilgiu sprendimą už akių (V. N. Sprendimas už akių – ar rastas kompromisas? 32 psl., priešpaskutinė pastraipa; nuoroda internete:file:///C:/Users/Asus/Downloads/%23%23common.file.namingPattern%23%23%20(2).pdf).

5. Ieškovas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi, nedelsdamas, t. y. 2023 m. gruodžio 5 d., pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 8 d. ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimis neatnaujino termino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nėra nurodytas trečiasis asmuo VĮ Registrų centras ir jo adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti G. B. už kasacinį skundą 142 (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. vasario 5 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 313.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė