be45df6a-3d8a-4f37-a7db-1868a878ed58 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedbe bausmÄ vykdanÄios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; tÄsti mokslus arba įsidarbinti (užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos);
Legislator headnote
AI generatedbe45df6a-3d8a-4f37-a7db-1868a878ed58 · PanevÄžio apygardos teismas: Teismas rÄmÄsi A. C. ir A. D. parodymais, taÄiau nei jų, nei G. S. jis neįspÄjo dÄl melagingų parodymų byloje, leido jiems sakyti neatsakant už melagingus parodymus byloje, kadangi visi minÄti asmenys yra įtariamieji kitoje byloje dÄl fizinio smurto naudojimo A. G. atžvilgiu, neteisÄto įsibrovimo į butÄ . 2.3. Teismas nurodÄ, kad nors I. G. teigia, kad jis buvo sumuÅ¡tas ir pats nežino kÄ kalbÄjo, taÄiau tiek iÅ¡ liudytojo parodymo, tiek vaizdo įraÅ¡e matyti, kad I. G. buvo adekvatus, sÄ moningai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-366/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55444-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 8 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Sigito BagdonaviÄiaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Algirdo GapuÄio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, Gailutei Vilkienei, nuteistajam I.
G. (I. G.), jo gynÄjui advokatui A. Melkovui, vertÄjai AuÅ¡rai Ismailovienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje vaizdo konferencijų bÅ«du, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programÄ , apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. G. ir jo gynÄjo advokato A. Melkovo apeliacinį skundÄ dÄl Utenos apylinkÄs teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvÄs apribojimu Å¡eÅ¡iems mÄnesiams, skiriant įpareigojimus:
1) be bausmÄ vykdanÄios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;
3) tÄsti mokslus arba įsidarbinti (užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos);
4) neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis. KardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, nurodyta panaikinti nuosprendžiui įsiteisÄjus. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä: I. Bylos esmÄ 1. I. G. nuteistas už tai, kad neteisÄtai laikÄ narkotinÄ medžiagÄ neturÄdamas tikslo jos platinti, o bÅ«tent: 2018 m. lapkriÄio 16 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) esanÄiame bute, neteisÄtai, neturÄdamas tikslo platinti, laikÄ savo žinioje 0.331 gramus narkotinÄs medžiagos â kanapių dervos, kol 2018 m. lapkriÄio 16 d., 16.00 val.
Å¡ias narkotines medžiagas rado ir paÄmÄ policijos pareigÅ«nai įvykio vietos apžiÅ«ros metu. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä panaikinti Utenos apylinkÄs teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendį ir:
1) priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo I. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ;
2) arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti teismui, kai bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas. Skunde nuteistasis ir jo gynÄjas nurodÄ: 2.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 305 straipsnio 1 dalies nuostatų. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad âDaiktų apžiÅ«ros protokole 2018-11-26 užfiksuoti duomenys, kad apžiÅ«rÄtas A. C. pateiktas mobilaus ryÅ¡io telefonas. ApžiÅ«ros metu telefone rasti ir nukopijuoti vaizdo failaiâ.
Å io veiksmo turinys nuosprendyje neatskleistas. ApžiÅ«ros 2019â02â06 protokole užfiksuoti duomenys â A. C. telefone rasti vaizdai. Juose užfiksuota kaip du asmenys grumiasi su kitu asmeniu, o ketvirtas asmuo viskÄ filmuoja. ApžiÅ«ros metu detaliai paraÅ¡yti kiekvieno asmens veiksmai ( t. 1., b. l. 152â161). Teismas âpraleidoâ itin svarbias aplinkybes, neatskleidÄ užfiksuotų duomenų turinio, kaip ir kokiu bÅ«du patenkama į svetimÄ butÄ , neturint buto savininko sutikimo, kur jis pargriaunamas ir muÅ¡amas, jog iÅ¡ vienas iÅ¡ už puolikų nuolat ima suktinÄ, jÄ randa ne pareigÅ«nai, o primygtinai rodo vienas įsibrovÄlių, nÄra nurodoma, kad iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, jog ant staliuko, kur guli neva suktinÄ yra kitų daiktų, kurių jau nebÄra, kuomet fiksuojama policijos pareigÅ«nų įvykio vieta.
Apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, patvirtinanÄių kaltinamojo kaltumÄ , iÅ¡dÄstomi ir kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys, o tik po to nurodomos teismo iÅ¡vados dÄl įrodymų. Tokiai praktikai, kada įrodymai atmetami neiÅ¡dÄsÄius teismo iÅ¡vadas pagrindžianÄių įrodymų turinio, nepritartina (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimas Nr.40 âTeismų praktikaâ). Teisminio nagrinÄjimo metu teismui buvo pateikta eilÄ kitų dokumentų, iÅ¡kelti klausimai baigiamųjų kalbų metu dÄl įrodymų rinkimo leistinumo, taÄiau teismas apie Å¡iuos gynybos pateiktus įrodymus baigiamajame akte iÅ¡ viso nepasisakÄ, nors jie prijungti prie bylos, neanalizavo jau byloje esanÄių įrodymų, jų nevertino, neiÅ¡dÄstÄ motyvų, kodÄl juos atmeta, taigi neatskleidÄ bylos esmÄs. 2.2.
Nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinÄms bylos aplinkybÄms ir raÅ¡ytiniams duomenims. Pirmiausiai teismas turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti asmenų tarpusavio santykius. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki 2018-11-16 G. S. (G. S.) ir I. G. santykiai buvo geri, o su A. D. ir A. C. apeliantas trejus metus konfliktuoja, jų santykiai prieÅ¡iÅ¡ki. DÄl to 2018-11-16 atvykimo pas I. G. į namus A. C. ir A. D. motyvas buvo apeliantÄ nubausti už pareiÅ¡kimų raÅ¡ymÄ policijai. Å ioje byloje itin svarbus asmenų tarpusavio santykis ir veiksmų motyvas, ko pirmosios instancijos teismas nevertino.
Teismas rÄmÄsi A. C. ir A. D. parodymais, taÄiau nei jų, nei G. S. jis neįspÄjo dÄl melagingų parodymų byloje, leido jiems sakyti neatsakant už melagingus parodymus byloje, kadangi visi minÄti asmenys yra įtariamieji kitoje byloje dÄl fizinio smurto naudojimo A. G. atžvilgiu, neteisÄto įsibrovimo į butÄ . 2.3. Teismas nurodÄ, kad nors I. G. teigia, kad jis buvo sumuÅ¡tas ir pats nežino kÄ kalbÄjo, taÄiau tiek iÅ¡ liudytojo parodymo, tiek vaizdo įraÅ¡e matyti, kad I. G. buvo adekvatus, sÄ moningai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes.
MinÄti teiginiai paneigiami raÅ¡ytiniais medicininiais dokumentais byloje, pareigÅ«nų darytais garso įraÅ¡ais, o bÅ«tent: iÅ¡ S. Ä. pateikto garso įraÅ¡o matyti, kad I. G. jai sako âskaudaâ, pareigÅ«nÄ atsako âir jums reikia į poliklinikÄ , į priÄmimo skyrių, nes matome jÅ«sų akisâ (2019-02-14-2019-02-18 kitų objektų apžiÅ«ros protokolas), iÅ¡ VÅ Ä® Visagino ligoninÄs ligos istorijos Nr.18-8766 2018-11-16 18:06 įraÅ¡o matyti gydytojo R. K., kad I. G. diagnozuota akies voko ir periokulinÄs srities sumuÅ¡imas, gerklÄs kaklo priekinÄs dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, krÅ«tinÄs lÄ stos sumuÅ¡imas, atlikus tomografijÄ matyti kairio nosikaulio lūžis, kairio skruosto srityje potrauminis minkÅ¡tųjų audinių komponentas, I.
G. nustatyta klinikinÄ diagnozÄ â galvos smegenų sukrÄtimas. I. G. blogÄ savijautÄ patvirtina ir tai, kad 2018-11-16 jam atvykus su pareigÅ«nais į policijos komisariatÄ , iÅ¡ karto buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, tai patvirtinama UAB âAmbulansasâ 2019-09- 01 pažyma. Liudytojas A. F. teisme parodÄ, kad atvykus į įvykio vietÄ , ant I. G. matÄsi sumuÅ¡imo žymÄs. Å ie duomenys teismo nuosprendyje aptarti nebuvo. 2.4. Teismas atmetÄ I. G. argumentus, kad jis prisipažino, jog suktinÄ yra jo, galvodamas, kad ji yra draugo G.
S. ir taip norÄjo jam padÄti, taÄiau visiÅ¡kai neanalizavo, kad narkotines medžiagas galÄjo atneÅ¡ti kas nors iÅ¡ kitų asmenų: A. D. ar A. C., turÄdami kerÅ¡to motyvÄ , arba G. S., kuris patvirtino, kad yra priklausomas ir pats vartoja narkotines medžiagas. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. F. parodymų, jam atvykus prie buto, ten buvo daug asmenų. IÅ¡ filmuotos G. S., A. D. medžiagos matyti, kad I. G. guli ant žemÄs prispaustas, po butÄ vaikÅ¡to kiti asmenys. G. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad iki minÄto įvykio jų santykiai buvo geri. 2019-01-14 apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ ir teisme G.
S. paaiÅ¡kino, kad jis vartoja tÄ patį haÅ¡iÅ¡Ä , kuris buvo ir pas I. G., kad jis skiria narkotines medžiagas ir kad rÅ«ko žolÄ. Nei A. D., nei G. S., nei A. C. nebuvo apžiÅ«rÄti ir patikrinti policijos pareigÅ«nų, teismas pasirÄmÄ tik Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimais, neįspÄjÄs jų už melagingus parodymus, kad jie neturÄjo narkotinių medžiagų 2018-11-16 su savimi. Teismas Å¡ių argumentų neanalizavo. 2.5. I. G. paaiÅ¡kino, kad apkalbÄjo save pirminiuose paaiÅ¡kinimuose, nes žinojo, jog G.
S. turi problemų su teisÄsauga, yra jauno amžiaus, norÄjo jam padÄti, juos siejo geri santykiai. Policijos pareigÅ«nai slapta įraÅ¡Ä savo pokalbį su juo (I. G.) jam nežinant ir panaudojo Å¡iuos duomenis jo kaltei pagrįsti, kuo akivaizdžiai pažeidÄ teisÄs aktų reikalavimus. Liudytojas A. F. nurodÄ, kad âatvykome į įvykio vietÄ ir diktofonÄ Ä¯jungÄme pakilus į įvykio vietÄ , diktofonÄ Ä¯sijungÄme iki bendravimo, neprisimenu kaip prasidÄjo pokalbis, neprisimenu ar įspÄjome ir minÄta frazÄ turÄtų bÅ«ti užfiksuota ir kadangi vyksta konfliktas ne visÄ laikÄ taip gaunasi, kad laba diena, pokalbis bus įraÅ¡omasâ.
Liudytoja pareigÅ«nÄ S. Ä. nurodÄ, kad įjungÄ diktofonÄ pokalbio metu su I. G.. Buvo pastebÄta koridoriuje ant veidrodžio cigaretÄ, įtarÄ, kad tai narkotikai. Ä®jungÄ diktofonÄ , kada iÅ¡Äjo kolega, neatsimena, ar sakÄ, kad pokalbis įraÅ¡omas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos S. Ä. pokalbio įraÅ¡Ä pradÄjo daryti likusi jau viena su I. G.. Pokalbio turinyje nesigirdi jokio įspÄjimo dÄl pokalbio įraÅ¡ymo ir jo galimo panaudojimo prieÅ¡ asmenį. PrieÅ¡ingai, girdisi provokuojantys tyrÄjos klausimai:
âÄia cigaretÄ, kurioje jÅ«s sakÄte, yra kažkokių narkotinių medžiagųâ, âkur radoteâ, âiÅ¡ kur tokia cigaretÄ su tokiomis medžiagomisâ, âkur radoteâ, âiÅ¡ ko pirkoteâ, âo dar yra tokių daiktųâ, âo jeigu sÄ Å¾iningai, jÅ«s turite kokių nors cigareÄių su kažkokiomis narkotinÄmis medžiagomisâ. 2.6. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 89-V-289 patvirtinto Tarnybos eigos vaizdo ir garso įraÅ¡ymo, įrašų saugojimo Utenos apskrities vyriauiajame policijos komisarate tvarkos apraÅ¡o (toliau â Tvarkos apraÅ¡as) 12 punkte numatyta, kad naudojant garso įraÅ¡ymo įrangÄ asmenį reikia įspÄti, jog pokalbis įraÅ¡omas techninÄmis priemonÄmis ir garso įraÅ¡ai gali bÅ«ti panaudoti atliekant ikiteisminį tyrimÄ .
Tokių įspÄjimų garso įraÅ¡uose nesigirdi, jų nÄra. Liudytojas A. F. nurodÄs, kad įsijungÄ diktofonÄ dar kildamas, todÄl akivaizdu, jog turÄjo girdÄtis įspÄjimas apie techninÄs priemonÄs naudojimÄ . Liudytoja S. Ä. diktofonÄ Ä¯sijungÄ vÄliau, jos garso įraÅ¡e nÄra tapataus pokalbio teksto kaip ir A. F., todÄl jos įspÄjimas turÄjo girdÄtis arba jos arba A. F. garso įraÅ¡e. Kadangi tokio įspÄjimo nÄra, todÄl darytina iÅ¡vada, kad pokalbio įraÅ¡as darytas neteisÄtai. 2.7.
Atvykusiems policijos pareigÅ«nams pagal jų patirtį, iÅ¡silavinimÄ buvo aiÅ¡ku, jog jie atvyko į nusikaltimo padarymo vietÄ . NukentÄjÄs asmuo jiems aiÅ¡kino apie užpuolimÄ , jo sumuÅ¡imÄ , pareigÅ«nai akivaizdžiai matÄ sumuÅ¡imo žymes, jiems buvo aiÅ¡ku, kad padarytas nusikaltimas. Liudytoja S. Ä. nurodÄ, kad papildomai buvo pastebÄta koridoriuje ant veidrodžio cigaretÄ, įtarÄ, kad tai narkotikai. Taigi esant akivaizdiems nusikaltimo požymiams, pareigÅ«nai privalÄjo veikti BPK tvarka esanÄioms nuostatoms. 2.8.
Byloje buvo pažeisti BPK 20 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo, nors gynyba jas kÄlÄ baigiamojoje kalboje. Nors liudytoja S. Ä. aiÅ¡kino, kad galÄjo apklausti liudytojÄ nepradÄjusi tyrimo, taÄiau pagal BPK 80 straipsnio 1 punktÄ , kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus.
TodÄl asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi teisÄ apklausos metu turÄti įgaliotÄ jį atstovÄ , reikalauti bÅ«ti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybÄ, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal kasacinio teismo praktikÄ (pavyzdžiui, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, 2K-348-303/2015) Å¡ios nuostatos, taigi ir draudimas versti duoti parodymus prieÅ¡ save yra pažeidžiamos, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiÅ¡kai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, taÄiau dÄl vienų ar kitų priežasÄių apklausos metu nÄra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka.
Byloje tokio prokuroro nutarimo nÄra. Pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus gauti parodymai negali bÅ«ti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkanÄiais įrodymais. 2.9. Taip pat buvo padaryti kiti Å¡iurkÅ¡tÅ«s BPK pažeidimai paimant rastas narkotines medžiagas. Liudytojas A. F. nurodÄ, kad negali pasakyti, kodÄl įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nÄra parašų, o protokolas nebuvo pateiktas susipažinimui, protokole nÄra nurodyti priedai, nors buvo fotografuota. Kaip matyti, įvykio vietoje buvo daug asmenų, taÄiau suraÅ¡ant įvykio vietos protokolÄ , kuriuo paimama suktinÄ su narkotine medžiaga, Å¡io veiksmo protokolo turinys nÄra paskelbiamas įvykio vietoje buvusiems asmenims, protokolas suraÅ¡omas jau komisariate, kiti asmenys nesupažindinami, kuo pažeisti BPK 179 straipsnio, 20 straipsnio reikalavimai.
SuktinÄ su narkotine medžiaga buvo paimta dar prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , t. y. BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka. Formaliai buvo suraÅ¡ytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, nors Å¡io veiksmo atlikimo metu buvo prievarta įsibrauta į fiziniam asmeniui priklausanÄias patalpas. IÅ¡ byloje esanÄio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad atvykus policijos pareigÅ«nams, asmenys yra namo laiptinÄje, jokio sutikimo patekti į butÄ pareigÅ«nai negavo - prieÅ¡ingu atveju toks sutikimas bÅ«tų girdÄjÄsis pareigÅ«nų darytame garso įraÅ¡e. PareigÅ«nai savavaliÅ¡kai pateko į butÄ , nors tam net nebuvo reikalo. 2.10.
I. G. bute atlikto tyrimo veiksmo, negalima vadinti nei kaip įvykio vietos tyrimo (BPK 205 straipsnis), nei įvykio vietos apžiÅ«ros (BPK 207 straipsnis), nes Å¡is veiksmas turi visus kratos požymius (BPK 145 straipsnis). BPK 205 straipsnyje nustatytam tyrimo veiksmui atlikti teismo sankcija nereikalinga, iÅ¡skyrus BPK 206 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį. Tuo tarpu krata yra BPK 145 straipsnyje nustatyta procesinÄ prievartos priemonÄ, kuriÄ darant priverstinai iÅ¡tiriama ir apieÅ¡koma patalpa, vietovÄ ar asmuo.
Nuo BPK 205 straipsnyje nustatyto objektų tyrimo krata skiriasi tuo, kad ji susijusi su konstitucinÄmis žmogaus teisÄmis, pirmiausia su žmogaus bÅ«sto nelieÄiamumo teise, taip pat ir kitų patalpų ar kitokių vietų, kuriose atliekama krata, savininko ar valdytojo teisÄmis. TodÄl krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisÄjo nutartimi. 2.11. PareigÅ«nai, turÄdami informacijÄ , kad vyksta muÅ¡tynÄs ir girdisi šūviai, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, policijos pareigÅ«nai bendrauja su laiptinÄje buvusiais asmenimis, kurie pareigÅ«nams sako âpatikrinkit butÄ , ant stalo pas jį guli narkotikaiâ.
Taigi, pareigÅ«nai gauna žodinį asmenų praneÅ¡imÄ apie uždraustus apyvartoje daiktus, kurie galimai randasi bute. Tai yra jiems žodžiu praneÅ¡ama apie akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 259 straipsnyje. Tokiu atveju jie nedelsiant turÄjo susisiekti su budÄtoju, registruoti minÄtÄ informacijÄ , gauti ikiteisminio tyrimo bylos pradÄjimo numerį, suraÅ¡yti nutarimÄ neatidÄliotina tvarka atlikti kratÄ /poÄmį, po ko per BPK nustatytus terminus kreiptis pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ jos patvirtinimui.
TaÄiau pareigÅ«nai ÄmÄsi veiksmų, neturÄdami savininko sutikimo, įÄjo į butÄ ir priverstinai paÄmÄ ten rastus daiktus. Atlikto veiksmo tikslas buvo ne įvykio vietos apžiÅ«ra, o surasti ir paimti narkotines medžiagas pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , t. y. faktiÅ¡kai atlikti kratÄ bute. Tokie veiksmai galÄjo bÅ«ti atlikti tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisÄjo nutartimi, neatidÄliotinu atveju â ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu. TaÄiau tai nebuvo padaryta. Tad medžiaga paimta ne tik pažeidžiant įstatyme nustatytÄ Å¡ių duomenų gavimo tvarkÄ , bet ir iÅ¡ esmÄs suvaržant asmenų teises. 2.12.
Be to, net jeigu ir bÅ«tų laikoma, kad buvo atlikta (faktiÅ¡kai) ne krata, o objekto (įvykio vietos) tyrimas, tai ir Å¡is tyrimo veiksmas atliktas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . BPK 168 straipsnio 1 dalyje nenurodoma, kad gautos informacijos patikslinimo metu galÄtų bÅ«ti atliktas įvykio vietos tyrimas (BPK 205 straipsnis). BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytas tyrimo veiksmas â įvykio vietos apžiÅ«ra (BK 207 straipsnis) â nÄra tapatus įvykio vietos tyrimui (BK 205 straipsnis). ApžiÅ«ros metu gali bÅ«ti fiksuojama tik tiesiogiai vizualiai matoma aplinka ir joje esantys objektai, o patekimo į objektus bÅ«dai metodai negali bÅ«ti taikomi.
NagrinÄjamu atveju buvo įsibrauta į buto patalpas ir priverstinai paimti daiktai. 2.13. Taigi, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2012). Ä®statymo reikalavimų neatitiko ir atlikto tyrimo veiksmo eiga bei pagrindai, t. y. policijos pareigÅ«nai, prieÅ¡ atliekant tyrimo veiksmÄ patalpose, neužtikrino I. G. ir buto savininko A. G. procesinių teisių. IÅ¡ esmÄs buvo pažeista duomenų gavimo tvarka, taip suvaržant įstatymo garantuotas kaltinamojo teises.
Be to, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisÄtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertÄs (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008). Å ioje byloje faktinių duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisÄtas, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad vÄlesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų metu gauta informacija tapo teisÄta. 2.14. Teismas, priimdamas nuosprendį, pasirÄmÄ byloje esanÄiu pareigÅ«no A.
F. garso įraÅ¡u, kurio stengoramÄ darÄ policijos tyrÄjas. Bylos nagrinÄjimo metu liudytojai A. C., G. S. ir A. D. negalÄjo pasakyti, kurias konkreÄias frazes kas pasakÄ, pokalbio metu dalyvavo net 6 asmenys, tarp jų pareigÅ«nai, nÄra aiÅ¡ku kas ko klausÄ ir kas kÄ pasakÄ, todÄl buvo suvaržyta gynybos teisÄ užduoti klausimus pagal atitinkamas frazes. Byloje buvo praÅ¡oma paskirti garso tyrimÄ padarant stenogramÄ , taÄiau teismas nepagrįstai atsisakÄ, pažeisdamas rungimosi principÄ procese. 2.15.
Teismas motyvavo, kad I. G. Å¡lapime yra rasta tetrahidrakanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡tis, kas aiÅ¡kiai rodo, kad jis vartoja narkotines medžiagas, jis 2015 m. Vokietijoje buvo teistas už neteisÄtÄ disponavimÄ narkotinÄmis medžiagomis. Å ios teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, kadangi I. G. paaiÅ¡kino, kad iki tyrimo atlikimo buvo pavaiÅ¡intas cigarete Vilniuje, kas joje buvo, nežino. Asmens teistumu praeityje negali bÅ«ti grindžiama kaltÄ konreÄioje byloje. Kita vertus, tyrimo metu niekas neÄmÄ nei G.
S., nei A. D. tyrimo, nors G. S. pripažino varojantis narkotines medžiagas, o A. D. brolis girdÄta irgi turÄjÄs problemų dÄl Å¡ių medžiagų, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs tirtos nebuvo. 2.16. Teismas padarÄ esminius BPK pažeidimus bylos nagrinÄjimo metu. BPK 308 straipsnis numato, kad iÅ¡ anksto praneÅ¡tu laiku teismas ar vienas iÅ¡ bylÄ nagrinÄjusios kolegijos teisÄjų grįžta į teismo posÄdžių salÄ ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginÄ ir rezoliucinÄ dalis arba visÄ nuosprendį.
Paskelbus tik nuosprendžio įžanginÄ ir rezoliucinÄ dalis, teismas žodžiu turi paaiÅ¡kinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis. 2019-10-18 teismo posÄdžio garso įraÅ¡as byloje patvirtinta, kad teisÄjas paskelbÄ tik nuosprendžio įžanginÄ ir rezoliucinÄ dalį, taÄiau nepaaiÅ¡kino priimto nuosprendžio motyvų, kuo pažeidÄ BPK 308 straipsnio reikalavimus ir padarÄ esminį pažeidimÄ byloje (Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06). 2.17.
Bylos vedimo eiga sukÄlÄ akivaizdžių abejonių dÄl teismo proceso Å¡aliÅ¡kumo. Teismo galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ rodo:
1) atsisakÄ prijungti D. T. ir G. S. susiraÅ¡inÄjimÄ , atsisakÄ apklausti D. T. liudytoju;
2) gynybai reiÅ¡kiant praÅ¡ymus posÄdyje, teismas dalį jų ignoruodavo, pareikÅ¡tų praÅ¡ymų nesprendÄ;
3) visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrÄ bylos aplinkybių esant akivaizdiems neaiÅ¡kumams;
4) suteikÄ vos 30 minuÄių pasirengti baigiamosioms kalboms;
5) skelbdamas nuosprendį, nepaskelbÄ jo motyvų.
3. PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nuteistojo I. G. ir jo gynÄjo advokato A. M. apeliacinį skundÄ atmetÄ, pripažindama nepagrįstais skundo argumentus dÄl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų lÄmÄ neteisÄto ir nepagrįsto nuosprendžio priÄmimÄ .
4. Nuteistasis I. G. dÄl Utenos apylinkÄs teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio ir PanevÄžio apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties pateikÄ kasacinį skundÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiajam Teismui. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino apeliacinÄs instancijos teismo nutartį ir bylÄ perdavÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti apeliacine tvarka dÄl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ esminių BPK pažeidimų tiek dÄl byloje esanÄių įrodymų rinkimo, jų vertinimo leistinumo aspektu, tiek dÄl nuosprendžio suraÅ¡ymo ir paskelbimo, todÄl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo I. G. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, yra neteisÄtas ir nepagrįstas, byloje esanÄių įrodymų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad I. G. padarÄ Å¡iÄ veikÄ .
7. Nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs normų, jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. ApeliacinÄs instancijos teismo paskirtis â Å¡alinti galimas žemesnÄs instancijos teismo padarytas klaidas, todÄl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisÄtų neteisÄti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinÄs instancijos teismai turi kruopÅ¡Äiai patikrinti jų teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojanÄių normų reikalavimų.
9. ApeliacinÄs instancijos teismas, tikslu paÅ¡alinti byloje esanÄias abejones, atliko įrodymų tyrimÄ ir teismo posÄdyje liudytoju apklausÄ D. T., pakartotinai apklausÄ policijos pareigÅ«nus A. F. ir S. Ä.. Papildomai surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, kuriuos kolegija įvertino kartu su pirmosios instancijos teismo vertintais įrodymais, nepaneigÄ pirmosios instancijos teismo argumentų dÄl I. G. kaltÄs, prieÅ¡ingai â naujai surinkti įrodymai patvirtino teismo iÅ¡vadÄ , kad I. G. padarÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .
10. Ä®rodymų vertinimo taisyklÄs baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisÄtu bÅ«du, ir nusprÄsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinÄ teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertÄ bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Ta aplinkybÄ, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesÄių, nÄra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinanÄios aplinkybÄs.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad I. G. 2018 m. lapkriÄio 16 d. apie 16.00 val. bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini) esanÄiame bute, neteisÄtai, neturÄdamas tikslo platinti, laikÄ narkotinÄ medžiagÄ â 0,331 gramus kanapių dervos, kol jas rado ir paÄmÄ policijos pareigÅ«nai. Nors apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje nurodoma, jog I. G. yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, taÄiau tai vertintina kaip apsirikimo klaida, nes iÅ¡ nuosprendžio turinio akivaizdu, jog Å¡ioje dalyje pateiktos teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs. Teismas iÅ¡vadas dÄl I.
G. kaltÄs pagal BK 259 straipsnio 1 dalį grindÄ liudytojais apklaustų į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų A. F. ir S. Ä. parodymais, įvykio dalyvių G. S., A. C. ir A. D. parodymais, įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolu, tarnybiais praneÅ¡imais, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(5751)-IS-55444-18, objektų apžiÅ«rų protokolais, garso įraÅ¡ais ir kitais byloje esanÄiais raÅ¡ytinius duomenis.
12. IÅ¡ bylos medžiagos, policijos pareigÅ«nų parodymų matyti, kad 2018 m. lapkriÄio 16 d. apie 16.00 val. S. Ä. ir A. F. gavo praneÅ¡imÄ , kad bute, esanÄiame adresu (duomenys neskelbtini), girdimas konfliktas, kažkas Å¡aukiasi pagalbos. PareigÅ«nai parodÄ, kad jie atvykÄ minÄtu adresu, sutiko tris asmenis â A. C., A. D. ir I. G., kurie tarpusavyje konfliktavo, garsiai rÄkavo; aiÅ¡kinantis konflikto aplinkybes, I. G. bute, koridoriuje ant spintelÄs, pastebÄjo suktinÄ su galimai augalinÄs kilmÄs narkotine medžiaga;
I. G. nurodÄ, kad tai yra jo suktinÄ (1 t., b. l. 113-116); tai, kad suktinÄ priklausÄ I. G., patvirtino įvykio dalyviai G. S., A. C., A. D. (2 t., b. l. 136-143), įvykio aplinkybÄs, tuo paÄiu ir I. G. paaiÅ¡kinimai dÄl jų bei pas jį rastos galimai narkotinÄs medžiagos, jos įgijimo aplinkybių ir kt., buvo fiksuojamos policijos pareigÅ«nams darant garso įraÅ¡us tarnybiniais diktofonais (2 t., b. l. 130-134); įvykio vieta buvo apžiÅ«rÄta, nufotografuota, suraÅ¡ytas įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolas; rasta galimai narkotinÄ medžiaga paimta ir pristatyta į policijos komisariatÄ ; tÄ paÄiÄ dienÄ pareigÅ«nas A.
F. suraÅ¡Ä tarnybinį praneÅ¡imÄ , pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 7-11, 13-16). 2018 m. lapkriÄio 21 d. tyrÄjas E. G. paskyrÄ užduotį atlikti objektų â 2018-11-16 įvykio vietos apžiÅ«ros metu bute (duomenys neskelbtini) pas I. G. paimtos medžagos tyrimÄ (1 t. , b.l. 18-19), o 2018 m. lapkriÄio 30 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tai yra narkotinÄ medžiaga â kanapių derva, kurios masÄ yra 0,331 g (1 t., b. l. 22-23).
13. Apeliaciniame skunde keliamos įvairios versijos kaip suktinÄ su narkotine medžiaga atsirado I. G. bute ir kodÄl I. G. prisipažino, kad suktinÄ priklauso bÅ«tent jam. Teigiama kad suktinÄ su narkotine medžiaga galÄjo tyÄia pakiÅ¡ti į butÄ Ä¯vykio dienÄ Ä¯sibrovÄ prieÅ¡iÅ¡kai nuteistojo atžvilgiu nusiteikÄ A. C. ar A. D.; kad suktinÄ galÄjo priklausyti G. S., kuris yra priklausomas nuo narkotikų; kad I. G. prisipažino, jog suktinÄ priklauso jam, nes manÄ, kad suktinÄ atsineÅ¡Ä draugas G. S., turÄjÄs problemų dÄl narkotikų, todÄl norÄjo jam padÄti; kad I. G. nežino kÄ Ä¯vykio dienÄ kalbÄjo policijos pareigÅ«nams dÄl prastos savijautos, nes buvo sumuÅ¡tas. TaÄiau visos minÄtos versijos paneigiamos surinktais įrodymais.
14. Skunde minimi argumentai jau buvo keliami ir anksÄiau. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad I. G. pirminius parodymus, jog suktinÄ su narkotine medžiaga priklauso jam, paneigÄ dar ikiteisminio tyrimo metu, įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kai 2019 m. sausio 2 d., dalyvaujant gynÄjui, parodÄ, kad pas jį namuose rasta ir paimta suktinÄ priklauso ne jam, o galimai pas jį į butÄ Ä¯vykio dienÄ Ä¯sibrovusiems A. C., G. S. ar A. D., kurie jam Å¡iÄ suktinÄ tyÄia pakiÅ¡o. TeigÄ, kad nepamena, kÄ sakÄ policijos pareigÅ«nams iÅ¡ kur pas jį bute atsirado suktinÄ, nes įvykio metu buvo sumuÅ¡tas, po ko pristatytas į ligoninÄ (2 t., b. l. 20â21).
IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kus parodymus I. G. davÄ ir 2019 m. rugsÄjo 20 d. teisiamojo posÄdžio metu (2 t., b. l. 172). AiÅ¡kindamas aplinkybes apie tai, kodÄl įvykio metu policijos pareigÅ«nams nurodÄ, kad suktinÄ su narkotine medžiaga yra jo, parodÄ, kad taip sakÄ, nes manÄ, jog suktinÄ yra jo draugo G. S., žinojo, kad jis turÄjo problemų su narkotikais, kad buvo baustas, todÄl norÄjo jam padÄti (2 t., b. l. 172).
15. Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo argumentas, kad po įvykio dÄl sumuÅ¡imų jis labai blogai jautÄsi ir todÄl negalÄjo teisingai paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių. ApeliacinÄs instancijos teisme buvo apklausta policijos pareigÅ«nÄ S. Ä. (3 t. b. l. 120-121), kuriai I. G. iÅ¡ karto po įvykio prisipažino, kad suktinÄ priklauso jam ir kad įsigijo jÄ Vilniuje prie stoties. PareigÅ«nÄ parodÄ, kad su I. G. pasiliko bute viena po to kai kolega A. F. kitus du vaikinus iÅ¡vedÄ iÅ¡ buto.
Saugumo dÄlei įsijungÄ tarnybiniame telefone esantį diktofonÄ . ApeliacinÄs instancijos teismui paaiÅ¡kino, kad I. G. elgÄsi ramiai, bendravo adekvaÄiai, klausimus suprato. Kad jam bloga ar skauda, I. G. nesiskundÄ. Medikų pagalbos jis papraÅ¡Ä vÄliau, kai buvo pristatytas į policijos komisariatÄ ir tokia pagalba jam buvo iÅ¡ karto suteikta. Tai, kad I. G. sveikatos bÅ«klÄ neįtakojo jo gebÄjimo mÄ styti ir atsakinÄti į tyrÄjos klausimus, patvirtina stenograma, daryta pagal S. Ä. pateiktÄ garso įraÅ¡Ä (1 t., b.l. 113-116).
16. I. G. versija, kad jo prisipažinimÄ lÄmÄ noras draugui G. S. padÄti iÅ¡vengti atsakomybÄs yra nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarauja ne tik byloje esantiems kitiems įrodymams, bet ir savo paties parodymams. Pagal ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 2 d. ir pirmosios instancijos teisme jo duotus parodymus jis manÄ, kad suktinÄ galÄjo atneÅ¡ti bet kuris iÅ¡ trijų pas jį įsibrovusių asmenų - A. C., G. S. ar A. D.. Jis taip pat nurodo, kad tuo metu kai A. C. ir A. D. smurtavo prieÅ¡ jį, G. S. vaikÅ¡Äiojo po butÄ (po kambarį ir virtuvÄ).
Po to bÅ«tent G. S. paragino kitus du iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Tai rodo, kad I. G. nebuvo jokio pagrindo manyti, jog G. S. yra kažkokios prievartos auka (kaip, kad teigia apeliacinÄs instancijos teisme) ir tuo paÄiu ginti jį nuo apkaltinimo laikant narkotines medžiagas. Tokia elgesio logika bÅ«tų bent jau teoriÅ¡kai įmanoma, jei G. S. bÅ«tų užÄjÄs kaip draugas, kurį laikÄ jie bÅ«tų geranoriÅ¡kai bendravÄ ir tik tuomet bÅ«tų įsiverÅ¾Ä kiti asmenys bei pradÄjÄ smurtauti. Tik tuomet teoriÅ¡kai galima bÅ«tų manyti, jog suktinÄ su narkotine medžiaga draugas atsineÅ¡Ä ir nepiktavaliÅ¡kai pasidÄjo.
Be to apeliantas, atsakydamas į klausimus kaip jo organizme atsirado narkotinÄs medžiagos (1 t., b. l. 163), tvirtino, jog tai galÄjo bÅ«ti atsitiktinai, kai Vilniuje buvo pavaiÅ¡intas cigarete ir parÅ«kÄ. Jis akcentavo, kad rÅ«kydamas net nesuprato jog vartoja narkotines medžiagas, t. y. siekÄ Ä¯tikinti jog nÄra turÄjÄs reikalų su narkotikais. Tokia jo pozicija kelia pagrįstų abejonių, kodÄl jis pamatÄs suktinÄ, iÅ¡karto nusprendÄ, kad joje yra narkotinÄ medžiaga ir policijos pereigÅ«nei tiksliai apibÅ«dino kokia tai medžiaga.
I. G. savo versijÄ kodÄl pripažino, kad suktinÄ priklauso jam, grindžia labai artimais ir draugiÅ¡kais santykiais su G. S.. TaÄiau tokie teiginiai taip pat kelia didelių abejonių. Kaip nurodo pats I. G. bei patvirtina liudytojas D. T., apeliantas ir G. S. susipažino tik prieÅ¡ kelis mÄnesius iki įvykio. IÅ¡ byloje esanÄio susiraÅ¡inÄjimo tarp I. G. ir G. S. (1 t., b. l. 131, 144) matyti, jog G. S. pasiteiravus ar gali užeiti, I. G. atsako, kad gali. TaÄiau G. S. paraÅ¡ius, jog užeis pusÄs valandos bÄgyje, I.
G. pareikalauja, kad ateitų kuo greiÄiau, tiesiog tuojau pat. IÅ¡ tokio susiraÅ¡inÄjimo tono galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tai daugiau dalykiniai santykiai, o ne draugiÅ¡ki. Tai, kad apeliantui nebuvo jokio tikslo ir pagrindo prisiimti tariamÄ G. S. kaltÄ, patvirtina ir paties apelianto pateiktas susiraÅ¡inÄjimas su D. T., kur jis jau kitÄ dienÄ po įvykio aiÅ¡kiai kaltina G. S., kas Å¡is jį âįdavÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)â, vadina jį parsidavÄliu. Tame paÄiame susiraÅ¡inÄjime sako, jog jiems (akivaizdu kad kalbama apie A.
C., G. S. bei A. D.) bus galas ir pasako, jog viskÄ gražiai padarys (1 t., b. l. 143 â 144). Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad I. G. ne tik neturÄjo jokio pagrindo âpridenginÄtiâ G. S. ir prisiimti kaltÄ už jį, prieÅ¡ingai, buvo supykÄs ant G. S. ir jų santykius nuo konflikto pradžios galima vertinti kaip prieÅ¡iÅ¡kus. Taigi I. G. parodymai, kad G. S. labai geras draugas, už kurį norÄjo prisiimti kaltÄ, siekiant apsaugoti jį nuo atsakomybÄs, vertinami tik kaip jo pasirinkta gynybos versija.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje negalima vadovautis liudytojų A. C. ir A. D. parodymais, nes jų santykiai su I. G. yra prieÅ¡iÅ¡ki, jie, turÄdami kerÅ¡to motyvÄ , galÄjo patys padÄti narkotinÄ medžiagÄ I. G. bute, be to, jie teisme nebuvo įspÄti dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , nes jų abiejų atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal I. G. skundÄ dÄl 2018 m. lapkriÄio 16 d. įvykio. TaÄiau teisÄjų kolegija sprendžia, kad visiÅ¡kai nesiremti A.
C. ir A. D. parodymais nÄra pagrindo, nes jų parodymai sutampa su pirmiau aptartais bylos duomenimis â policijos pareigÅ«nų parodymais apie I. G. bute rastÄ narkotinÄ medžiagÄ , paties I. G. pirminiais paaiÅ¡kinimais, kad narkotinÄ medžiaga yra jo. Taip pat Å¡ių liudytojų parodymai sustampa ir su A. C. pateiktu vaizdo įraÅ¡u (1 t., b. l. 124 â 128). Specialisto iÅ¡vada (3 t, b. l. 130 â 133) patvirtina, jog vaizdo įraÅ¡ai yra iÅ¡tisiniai, juose nÄra montažo žymių ir trynimo požymių.
Ä®vertinus Å¡iuos vaizdo įraÅ¡us bei policijos pareigÅ«nÄs S. Ä. pateiktÄ garso įraÅ¡Ä , nÄra jokio pagrindo manyti, jog I. G. elgÄsi neadekvaÄiai, nesuprato kÄ kalba. PrieÅ¡ingai jo elgesys tiek į konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡us kaimynei, tiek atvykus policijos pareigÅ«nams, akivaizdžiai aktyvus, jo pasisakymai bei replikos logiÅ¡kos ir adekvaÄios esamai situacijai. Kaip jau minÄta, likÄs vienas su pareigÅ«ne, kalbÄjo vyko ramiai, į klausimus atsakinÄjo nuosekliai ir logiÅ¡kai. Be to I.
G. sakydamas, jog pokalbyje su pareigÅ«ne dÄl patirto smurto nesuprato kÄ kalba, prieÅ¡tarauja pats sau. Pimiausia jis teigia, kad kaltÄ dÄl suktinÄs prisiiÄmÄ tik norÄdamas pridengti G. S. ir apsaugoti jį nuo grÄsianÄios baudžiamosios atsakomybÄs. IÅ¡ to matyti, kad pirmiausia jis labai detaliai ir blaiviai turÄjo įvertinti situacijÄ , o bÅ«tent: tai, kad G. S. jau yra baustas už narkotinių medžiagų turÄjimÄ , kad jam jau yra paskirta bausmÄ, todÄl paaiÅ¡kÄjus, kad jis padarÄ dar vienÄ analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , gali grÄsti laisvÄs atÄmimas, taip pat turÄjo atsižvelgti, kad jis pats nÄra baustas Lietuvoje (už kanapių auginimÄ baustas Vokietijoje) ir reali bausmÄ negrÄsia.
VisÄ tai įvertinÄs, jis dar turÄjo sklandžiai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti kaip ir kur įgijo tÄ suktinÄ. Tokios loginÄs grandinÄs sudarymui reikalingas blaivus protas ir tokio analitinio mÄ stymo negalima vertinti kaip sutrikimo dÄl patirto smurto. Sugretinusi visus bylos duomenis ir įvertinus visumÄ aptartų įrodymų, kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje bÅ«tent I. G. laikÄ 0,331 gramus narkotinÄs medžiagos â kanapių dervos.
18. Skunde nurodoma, kad policijos pareigÅ«nams klausinÄjant įvykio vietoje I. G. apie pas jį surastÄ suktinÄ su narkotine medžiaga ir šį pokalbį įraÅ¡inÄjant tarnybiniu diktofonu, buvo pažeistas draudimo versti duoti parodymus prieÅ¡ save principas, todÄl įraÅ¡ytas pokalbis negali bÅ«ti laikomas leistinu įrodymu byloje. Be to policijos pareigÅ«nai neįspÄjo I. G. apie daromÄ garso įraÅ¡Ä , jis padarytas nesilaikant Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų. Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
19. Atsakydama į Å¡iuos skundo argumentus, kolegija pažymi, kad policijos pareigÅ«nai, atvykÄ pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , turÄjo ne tik teisÄ, bet ir pareigÄ gauti informacijÄ apie tai, kas įvyko, kad galÄtų sprÄsti dÄl tolesnių veiksmų. Kaip nurodo pareigÅ«nai, į įvykio vietÄ jie vyko gavÄ praneÅ¡imÄ , jog bute triukÅ¡mas, kažkas Å¡aukiasi pagalbos. Tai, kad tokie parodymai yra teisingi, patvirtina ir byloje esantis garso įraÅ¡as. IÅ¡ pareigÅ«no užduodamų klausimų matyti, kad policijos pareigÅ«nai pirmiausia bandÄ nuraminti konflikto dalyvius ir iÅ¡siaiÅ¡kinti konflikto priežastis ir kitas aplnkybes.
Garso įraÅ¡Ä užfiksuota, kad nuo pat pradžių vieni iÅ¡ konflikto dalyvių Å¡aukÄ, jog buto savininkas (I. G.) turi ir prekiauja narkotikais. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų žodžių matyti, kad jie siekÄ iÅ¡skirti konfliktuojanÄias puses ir nuraminti, nesuteikdami esminÄs reikÅ¡mÄs kalboms apie narkotikus. Tai rodo, kad nÄra jokio pagrindo daryti prielaidÄ , jog į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai atvyko tirti informacijos apie narkotinių medžiagų laikymÄ ir platinimÄ . Atkreiptinas dÄmesys, kad apie tai, jog I.
G. pardavinÄja narkotines medžiagas A. D. ir A. C. minÄjo ir kaimynei N. K. dar iki policijos atvykimo ir ragino jÄ kviesti policijÄ . Nuo pat policijos pareigÅ«nų atvykimo, konflikto dalyviai A. D. ir A. C. nuolatos ragino eiti ir tikrinti I. G. bute esanti kambarį, tvirtinadami, kad ten ant stalo yra padÄti narkotikai. Darytina iÅ¡vada, jog A. D. ir A. C. buvo įsitikinÄ ar bent jau manÄ, kad kažkokios narkotinÄs medžiagos yra kambaryje ant stalo. IÅ¡ garso ir vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tik tuomet kai pateko į buto koridorių, kažkuris iÅ¡ jų atkreipÄ dÄmesį į cigaretÄ ant spintelÄs, esanÄios koridoriuje.
Netgi po to policijos pareigÅ«nų visas dÄmesys buvo nukreiptas į konflikto dalyvių nuraminimÄ ir iÅ¡skyrimÄ , o ne į parodytÄ cigaretÄ. Tik po to, kai pavyko konfliktuojanÄias Å¡alis nuraminti ir iÅ¡skirti (A. D. ir A. C. pareigÅ«nas A. F. iÅ¡sivedÄ Ä¯ laukÄ ), pareigÅ«nÄ S. Ä. paklausÄ I. G. kas tai yra ir kam priklauso Å¡ita suktinÄ. Tokie klausimai yra elementarÅ«s aptariamoje situacijoje ir negali bÅ«ti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieÅ¡ save. Kaip jau minÄta, policijos pareigÅ«nai, atvykÄ pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , turÄjo pareigÄ surinkti informacijÄ apie tai, kas įvyko, kad galÄtų sprÄsti dÄl tolesnių veiksmų.
Tai, kad cigaretÄ akivaizdžiai susukta negamykliniu bÅ«du, dar nereiÅ¡kia, jog tai yra kažkas nelegalaus. Ä®vertinus situacijÄ , kad bute buvo akivaizdus konfliktas su smurto veiksmais, ant I. G. veido netgi matÄsi smurto pÄdsakai, vieno iÅ¡ konfliktavusių asmenų pasakymas, jog cigaretÄje yra narkotinÄs medžiagos, negali bÅ«ti vertinamas kaip besÄ lyginÄ tiesa. Esant tokiai situacijai, policijos pareigÅ«nÄ ne tik galÄjo paklausti kas tai ir kam priklauso, bet ir privalÄjo tai padaryti. IÅ¡ pateikto garso įraÅ¡o negalima daryti iÅ¡vados, jog pareigÅ«nÄ darÄ spaudimÄ I.
G.. PareigÅ«nÄs klausimai atviri. I. G. į juos atsakinÄjo laisva valia, nuosekliai ir logiÅ¡kai pagrįsdamas savo teiginius. Atsižvelgus į iÅ¡dÄstytÄ , teisÄjų kolegija sprendžia, kad toks pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ , bendravimas su I. G. negali bÅ«ti vertinamas kaip faktinÄ liudytojo ar įtariamojo apklausa, nesuteikus asmeniui procesinių garantijų.
20. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, kad policijos pareigÅ«nų padaryti garso įraÅ¡ai negali bÅ«ti laikomi įrodymu, kadangi jie padaryti pažeidžiant Tvarkos apraÅ¡Ä , nes policijos preigÅ«nai neįspÄjo apie tokio įraÅ¡o darymÄ . IÅ¡ tikrųjų Tvarkos apraÅ¡e toks reikalavimas yra. TaÄiau atkreiptinas dÄmesys, kad Tvarkos apraÅ¡o 12 punkte numatyta, kada įspÄti apie pokalbio įraÅ¡ymÄ , pagal susidariusias aplinkybes pasirenka pats pareigÅ«nas. Policijos preigÅ«nai A. F. ir S. Ä. parodÄ, kad apie daromÄ garso įraÅ¡Ä I.
G. buvo įspÄtas (2 t., b. l. 131, 134). Tai, kad tokį įspÄjimÄ girdÄjo patvirtino ir pats I. G. (2 t. b. l. 173), tik akcentuoja, kad buvo įspÄtas ne iÅ¡ karto, o tik po kurio laiko. Kaip jau minÄta, policijos pareigÅ«nai gali pasirinkti kada įspÄti apie įraÅ¡o darymÄ . Tokia galimybÄ numatyta ne tam, kad sudarytų galimybÄ policijos pareigÅ«nams piktnaudžiauti tuo, o tam, kad jie galÄtų operatyviai ir efektyviai vykdyti savo pareigas. Jei situacija yra tokia, kad grÄsia žmonių sveikatai ar saugumui, pirmiausiai reikia lokalizuoti tokį kofliktÄ , o ne gaiÅ¡ti laikÄ formalioms procedÅ«roms.
IÅ¡ esanÄio garso įraÅ¡o akivaizdu, jog situacija įvykio vietoje buvo labai įtempta, visi dalyviai įsiaudrinÄ. Taigi logiÅ¡ka, jog policijos pareigÅ«nų pirminÄ užduotis buvo užtikrinti visų dalyvavusių saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Sutiktina su gynÄjo argumentu, kad įspÄjimas apie garso įraÅ¡o darymÄ turi bÅ«ti užfiksuotas garso įraÅ¡e. Tai, kad įraÅ¡e nesigirdi tokio įspÄjimo laikytina trÅ«kumu, taÄiau nelaikytina esminiu pažeidimu dÄl ko įrašų negalima vertinti kaip įrodymo.
Kaip girdÄti iÅ¡ pateikto garso įraÅ¡o, atvykus policijos pareigÅ«nams įvykio vietoje buvo labai daug triukÅ¡ko, visi Å¡aukÄ vienas per kitÄ . DÄl to nebuvo galimybÄs netgi pilnai iššifruoti tai kÄ užfiksavo diktofonas. Galimai dÄl to nesigirdi ir įspÄjimo apie įraÅ¡o darymÄ . TaÄiau Å¡iuo atveju svarbu tai, jog tokį įspÄjimÄ I. G. girdÄjo. Tai, kad tokio įspÄjimo nesigirdi įraÅ¡Ä nesuvarÅ¾Ä I. G. teisių, juo labiau, kad garso įraÅ¡as nÄra vienintÄlis I.
G. kaltÄs įrodymas. Pagal formuojamÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ ne visi procesiniai pažeidimai lemia besÄ lygiÅ¡kÄ Ä¯rodymo neleistinumÄ . Ä®rodymai vertinami kaip visuma ir baudžiamojo proceso normos nepažeidžiamos, jei įrodymus, kurių leistinumu abejojama, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kaip Å¡iuo atveju ir yra (2005 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257/2005). Skunde akcentuojama ir tai, kad policijos pareigÅ«nÄ S. Ä. taip pat neįspÄjo I.
G. apie jos daromÄ garso įraÅ¡a, kai liko viena su I. G.. Kolegija atkreipia dÄmesį, kad Tvarkos apraÅ¡e numatyta, jog pareigÅ«nams bendraujant su pilieÄiais garso įraÅ¡o įrenginiai visÄ laikÄ bÅ«tų įjungti. Kaip jau minÄta, Tvarkos apraÅ¡o 12 punkte numatyta, jog asmenį reikia įspÄti apie daromÄ Ä¯raÅ¡Ä . Akivaizdu, kad įspÄjama apie patį fakta, jog daromas įraÅ¡as, o ne apie tai kuriuo įrenginiu tas įraÅ¡as daromas. Å ių reguliavimo normų analizÄ laidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vienam iÅ¡ pareigÅ«nų pasitraukus iÅ¡ įvykio vietos, bendravimo su asmeniu garso įraÅ¡as neturi pasibaigti.
Kitas likÄs ir bendravimÄ tÄsiantis pareigÅ«nas turi užtikrinti to bendravimo tolimesnį fiksavimÄ ir atskirai apie tai įspÄti nebereikia. TodÄl ir Å¡iuo atveju, pareigÅ«nui A. F. iÅ¡sivedus vienus konflikto dalyvius (bendravimo su jais garso įraÅ¡as buvo tÄsiamas ir toliau), bÅ«te likusi S. Ä. netgi privalÄjo toliau fiksuoti bendravimÄ su I. G. ir atskirai apie tai įspÄjinÄti nebereikÄjo.
21. Kaip jau minÄta, įtarus, jog I. G. bute rasta suktinÄ su galimai narkotine medžiaga, pareigÅ«nas A. F. atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ (1 t., b. l. 7, 10-11, 13-16). IÅ¡ pareigÅ«no parodymų ir paÄių dokumentų įforminimo akivaizdu, jog įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolas buvo suraÅ¡ytas ne paÄioje įvykio vietoje, o policijos komisariate. Nepagrįstas teiginys, kad Å¡iame protokole nenurodyta apie apžiÅ«ros rasto daikto (suktinÄs su narkotine medžiaga) suradimÄ ir paÄmimÄ .
IÅ¡ protokolo turinio matyti, kad jame nurodyta kurioje vietoje rasta suktinÄ. Skyriuje âApžiÅ«ros metu paimti objektaiâ nurodyta, jog paimta suktinÄ, vienas vienetas ir supakuota į pakuotÄ SPP Nr. 433438. Sutiktina su skundo argumentais, kad apžiÅ«ros protokole nenurodyta, jog buvo fotografuojama. Tai laikytina tam tikru protokolo trÅ«kumu, taÄiau ne esminiu. Kolegija atkreipia dÄmesį, jog protokolo skyriuje âTechninių priemonių panaudojimasâ nurodyta, kad panaudota skaitmeninÄ foto kamera âNikon L-830â.
Jei, tarkim, bÅ«tų nurodyta, kad panaudotas telefonas, bÅ«tų galima svarstyti kokiam tikslui (skambinimui, kaip diktofonas, kaip internetinio ryÅ¡io priemonÄ ar dar kokiu kitu tikslu), taÄiau Å¡iuo atveju nurodytas prietaisas, kurio vienintelÄ paskirtis â fotografuoti. Jei toks prietaisas buvo naudotas, tai logiÅ¡ka jog turi bÅ«ti ir nuotraukos. TodÄl teisÄtai ir pagrįstai protokolo priede pateikta foto lentelÄ. Protokolo trÅ«kumu laikytina ir tai, jog jame nÄra įraÅ¡yti įvykio vietos apžiÅ«roje dalyvavÄ asmenys, o bÅ«tent I.
G., taip pat nÄra jo paraÅ¡o. TaÄiau atkreiptinas dÄmesys, kad protokolas buvo suraÅ¡omas ne įvykio vietoje, o komisariate. IÅ¡ I. G. bei S. Ä. parodymų matyti, kad pristatytas į komisariatÄ I. G. iÅ¡karto pasipraÅ¡Ä nuvežamas į ligoninÄ, nes pasijuto blogai dÄl konflikto metu jo atžvilgiu pavartoto smurto. Å is jo praÅ¡ymas buvo patenkintas ir jis tuoj pat buvo iÅ¡gabentas pas medikus. Tai reiÅ¡kia, kad suraÅ¡ius įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , nebuvo fizinÄs galimybÄs paimti I.
G. paraÅ¡Ä , įraÅ¡yti jo pastabas. TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo trÅ«kumai nesudaro pagrindo jo pripažinti neleistinu įrodymu ir nesiremti jame užfiksuotais duomenimis. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad suktinÄs ir kitų daiktų, buvusių ant spintelÄs koridoriuje, padÄtis, užfiksuota vaizdo įraÅ¡e ir A. F. nuotraukose, skiriasi. PeržiÅ«rÄjus minimÄ vaizdo įraÅ¡Ä , yra akivaizdu kodÄl atsirado toks nesutapimas. Vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matyti, kad ant spintelÄs koridoriuje, Å¡alia telefono padÄta pirÅ¡tinÄ, o ant jos guli suktinÄ.
Kažkas iÅ¡ konflikte dalyvavusių asmenų atkreipia policijos darbuotojų dÄmesį į suktinÄ ir bando jÄ netgi paimti. Vaizdo įraÅ¡e matyti ranka, kuri paima pirÅ¡tinÄ. Tai gali bÅ«ti A. D. ar A. C. ranka, kadangi girdÄti policijos pareigÅ«no balsas raginantis nieko neliesti. TaÄiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog pirÅ¡tinÄ nebegrÄ Å¾inama į vietÄ . BÅ«tent tai paaiÅ¡kina kodÄl nuotraukose nebÄra pirÅ¡tinÄs. Kadangi visiÅ¡kai aiÅ¡ku kada ir dÄl kokių objektyvių priežasÄių pasikeitÄ daiktų kiekis ir jų iÅ¡dÄstymas ant spintelÄs, nÄra jokio pagrindo laikyti, jog paimtos suktinÄs negalima laikyti įrodymu.
Å iuo atveju svarbu ir tai, kad pats I. G. neneigÄ, jog suktinÄ buvo rasta ant spintelÄs jo buto koridoriuje, kad jis bÅ«tent apie tÄ suktinÄ kalbÄjo su pareigÅ«ne S. Ä. ir kad bÅ«tent tÄ paÄiÄ suktinÄ paÄmÄ policijos pareigÅ«nai. Jis tik kelia versijÄ , jog tÄ suktinÄ Ä¯ jo butÄ atneÅ¡Ä A. D., A. C. ar G. S..
22. Skunde argumentuojama, kad iÅ¡ I. G. paimant narkotinÄ medžiagÄ , buvo pažeisti BPK reikalavimai, nes I. G. bute atliktų veiksmų negalima vertinti nei kaip įvykio vietos tyrimo (BPK 205 straipsnis), nei įvykio vietos apžiÅ«ros (BPK 207 straipsnis), o atliktas veiksmas turi visus kratos požymius (BPK 145 straipsnis), nes buvo neteisÄtai įsibrauta į I. G. butÄ su tikslu rasti ir paimti narkotines medžiagas. Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
23. BPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu bÅ«du gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinÄių turÄti reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratÄ . Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisÄjo nutartimi. Å is procesinis veiksmas gali bÅ«ti atliktas tik tuomet, jei yra pradÄtas ikiteisminis tyrimas.
24. ApžiÅ«ra, nurodyta BPK 207 straipsnyje, atliekama, kai reikÅ¡mingas tyrimui aplinkybes galima nustatyti paprastai konstatuojant objekto buvimo vietÄ , jo padÄtį ar bÅ«klÄ ir tam nereikia naudoti specialios technikos ar specialios tyrimo metodikos, atliekant šį procesinį veiksmÄ netaikomos procesinÄs prievartos priemonÄs; objektų požymiai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamos veikos aplinkybÄms nustatyti, apraÅ¡omi, nufotografuojami arba nufilmuojami. Objektų tyrimas (BPK 205 straipsnis) nepriskiriamas tyrimo veiksmams, kuriuos pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatas galima atlikti nepradÄjus ikiteisminio tyrimo.
25. NÄra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dÄstomais argumentais, kad policijos pareigÅ«nai savavaliÅ¡kai, neatlikÄ bÅ«tinų procesinių veiksmų, įsibrovÄ Ä¯ I. G. butÄ ir atliko kratÄ , ieÅ¡kodami narkotinių medžiagų. Apie tai, kad nÄra jokio pagrindo netgi daryti prielaidÄ , kad į įvykio vietÄ atvykÄ policijos pareigÅ«nai jau žinojo apie bute esanÄias narkotines medžiagas ir vyko bÅ«tent jų ieÅ¡koti pasisakyta 19-oje pastraipoje. Kaip nurodyta, vyriausiojo patrulio A.
F. tarnybiniame praneÅ¡ime, patruliuojant su S. Ä., gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), bute girdimas konfliktas, šūviai, kažkas Å¡aukiasi pagalbos. Taigi, pagal praneÅ¡imÄ Ä¯vykio vieta buvo butas. NuvykÄ pagal adresÄ , pareigÅ«nai rado tris konfliktuojanÄius asmenis laiptinÄje, prie 36 buto durų, kurios buvo atidarytos. Akivaizdu, kad konfliktas, t.y. tiriamas įvykis nebuvo apibrÄžtas laiptine, nes visi konflikto dalyviai prieÅ¡ tai buvo bute: pagal konflikto dalyvių parodymus grumtynÄs vyko buto koridoriuje (1 t., b.l. 52-53, 65-66).
VirÅ¡ I. G. buto gyvenanti kaimybÄ N. K. paaiÅ¡kino, kad triukÅ¡mÄ girdÄjo apie 5 minutes I. G. bute, iÅ¡Äjusi į koridorių, nieko nematÄ, o iÅ¡Äjusi į balkonÄ , matÄ kaip du vaikinai laiko I. G. sugriebÄ už drabužių. Nusileido prie I. G. buto ir paskambino, bet niekas neatidarÄ durų, viduje girdÄjosi tarytum kažkas stumdytųsi. Duris po 1-2 minuÄių atidarÄ kažkoks vaikinas, tada pamatÄ, kad kitas vaikinas laiko I. G. už megztinio apykaklÄs abiem rankom (1 t., b.l. 77-78).
Tai, kad veiksmas kažkurį laikÄ vyko bute, patvirtina filmuota G. S. ir A. D. medžiaga. Aptartos aplinkybÄs rodo, kad įvykio vieta nebuvo vien tik laiptinÄ. Pagalbos Å¡aukÄsi ir kviesti policijÄ praÅ¡Ä pats I. G.. IÅ¡ garso ir vaizdo įrašų akivaizdu, jog atvykus policijos pareigÅ«nams, visi konflikto dalyviai buvo labai įsiaudrinÄ. BÅ«tent, tikslu nuraminti konfliktuojanÄius asmenis, atskirti vienus nuo kitų bei iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, policijos pareigÅ«nÄ S. Ä. su I. G. pasitraukÄ Ä¯ buto gilumÄ , o pareigÅ«nas A.
F. bandÄ sulaikyti kitus konflikto dalyvius, kad jie nesibrautų į kambarius. Akivaizdu, jog policijos pareigÅ«nai į butÄ pateko tiek vykdydami pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, tiek siekiant apsaugoti ir suteikti pagalbÄ buto savininkui t. y. I. G.. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad viso bendravimo metu I. G. nei karto neiÅ¡sakÄ, jog jam jokios pagalbos nereikia, kad nenori jog policijos pareigÅ«nai užeitų į jo butÄ . Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams patekti į butÄ , jį apžiÅ«rÄti, filmuoti, fotografuoti, atlikti kitus pirminius tyrimo veiksmus jokių papildomų procesinių veiksmų atlikti nereikÄjo.
26. Skunde nepagrįstai pareigÅ«nų veiksmai laikomi krata. Bylos duomenimis, patruliams pakilus į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , A. D. ir A. C. Å¡aukÄ, kad I. G. turi narkotinÄ medžiagÄ ir kad jis Å¡audÄ Ä¯ juos (A. F. apklausos protokolas, esantis 1 t., b.l. 71-72, ir S. Ä. apklausos protokolas 1 t., b.l. 83-84). Ä® Å¡iuos A. D. ir A. C. pareiÅ¡kimus policijos pareigÅ«nai taip pat privalÄjo reaguoti. S. Ä. įÄjusi į butÄ , koridoriuje ant spintelÄs pamatÄ juodos spalvos pistoletÄ (kaip vÄliau paaiÅ¡kÄjo, kad tai dujinis pistoletas) ir jį paÄmÄ, kad niekas iÅ¡ vaikinų nepasinaudotų juo.
A. D. ir A. C. A. F. parodÄ koridoriuje ant spintelÄs savadarbÄ cigaretÄ, kuriÄ A. F. taip pat paÄmÄ. Tokius policijos pareigÅ«nų veiksmus, kurie apraÅ¡ytoje situacijoje buvo bÅ«tini ir nesusijÄ su procesinÄmis prievartos priemonÄmis, nÄra pagrindo laikyti krata, todÄl jokių papildomų procesinių veiksmų, nurodytų apeliaciniame skunde (susisiekti su budÄtoju, registruoti minÄtÄ informacijÄ , gauti ikiteisminio tyrimo bylos pradÄjimo numerį, suraÅ¡yti nutarimÄ neatidÄliotina tvarka atlikti kratÄ /poÄmį, po ko per BPK nustatytus terminus kreiptis pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ jos patvirtinimui) atlikti nereikÄjo.
27. Skunde keliama versija, kad narkotines medžiagas (suktinÄ) į I. G. butÄ galÄjo atneÅ¡ti A. C. ar A. D. iÅ¡ kerÅ¡to. Kolegija tokiÄ versijÄ atmeta kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ . IÅ¡ garso ir vaizdo įrašų matyti, kad atvykus policijos pareigÅ«nams, A. C. ar A. D. iÅ¡tisai tvirtino, kad I. G. turi narkotinių medžiagų ir jas pardavinÄja. Jie netgi nurodÄ konkreÄiÄ vietÄ kur tos medžiagos yra, t.y. kambaryje ant stalo. TaÄiau, kaip matyti tiek iÅ¡ policijos pareigÅ«nų parodymų, tiek iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, jokių narkotikų nurodytoje vietoje niekas iÅ¡ pareigÅ«nų nematÄ ir neužfiksavo.
IÅ¡ pokalbių turinio matyti, jog A. C. ir A. D. buvo siurprizas (jie nustebo) kai pamatÄ suktinÄ koridoriuje ant spintelÄs. Darytina iÅ¡vada, kad jei jie ir bÅ«tų tÄ suktinÄ padÄjÄ, jie iÅ¡ karto bÅ«tų tai nurodÄ policijos pareigÅ«nams, o ne kalbÄjÄ apie narkotikus ant stalo. Ä®vertinus tas aplinkybes, bei paties I. G. pripažinimÄ , jog suktinÄ priklauso jam (plaÄiau pasisakyta ankstesnÄse pastraipose) ir jis yra vartojÄs tokias narkotines medžiagas, kad Vokietijoje yra teistas už kanapių auginimÄ , kolegijai nekyla abejonių, kad bute rasta suktinÄ yra bÅ«tent I.
G..
28. Apeliaciniame skunde vardijami veiksmai, kurių, gynybos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko â nesutiko atlikti pareigÅ«no A. F. pateikto garso įraÅ¡o tyrimo padarant stenogramÄ , iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ku, kas, kokius konkreÄius žodžius pasakÄ, netyrÄ I. G. santykio su A. C. ir A. D., kurie siekÄ jam atkerÅ¡yti, taip pat atsisakÄ apklausti liudytoju greitosios pagalbos gydytojÄ , kuris matÄ I. G. ir galÄtų patvirtinti aplinkybÄ dÄl sunkios I. G. bÅ«klÄs. TeisÄjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ baudžiamojo proceso kodekso normų neiÅ¡plaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas versijas, turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinÄjimo priemonÄs, paskiriami visi įmanomi tyrimai ir kad to nepadarius, pažeidžiamos kaltinamojo procesinÄs teisÄs ir įrodinÄjimo tvarka (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-463/2011, 2K-509/2010).
Ä®rodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos fakto konstatavimo. NagrinÄjamu atveju, teisÄjų kolegijos vertinimu, byloje atliktų veiksmų, esanÄių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai dÄl I. G. kaltÄs padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrindo manyti, kad atlikus pirmiaus vardijamus veiksmus bÅ«tų padarytos kitokios iššvados, nÄra. Taigi, nors gynyba su teismo iÅ¡vadomis nesutinka, teigia, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, nÄra paÅ¡alintos visos abejonÄs dÄl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nepaneigti nuteistojo parodymai, kad narkotinÄ medžiaga priklauso ne jam ir byloje nÄra pakankamai įrodymų dÄl jo dalyvavimo padarant BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau teisÄjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių.
TaÄiau vien tik baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinÄ versija nÄra pakankamai paneigta, nÄra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas.
29. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonÄs dÄl bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinÄjusio teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo, nurodant, kad: teismas nepagrįstai atsisakÄ prijungti D. T. ir G. S. susiraÅ¡inÄjimo, atsisakÄ apklausti D. T. liudytoju; gynybai reiÅ¡kiant praÅ¡ymus posÄdyje teismas dalį jų ignoruodavo, pareikÅ¡tų praÅ¡ymų nesprendÄ, todÄl gynybai tekdavo pakartotinai akcentuoti teismo dÄmesį dÄl neiÅ¡sprÄstų praÅ¡ymų; teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrÄ bylos aplinkybių esant akivaizdiems neaiÅ¡kumams; teismas suteikÄ vos 30 minuÄių pasirengti baigiamosioms kalboms; teismas, skelbdamas nuosprendį, nepaskelbÄ tik jo įžanginÄ ir rezolicinÄ dalis, taÄiau nepaskelbÄ jo motyvų.
30. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nÄ vienas teisÄjas negali turÄti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinanÄias bet kokiÄ abejonÄ dÄl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010). Siekiant konstatuoti objektyvųjį Å¡aliÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dÄl teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo.
NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti Å¡alių nuomonÄs nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybÄs, liudijanÄios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ . Ar konkreÄioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisÄjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, bet nÄra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mÄ turi tai, ar tokia abejonÄ gali bÅ«ti laikoma pagrįsta (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017).
31. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad gynybos tvirtinimai dÄl teismo Å¡aliÅ¡kumo, nuteistojo procesinių teisių pažeidimo yra deklaratyvÅ«s. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu I. G. turÄjo gynÄjÄ . Tiek gynÄjui, tiek I. G. proceso metu buvo suteiktos galimybÄs laisvai disponuoti visomis BPK numatytomis kaltinamojo ir jo gynÄjo teisÄmis (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 48 straipsnio 1 dalis ir kt.), t. y. teikti praÅ¡ymus, reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinÄjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiÅ¡kinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir kt., kuriomis, be kita ko, jie aktyviai naudojosi.
32. Nors gynyba skunde akcentuoja, kad bylos nagrinÄjimo metu nebuvo tenkinami jo praÅ¡ymai ir dÄl to buvo suvaržyta jo teisÄ Ä¯ gynybÄ , taÄiau iÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad tiek nuteistasis, tiek jo gynÄjas aktyviai naudojosi procesine teise teikti bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui praÅ¡ymus, kurių dalis, be kita ko, buvo tenkinami, o kita dalis motyvuotai atmesti. Kaip jau minÄta pirmiau, įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinÄms aplinkybÄms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinÄjimo priemonÄs, paskiriami visi įmanomi tyrimai ir kad to nepadarius, pažeidžiamos kaltinamojo procesinÄs teisÄs ir įrodinÄjimo tvarka (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).
Proceso dalyvių praÅ¡ymai privalo bÅ«ti tenkinami, jeigu tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintinos aplinkybÄs, turinÄios reikÅ¡mÄs bylai, taÄiau praÅ¡ymai, kuriais praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinÄius esminÄs reikÅ¡mÄs arba ryÅ¡io su byla, gali bÅ«ti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinÄjimo dalyvių praÅ¡ymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinÄs nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2012, 2K-109/2014).
Be to bylÄ pakartotinai nagrinÄjant apeliacine tvarka, gynybos praÅ¡ymai buvo patenkinti â papildomai apklausti policijos pareigÅ«nai S. Ä., A. F., apklaustas liudytojas D. T., prie bylos prijungtas susiraÅ¡inÄjimas tarp I. G. ir D. T., prijungta įvykio vietoje daryto vaizdo įraÅ¡o pagerinta kopija bei specialisto iÅ¡vada. TaÄiau ir atlikus Å¡iuos papildomus procesinius veiksmus, kolegija nemato pagrindo keisti pirmosios instancijos sprendimÄ .
33. TeisÄjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina tai, kad bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme I. G. buvo užtikrintos įstatymo jam garantuojamos procesinÄs teisÄs ir jokių duomenų ar aplinkybių, kurios leistų manyti prieÅ¡ingai, abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, objektyvumu, Å¡ioje byloje nenustatyta. Å iuo atveju vien gynybos deklaratyvus tvirtinimas dÄl procesinių teisių pažeidimo, bylos aplinkybių neiÅ¡tyrimo, atsisakymo priimti įrodymus ir kt., kurie iÅ¡ esmÄs sietini tik su tuo, kad teismo padarytos iÅ¡vados dÄl bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei nuteistojo kaltÄs neatitinka paties apeliantų lÅ«kesÄių, savaime nereiÅ¡kia nei teismo Å¡aliÅ¡kumo, nei nuteistojo teisių į teisingÄ teismÄ pažeidimo. TeisÄjų kolegija, įvertinusi Å¡ios baudžiamosios bylos proceso visumÄ , konstatuoja, kad nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.
34. PaminÄtos iÅ¡vados nekeiÄia ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybÄ, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ BPK 308 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes skelbdamas nuosprendį perskaitÄ tik jo įžanginÄ ir rezolicinÄ dalis, taÄiau nepaaiÅ¡kino motyvų. IÅ¡ 2019 m. spalio 18 d. teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡o iÅ¡ tiesų girdÄti, kad pirmosios instancijos teismas paskelbÄ tik nuosprendžio įžanginÄ ir rezoliucinÄ dalis, žodžiu motyvai nebuvo paaiÅ¡kinti.
TaÄiau, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, tai savaime nerodo teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo ir nesudaro pagrindo šį pažeidimÄ pripažinti esminiu, dÄl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis turÄtų bÅ«ti naikinamas, ar byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. IÅ¡ bylos matyti, kad tiek nuteistasis I. G., tiek jo gynÄjas advokatas A. M. dalyvavo nuosprendžio paskelbime (2 t., b. l. 181), iÅ¡ karto po jo paskelbimo I. G. buvo įteiktas nuosprendžio nuoraÅ¡as (2 t., b. l. 190).
Atsižvelgus į tai, nÄra pagrindo pripažinti, kad dÄl to buvo esmingai suvaržytos įstatymų garantuotos I. G. teisÄs.
35. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais argumentais naikinti skundžiamÄ nuosprendį nÄra pagrindo, todÄl skundas atmetamas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo I. G. ir jo gynÄjo advokato A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Sigitas BagdonaviÄius Algirdas Gaputis Evaldas Vanagas