Legislator Case Law & Legislation
be45df6a-3d8a-4f37-a7db-1868a878ed58 AI generated

be45df6a-3d8a-4f37-a7db-1868a878ed58 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number be45df6a-3d8a-4f37-a7db-1868a878ed58
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; tęsti mokslus arba įsidarbinti (užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos);

Legislator headnote

AI generated

be45df6a-3d8a-4f37-a7db-1868a878ed58 · Panevėžio apygardos teismas: Teismas rėmėsi A. C. ir A. D. parodymais, tačiau nei jų, nei G. S. jis neįspėjo dėl melagingų parodymų byloje, leido jiems sakyti neatsakant už melagingus parodymus byloje, kadangi visi minėti asmenys yra įtariamieji kitoje byloje dėl fizinio smurto naudojimo A. G. atžvilgiu, neteisėto įsibrovimo į butÄ . 2.3. Teismas nurodė, kad nors I. G. teigia, kad jis buvo sumuÅ¡tas ir pats nežino kÄ kalbėjo, tačiau tiek iÅ¡ liudytojo parodymo, tiek vaizdo įraÅ¡e matyti, kad I. G. buvo adekvatus, sÄ moningai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-366/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55444-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, Gailutei Vilkienei, nuteistajam I.

G. (I. G.), jo gynėjui advokatui A. Melkovui, vertėjai AuÅ¡rai Ismailovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijų bÅ«du, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programÄ , apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. G. ir jo gynėjo advokato A. Melkovo apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, skiriant įpareigojimus:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;

3) tęsti mokslus arba įsidarbinti (užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos);

4) neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nurodyta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. I. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagÄ neturėdamas tikslo jos platinti, o bÅ«tent: 2018 m. lapkričio 16 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė savo žinioje 0.331 gramus narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kol 2018 m. lapkričio 16 d., 16.00 val.

šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašė panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendį ir:

1) priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo I. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ;

2) arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodė: 2.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies nuostatų. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad „Daiktų apžiÅ«ros protokole 2018-11-26 užfiksuoti duomenys, kad apžiÅ«rėtas A. C. pateiktas mobilaus ryÅ¡io telefonas. ApžiÅ«ros metu telefone rasti ir nukopijuoti vaizdo failai“.

Å io veiksmo turinys nuosprendyje neatskleistas. ApžiÅ«ros 2019–02–06 protokole užfiksuoti duomenys – A. C. telefone rasti vaizdai. Juose užfiksuota kaip du asmenys grumiasi su kitu asmeniu, o ketvirtas asmuo viskÄ filmuoja. ApžiÅ«ros metu detaliai paraÅ¡yti kiekvieno asmens veiksmai ( t. 1., b. l. 152–161). Teismas „praleido“ itin svarbias aplinkybes, neatskleidė užfiksuotų duomenų turinio, kaip ir kokiu bÅ«du patenkama į svetimÄ butÄ , neturint buto savininko sutikimo, kur jis pargriaunamas ir muÅ¡amas, jog iÅ¡ vienas iÅ¡ už puolikų nuolat ima suktinę, jÄ randa ne pareigÅ«nai, o primygtinai rodo vienas įsibrovėlių, nėra nurodoma, kad iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, jog ant staliuko, kur guli neva suktinė yra kitų daiktų, kurių jau nebėra, kuomet fiksuojama policijos pareigÅ«nų įvykio vieta.

Apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumÄ , iÅ¡dėstomi ir kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys, o tik po to nurodomos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų. Tokiai praktikai, kada įrodymai atmetami neiÅ¡dėsčius teismo iÅ¡vadas pagrindžiančių įrodymų turinio, nepritartina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimas Nr.40 „Teismų praktika“). Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta eilė kitų dokumentų, iÅ¡kelti klausimai baigiamųjų kalbų metu dėl įrodymų rinkimo leistinumo, tačiau teismas apie Å¡iuos gynybos pateiktus įrodymus baigiamajame akte iÅ¡ viso nepasisakė, nors jie prijungti prie bylos, neanalizavo jau byloje esančių įrodymų, jų nevertino, neiÅ¡dėstė motyvų, kodėl juos atmeta, taigi neatskleidė bylos esmės. 2.2.

Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir raÅ¡ytiniams duomenims. Pirmiausiai teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti asmenų tarpusavio santykius. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki 2018-11-16 G. S. (G. S.) ir I. G. santykiai buvo geri, o su A. D. ir A. C. apeliantas trejus metus konfliktuoja, jų santykiai prieÅ¡iÅ¡ki. Dėl to 2018-11-16 atvykimo pas I. G. į namus A. C. ir A. D. motyvas buvo apeliantÄ nubausti už pareiÅ¡kimų raÅ¡ymÄ policijai. Å ioje byloje itin svarbus asmenų tarpusavio santykis ir veiksmų motyvas, ko pirmosios instancijos teismas nevertino.

Teismas rėmėsi A. C. ir A. D. parodymais, tačiau nei jų, nei G. S. jis neįspėjo dėl melagingų parodymų byloje, leido jiems sakyti neatsakant už melagingus parodymus byloje, kadangi visi minėti asmenys yra įtariamieji kitoje byloje dėl fizinio smurto naudojimo A. G. atžvilgiu, neteisėto įsibrovimo į butÄ . 2.3. Teismas nurodė, kad nors I. G. teigia, kad jis buvo sumuÅ¡tas ir pats nežino kÄ kalbėjo, tačiau tiek iÅ¡ liudytojo parodymo, tiek vaizdo įraÅ¡e matyti, kad I. G. buvo adekvatus, sÄ moningai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

Minėti teiginiai paneigiami raÅ¡ytiniais medicininiais dokumentais byloje, pareigÅ«nų darytais garso įraÅ¡ais, o bÅ«tent: iÅ¡ S. Č. pateikto garso įraÅ¡o matyti, kad I. G. jai sako „skauda“, pareigÅ«nė atsako „ir jums reikia į poliklinikÄ , į priėmimo skyrių, nes matome jÅ«sų akis“ (2019-02-14-2019-02-18 kitų objektų apžiÅ«ros protokolas), iÅ¡ VÅ Ä® Visagino ligoninės ligos istorijos Nr.18-8766 2018-11-16 18:06 įraÅ¡o matyti gydytojo R. K., kad I. G. diagnozuota akies voko ir periokulinės srities sumuÅ¡imas, gerklės kaklo priekinės dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, atlikus tomografijÄ matyti kairio nosikaulio lūžis, kairio skruosto srityje potrauminis minkÅ¡tųjų audinių komponentas, I.

G. nustatyta klinikinė diagnozė – galvos smegenų sukrėtimas. I. G. blogÄ savijautÄ patvirtina ir tai, kad 2018-11-16 jam atvykus su pareigÅ«nais į policijos komisariatÄ , iÅ¡ karto buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, tai patvirtinama UAB „Ambulansas“ 2019-09- 01 pažyma. Liudytojas A. F. teisme parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , ant I. G. matėsi sumuÅ¡imo žymės. Å ie duomenys teismo nuosprendyje aptarti nebuvo. 2.4. Teismas atmetė I. G. argumentus, kad jis prisipažino, jog suktinė yra jo, galvodamas, kad ji yra draugo G.

S. ir taip norėjo jam padėti, tačiau visiÅ¡kai neanalizavo, kad narkotines medžiagas galėjo atneÅ¡ti kas nors iÅ¡ kitų asmenų: A. D. ar A. C., turėdami kerÅ¡to motyvÄ , arba G. S., kuris patvirtino, kad yra priklausomas ir pats vartoja narkotines medžiagas. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. F. parodymų, jam atvykus prie buto, ten buvo daug asmenų. IÅ¡ filmuotos G. S., A. D. medžiagos matyti, kad I. G. guli ant žemės prispaustas, po butÄ vaikÅ¡to kiti asmenys. G. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad iki minėto įvykio jų santykiai buvo geri. 2019-01-14 apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir teisme G.

S. paaiÅ¡kino, kad jis vartoja tÄ patį haÅ¡iÅ¡Ä , kuris buvo ir pas I. G., kad jis skiria narkotines medžiagas ir kad rÅ«ko žolę. Nei A. D., nei G. S., nei A. C. nebuvo apžiÅ«rėti ir patikrinti policijos pareigÅ«nų, teismas pasirėmė tik Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimais, neįspėjęs jų už melagingus parodymus, kad jie neturėjo narkotinių medžiagų 2018-11-16 su savimi. Teismas Å¡ių argumentų neanalizavo. 2.5. I. G. paaiÅ¡kino, kad apkalbėjo save pirminiuose paaiÅ¡kinimuose, nes žinojo, jog G.

S. turi problemų su teisėsauga, yra jauno amžiaus, norėjo jam padėti, juos siejo geri santykiai. Policijos pareigÅ«nai slapta įrašė savo pokalbį su juo (I. G.) jam nežinant ir panaudojo Å¡iuos duomenis jo kaltei pagrįsti, kuo akivaizdžiai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Liudytojas A. F. nurodė, kad „atvykome į įvykio vietÄ ir diktofonÄ Ä¯jungėme pakilus į įvykio vietÄ , diktofonÄ Ä¯sijungėme iki bendravimo, neprisimenu kaip prasidėjo pokalbis, neprisimenu ar įspėjome ir minėta frazė turėtų bÅ«ti užfiksuota ir kadangi vyksta konfliktas ne visÄ laikÄ taip gaunasi, kad laba diena, pokalbis bus įraÅ¡omas“.

Liudytoja pareigÅ«nė S. Č. nurodė, kad įjungė diktofonÄ pokalbio metu su I. G.. Buvo pastebėta koridoriuje ant veidrodžio cigaretė, įtarė, kad tai narkotikai. Ä®jungė diktofonÄ , kada išėjo kolega, neatsimena, ar sakė, kad pokalbis įraÅ¡omas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos S. Č. pokalbio įraÅ¡Ä pradėjo daryti likusi jau viena su I. G.. Pokalbio turinyje nesigirdi jokio įspėjimo dėl pokalbio įraÅ¡ymo ir jo galimo panaudojimo prieÅ¡ asmenį. PrieÅ¡ingai, girdisi provokuojantys tyrėjos klausimai:

„čia cigaretė, kurioje jÅ«s sakėte, yra kažkokių narkotinių medžiagų“, „kur radote“, „iÅ¡ kur tokia cigaretė su tokiomis medžiagomis“, „kur radote“, „iÅ¡ ko pirkote“, „o dar yra tokių daiktų“, „o jeigu sÄ Å¾iningai, jÅ«s turite kokių nors cigarečių su kažkokiomis narkotinėmis medžiagomis“. 2.6. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 89-V-289 patvirtinto Tarnybos eigos vaizdo ir garso įraÅ¡ymo, įrašų saugojimo Utenos apskrities vyriauiajame policijos komisarate tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 12 punkte numatyta, kad naudojant garso įraÅ¡ymo įrangÄ asmenį reikia įspėti, jog pokalbis įraÅ¡omas techninėmis priemonėmis ir garso įraÅ¡ai gali bÅ«ti panaudoti atliekant ikiteisminį tyrimÄ .

Tokių įspėjimų garso įraÅ¡uose nesigirdi, jų nėra. Liudytojas A. F. nurodęs, kad įsijungė diktofonÄ dar kildamas, todėl akivaizdu, jog turėjo girdėtis įspėjimas apie techninės priemonės naudojimÄ . Liudytoja S. Č. diktofonÄ Ä¯sijungė vėliau, jos garso įraÅ¡e nėra tapataus pokalbio teksto kaip ir A. F., todėl jos įspėjimas turėjo girdėtis arba jos arba A. F. garso įraÅ¡e. Kadangi tokio įspėjimo nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad pokalbio įraÅ¡as darytas neteisėtai. 2.7.

Atvykusiems policijos pareigÅ«nams pagal jų patirtį, iÅ¡silavinimÄ buvo aiÅ¡ku, jog jie atvyko į nusikaltimo padarymo vietÄ . Nukentėjęs asmuo jiems aiÅ¡kino apie užpuolimÄ , jo sumuÅ¡imÄ , pareigÅ«nai akivaizdžiai matė sumuÅ¡imo žymes, jiems buvo aiÅ¡ku, kad padarytas nusikaltimas. Liudytoja S. Č. nurodė, kad papildomai buvo pastebėta koridoriuje ant veidrodžio cigaretė, įtarė, kad tai narkotikai. Taigi esant akivaizdiems nusikaltimo požymiams, pareigÅ«nai privalėjo veikti BPK tvarka esančioms nuostatoms. 2.8.

Byloje buvo pažeisti BPK 20 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo, nors gynyba jas kėlė baigiamojoje kalboje. Nors liudytoja S. Č. aiÅ¡kino, kad galėjo apklausti liudytojÄ nepradėjusi tyrimo, tačiau pagal BPK 80 straipsnio 1 punktÄ , kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus.

Todėl asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi teisę apklausos metu turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , reikalauti bÅ«ti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal kasacinio teismo praktikÄ (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, 2K-348-303/2015) Å¡ios nuostatos, taigi ir draudimas versti duoti parodymus prieÅ¡ save yra pažeidžiamos, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiÅ¡kai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka.

Byloje tokio prokuroro nutarimo nėra. Pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus gauti parodymai negali bÅ«ti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. 2.9. Taip pat buvo padaryti kiti Å¡iurkÅ¡tÅ«s BPK pažeidimai paimant rastas narkotines medžiagas. Liudytojas A. F. nurodė, kad negali pasakyti, kodėl įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra parašų, o protokolas nebuvo pateiktas susipažinimui, protokole nėra nurodyti priedai, nors buvo fotografuota. Kaip matyti, įvykio vietoje buvo daug asmenų, tačiau suraÅ¡ant įvykio vietos protokolÄ , kuriuo paimama suktinė su narkotine medžiaga, Å¡io veiksmo protokolo turinys nėra paskelbiamas įvykio vietoje buvusiems asmenims, protokolas suraÅ¡omas jau komisariate, kiti asmenys nesupažindinami, kuo pažeisti BPK 179 straipsnio, 20 straipsnio reikalavimai.

Suktinė su narkotine medžiaga buvo paimta dar prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , t. y. BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka. Formaliai buvo suraÅ¡ytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, nors Å¡io veiksmo atlikimo metu buvo prievarta įsibrauta į fiziniam asmeniui priklausančias patalpas. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad atvykus policijos pareigÅ«nams, asmenys yra namo laiptinėje, jokio sutikimo patekti į butÄ pareigÅ«nai negavo - prieÅ¡ingu atveju toks sutikimas bÅ«tų girdėjęsis pareigÅ«nų darytame garso įraÅ¡e. PareigÅ«nai savavaliÅ¡kai pateko į butÄ , nors tam net nebuvo reikalo. 2.10.

I. G. bute atlikto tyrimo veiksmo, negalima vadinti nei kaip įvykio vietos tyrimo (BPK 205 straipsnis), nei įvykio vietos apžiÅ«ros (BPK 207 straipsnis), nes Å¡is veiksmas turi visus kratos požymius (BPK 145 straipsnis). BPK 205 straipsnyje nustatytam tyrimo veiksmui atlikti teismo sankcija nereikalinga, iÅ¡skyrus BPK 206 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį. Tuo tarpu krata yra BPK 145 straipsnyje nustatyta procesinė prievartos priemonė, kuriÄ darant priverstinai iÅ¡tiriama ir apieÅ¡koma patalpa, vietovė ar asmuo.

Nuo BPK 205 straipsnyje nustatyto objektų tyrimo krata skiriasi tuo, kad ji susijusi su konstitucinėmis žmogaus teisėmis, pirmiausia su žmogaus bÅ«sto neliečiamumo teise, taip pat ir kitų patalpų ar kitokių vietų, kuriose atliekama krata, savininko ar valdytojo teisėmis. Todėl krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. 2.11. PareigÅ«nai, turėdami informacijÄ , kad vyksta muÅ¡tynės ir girdisi šūviai, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, policijos pareigÅ«nai bendrauja su laiptinėje buvusiais asmenimis, kurie pareigÅ«nams sako „patikrinkit butÄ , ant stalo pas jį guli narkotikai“.

Taigi, pareigÅ«nai gauna žodinį asmenų praneÅ¡imÄ apie uždraustus apyvartoje daiktus, kurie galimai randasi bute. Tai yra jiems žodžiu praneÅ¡ama apie akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 259 straipsnyje. Tokiu atveju jie nedelsiant turėjo susisiekti su budėtoju, registruoti minėtÄ informacijÄ , gauti ikiteisminio tyrimo bylos pradėjimo numerį, suraÅ¡yti nutarimÄ neatidėliotina tvarka atlikti kratÄ /poėmį, po ko per BPK nustatytus terminus kreiptis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jos patvirtinimui.

Tačiau pareigÅ«nai ėmėsi veiksmų, neturėdami savininko sutikimo, įėjo į butÄ ir priverstinai paėmė ten rastus daiktus. Atlikto veiksmo tikslas buvo ne įvykio vietos apžiÅ«ra, o surasti ir paimti narkotines medžiagas pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , t. y. faktiÅ¡kai atlikti kratÄ bute. Tokie veiksmai galėjo bÅ«ti atlikti tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, neatidėliotinu atveju – ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu. Tačiau tai nebuvo padaryta. Tad medžiaga paimta ne tik pažeidžiant įstatyme nustatytÄ Å¡ių duomenų gavimo tvarkÄ , bet ir iÅ¡ esmės suvaržant asmenų teises. 2.12.

Be to, net jeigu ir bÅ«tų laikoma, kad buvo atlikta (faktiÅ¡kai) ne krata, o objekto (įvykio vietos) tyrimas, tai ir Å¡is tyrimo veiksmas atliktas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . BPK 168 straipsnio 1 dalyje nenurodoma, kad gautos informacijos patikslinimo metu galėtų bÅ«ti atliktas įvykio vietos tyrimas (BPK 205 straipsnis). BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytas tyrimo veiksmas – įvykio vietos apžiÅ«ra (BK 207 straipsnis) – nėra tapatus įvykio vietos tyrimui (BK 205 straipsnis). ApžiÅ«ros metu gali bÅ«ti fiksuojama tik tiesiogiai vizualiai matoma aplinka ir joje esantys objektai, o patekimo į objektus bÅ«dai metodai negali bÅ«ti taikomi.

Nagrinėjamu atveju buvo įsibrauta į buto patalpas ir priverstinai paimti daiktai. 2.13. Taigi, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2012). Ä®statymo reikalavimų neatitiko ir atlikto tyrimo veiksmo eiga bei pagrindai, t. y. policijos pareigÅ«nai, prieÅ¡ atliekant tyrimo veiksmÄ patalpose, neužtikrino I. G. ir buto savininko A. G. procesinių teisių. IÅ¡ esmės buvo pažeista duomenų gavimo tvarka, taip suvaržant įstatymo garantuotas kaltinamojo teises.

Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad jei duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008). Šioje byloje faktinių duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad vėlesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų metu gauta informacija tapo teisėta. 2.14. Teismas, priimdamas nuosprendį, pasirėmė byloje esančiu pareigūno A.

F. garso įraÅ¡u, kurio stengoramÄ darė policijos tyrėjas. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai A. C., G. S. ir A. D. negalėjo pasakyti, kurias konkrečias frazes kas pasakė, pokalbio metu dalyvavo net 6 asmenys, tarp jų pareigÅ«nai, nėra aiÅ¡ku kas ko klausė ir kas kÄ pasakė, todėl buvo suvaržyta gynybos teisė užduoti klausimus pagal atitinkamas frazes. Byloje buvo praÅ¡oma paskirti garso tyrimÄ padarant stenogramÄ , tačiau teismas nepagrįstai atsisakė, pažeisdamas rungimosi principÄ procese. 2.15.

Teismas motyvavo, kad I. G. Å¡lapime yra rasta tetrahidrakanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡tis, kas aiÅ¡kiai rodo, kad jis vartoja narkotines medžiagas, jis 2015 m. Vokietijoje buvo teistas už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis. Å ios teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, kadangi I. G. paaiÅ¡kino, kad iki tyrimo atlikimo buvo pavaiÅ¡intas cigarete Vilniuje, kas joje buvo, nežino. Asmens teistumu praeityje negali bÅ«ti grindžiama kaltė konrečioje byloje. Kita vertus, tyrimo metu niekas neėmė nei G.

S., nei A. D. tyrimo, nors G. S. pripažino varojantis narkotines medžiagas, o A. D. brolis girdėta irgi turėjęs problemų dėl Å¡ių medžiagų, tačiau Å¡ios aplinkybės tirtos nebuvo. 2.16. Teismas padarė esminius BPK pažeidimus bylos nagrinėjimo metu. BPK 308 straipsnis numato, kad iÅ¡ anksto praneÅ¡tu laiku teismas ar vienas iÅ¡ bylÄ nagrinėjusios kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visÄ nuosprendį.

Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiÅ¡kinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis. 2019-10-18 teismo posėdžio garso įraÅ¡as byloje patvirtinta, kad teisėjas paskelbė tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalį, tačiau nepaaiÅ¡kino priimto nuosprendžio motyvų, kuo pažeidė BPK 308 straipsnio reikalavimus ir padarė esminį pažeidimÄ byloje (Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06). 2.17.

Bylos vedimo eiga sukėlė akivaizdžių abejonių dėl teismo proceso Å¡aliÅ¡kumo. Teismo galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ rodo:

1) atsisakė prijungti D. T. ir G. S. susiraÅ¡inėjimÄ , atsisakė apklausti D. T. liudytoju;

2) gynybai reiškiant prašymus posėdyje, teismas dalį jų ignoruodavo, pareikštų prašymų nesprendė;

3) visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių esant akivaizdiems neaiškumams;

4) suteikė vos 30 minučių pasirengti baigiamosioms kalboms;

5) skelbdamas nuosprendį, nepaskelbė jo motyvų.

3. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nuteistojo I. G. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundÄ atmetė, pripažindama nepagrįstais skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų lėmę neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ .

4. Nuteistasis I. G. dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties pateikė kasacinį skundÄ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų tiek dėl byloje esančių įrodymų rinkimo, jų vertinimo leistinumo aspektu, tiek dėl nuosprendžio suraÅ¡ymo ir paskelbimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo I. G. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad I. G. padarė Å¡iÄ veikÄ .

7. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, tikslu paÅ¡alinti byloje esančias abejones, atliko įrodymų tyrimÄ ir teismo posėdyje liudytoju apklausė D. T., pakartotinai apklausė policijos pareigÅ«nus A. F. ir S. Č.. Papildomai surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, kuriuos kolegija įvertino kartu su pirmosios instancijos teismo vertintais įrodymais, nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų dėl I. G. kaltės, prieÅ¡ingai – naujai surinkti įrodymai patvirtino teismo iÅ¡vadÄ , kad I. G. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

10. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. G. 2018 m. lapkričio 16 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) esančiame bute, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė narkotinę medžiagÄ â€“ 0,331 gramus kanapių dervos, kol jas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Nors apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje nurodoma, jog I. G. yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau tai vertintina kaip apsirikimo klaida, nes iÅ¡ nuosprendžio turinio akivaizdu, jog Å¡ioje dalyje pateiktos teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismas iÅ¡vadas dėl I.

G. kaltės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį grindė liudytojais apklaustų į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų A. F. ir S. Č. parodymais, įvykio dalyvių G. S., A. C. ir A. D. parodymais, įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolu, tarnybiais praneÅ¡imais, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(5751)-IS-55444-18, objektų apžiÅ«rų protokolais, garso įraÅ¡ais ir kitais byloje esančiais raÅ¡ytinius duomenis.

12. IÅ¡ bylos medžiagos, policijos pareigÅ«nų parodymų matyti, kad 2018 m. lapkričio 16 d. apie 16.00 val. S. Č. ir A. F. gavo praneÅ¡imÄ , kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), girdimas konfliktas, kažkas Å¡aukiasi pagalbos. PareigÅ«nai parodė, kad jie atvykę minėtu adresu, sutiko tris asmenis – A. C., A. D. ir I. G., kurie tarpusavyje konfliktavo, garsiai rėkavo; aiÅ¡kinantis konflikto aplinkybes, I. G. bute, koridoriuje ant spintelės, pastebėjo suktinę su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga;

I. G. nurodė, kad tai yra jo suktinė (1 t., b. l. 113-116); tai, kad suktinė priklausė I. G., patvirtino įvykio dalyviai G. S., A. C., A. D. (2 t., b. l. 136-143), įvykio aplinkybės, tuo pačiu ir I. G. paaiÅ¡kinimai dėl jų bei pas jį rastos galimai narkotinės medžiagos, jos įgijimo aplinkybių ir kt., buvo fiksuojamos policijos pareigÅ«nams darant garso įraÅ¡us tarnybiniais diktofonais (2 t., b. l. 130-134); įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta, nufotografuota, suraÅ¡ytas įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolas; rasta galimai narkotinė medžiaga paimta ir pristatyta į policijos komisariatÄ ; tÄ pačiÄ dienÄ pareigÅ«nas A.

F. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 7-11, 13-16). 2018 m. lapkričio 21 d. tyrėjas E. G. paskyrė užduotį atlikti objektų – 2018-11-16 įvykio vietos apžiÅ«ros metu bute (duomenys neskelbtini) pas I. G. paimtos medžagos tyrimÄ (1 t. , b.l. 18-19), o 2018 m. lapkričio 30 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 0,331 g (1 t., b. l. 22-23).

13. Apeliaciniame skunde keliamos įvairios versijos kaip suktinė su narkotine medžiaga atsirado I. G. bute ir kodėl I. G. prisipažino, kad suktinė priklauso bÅ«tent jam. Teigiama kad suktinę su narkotine medžiaga galėjo tyčia pakiÅ¡ti į butÄ Ä¯vykio dienÄ Ä¯sibrovę prieÅ¡iÅ¡kai nuteistojo atžvilgiu nusiteikę A. C. ar A. D.; kad suktinė galėjo priklausyti G. S., kuris yra priklausomas nuo narkotikų; kad I. G. prisipažino, jog suktinė priklauso jam, nes manė, kad suktinę atsinešė draugas G. S., turėjęs problemų dėl narkotikų, todėl norėjo jam padėti; kad I. G. nežino kÄ Ä¯vykio dienÄ kalbėjo policijos pareigÅ«nams dėl prastos savijautos, nes buvo sumuÅ¡tas. Tačiau visos minėtos versijos paneigiamos surinktais įrodymais.

14. Skunde minimi argumentai jau buvo keliami ir anksčiau. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad I. G. pirminius parodymus, jog suktinė su narkotine medžiaga priklauso jam, paneigė dar ikiteisminio tyrimo metu, įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kai 2019 m. sausio 2 d., dalyvaujant gynėjui, parodė, kad pas jį namuose rasta ir paimta suktinė priklauso ne jam, o galimai pas jį į butÄ Ä¯vykio dienÄ Ä¯sibrovusiems A. C., G. S. ar A. D., kurie jam Å¡iÄ suktinę tyčia pakiÅ¡o. Teigė, kad nepamena, kÄ sakė policijos pareigÅ«nams iÅ¡ kur pas jį bute atsirado suktinė, nes įvykio metu buvo sumuÅ¡tas, po ko pristatytas į ligoninę (2 t., b. l. 20–21).

Iš esmės analogiškus parodymus I. G. davė ir 2019 m. rugsėjo 20 d. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 172). Aiškindamas aplinkybes apie tai, kodėl įvykio metu policijos pareigūnams nurodė, kad suktinė su narkotine medžiaga yra jo, parodė, kad taip sakė, nes manė, jog suktinė yra jo draugo G. S., žinojo, kad jis turėjo problemų su narkotikais, kad buvo baustas, todėl norėjo jam padėti (2 t., b. l. 172).

15. Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo argumentas, kad po įvykio dėl sumuÅ¡imų jis labai blogai jautėsi ir todėl negalėjo teisingai paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta policijos pareigÅ«nė S. Č. (3 t. b. l. 120-121), kuriai I. G. iÅ¡ karto po įvykio prisipažino, kad suktinė priklauso jam ir kad įsigijo jÄ Vilniuje prie stoties. PareigÅ«nė parodė, kad su I. G. pasiliko bute viena po to kai kolega A. F. kitus du vaikinus iÅ¡vedė iÅ¡ buto.

Saugumo dėlei įsijungė tarnybiniame telefone esantį diktofonÄ . Apeliacinės instancijos teismui paaiÅ¡kino, kad I. G. elgėsi ramiai, bendravo adekvačiai, klausimus suprato. Kad jam bloga ar skauda, I. G. nesiskundė. Medikų pagalbos jis paprašė vėliau, kai buvo pristatytas į policijos komisariatÄ ir tokia pagalba jam buvo iÅ¡ karto suteikta. Tai, kad I. G. sveikatos bÅ«klė neįtakojo jo gebėjimo mÄ styti ir atsakinėti į tyrėjos klausimus, patvirtina stenograma, daryta pagal S. Č. pateiktÄ garso įraÅ¡Ä (1 t., b.l. 113-116).

16. I. G. versija, kad jo prisipažinimÄ lėmė noras draugui G. S. padėti iÅ¡vengti atsakomybės yra nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarauja ne tik byloje esantiems kitiems įrodymams, bet ir savo paties parodymams. Pagal ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 2 d. ir pirmosios instancijos teisme jo duotus parodymus jis manė, kad suktinę galėjo atneÅ¡ti bet kuris iÅ¡ trijų pas jį įsibrovusių asmenų - A. C., G. S. ar A. D.. Jis taip pat nurodo, kad tuo metu kai A. C. ir A. D. smurtavo prieÅ¡ jį, G. S. vaikščiojo po butÄ (po kambarį ir virtuvę).

Po to bÅ«tent G. S. paragino kitus du iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Tai rodo, kad I. G. nebuvo jokio pagrindo manyti, jog G. S. yra kažkokios prievartos auka (kaip, kad teigia apeliacinės instancijos teisme) ir tuo pačiu ginti jį nuo apkaltinimo laikant narkotines medžiagas. Tokia elgesio logika bÅ«tų bent jau teoriÅ¡kai įmanoma, jei G. S. bÅ«tų užėjęs kaip draugas, kurį laikÄ jie bÅ«tų geranoriÅ¡kai bendravę ir tik tuomet bÅ«tų įsiveržę kiti asmenys bei pradėję smurtauti. Tik tuomet teoriÅ¡kai galima bÅ«tų manyti, jog suktinę su narkotine medžiaga draugas atsinešė ir nepiktavaliÅ¡kai pasidėjo.

Be to apeliantas, atsakydamas į klausimus kaip jo organizme atsirado narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 163), tvirtino, jog tai galėjo būti atsitiktinai, kai Vilniuje buvo pavaišintas cigarete ir parūkė. Jis akcentavo, kad rūkydamas net nesuprato jog vartoja narkotines medžiagas, t. y. siekė įtikinti jog nėra turėjęs reikalų su narkotikais. Tokia jo pozicija kelia pagrįstų abejonių, kodėl jis pamatęs suktinę, iškarto nusprendė, kad joje yra narkotinė medžiaga ir policijos pereigūnei tiksliai apibūdino kokia tai medžiaga.

I. G. savo versijÄ kodėl pripažino, kad suktinė priklauso jam, grindžia labai artimais ir draugiÅ¡kais santykiais su G. S.. Tačiau tokie teiginiai taip pat kelia didelių abejonių. Kaip nurodo pats I. G. bei patvirtina liudytojas D. T., apeliantas ir G. S. susipažino tik prieÅ¡ kelis mėnesius iki įvykio. IÅ¡ byloje esančio susiraÅ¡inėjimo tarp I. G. ir G. S. (1 t., b. l. 131, 144) matyti, jog G. S. pasiteiravus ar gali užeiti, I. G. atsako, kad gali. Tačiau G. S. paraÅ¡ius, jog užeis pusės valandos bėgyje, I.

G. pareikalauja, kad ateitų kuo greičiau, tiesiog tuojau pat. IÅ¡ tokio susiraÅ¡inėjimo tono galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tai daugiau dalykiniai santykiai, o ne draugiÅ¡ki. Tai, kad apeliantui nebuvo jokio tikslo ir pagrindo prisiimti tariamÄ G. S. kaltę, patvirtina ir paties apelianto pateiktas susiraÅ¡inėjimas su D. T., kur jis jau kitÄ dienÄ po įvykio aiÅ¡kiai kaltina G. S., kas Å¡is jį „įdavė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“, vadina jį parsidavėliu. Tame pačiame susiraÅ¡inėjime sako, jog jiems (akivaizdu kad kalbama apie A.

C., G. S. bei A. D.) bus galas ir pasako, jog viskÄ gražiai padarys (1 t., b. l. 143 – 144). Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad I. G. ne tik neturėjo jokio pagrindo „pridenginėti“ G. S. ir prisiimti kaltę už jį, prieÅ¡ingai, buvo supykęs ant G. S. ir jų santykius nuo konflikto pradžios galima vertinti kaip prieÅ¡iÅ¡kus. Taigi I. G. parodymai, kad G. S. labai geras draugas, už kurį norėjo prisiimti kaltę, siekiant apsaugoti jį nuo atsakomybės, vertinami tik kaip jo pasirinkta gynybos versija.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje negalima vadovautis liudytojų A. C. ir A. D. parodymais, nes jų santykiai su I. G. yra prieÅ¡iÅ¡ki, jie, turėdami kerÅ¡to motyvÄ , galėjo patys padėti narkotinę medžiagÄ I. G. bute, be to, jie teisme nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nes jų abiejų atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal I. G. skundÄ dėl 2018 m. lapkričio 16 d. įvykio. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad visiÅ¡kai nesiremti A.

C. ir A. D. parodymais nėra pagrindo, nes jų parodymai sutampa su pirmiau aptartais bylos duomenimis – policijos pareigÅ«nų parodymais apie I. G. bute rastÄ narkotinę medžiagÄ , paties I. G. pirminiais paaiÅ¡kinimais, kad narkotinė medžiaga yra jo. Taip pat Å¡ių liudytojų parodymai sustampa ir su A. C. pateiktu vaizdo įraÅ¡u (1 t., b. l. 124 – 128). Specialisto iÅ¡vada (3 t, b. l. 130 – 133) patvirtina, jog vaizdo įraÅ¡ai yra iÅ¡tisiniai, juose nėra montažo žymių ir trynimo požymių.

Ä®vertinus Å¡iuos vaizdo įraÅ¡us bei policijos pareigÅ«nės S. Č. pateiktÄ garso įraÅ¡Ä , nėra jokio pagrindo manyti, jog I. G. elgėsi neadekvačiai, nesuprato kÄ kalba. PrieÅ¡ingai jo elgesys tiek į konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡us kaimynei, tiek atvykus policijos pareigÅ«nams, akivaizdžiai aktyvus, jo pasisakymai bei replikos logiÅ¡kos ir adekvačios esamai situacijai. Kaip jau minėta, likęs vienas su pareigÅ«ne, kalbėjo vyko ramiai, į klausimus atsakinėjo nuosekliai ir logiÅ¡kai. Be to I.

G. sakydamas, jog pokalbyje su pareigÅ«ne dėl patirto smurto nesuprato kÄ kalba, prieÅ¡tarauja pats sau. Pimiausia jis teigia, kad kaltę dėl suktinės prisiiėmė tik norėdamas pridengti G. S. ir apsaugoti jį nuo gręsiančios baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ to matyti, kad pirmiausia jis labai detaliai ir blaiviai turėjo įvertinti situacijÄ , o bÅ«tent: tai, kad G. S. jau yra baustas už narkotinių medžiagų turėjimÄ , kad jam jau yra paskirta bausmė, todėl paaiÅ¡kėjus, kad jis padarė dar vienÄ analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , gali grėsti laisvės atėmimas, taip pat turėjo atsižvelgti, kad jis pats nėra baustas Lietuvoje (už kanapių auginimÄ baustas Vokietijoje) ir reali bausmė negręsia.

VisÄ tai įvertinęs, jis dar turėjo sklandžiai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti kaip ir kur įgijo tÄ suktinę. Tokios loginės grandinės sudarymui reikalingas blaivus protas ir tokio analitinio mÄ stymo negalima vertinti kaip sutrikimo dėl patirto smurto. Sugretinusi visus bylos duomenis ir įvertinus visumÄ aptartų įrodymų, kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje bÅ«tent I. G. laikė 0,331 gramus narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

18. Skunde nurodoma, kad policijos pareigÅ«nams klausinėjant įvykio vietoje I. G. apie pas jį surastÄ suktinę su narkotine medžiaga ir šį pokalbį įraÅ¡inėjant tarnybiniu diktofonu, buvo pažeistas draudimo versti duoti parodymus prieÅ¡ save principas, todėl įraÅ¡ytas pokalbis negali bÅ«ti laikomas leistinu įrodymu byloje. Be to policijos pareigÅ«nai neįspėjo I. G. apie daromÄ garso įraÅ¡Ä , jis padarytas nesilaikant Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų. Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Atsakydama į Å¡iuos skundo argumentus, kolegija pažymi, kad policijos pareigÅ«nai, atvykę pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ gauti informacijÄ apie tai, kas įvyko, kad galėtų spręsti dėl tolesnių veiksmų. Kaip nurodo pareigÅ«nai, į įvykio vietÄ jie vyko gavę praneÅ¡imÄ , jog bute triukÅ¡mas, kažkas Å¡aukiasi pagalbos. Tai, kad tokie parodymai yra teisingi, patvirtina ir byloje esantis garso įraÅ¡as. IÅ¡ pareigÅ«no užduodamų klausimų matyti, kad policijos pareigÅ«nai pirmiausia bandė nuraminti konflikto dalyvius ir iÅ¡siaiÅ¡kinti konflikto priežastis ir kitas aplnkybes.

Garso įrašę užfiksuota, kad nuo pat pradžių vieni iÅ¡ konflikto dalyvių Å¡aukė, jog buto savininkas (I. G.) turi ir prekiauja narkotikais. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų žodžių matyti, kad jie siekė iÅ¡skirti konfliktuojančias puses ir nuraminti, nesuteikdami esminės reikÅ¡mės kalboms apie narkotikus. Tai rodo, kad nėra jokio pagrindo daryti prielaidÄ , jog į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai atvyko tirti informacijos apie narkotinių medžiagų laikymÄ ir platinimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad apie tai, jog I.

G. pardavinėja narkotines medžiagas A. D. ir A. C. minėjo ir kaimynei N. K. dar iki policijos atvykimo ir ragino jÄ kviesti policijÄ . Nuo pat policijos pareigÅ«nų atvykimo, konflikto dalyviai A. D. ir A. C. nuolatos ragino eiti ir tikrinti I. G. bute esanti kambarį, tvirtinadami, kad ten ant stalo yra padėti narkotikai. Darytina iÅ¡vada, jog A. D. ir A. C. buvo įsitikinę ar bent jau manė, kad kažkokios narkotinės medžiagos yra kambaryje ant stalo. IÅ¡ garso ir vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tik tuomet kai pateko į buto koridorių, kažkuris iÅ¡ jų atkreipė dėmesį į cigaretę ant spintelės, esančios koridoriuje.

Netgi po to policijos pareigÅ«nų visas dėmesys buvo nukreiptas į konflikto dalyvių nuraminimÄ ir iÅ¡skyrimÄ , o ne į parodytÄ cigaretę. Tik po to, kai pavyko konfliktuojančias Å¡alis nuraminti ir iÅ¡skirti (A. D. ir A. C. pareigÅ«nas A. F. iÅ¡sivedė į laukÄ ), pareigÅ«nė S. Č. paklausė I. G. kas tai yra ir kam priklauso Å¡ita suktinė. Tokie klausimai yra elementarÅ«s aptariamoje situacijoje ir negali bÅ«ti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieÅ¡ save. Kaip jau minėta, policijos pareigÅ«nai, atvykę pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , turėjo pareigÄ surinkti informacijÄ apie tai, kas įvyko, kad galėtų spręsti dėl tolesnių veiksmų.

Tai, kad cigaretė akivaizdžiai susukta negamykliniu bÅ«du, dar nereiÅ¡kia, jog tai yra kažkas nelegalaus. Ä®vertinus situacijÄ , kad bute buvo akivaizdus konfliktas su smurto veiksmais, ant I. G. veido netgi matėsi smurto pėdsakai, vieno iÅ¡ konfliktavusių asmenų pasakymas, jog cigaretėje yra narkotinės medžiagos, negali bÅ«ti vertinamas kaip besÄ lyginė tiesa. Esant tokiai situacijai, policijos pareigÅ«nė ne tik galėjo paklausti kas tai ir kam priklauso, bet ir privalėjo tai padaryti. IÅ¡ pateikto garso įraÅ¡o negalima daryti iÅ¡vados, jog pareigÅ«nė darė spaudimÄ I.

G.. PareigÅ«nės klausimai atviri. I. G. į juos atsakinėjo laisva valia, nuosekliai ir logiÅ¡kai pagrįsdamas savo teiginius. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ , bendravimas su I. G. negali bÅ«ti vertinamas kaip faktinė liudytojo ar įtariamojo apklausa, nesuteikus asmeniui procesinių garantijų.

20. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, kad policijos pareigÅ«nų padaryti garso įraÅ¡ai negali bÅ«ti laikomi įrodymu, kadangi jie padaryti pažeidžiant Tvarkos apraÅ¡Ä , nes policijos preigÅ«nai neįspėjo apie tokio įraÅ¡o darymÄ . IÅ¡ tikrųjų Tvarkos apraÅ¡e toks reikalavimas yra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkos apraÅ¡o 12 punkte numatyta, kada įspėti apie pokalbio įraÅ¡ymÄ , pagal susidariusias aplinkybes pasirenka pats pareigÅ«nas. Policijos preigÅ«nai A. F. ir S. Č. parodė, kad apie daromÄ garso įraÅ¡Ä I.

G. buvo įspėtas (2 t., b. l. 131, 134). Tai, kad tokį įspėjimÄ girdėjo patvirtino ir pats I. G. (2 t. b. l. 173), tik akcentuoja, kad buvo įspėtas ne iÅ¡ karto, o tik po kurio laiko. Kaip jau minėta, policijos pareigÅ«nai gali pasirinkti kada įspėti apie įraÅ¡o darymÄ . Tokia galimybė numatyta ne tam, kad sudarytų galimybę policijos pareigÅ«nams piktnaudžiauti tuo, o tam, kad jie galėtų operatyviai ir efektyviai vykdyti savo pareigas. Jei situacija yra tokia, kad gręsia žmonių sveikatai ar saugumui, pirmiausiai reikia lokalizuoti tokį kofliktÄ , o ne gaiÅ¡ti laikÄ formalioms procedÅ«roms.

IÅ¡ esančio garso įraÅ¡o akivaizdu, jog situacija įvykio vietoje buvo labai įtempta, visi dalyviai įsiaudrinę. Taigi logiÅ¡ka, jog policijos pareigÅ«nų pirminė užduotis buvo užtikrinti visų dalyvavusių saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Sutiktina su gynėjo argumentu, kad įspėjimas apie garso įraÅ¡o darymÄ turi bÅ«ti užfiksuotas garso įraÅ¡e. Tai, kad įraÅ¡e nesigirdi tokio įspėjimo laikytina trÅ«kumu, tačiau nelaikytina esminiu pažeidimu dėl ko įrašų negalima vertinti kaip įrodymo.

Kaip girdėti iÅ¡ pateikto garso įraÅ¡o, atvykus policijos pareigÅ«nams įvykio vietoje buvo labai daug triukÅ¡ko, visi Å¡aukė vienas per kitÄ . Dėl to nebuvo galimybės netgi pilnai iššifruoti tai kÄ užfiksavo diktofonas. Galimai dėl to nesigirdi ir įspėjimo apie įraÅ¡o darymÄ . Tačiau Å¡iuo atveju svarbu tai, jog tokį įspėjimÄ I. G. girdėjo. Tai, kad tokio įspėjimo nesigirdi įrašę nesuvaržė I. G. teisių, juo labiau, kad garso įraÅ¡as nėra vienintėlis I.

G. kaltės įrodymas. Pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ne visi procesiniai pažeidimai lemia besÄ lygiÅ¡kÄ Ä¯rodymo neleistinumÄ . Ä®rodymai vertinami kaip visuma ir baudžiamojo proceso normos nepažeidžiamos, jei įrodymus, kurių leistinumu abejojama, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kaip Å¡iuo atveju ir yra (2005 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257/2005). Skunde akcentuojama ir tai, kad policijos pareigÅ«nė S. Č. taip pat neįspėjo I.

G. apie jos daromÄ garso įraÅ¡a, kai liko viena su I. G.. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Tvarkos apraÅ¡e numatyta, jog pareigÅ«nams bendraujant su piliečiais garso įraÅ¡o įrenginiai visÄ laikÄ bÅ«tų įjungti. Kaip jau minėta, Tvarkos apraÅ¡o 12 punkte numatyta, jog asmenį reikia įspėti apie daromÄ Ä¯raÅ¡Ä . Akivaizdu, kad įspėjama apie patį fakta, jog daromas įraÅ¡as, o ne apie tai kuriuo įrenginiu tas įraÅ¡as daromas. Å ių reguliavimo normų analizė laidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vienam iÅ¡ pareigÅ«nų pasitraukus iÅ¡ įvykio vietos, bendravimo su asmeniu garso įraÅ¡as neturi pasibaigti.

Kitas likęs ir bendravimÄ tęsiantis pareigÅ«nas turi užtikrinti to bendravimo tolimesnį fiksavimÄ ir atskirai apie tai įspėti nebereikia. Todėl ir Å¡iuo atveju, pareigÅ«nui A. F. iÅ¡sivedus vienus konflikto dalyvius (bendravimo su jais garso įraÅ¡as buvo tęsiamas ir toliau), bÅ«te likusi S. Č. netgi privalėjo toliau fiksuoti bendravimÄ su I. G. ir atskirai apie tai įspėjinėti nebereikėjo.

21. Kaip jau minėta, įtarus, jog I. G. bute rasta suktinė su galimai narkotine medžiaga, pareigÅ«nas A. F. atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ (1 t., b. l. 7, 10-11, 13-16). IÅ¡ pareigÅ«no parodymų ir pačių dokumentų įforminimo akivaizdu, jog įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolas buvo suraÅ¡ytas ne pačioje įvykio vietoje, o policijos komisariate. Nepagrįstas teiginys, kad Å¡iame protokole nenurodyta apie apžiÅ«ros rasto daikto (suktinės su narkotine medžiaga) suradimÄ ir paėmimÄ .

Iš protokolo turinio matyti, kad jame nurodyta kurioje vietoje rasta suktinė. Skyriuje „Apžiūros metu paimti objektai“ nurodyta, jog paimta suktinė, vienas vienetas ir supakuota į pakuotę SPP Nr. 433438. Sutiktina su skundo argumentais, kad apžiūros protokole nenurodyta, jog buvo fotografuojama. Tai laikytina tam tikru protokolo trūkumu, tačiau ne esminiu. Kolegija atkreipia dėmesį, jog protokolo skyriuje „Techninių priemonių panaudojimas“ nurodyta, kad panaudota skaitmeninė foto kamera „Nikon L-830“.

Jei, tarkim, būtų nurodyta, kad panaudotas telefonas, būtų galima svarstyti kokiam tikslui (skambinimui, kaip diktofonas, kaip internetinio ryšio priemonė ar dar kokiu kitu tikslu), tačiau šiuo atveju nurodytas prietaisas, kurio vienintelė paskirtis – fotografuoti. Jei toks prietaisas buvo naudotas, tai logiška jog turi būti ir nuotraukos. Todėl teisėtai ir pagrįstai protokolo priede pateikta foto lentelė. Protokolo trūkumu laikytina ir tai, jog jame nėra įrašyti įvykio vietos apžiūroje dalyvavę asmenys, o būtent I.

G., taip pat nėra jo paraÅ¡o. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad protokolas buvo suraÅ¡omas ne įvykio vietoje, o komisariate. IÅ¡ I. G. bei S. Č. parodymų matyti, kad pristatytas į komisariatÄ I. G. iÅ¡karto pasiprašė nuvežamas į ligoninę, nes pasijuto blogai dėl konflikto metu jo atžvilgiu pavartoto smurto. Å is jo praÅ¡ymas buvo patenkintas ir jis tuoj pat buvo iÅ¡gabentas pas medikus. Tai reiÅ¡kia, kad suraÅ¡ius įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , nebuvo fizinės galimybės paimti I.

G. paraÅ¡Ä , įraÅ¡yti jo pastabas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo trÅ«kumai nesudaro pagrindo jo pripažinti neleistinu įrodymu ir nesiremti jame užfiksuotais duomenimis. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad suktinės ir kitų daiktų, buvusių ant spintelės koridoriuje, padėtis, užfiksuota vaizdo įraÅ¡e ir A. F. nuotraukose, skiriasi. PeržiÅ«rėjus minimÄ vaizdo įraÅ¡Ä , yra akivaizdu kodėl atsirado toks nesutapimas. Vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matyti, kad ant spintelės koridoriuje, Å¡alia telefono padėta pirÅ¡tinė, o ant jos guli suktinė.

Kažkas iÅ¡ konflikte dalyvavusių asmenų atkreipia policijos darbuotojų dėmesį į suktinę ir bando jÄ netgi paimti. Vaizdo įraÅ¡e matyti ranka, kuri paima pirÅ¡tinę. Tai gali bÅ«ti A. D. ar A. C. ranka, kadangi girdėti policijos pareigÅ«no balsas raginantis nieko neliesti. Tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog pirÅ¡tinė nebegrÄ Å¾inama į vietÄ . BÅ«tent tai paaiÅ¡kina kodėl nuotraukose nebėra pirÅ¡tinės. Kadangi visiÅ¡kai aiÅ¡ku kada ir dėl kokių objektyvių priežasčių pasikeitė daiktų kiekis ir jų iÅ¡dėstymas ant spintelės, nėra jokio pagrindo laikyti, jog paimtos suktinės negalima laikyti įrodymu.

Å iuo atveju svarbu ir tai, kad pats I. G. neneigė, jog suktinė buvo rasta ant spintelės jo buto koridoriuje, kad jis bÅ«tent apie tÄ suktinę kalbėjo su pareigÅ«ne S. Č. ir kad bÅ«tent tÄ pačiÄ suktinę paėmė policijos pareigÅ«nai. Jis tik kelia versijÄ , jog tÄ suktinę į jo butÄ atnešė A. D., A. C. ar G. S..

22. Skunde argumentuojama, kad iÅ¡ I. G. paimant narkotinę medžiagÄ , buvo pažeisti BPK reikalavimai, nes I. G. bute atliktų veiksmų negalima vertinti nei kaip įvykio vietos tyrimo (BPK 205 straipsnis), nei įvykio vietos apžiÅ«ros (BPK 207 straipsnis), o atliktas veiksmas turi visus kratos požymius (BPK 145 straipsnis), nes buvo neteisėtai įsibrauta į I. G. butÄ su tikslu rasti ir paimti narkotines medžiagas. Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

23. BPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu bÅ«du gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratÄ . Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Å is procesinis veiksmas gali bÅ«ti atliktas tik tuomet, jei yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

24. ApžiÅ«ra, nurodyta BPK 207 straipsnyje, atliekama, kai reikÅ¡mingas tyrimui aplinkybes galima nustatyti paprastai konstatuojant objekto buvimo vietÄ , jo padėtį ar bÅ«klę ir tam nereikia naudoti specialios technikos ar specialios tyrimo metodikos, atliekant šį procesinį veiksmÄ netaikomos procesinės prievartos priemonės; objektų požymiai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, apraÅ¡omi, nufotografuojami arba nufilmuojami. Objektų tyrimas (BPK 205 straipsnis) nepriskiriamas tyrimo veiksmams, kuriuos pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatas galima atlikti nepradėjus ikiteisminio tyrimo.

25. Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad policijos pareigÅ«nai savavaliÅ¡kai, neatlikę bÅ«tinų procesinių veiksmų, įsibrovė į I. G. butÄ ir atliko kratÄ , ieÅ¡kodami narkotinių medžiagų. Apie tai, kad nėra jokio pagrindo netgi daryti prielaidÄ , kad į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai jau žinojo apie bute esančias narkotines medžiagas ir vyko bÅ«tent jų ieÅ¡koti pasisakyta 19-oje pastraipoje. Kaip nurodyta, vyriausiojo patrulio A.

F. tarnybiniame praneÅ¡ime, patruliuojant su S. Č., gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), bute girdimas konfliktas, šūviai, kažkas Å¡aukiasi pagalbos. Taigi, pagal praneÅ¡imÄ Ä¯vykio vieta buvo butas. Nuvykę pagal adresÄ , pareigÅ«nai rado tris konfliktuojančius asmenis laiptinėje, prie 36 buto durų, kurios buvo atidarytos. Akivaizdu, kad konfliktas, t.y. tiriamas įvykis nebuvo apibrėžtas laiptine, nes visi konflikto dalyviai prieÅ¡ tai buvo bute: pagal konflikto dalyvių parodymus grumtynės vyko buto koridoriuje (1 t., b.l. 52-53, 65-66).

VirÅ¡ I. G. buto gyvenanti kaimybė N. K. paaiÅ¡kino, kad triukÅ¡mÄ girdėjo apie 5 minutes I. G. bute, išėjusi į koridorių, nieko nematė, o išėjusi į balkonÄ , matė kaip du vaikinai laiko I. G. sugriebę už drabužių. Nusileido prie I. G. buto ir paskambino, bet niekas neatidarė durų, viduje girdėjosi tarytum kažkas stumdytųsi. Duris po 1-2 minučių atidarė kažkoks vaikinas, tada pamatė, kad kitas vaikinas laiko I. G. už megztinio apykaklės abiem rankom (1 t., b.l. 77-78).

Tai, kad veiksmas kažkurį laikÄ vyko bute, patvirtina filmuota G. S. ir A. D. medžiaga. Aptartos aplinkybės rodo, kad įvykio vieta nebuvo vien tik laiptinė. Pagalbos Å¡aukėsi ir kviesti policijÄ prašė pats I. G.. IÅ¡ garso ir vaizdo įrašų akivaizdu, jog atvykus policijos pareigÅ«nams, visi konflikto dalyviai buvo labai įsiaudrinę. BÅ«tent, tikslu nuraminti konfliktuojančius asmenis, atskirti vienus nuo kitų bei iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, policijos pareigÅ«nė S. Č. su I. G. pasitraukė į buto gilumÄ , o pareigÅ«nas A.

F. bandė sulaikyti kitus konflikto dalyvius, kad jie nesibrautų į kambarius. Akivaizdu, jog policijos pareigÅ«nai į butÄ pateko tiek vykdydami pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, tiek siekiant apsaugoti ir suteikti pagalbÄ buto savininkui t. y. I. G.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viso bendravimo metu I. G. nei karto neiÅ¡sakė, jog jam jokios pagalbos nereikia, kad nenori jog policijos pareigÅ«nai užeitų į jo butÄ . Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams patekti į butÄ , jį apžiÅ«rėti, filmuoti, fotografuoti, atlikti kitus pirminius tyrimo veiksmus jokių papildomų procesinių veiksmų atlikti nereikėjo.

26. Skunde nepagrįstai pareigÅ«nų veiksmai laikomi krata. Bylos duomenimis, patruliams pakilus į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , A. D. ir A. C. Å¡aukė, kad I. G. turi narkotinę medžiagÄ ir kad jis Å¡audė į juos (A. F. apklausos protokolas, esantis 1 t., b.l. 71-72, ir S. Č. apklausos protokolas 1 t., b.l. 83-84). Ä® Å¡iuos A. D. ir A. C. pareiÅ¡kimus policijos pareigÅ«nai taip pat privalėjo reaguoti. S. Č. įėjusi į butÄ , koridoriuje ant spintelęs pamatė juodos spalvos pistoletÄ (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai dujinis pistoletas) ir jį paėmė, kad niekas iÅ¡ vaikinų nepasinaudotų juo.

A. D. ir A. C. A. F. parodė koridoriuje ant spintelės savadarbę cigaretę, kuriÄ A. F. taip pat paėmė. Tokius policijos pareigÅ«nų veiksmus, kurie apraÅ¡ytoje situacijoje buvo bÅ«tini ir nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis, nėra pagrindo laikyti krata, todėl jokių papildomų procesinių veiksmų, nurodytų apeliaciniame skunde (susisiekti su budėtoju, registruoti minėtÄ informacijÄ , gauti ikiteisminio tyrimo bylos pradėjimo numerį, suraÅ¡yti nutarimÄ neatidėliotina tvarka atlikti kratÄ /poėmį, po ko per BPK nustatytus terminus kreiptis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jos patvirtinimui) atlikti nereikėjo.

27. Skunde keliama versija, kad narkotines medžiagas (suktinę) į I. G. butÄ galėjo atneÅ¡ti A. C. ar A. D. iÅ¡ kerÅ¡to. Kolegija tokiÄ versijÄ atmeta kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ . IÅ¡ garso ir vaizdo įrašų matyti, kad atvykus policijos pareigÅ«nams, A. C. ar A. D. iÅ¡tisai tvirtino, kad I. G. turi narkotinių medžiagų ir jas pardavinėja. Jie netgi nurodė konkrečiÄ vietÄ kur tos medžiagos yra, t.y. kambaryje ant stalo. Tačiau, kaip matyti tiek iÅ¡ policijos pareigÅ«nų parodymų, tiek iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, jokių narkotikų nurodytoje vietoje niekas iÅ¡ pareigÅ«nų nematė ir neužfiksavo.

IÅ¡ pokalbių turinio matyti, jog A. C. ir A. D. buvo siurprizas (jie nustebo) kai pamatė suktinę koridoriuje ant spintelės. Darytina iÅ¡vada, kad jei jie ir bÅ«tų tÄ suktinę padėję, jie iÅ¡ karto bÅ«tų tai nurodę policijos pareigÅ«nams, o ne kalbėję apie narkotikus ant stalo. Ä®vertinus tas aplinkybes, bei paties I. G. pripažinimÄ , jog suktinė priklauso jam (plačiau pasisakyta ankstesnėse pastraipose) ir jis yra vartojęs tokias narkotines medžiagas, kad Vokietijoje yra teistas už kanapių auginimÄ , kolegijai nekyla abejonių, kad bute rasta suktinė yra bÅ«tent I.

G..

28. Apeliaciniame skunde vardijami veiksmai, kurių, gynybos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko – nesutiko atlikti pareigÅ«no A. F. pateikto garso įraÅ¡o tyrimo padarant stenogramÄ , iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ku, kas, kokius konkrečius žodžius pasakė, netyrė I. G. santykio su A. C. ir A. D., kurie siekė jam atkerÅ¡yti, taip pat atsisakė apklausti liudytoju greitosios pagalbos gydytojÄ , kuris matė I. G. ir galėtų patvirtinti aplinkybę dėl sunkios I. G. bÅ«klės. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ baudžiamojo proceso kodekso normų neiÅ¡plaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas versijas, turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi tyrimai ir kad to nepadarius, pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-463/2011, 2K-509/2010).

Ä®rodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos fakto konstatavimo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atliktų veiksmų, esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai dėl I. G. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrindo manyti, kad atlikus pirmiaus vardijamus veiksmus bÅ«tų padarytos kitokios iššvados, nėra. Taigi, nors gynyba su teismo iÅ¡vadomis nesutinka, teigia, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, nėra paÅ¡alintos visos abejonės dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nepaneigti nuteistojo parodymai, kad narkotinė medžiaga priklauso ne jam ir byloje nėra pakankamai įrodymų dėl jo dalyvavimo padarant BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių.

Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra pakankamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas.

29. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, nurodant, kad: teismas nepagrįstai atsisakė prijungti D. T. ir G. S. susiraÅ¡inėjimo, atsisakė apklausti D. T. liudytoju; gynybai reiÅ¡kiant praÅ¡ymus posėdyje teismas dalį jų ignoruodavo, pareikÅ¡tų praÅ¡ymų nesprendė, todėl gynybai tekdavo pakartotinai akcentuoti teismo dėmesį dėl neiÅ¡spręstų praÅ¡ymų; teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė bylos aplinkybių esant akivaizdiems neaiÅ¡kumams; teismas suteikė vos 30 minučių pasirengti baigiamosioms kalboms; teismas, skelbdamas nuosprendį, nepaskelbė tik jo įžanginę ir rezolicinę dalis, tačiau nepaskelbė jo motyvų.

30. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010). Siekiant konstatuoti objektyvųjį Å¡aliÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo.

NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti Å¡alių nuomonės nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ . Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar tokia abejonė gali bÅ«ti laikoma pagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad gynybos tvirtinimai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, nuteistojo procesinių teisių pažeidimo yra deklaratyvÅ«s. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu I. G. turėjo gynėjÄ . Tiek gynėjui, tiek I. G. proceso metu buvo suteiktos galimybės laisvai disponuoti visomis BPK numatytomis kaltinamojo ir jo gynėjo teisėmis (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 48 straipsnio 1 dalis ir kt.), t. y. teikti praÅ¡ymus, reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiÅ¡kinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir kt., kuriomis, be kita ko, jie aktyviai naudojosi.

32. Nors gynyba skunde akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tenkinami jo praÅ¡ymai ir dėl to buvo suvaržyta jo teisė į gynybÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas aktyviai naudojosi procesine teise teikti bylÄ nagrinėjančiam teismui praÅ¡ymus, kurių dalis, be kita ko, buvo tenkinami, o kita dalis motyvuotai atmesti. Kaip jau minėta pirmiau, įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi tyrimai ir kad to nepadarius, pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

Proceso dalyvių prašymai privalo būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2012, 2K-109/2014).

Be to bylÄ pakartotinai nagrinėjant apeliacine tvarka, gynybos praÅ¡ymai buvo patenkinti – papildomai apklausti policijos pareigÅ«nai S. Č., A. F., apklaustas liudytojas D. T., prie bylos prijungtas susiraÅ¡inėjimas tarp I. G. ir D. T., prijungta įvykio vietoje daryto vaizdo įraÅ¡o pagerinta kopija bei specialisto iÅ¡vada. Tačiau ir atlikus Å¡iuos papildomus procesinius veiksmus, kolegija nemato pagrindo keisti pirmosios instancijos sprendimÄ .

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme I. G. buvo užtikrintos įstatymo jam garantuojamos procesinės teisės ir jokių duomenų ar aplinkybių, kurios leistų manyti prieÅ¡ingai, abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, objektyvumu, Å¡ioje byloje nenustatyta. Å iuo atveju vien gynybos deklaratyvus tvirtinimas dėl procesinių teisių pažeidimo, bylos aplinkybių neiÅ¡tyrimo, atsisakymo priimti įrodymus ir kt., kurie iÅ¡ esmės sietini tik su tuo, kad teismo padarytos iÅ¡vados dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei nuteistojo kaltės neatitinka paties apeliantų lÅ«kesčių, savaime nereiÅ¡kia nei teismo Å¡aliÅ¡kumo, nei nuteistojo teisių į teisingÄ teismÄ pažeidimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ios baudžiamosios bylos proceso visumÄ , konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

34. Paminėtos išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 308 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes skelbdamas nuosprendį perskaitė tik jo įžanginę ir rezolicinę dalis, tačiau nepaaiškino motyvų. Iš 2019 m. spalio 18 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo iš tiesų girdėti, kad pirmosios instancijos teismas paskelbė tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, žodžiu motyvai nebuvo paaiškinti.

Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, tai savaime nerodo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir nesudaro pagrindo šį pažeidimÄ pripažinti esminiu, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų bÅ«ti naikinamas, ar byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. IÅ¡ bylos matyti, kad tiek nuteistasis I. G., tiek jo gynėjas advokatas A. M. dalyvavo nuosprendžio paskelbime (2 t., b. l. 181), iÅ¡ karto po jo paskelbimo I. G. buvo įteiktas nuosprendžio nuoraÅ¡as (2 t., b. l. 190).

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to buvo esmingai suvaržytos įstatymų garantuotos I. G. teisės.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais naikinti skundžiamÄ nuosprendį nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo I. G. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Algirdas Gaputis Evaldas Vanagas