be452079-abd5-4bb1-9e91-cf7b1e1ceeaf · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1190-790/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00843-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos GudžiÅ«nienės ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygų teisėtumo ir vieÅ¡ojo pirkimo konkurso nutraukimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė tiltų statybos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tilsta“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę valstybės įmonę (toliau – ir VÄ®) Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ pakeisti vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 527208 „Tunelinio pravažiavimo valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys 10,127 km nauja statyba“ (toliau – Pirkimas) konkurso sÄ lygas, sutartyje įtvirtinant pagrindÄ papildomų darbų įsigijimui – techninio darbo projekto klaidos, praleidimai, netikslumai, kai dėl jų atsiranda papildomų darbų bÅ«tinybė, arba įpareigoti atsakovę nutraukti PirkimÄ , paruoÅ¡ti naujÄ techninį darbo projektÄ , įgyjant jo autorines teises, ir organizuoti PirkimÄ iÅ¡ naujo, pateikiant tiekėjams techninį darbo projektÄ DWG formatu, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės paskelbto Pirkimo objektas yra apibrėžtas Pirkimo sÄ lygose, kurių sudėtinė dalis yra atsakovės pateiktas techninis darbo projektas, parengtas 2017 m. (toliau – Techninis darbo projektas). Atsižvelgdama į tai, kad Techninis darbo projektas parengtas prieÅ¡ ketverius metus, pateiktas PDF formatu, o jo brėžiniai nebeatitinka realios situacijos Pirkimo objekto vietoje, ieÅ¡kovė 2021 m. birželio 28 d. raÅ¡tu paprašė atsakovės pateikti Techninį darbo projektÄ DWG formatu, nes tik turėdama projekto brėžinius Å¡iuo formatu, ieÅ¡kovė galėtų atlikti tikslius matavimus ir suskaičiuoti tikslų reikalingų pakeitimų kiekį.

Atsakovė 2021 m. birželio 30 d. raÅ¡te nurodė, kad projektavimo metu neįgijo autorinių teisių, projekto DWG formatu neturi, todėl pateikti negali. IeÅ¡kovė 2021 m. liepos 8 d. raÅ¡tu paprašė atsakovės patvirtinti, kad tokiu atveju visi dėl Techninio darbo projekto klaidų reikalingi pakeitimai ir dėl to atsiradęs darbų kiekių ir kainos padidėjimas bus laikomi papildomais darbais bei tinkamai apmokėti rangovui. Atsakovė 2021 m. liepos 14 d. raÅ¡te iÅ¡ esmės tik pakartojo ankstesnį savo atsakymÄ , tačiau neargumentavo dėl darbų kiekių ir kainos padidėjimo rizikos priskyrimo atsakovei.

IeÅ¡kovė 2021 m. liepos 16 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl neteisėtų Pirkimo sÄ lygų (toliau – Pretenzija). Atsakovė 2021 m. liepos 22 d. raÅ¡tu atmetė ieÅ¡kovės PretenzijÄ , nurodydama, kad tiekėjams projekto brėžinių DWG formatu nepateiks, o papildomų darbų sÄ lygos yra numatytos Pirkimo sutarties projekte.

3. IeÅ¡kovė pažymi, kad tuo atveju, kai projekto brėžiniai yra pateikiami tik PDF formatu, tiekėjai negali atlikti tikslių matavimų iÅ¡ Å¡ių brėžinių ir nustatyti tikslių darbų kiekių, o tokios aplinkybės gali lemti žymų kainos pasikeitimÄ tarp pasiÅ«lyme nurodytos kainos ir tikrosios darbų kainos. Kadangi nagrinėjamu atveju Pirkime yra pateiktas Techninis darbo projektas, darbo projektas papildomai rengiamas nebus, taigi, konkurso laimėjimo atveju, atsakovės pateiktas Techninis darbo projektas bÅ«tų vienintelės gairės ieÅ¡kovei dėl rangos darbų vykdymo po Pirkimo sutarties su atsakove sudarymo.

Nuo Techninio darbo projekto parengimo (2017 m.) faktinė situacija Pirkimo objekte žymiai pasikeitė, o projekto brėžiniai nebeatitinka realios Pirkimo objekto infrastruktÅ«ros. Neturėdama Techninio darbo projekto brėžinių DWG formatu, ieÅ¡kovė negali atlikti tikslių matavimų ir įvertinti visų reikalingų pakeitimų kiekio bei apimties. Tuo tarpu paties Techninio darbo projekto pakeitimai negalimi, nes atsakovė nurodė neturinti jo autorinių teisių. Atsakovės viename iÅ¡ raÅ¡tų nurodomas teiginys, kad anksčiau ji nėra susidÅ«rusi su tiekėjų praÅ¡ymais pateikti projekto brėžinius DWG formatu, neatitinka tikrovės, nes ieÅ¡kovė kitame pirkime atsakovės reikalavo pateikti projekto brėžinius DWG formatu ir atsakovė tokį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkino.

4. Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tiekėjai turi teisę žinoti perkančiosios organizacijos poreikius Pirkime. Vietoje to, kad atsakovė, remdamasi teisės aktais, pagrįstų Pirkimo dokumentų aiÅ¡kumÄ ir tikslumÄ , ji atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pateikti projekto brėžinius DWG formatu, nors galėjo žinoti, kad tik tokiu bÅ«du tiekėjai galės vienodai, aiÅ¡kiai ir tiksliai įvertinti prisiimamas rizikas ir parengti pasiÅ«lymus. Aplinkybę, kad Pirkimo dokumentai yra neaiÅ¡kÅ«s, patvirtina tiekėjų atsakovei teikti klausimai, į kuriuos atsakovė taip pat atsakė neaiÅ¡kiai, neapibrėžtai, didžioji dalis Å¡ių klausimų yra dėl Techninio darbo projekto ir su juo susijusios dokumentacijos.

5. Atsakovei atsisakius pateikti Techninio darbo projekto brėžinius DWG formatu, jos sprendimas dėl atsiradusių neatitikimų rizikÄ perkelti rangovui yra neteisėtas. Pirkimo sutarties projekte papildomų darbų įsigijimo priežastimi nėra įvardijama Techninio darbo projekto klaidų taisymas ir dėl to padidėjusių darbų kiekiai, todėl Å¡iÄ rizikÄ , kurios ieÅ¡kovė negali įsivertinti nesumažindama savo pasiÅ«lymo konkurencingumo, atsakovė perkėlė ieÅ¡kovei, taip pažeisdama sutarties Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Atsakovė nei viename savo atsakyme nepatvirtino, kad esant Techninio darbo projekto brėžinių klaidoms, kai reikia atlikti jo korekcijas ir dėl to padidėja darbų kiekiai bei kaina, jos bus laikomos pagrindu įsigyti papildomus darbus, o už juos rangovui bus tinkamai apmokėta, Pirkimo sutarties projekte toks pagrindas taip pat neįtvirtintas. Todėl Pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos ir turi bÅ«ti koreguojamos, kad bÅ«tų iÅ¡laikytas skaidrumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, tiekėjai galėtų pateikti vienodai konkurencingus pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija gauti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ ir nupirkti tai, ko reikia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – įpareigojo atsakovę VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ nutraukti PirkimÄ , o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė kaip nepagrįstÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 2 288 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės nurodomus argumentus, kad ieÅ¡kovė neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygas, pažymėjęs, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė negali turėti ketinimų dalyvauti Pirkime. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nurodė apie visų tiekėjų galimybę įvertinti darbų apimtis, savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė gina visų tiekėjų, o ne savo teisę pateikti pasiÅ«lymÄ Pirkime.

8. Teismas nurodė, kad Techninis darbo projektas buvo parengtas 2017 m., tačiau Å¡iuo metu brėžiniai neatitinka realios situacijos Pirkimo objekto vietoje. Tokia situacija, kai pasiÅ«lymų rengimo stadijoje matyti, kad Techninis darbo projektas nėra tikslus ir jį reikės taisyti, neatitinka nei tiekėjų intereso tiksliai įvertinti darbų apimtis ir pateikti realiÄ darbų atlikimo kainÄ , nei perkančiosios organizacijos intereso racionaliai naudoti valstybės lėšas, pasirinkus ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ . Tokioje situacijoje yra pažeidžiamas skaidrumo principas.

9. Ä®vertinęs Pirkimo sutarties projekto nuostatas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jeigu tiekėjas papildomus darbus gali numatyti pagal pateiktÄ projektÄ iki Pirkimo sutarties sudarymo, rangovas prisiima tokių darbų atlikimo savo sÄ skaita rizikÄ . Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės nurodomus argumentus, kad papildomų darbų įsigijimo sÄ lygos neturi įtakos tiekėjo teisės pateikti pasiÅ«lymÄ Ä¯gyvendinimui.

10. Teismas padarė iÅ¡vadas, kad pirkimo sÄ lygos (pateiktas Techninis darbo projektas) nėra aiÅ¡kios, nes Techninis darbo projektas jau pradinėje pirkimo stadijoje yra netikslus, tokios aplinkybės gali lemti tolimesnius Å¡alių ginčus vykdant Pirkimo sutartį dėl darbų priskyrimo papildomų darbų kategorijai. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju esminę reikÅ¡mę turi ne Techninio darbo projekto formatas (PDF ar DWG), o tai, jog pradinėje Pirkimo stadijoje yra aiÅ¡ku, jog Techninis darbo projektas nebeatitinka realios faktinės situacijos. Atsakovė neįrodė, kad Techninis darbo projektas yra visiÅ¡kai aiÅ¡kus tam, jog tiekėjas galėtų numatyti Pirkimo objekto apimtis ir Pirkimo sutarties kainÄ .

11. Teismo vertinimu, Pirkimo sÄ lygos, reglamentuojančios papildomų darbų pirkimÄ , yra pakankamai aiÅ¡kios ir atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl Pirkimo sutarties kainos keitimo ribojimų. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimus, susijusius su Pirkimo sutarties projekto sÄ lygų keitimu, teismas atmetė kaip nepagrįstus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Apeliaciniame skunde atsakovė VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Teismas, konstatavęs, kad Pirkimo sÄ lygos yra neaiÅ¡kios, konkrečiai nenurodė, kas Pirkimo sÄ lygose yra netikslu, nenurodė, kokios konkrečios dokumentuose nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Todėl teismas iÅ¡ esmės neiÅ¡tyrė esminių faktinių bylos aplinkybių arba padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. IÅ¡ teismo sprendimo turinio nėra galimybės suprasti, kas Techniniame darbo projekte buvo netikslu. Pažymi, kad į bylÄ Techninis darbo projektas nėra pateiktas, nors ieÅ¡kovė turėjo tokiÄ pareigÄ , todėl nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas nustatė jo neaiÅ¡kumÄ ar neatitiktį faktinei situacijai. 12.2.

Teismas tariamÄ Pirkimo sÄ lygų neaiÅ¡kumÄ nustatė ne iÅ¡ Techninio projekto turinio, o remdamasis aplinkybe, kad tiekėjai kreipėsi į perkančiÄ jÄ organizacijÄ , praÅ¡ydami iÅ¡aiÅ¡kinti Pirkimo sÄ lygas. Vien aplinkybė, kad tiekėjai kreipėsi su klausimais į perkančiÄ jÄ organizacijÄ , nelemia Pirkimo sÄ lygų neaiÅ¡kumo. Pirkimo sutarties vykdymo metu yra galimi projekto pakeitimai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Techninis darbo projektas yra netikslus ar neatitinkantis faktinės situacijos.

Be to, Pirkimo sutarties projekte yra numatyta tvarka dėl papildomų darbų įsigijimo tuo atveju, kai projektas yra keičiamas. Todėl Techninio darbo projekto netikslumų (jeigu tokių bÅ«tų) Å¡alinimas galės ir turės bÅ«ti atliekamas Pirkimo sutarties vykdymo metu. 12.3. Atsakovė nesutinka su teismo motyvu, kad tariami projekto neaiÅ¡kumai lemia tai, jog tiekėjai negali pateikti realios darbų atlikimo kainos. Tiekėjai darbų kainÄ turėjo apskaičiuoti ne pagal Techninį darbo projektÄ , o pagal darbų kiekių žiniaraÅ¡tį.

Aplinkybės, kad Å¡is žiniaraÅ¡tis bÅ«tų neaiÅ¡kus, teismas nenustatė. Tiekėjai neturėjo nurodyti naujų darbų, kurių žiniaraÅ¡tyje nėra, taip pat neturėjo teisės koreguoti žiniaraÅ¡tyje esančių darbų apraÅ¡ymų, taigi turėjo tik užpildyti žiniaraÅ¡tyje nurodytų darbų kainas. Bendra žiniaraÅ¡tyje nurodytų darbų kaina yra bendra pasiÅ«lymo kaina. Å ios aplinkybės patvirtina, kad tiekėjų teisės konkuruoti buvo lygios, tiekėjai pasiÅ«lymuose galėjo nurodyti realiÄ darbų atlikimo kainÄ . 12.4.

Skundžiamame sprendime teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes. Atsakovei atsakius į visus tiekėjų klausimus, vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų neaiÅ¡kumai buvo paÅ¡alinti dar Pirkimo procedÅ«rų metu. Nors teismas nurodė, kad projekto brėžiniai neatitinka realios faktinės situacijos Pirkimo objekto vietoje, tokia teismo iÅ¡vada yra teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįsta. Projekto brėžiniai pagal savo paskirtį ir tikslÄ yra vizualinė priemonė, parodanti sprendinius, kurie turi bÅ«ti įgyvendinami, jie nėra skirti faktinei situacijai atvaizduoti.

Teismas, teigdamas, kad projekto brėžiniai faktinės situacijos neatitinka, faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, o vadovavosi tik ieÅ¡kovės teiginiais. Teismo sprendimu kuriamas ydingas precedentas, kad pasinaudojus įstatymo nustatyta teise perkančiajai organizacijai pateikti klausimus, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų, preziumuojamas skaidrumo principo pažeidimas ir Pirkimo sÄ lygų neaiÅ¡kumas. 12.5. Atsakovės teigimu, teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neprisiima papildomų iÅ¡laidų rizikos dėl projekto netikslumų ir trÅ«kumų Å¡alinimo, o papildomų darbų įsigijimo sÄ lygos turi įtakos tiekėjo teisės pateikti pasiÅ«lymÄ Ä¯gyvendinimui.

Teismas suklydo vertindamas Pirkimo metu pasirinktÄ kainodarÄ . Pirkime yra nustatyta fiksuoto įkainio kainodara, kuri reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija su tiekėju atsiskaitys ne sumokėdama vienÄ fiksuotÄ ir galutinę kainÄ , bet pagal faktinius darbų kiekius, juos padauginant iÅ¡ žiniaraÅ¡tyje nurodytų kainų. Perkančioji organizacija Pirkimo vykdymo stadijoje buvo pateikusi atsakymÄ , kad atsiradusių papildomų darbų klausimas bus sprendžiamas pagal Pirkimo sutarties nuostatas. 12.6. Vertindamas ieÅ¡kovės teisinį suinteresuotumÄ , teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Teismas sprendime pasisakė tik dėl vieno iÅ¡ dviejų privalomų ir kartu taikomų teisinio suinteresuotumo sÄ lygų – ieÅ¡kovės tinkamumo ginčyti atitinkamas Pirkimo sÄ lygas, tačiau nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kaip atitinkamos Pirkimo sÄ lygos pažeidė jos interesus. Todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas dėl ieÅ¡kovės teisinio nesuinteresuotumo.

13. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė tiltų statybos UAB „Tilsta“ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 13.1. Techninis darbo projektas neatitinka realios situacijos, nes faktinė situacija, buvusi jo parengimo metu, yra pasikeitusi – Techniniame darbo projekte nėra numatyti infrastruktÅ«ros statiniai, kurie faktiÅ¡kai egzistuoja planuojamų statybos darbų vietoje. Atsakovė aplinkybės, kad reali faktinė situacija nebeatitinka Techniniame darbo projekte nurodytos, nepaneigė.

Nors apeliaciniame skunde atsakovė patvirtino, kad infrastruktÅ«ros statinys (nuvažiavimas) egzistuoja, tačiau atsakyme į tiekėjo klausimÄ pati pripažino, jog Techniniame darbo projekte Å¡is nuvažiavimas nėra nurodytas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas nuvažiavimas bus panaikintas iki Techninio darbo projekto įgyvendinimo pradžios. 13.2. IeÅ¡kovė teigia, kad Techninis darbo projektas yra neaiÅ¡kus, nes Pirkimo darbai turės bÅ«ti vykdomi teritorijoje, kurios Techninis darbo projektas neapima.

Vienam iÅ¡ tiekėjų paklausus, kaip bus sprendžiamas atitinkamos atkarpos sujungimas, nes tai nėra Pirkimo dalis, o be jos užbaigimo tunelis nefunkcionuos, perkančioji organizacija atsakė tik deklaratyviai, kad rangovas turi įsivertinti darbus pagal pateiktÄ Techninį darbo projektÄ . Atsakovas turi pareigÄ užtikrinti, kad visi tiekėjai Pirkimo sÄ lygas, be kita ko, atsakymus į klausimus, suprastų vienodai. Taigi atsakovė, matydama, kad Pirkimo dokumentuose yra spragų, privalėjo jas iÅ¡taisyti atsakydama į klausimus. 13.3.

IeÅ¡kovės vertinimu, Techninio darbo projekto neaiÅ¡kumÄ , be kita ko, pagrindžia bendras itin didelis klausimų, susijusių su juo, kiekis. Net ir tuo atveju, jeigu į didžiÄ jÄ dalį klausimų perkančioji organizacija atsako, tokia padėtis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Pirkimo sÄ lygos nėra aiÅ¡kios ir tikslios. Tiekėjų klausimų turinys suponuoja, kad jie ne tik naudojasi teise teikti klausimus, tačiau praÅ¡o paaiÅ¡kinti projekto neatitikimus faktinei situacijai ir Å¡io dokumento trÅ«kumus.

Be to, perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimus, patvirtino, kad Techninis darbo projektas realios faktinės situacijos neatitinka. 13.4. Teismo sprendime konstatuotas Techninio darbo projekto neatitikimas realiai faktinei situacijai nulėmė Pirkimo sÄ lygų neaiÅ¡kumÄ . Kadangi Techninis darbo projektas neatitinka realios faktinės situacijos, tai reiÅ¡kia, kad Pirkime siekiantys dalyvauti tiekėjai neturi jokios galimybės vienodai suprasti ir aiÅ¡kinti šį dokumentÄ . Pirkime siekiantys dalyvauti tiekėjai gali įsivertinti realiÄ , o ne Techniniame darbo projekte nurodytÄ , situacijÄ . 13.5.

Aplinkybę, kad Pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos, patvirtina tai, jog atsakovė Pirkimo procedÅ«rų stadijoje pati pripažįsta, kad Techninis darbo projektas turės bÅ«ti pakeistas. Kadangi papildomų darbų atlikimo tikimybė matoma iÅ¡ Pirkimo projektinės dokumentacijos, atsakovės teiginys, kad tokių pakeitimų rizika teks jai pačiai, yra klaidinantis. Sudarius Pirkimo sutartį, atsakovė turės teisę visus su nurodytais neaiÅ¡kumais susijusius darbus laikyti papildomais darbais, kuriuos tiekėjai turėjo numatyti iÅ¡ anksto. 13.6.

Darbų žiniaraÅ¡tis neturi esminės reikÅ¡mės vertinant Pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumÄ . ŽiniaraÅ¡tis turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais Pirkimo dokumentais, kurie turi aukÅ¡tesnę galiÄ už žiniaraÅ¡tį. Pirkimo dokumentuose jau Å¡iuo metu matomi neatitikimai, kurių atsakovė neneigia, todėl nepagrįstai teigia, kad pasiÅ«lymo kaina turėjo bÅ«ti apskaičiuojama tik pagal žiniaraÅ¡tyje nurodytus darbus. PasiÅ«lymo kainÄ tiekėjai turėjo įvertinti pagal visus Pirkimo dokumentus, o žiniaraÅ¡tis buvo tik vienas iÅ¡ Å¡ių dokumentų.

Todėl tiekėjai, siūlomų darbų kiekius įvertinę tik pagal žiniaraštį, būtų veikę neteisėtai, o darbų, kuriuos tiekėjai būtų galėję įvertinti pagal Techninio darbo projekto brėžinius, neįvertinimas, būtų išimtinai pačių tiekėjų atsakomybė. Techninio darbo projekto brėžiniai nėra tik vizualinė priemonė, jie turi normatyvinę reikšmę ir yra pagrindas vykdyti statybos darbus. 13.7. Nesutinka su atsakovės nurodomais teiginiais, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo.

IeÅ¡kovė buvo suinteresuota, kad su ja bÅ«tų sudaryta Pirkimo sutartis, be to, gali potencialiai patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį įvykdydama Pirkimo sutartį. IeÅ¡kovė Pirkime dalyvavo siekdama finansinės naudos, todėl neaiÅ¡kių Pirkimo sÄ lygų parengimas apriboja ieÅ¡kovės galimybę dalyvauti Pirkime ir tinkamai parengti pasiÅ«lymÄ . PirkimÄ nutraukus ir paskelbus naujÄ , ieÅ¡kovė turės galimybę konkuruoti su kitais tiekėjais dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė turi teisinį suinteresuotumÄ teikti ieÅ¡kinį.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 15. Atsakovė 2020 m. gruodžio 30 d. paskelbė PirkimÄ , kurio sÄ lygų sudėtinė dalis yra Techninis darbo projektas. IeÅ¡kovė 2021 m. birželio 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ perkančiajai organizacijai pateikti Techninį darbo projektÄ DWG formatu, tokį praÅ¡ymÄ motyvuodama aplinkybėmis, kad tiekėjai neturi objektyvių galimybių įvertinti rizikos dėl galimų neatitikimų projektinėje dokumentacijoje, todėl tiekėjams ribojama galimybė pateikti vienodai konkurencingÄ pasiÅ«lymÄ .

Atsakovė 2021 m. birželio 30 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad projektavimo metu neįgijo autorinių teisių, projekto DWG formatu neturi, todėl pateikti negali. IeÅ¡kovė perkančiajai organizacijai 2021 m. liepos 8 d. pateikė praÅ¡ymÄ prisiimti padidėjusių darbų kiekių apmokėjimo rizikÄ dėl vėliau paaiÅ¡kėjusių projektinių brėžinių neatitikimų. Atsakovė 2021 m. liepos 14 d. raÅ¡tu informavo tiekėjÄ , kad neturi Techninio darbo projekto autorinių teisių ir jo brėžinių DWG formatu, todėl negalės pateikti brėžinių praÅ¡omu formatu nei tiekėjams, nei Pirkimo konkurso laimėtojui.

16. IeÅ¡kovė 2021 m. liepos 16 d. pateikė atsakovei PretenzijÄ , kuria prašė:

1) tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija negalėtų paviešinti brėžinių DWG formatu, visus paaiškėjusius neatitikimus, tiekėjui įsivertinant Techninio darbo projekto brėžinius DWG formatu Pirkimo sutarties vykdymo metu, prisiimti perkančiosios organizacijos rizikai (t. y. visas rizikas, susijusias su projektine dokumentacija, kurios numatytos Pirkimo sutarties projekto 33, 101 punktuose); 2) patvirtinti, kad dėl Pirkimo sutarties vykdymo metu paaiškėjusių Techninio darbo projekto neatitikimų, darbų kiekių padidėjimų, kuriuos tiekėjas būtų galėjęs įsivertinti, jei būtų turėjęs projekto brėžinius DWG formatu, atsiradusius papildomus darbus laikyti galimais pagal Pirkimo sutarties 98.2.1 papunktį.

Atsakovė 2021 m. liepos 22 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovės pretenzijos netenkino, motyvuodama, kad teisės aktai nereikalauja Techninio darbo projekto brėžinių pateikimo DWG formatu, be to, atsakovė atsakyme į klausimus tiekėjams paaiÅ¡kino priežastis, dėl kurių brėžiniai DWG formatu negali bÅ«ti pateikti, nurodė, jog papildomų darbų įsigijimas yra apraÅ¡ytas Pirkimo sutarties projekto 12 skyriuje, Å¡ias sÄ lygas tiekėjas, rengdamas pasiÅ«lymÄ , turi įvertinti.

17. IeÅ¡kovė, teigdama, kad Techninio darbo projekto brėžiniai yra neaiÅ¡kÅ«s, neatitinkantys realios faktinės situacijos, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ Pirkimo sutartyje įtvirtinti pagrindÄ papildomų darbų įsigijimui – Techninio darbo projekto klaidos, praleidimai, netikslumai, kai dėl jų atsiranda papildomų darbų bÅ«tinybė, arba įpareigoti atsakovę nutraukti PirkimÄ , paruoÅ¡ti naujÄ Techninį darbo projektÄ , įgyjant jo autorines teises, ir organizuoti PirkimÄ iÅ¡ naujo, pateikiant tiekėjams Techninį darbo projektÄ DWG formatu.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – įpareigojo perkančiÄ jÄ organizacijÄ nutraukti PirkimÄ , motyvuodamas tuo, kad Pirkimo sÄ lygos nėra aiÅ¡kios, nes Techninis darbo projektas yra netikslus, lemiantis galimus ginčus ateityje dėl darbų priskyrimo papildomų darbų kategorijai. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka. Dėl ieÅ¡kovės naujai teikiamo įrodymo (ne)priėmimo 18. Pagal CPK iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.

Dar pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Teismas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, turi iÅ¡klausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus ir CPK 176–220 straipsniuose nustatyta tvarka iÅ¡tirti visus kitus byloje esančius įrodymus (CPK 250 straipsnis).

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl Å¡ios normos taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

20. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė teismui naujus įrodymus – 2015 m. lapkričio mėn. Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyriaus viešųjų pirkimų vertinimo iÅ¡vadÄ ir atsakovės VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-1804-934/2021. IeÅ¡kovė praÅ¡ymo dėl naujų įrodymų prijungimo nesuformulavo, tačiau iÅ¡ atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad naujai pateiktais įrodymais ieÅ¡kovė grindžia ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes dėl pirkimo sÄ lygų neaiÅ¡kumo, atsakovės siekio papildomų darbų naÅ¡tÄ perkelti PirkimÄ laimėjusiam tiekėjui.

Tačiau ieÅ¡kovė nepagrindė aplinkybės, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus ji teikė pirmosios instancijos teismui ar jis Å¡iuos įrodymus bÅ«tų atsisakęs priimti. Be to, atsižvelgiant į naujai teikiamų įrodymų sudarymo datas matyti, kad jie pirmosios instancijos teismui galėjo bÅ«ti pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo. Kadangi naujai teikiami įrodymai skirti ieÅ¡kinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, o ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti, kad jie bÅ«tų pateikti pirmosios instancijos teisme iki bylos iÅ¡nagrinėjimo, todėl nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka jie nėra priimami.

Dėl ieÅ¡kovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygas 21. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kuriais nesutinka su ieÅ¡kovės teise ginčyti Pirkimo sÄ lygas, teigdama, kad ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė, kaip atitinkamos Pirkimo sÄ lygos pažeidė bÅ«tent jos, o ne kitų tiekėjų interesus, be to, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė teisinio suinteresuotumo įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumÄ , kaip sÄ lygÄ inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiÅ«ros procedÅ«rÄ , apibrėžia dviejų elementų visuma: ieÅ¡kovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimÄ nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sÄ lygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sÄ lygos (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktÄ ; 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 37 punktÄ ).

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl ieÅ¡kovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygas. IÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė, pasinaudodama savo teise teikti praÅ¡ymus perkančiajai organizacijai patikslinti ar paaiÅ¡kinti Pirkimo dokumentus (Pirkimo sÄ lygų 64 punktas), kreipėsi į atsakovę (2021 m. birželio 28 d., 2021 m. liepos 8 d. praÅ¡ymai) su klausimais dėl Techninio darbo projekto formato ir papildomų darbų atlikimo rizikos, taip pat pateikė PretenzijÄ .

Kadangi tiekėja yra statybos darbus vykdantis Å«kio subjektas, kuris aiÅ¡kinosi Pirkimo sÄ lygų turinį, galima spręsti, jog ji buvo suinteresuota dalyvavimu Pirkime ir Pirkimo sutarties sudarymu, todėl ji turi teisinį suinteresuotumÄ ginčyti, jos vertinimu, neaiÅ¡kias Pirkimo sÄ lygas teisme. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, teikdama praÅ¡ymus perkančiajai organizacijai, be kita ko, naudojo ir daugiskaitos formÄ â€žtiekėjai“, nereiÅ¡kia, jog ji savo subjektinių teisių negynė, o atstovavo iÅ¡imtinai kitų tiekėjų interesus.

24. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pasiÅ«lymo Pirkime dar nebuvo pateikusi, minėtos teisėjų kolegijos iÅ¡vados nepaneigia, nes teisinis suinteresuotumas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu nebÅ«tinai sietinas su formaliu dalyvio ar kandidato statusu (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) nuostatomis gali remtis ne tik pirkimo objektÄ pasiÅ«lęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektÄ pasiÅ«lyti (tiekėjas) asmuo, dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

Dėl Techninio darbo projekto (ne)aiÅ¡kumo 25. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje ginčijo Pirkimo sÄ lygas ta apimtimi, kuria Techninio darbo projekto klaidos, praleidimai, netikslumai, kai dėl jų atsiranda papildomų darbų bÅ«tinybė, nenumatytos kaip pagrindas papildomų darbų įsigijimui, taip pat Pirkimo sÄ lygų dalimi esantį Techninį darbo projektÄ . Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė argumentus, kurių pagrindu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo Pirkimas nutrauktas, nustačius Pirkimo sÄ lygų (pateikto Techninio darbo projekto) neaiÅ¡kumÄ , todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl Techninio darbo projekto, kaip sudėtinės Pirkimo sÄ lygų dalies, vertinimo.

26. Pagal VPÄ® 35 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus pirkimo dokumentuose turi bÅ«ti nurodomas prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobÅ«dis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai, techninė specifikacija. Pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPÄ® 35 straipsnio 4 dalis). Perkančiajai organizacijai tenka pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPÄ® 17 straipsnio 1 dalis).

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektÄ apibÅ«dinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra bÅ«tini siekiant užtikrinti sėkmingÄ pirkimo sutarties įvykdymÄ , tačiau Å¡i jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali bÅ«ti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurencijÄ bei VPÄ® nurodytų pirkimo objekto apibÅ«dinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPÄ® ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, jog Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekėjų, iÅ¡ tiesų galinčių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisės, Å«kio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

28. Pirkimo sÄ lygų bendrųjų nuostatų 8 punkte apibÅ«dintas Pirkimo objektas – tunelinio pravažiavimo valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys 10,127 km nauja statyba. Pagal Å¡ių sÄ lygų 9 punktÄ , preliminarÅ«s darbų kiekiai yra pateikti techninėse specifikacijose, kurios teikiamos kartu su Techniniu darbo projektu, taip pat darbų kiekių žiniaraščiuose; nurodyta, kad bus vykdomi tunelinio viaduko valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys 10,127 kilometre statybos darbai ir kelio A2 Vilnius–Panevėžys rekonstravimo, įrengiant 3-iÄ eismo juostÄ nuo 9,27 km iki 9,912 km, darbai.

Perkamų darbų savybės apibÅ«dintos techninėje specifikacijoje, teikiamoje kartu su Techniniu darbo projektu (Pirkimo sÄ lygų bendrųjų nuostatų 14 punktas). VienÄ iÅ¡ Techninio darbo projekto dalių sudaro brėžiniai, kuriuose atvaizduota darbų atlikimo vieta, projektavimo darbų ribos, Pirkimo objektÄ sudarantys elementai (Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiami Pirkimo dokumentai).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino, kad aplinkybė, jog Techninis darbo projektas pateiktas ne ieÅ¡kovės pageidaujamu, tačiau kitu formatu, savaime neapriboja jos galimybės pateikti pasiÅ«lymÄ ir nereiÅ¡kia Pirkimo sÄ lygų neaiÅ¡kumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo dokumentuose, kurių dalimi yra Techninis darbo projektas, yra nurodyta informacija apie Pirkimo objektÄ , pagal kuriÄ tiekėja gali spręsti pateikti pasiÅ«lymÄ Pirkime ar ne, antra, pagal Pirkimo sutarties projekto 61.3 papunktį, užsakovas įsipareigoja per 20 darbo dienų iÅ¡taisyti netikslumus ir trÅ«kumus Techniniame darbo projekte, jeigu tokių bÅ«tų, taigi tiekėjos teisės pateikti pasiÅ«lymÄ neriboja Techninio darbo projekto formatas, kurio netikslumai ar trÅ«kumai (jeigu tokie bÅ«tų nustatyti) turėtų bÅ«ti Å¡alinami užsakovo.

30. Kita vertus, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog faktinė situacija Pirkimo objekte galimai yra pasikeitusi nuo Techninio darbo projekto parengimo (2017 m.) momento, taip pat savaime nereiškia, kad Techninio darbo projekto nuostatos yra neaiškios. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad galimai pasikeitusi faktinė Pirkimo objekto padėtis lemia aplinkybę, jog tiekėja negali įvertinti Pirkimu prisiimamų rizikų ir lygiaverčiai varžytis su kitais tiekėjais.

31. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuriais aspektais Techninio darbo projekto brėžiniai neatitinka realios situacijos Pirkimo objekto vietoje, tačiau tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė sutinka su faktine aplinkybe, kad Pirkimo objekto vietoje yra įrengtas nuvažiavimas, kuris Techniniame darbo projekte nėra pažymėtas (apeliacinio skundo 45 punktas, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ 15 punktas). Vis dėlto pažymėtina, kad darbų kiekių žiniaraÅ¡tyje nuvažiavimo ardymo darbų nėra numatyta.

Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo klausimÄ dėl minėto nuvažiavimo ardymo darbų, paaiÅ¡kino, kad rangovas atliekamus darbus turi vertinti pagal pateiktÄ Techninį darbo projektÄ , o už jo korekcijas yra atsakinga užsakovė. Apeliaciniame skunde perkančioji organizacija taip pat paaiÅ¡kino, kad minėtas nuvažiavimas yra laikina nuovaža, kuri turi bÅ«ti panaikinta, nes nėra Techninio darbo projekto dalis, o tiekėjai neturi vertinti to, ko nėra Techniniame darbo projekte.

32. Å alys taip pat neginčija aplinkybės, kad Pirkimo dalimi pagal Techninį darbo projektÄ nėra 4 m atkarpa Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ribose. Perkančioji organizacija, atsakydama į vieno iÅ¡ tiekėjų klausimÄ dėl rangos darbų minėtoje atkarpoje, taip pat nurodė, kad rangovas atliekamus darbus turi vertinti pagal pateiktÄ Techninį darbo projektÄ , o už jo korekcijas yra atsakinga užsakovė. Apeliaciniame skunde perkančioji organizacija paaiÅ¡kino, kad Techninis darbo projektas apima tik atsakovės valdomÄ Å¾emės sklypÄ , o minėta atkarpa į šį projektÄ nėra įtraukta.

33. Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad vienas iÅ¡ tiekėjų pateikė perkančiajai organizacijai klausimÄ , ar reikės atlikti medžių ir krÅ«mų paÅ¡alinimo darbus, nors jų darbų kiekių žiniaraÅ¡tyje nėra nurodyta. Perkančioji organizacija paaiÅ¡kinime patikslino, kad nuo Techninio darbo projekto parengimo dienos dalis medžių ir krÅ«mų galėjo bÅ«ti paÅ¡alinti, o rangovas darbus turi įvertinti pagal darbų kiekių žiniaraÅ¡tį. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbų kiekių žiniaraÅ¡tyje medžių ir krÅ«mų Å¡alinimo darbų taip pat nėra numatyta.

34. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad minėti ieÅ¡kovės įvardinti darbai, tariamai neatitinkantys dabartinės faktinės situacijos objekte, aiÅ¡kiai nepatenka į Pirkimo objekto apimtį. Kartu tai reiÅ¡kia, kad Pirkimo sÄ lygos (Techninis darbo projektas, darbų kiekių žiniaraščiai) ieÅ¡kovės nurodytais aspektais yra aiÅ¡kios ir sudaro prielaidas tiekėjams įvertinti perkamų darbų apimtį bei pateikti pasiÅ«lymÄ Pirkime.

35. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad ta aplinkybė, jog darbų vykdymo metu gali paaiÅ¡kėti poreikis koreguoti Techninio projekto sprendinius, nereiÅ¡kia Pirkimo sÄ lygų neaiÅ¡kumo. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, Å¡alys vykdydamos prieÅ¡prieÅ¡inius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobÅ«džio neiÅ¡vengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis, tačiau svarbu, kad Å¡i rizika bÅ«tų kaip galima teisingiau padalinta Å¡alims, nelemtų akivaizdžios Å¡alių nelygybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Nagrinėjamo Pirkimo atveju Pirkimo sutarties projekto XII skyriuje „Papildomi darbai“ nustatyta papildomų darbų įsigijimo tvarka ir tokių darbų įsigijimo rizikos paskirstymas, t. y. įtvirtinta, kad užsakovas papildomus darbus iÅ¡ rangovo gali įsigyti egzistuojant visoms Pirkimo sutarties 98.1 papunktyje nurodytoms sÄ lygoms ir kai įrodomi praleidimai, netikslumai ar klaidos užsakovo reikalavimuose, kurių rangovas pagrįstai negalėjo numatyti arba kai bÅ«tina atlikti papildomÄ , Pirkimo sutartyje nenumatytÄ dėl nenumatytų aplinkybių atsiradimo, darbÄ , be kurio rangovas negali tinkamai įvykdyti sutarties.

Tuo tarpu rangovas papildomų darbų atlikimÄ savo sÄ skaita prisiima tuo atveju, jeigu papildomi darbai yra bÅ«tini Pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti, tačiau rangovas Å¡ių darbų nenumatė, nors turėjo ir galėjo juos numatyti pagal užsakovo pateiktÄ techninę specifikacijÄ , objekto vizualinę apžiÅ«rÄ , Pirkimo ir kitus dokumentus, projektinę dokumentacijÄ , taip pat kitÄ vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ (Pirkimo sutarties 101 punktas).

36. Taigi, nagrinėjamu atveju darbų apimtis vertintina pagal Pirkimo sÄ lygų, Techninio darbo projekto ir darbų kiekių žiniaraščio nuostatas, todėl ieÅ¡kovė gali įvertinti Pirkimu įsigyjamų darbų apimtį ir spręsti dėl papildomų darbų atlikimo rizikos. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos klaidos ar praleidimai Techniniame darbo projekte (jeigu tokių bÅ«tų), kurių rangovė negalėjo numatyti, galėtų bÅ«ti pagrindas rangovei atlikti papildomus darbus. IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose pati įvardina galimas rizikas, susijusias su papildomais darbais Pirkimo sutarties vykdymo metu, taigi matyti, kad Techninio darbo projekto nuostatos, taip pat ir galimos rizikos vykdant Pirkimo sutartį, ieÅ¡kovei yra aiÅ¡kios ir suprantamos.

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo sÄ lygos, reglamentuojančios papildomų darbų pirkimÄ , yra pakankamai aiÅ¡kios ir atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl Pirkimo sutarties kainos keitimo ribojimų. Aplinkybė, kad su Pirkimo sÄ lygomis ieÅ¡kovė nesutinka ar nesutinka prisiimti tokios rizikos, kokiÄ nustato Pirkimo sÄ lygos, nedaro Å¡ių sÄ lygų neaiÅ¡kių. Be to, Techninio darbo projekto nuostatos patikslintos perkančiosios organizacijos paaiÅ¡kinimuose, kurie pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

37. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad vien aplinkybė, jog tiekėjai kreipėsi į perkančiÄ jÄ organizacijÄ su praÅ¡ymais paaiÅ¡kinti Pirkimo sÄ lygas, savaime nelemia Å¡ių Pirkimo sÄ lygų neteisėtumo. Tokia aplinkybė gali bÅ«ti tik kaip vienas iÅ¡ įrodymų, pagrindžiančių galimas prielaidas dėl tiekėjams neaiÅ¡kaus Pirkimo sÄ lygų turinio. Tačiau galutinę Pirkimo sÄ lygų teisėtumo patikrÄ atlieka teismas, atlikęs įrodymų tyrimÄ byloje. Perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju įgyvendino jai tenkančiÄ pareigÄ pateikti papildomÄ informacijÄ dėl Pirkimo sÄ lygų (VPÄ® 36 straipsnio 5 dalis), todėl tokia faktinė aplinkybė savaime neturėtų lemti jai neigiamų padarinių kilimo rizikos. Be to, kaip teisėjų kolegija nurodė aukščiau, ir kitos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės ginčijamos Pirkimo sÄ lygos buvo neaiÅ¡kios.

38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Pirkime nustatyta fiksuoto įkainio su peržiÅ«ra kainodara, o Techniniame darbo projekte ir darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti ne galutiniai, o preliminarÅ«s darbų kiekiai (Pirkimo sÄ lygų 9 punktas), kuriuos tiekėja pati įkainoja, užpildydama darbų kiekių žiniaraÅ¡tį. Kitokių darbų ar jų kiekių, nei yra nurodyti darbų kiekių žiniaraščiuose, nei vienas iÅ¡ tiekėjų koreguoti ar pildyti negali, nes, teikdami pasiÅ«lymÄ , gali tik įkainoti kiekvienÄ iÅ¡ darbų kiekio žiniaraÅ¡tyje nurodytų darbų.

Taigi ieÅ¡kovė turi tokias pačias galimybes, kaip ir kiti tiekėjai, įkainoti Pirkimo objektÄ sudarančių darbų kiekius, nurodytus darbų kiekių žiniaraÅ¡tyje, vadovaudamasi savo ekonomine verslo logika ir įvertinusi Pirkimu prisiimamÄ rizikÄ . Tokia vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kainodara nustatoma tada, kai pirkimo vykdytojas iÅ¡ anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau, rengdamas pasiÅ«lymÄ , tiekėjas turi realias galimybes iÅ¡ anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo iÅ¡laidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti rizikÄ dėl sutarties vykdymo iÅ¡laidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 15, 22 punktai). BÅ«tent tais atvejais, kai neįmanoma tiksliai apibrėžti (nustatyti) pirkimo objekto kiekybinės iÅ¡raiÅ¡kos, sutartinė atsakomybė ir rizika Å¡alims paskirstoma taikant fiksuoto įkainio kainos apskaičiavimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-330-248/2020). Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 39.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatė, kad Techninis darbo projektas nėra tikslus ir jį reikės taisyti, taip pat netinkamai įvertino, jog tokia aplinkybė neatitinka nei tiekėjų intereso tiksliai įvertinti darbų apimtis ir pateikti realiÄ darbų atlikimo kainÄ , nei perkančiosios organizacijos intereso racionaliai naudoti valstybės lėšas bei Å¡iuo pagrindu nepagrįstai nutraukė atsakovės vykdomÄ PirkimÄ . Dėl Å¡ios priežasties yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

40. Atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinus ir priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neatlyginamos.

41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kokios yra nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

42. Atsakovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 635,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teiktas teisines paslaugas – tripliko parengimÄ . Už Å¡iÄ teisinę paslaugÄ atsakovė atsiskaitė 2021 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymu. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, atsakovei Å¡i bylinėjimosi iÅ¡laidų suma priteistina.

43. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo iÅ¡ viso 2 486 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , todėl Å¡i suma atsakovei priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ viso atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 3 121,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo suma.

44. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje sustabdė Pirkimo procedÅ«ras. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi tokiÄ pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo sprendimu yra panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieÅ¡kinį atmesti. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (juridinio asmens kodas 188710638) iÅ¡ ieÅ¡kovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ (juridinio asmens kodas 121477326) priteisti 3 121,25 Eur (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 25 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Romualda Janovičienė