be44bbc1-18bb-4b70-91bf-2ccff5fb9e06 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?AdmAdministracinė byla Nr. I1-3795-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01859-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K)), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–6). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 379 sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Teigia, kad nebuvo suteikta teisė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, nes jo nebuvo arba tiesiog neveikė. Kameroje nesuteiktas minimalus 3,6 kv. m plotas vienam asmeniui. PaaiÅ¡kina, kad kameros plotas įskaičiavus inventorių užima nuo 6 kv. m iki 8,1 kv. m. Taip pat teigia, kad pažeista teisė į privatumÄ . PaaiÅ¡kina, jog pareigÅ«nai dažnai matydavo jį naudojantis sanitariniu mazgu, kuris įrengtas be durų ir neatskirtas užuolaida gyvenamoje patalpoje. Sanitarinio mazgo sienelės buvo ne aukÅ¡tesnės kaip 1,2 cm aukščio.

Kameroje nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), todėl Å¡lapiÄ muilÄ , kempinę, Å¡ampÅ«nus, skutimosi peiliukus ir kitus reikmenis laikė krepÅ¡yje. Teigia, kad gyvenamoje patalpoje neįrengta oro Å¡alinimo sistema, todėl dėl nemalonių kvapų patyrė stresÄ . Teigia, kad kameroje neveikė ventiliacija, buvo tamsu, čiužinys puvo, metalinė lova rÅ«dijo nuo drėgmės.Vidutinis drėgnumas virÅ¡ijo 70 procentų. Atkreipia dėmesį, kad kameroje Å¡varaus oro kiekis neatitiko norminio oro Å¡varumo, todėl jam buvo ribojamas Å¡varaus oro kiekis.

Ant sienų buvo pelėsis, byrėjo tinkas ir luposi dažai. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, miego sutrikimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 11–19). PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gegužės 3 d.

Pateikia gyvenamųjų kamerų duomenis, t. y. kamerų, kuriose buvo laikomas numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaičius pareiÅ¡kėjÄ . PaaiÅ¡kina, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teigia, kad minėtu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamose kamerose atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo matmenys (iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su tualetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).

Gyvenamųjų kamerų įrengimas ir inventorius atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas. Teigia, kad sanitariniai mazgai kaip atskiros kabinos LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengti tik kai kuriose kamerose, kitose kamerose kabinų įrengti nebuvo techninių galimybių, tad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele ne žemesne kaip 1,5 m, taip pat privatumui užtikrinti įrengta užuolaida, kuri uždengia matomumÄ nuo kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio. Pažymi, kad priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pareigūnai stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pažymi, kad Lukiškių TI-K langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normos reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Teigia, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx.

Taip pat gyvenamųjų patalpų oro temperatūra atitiko nustatytus reikalavimus. Paaiškina, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėnesio visoje įstaigoje buvo sumontuota nauja, veikianti aliarminio iškvietimo sistema. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu veikė visi signalizacijos-aliarmo mygtukai. Taip pat pažymi, kad teisės aktai nenustato laiko, per kurį pareigūnas turi prieiti prie kameros iš kurios aliarmo mygtuku ar kitais būdais yra kviečiamas nuteistojo ar suimtojo asmens.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų, sÄ skaita. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. buvo laikomas Vilniaus PN sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Atsakovės atstovas pateikė duomenis iÅ¡ kurių matyti kad pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas kamerose, kuriose buvo laikomas vienas (b. l. 11–19). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto svyravo nuo 6,83 kv. m iki 6,94 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ nuo 6,27 kv. m iki 6,38 kv. m. Vadinasi, Vilniaus PN administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatytÄ minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo suteikta teisė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.4 papunktis nustato, kad kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema inter alia (lot. be kita ko) aliarminis iÅ¡kvietimas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad 2016–2017 m. LukiÅ¡kių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti (b. l. 11–19). PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo sistema, jam sukėlė neturtinę žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Vilniaus PN vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų ar pareigÅ«nų kontrolės kamerose kreipėsi su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais į įstaigos administracijÄ . Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Vilniaus PN, žinodamas apie tam tikrus kameros įrengimo trÅ«kumus, ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ar, kad pareigÅ«nai nepakankamai dažnai tikrino kameras, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nesudarantys pagrindo pripažinti, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerų plotÄ mažino baldai ir sanitarinis mazgas. Eksploatavimo taisyklėse nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais ir sanitariniais įrenginiais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas.

Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad įstaigos priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25, Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, t. y. Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426.

Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse (b. l. 11–19). Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad sanitariniai mazgai LukiÅ¡kių TI-K nuo likusio kameros ploto buvo atskirti užuolaidomis arba įrengti kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 29–31).

Pažymėtina, jog iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas (b. l. 11–19). Nors sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, tačiau įvertinus aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose vienas, daroma iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nebuvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kameroje nebuvo įrengta tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Eksploatavimo taisyklės nustato, kad kameroje turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.6–14.8 papunkčiai). Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio.

Kamerose esančios lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m x 0,7 (1,33 kv. m). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m) (b. l. 11–19). PareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ su skundais dėl trÅ«kstamo kietojo inventoriaus. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kaip ir kitose Vilniaus PN kamerose, buvo įrengtos lentynėlės, todėl teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės susidėti higienos reikmenis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad įrengto inventoriaus kamerose pareiškėjui nepakako. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge neįrengta atskira oro šalinimo sistema. Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus PN kameros vėdinamos per langus (b. l. 11–19), kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos 17 punkte.

Taigi, Vilniaus PN administracija neteisėtų veiksmų neatliko. Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus PN administracija ginčo laikotarpiu neturėjo pareigos įrengti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ sanitariniame mazge, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kameroje neveikė ventiliacija, buvo tamsu, drėgna, Å¡varaus oro kiekis buvo netinkamas. Taip pat ant sienų buvo pelėsis, byrėjo tinkas ir luposi dažai.

Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas). Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ .

Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai ( LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

IÅ¡ atsakovės atstovo prie atsiliepimo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 222, 223, 379 (b. l. 11–19). Ä® bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2019 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8) PA-2871 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, jog buvo tikrinta kamera Nr. 223, tačiau Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimų pažeidimai nenustatyti (b. l. 27–28).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl kamerų neatitikimo Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams, t. y. dėl netinkamo apÅ¡vietimo, drėgmės, netinkamo Å¡varaus oro kiekio, pelėsio, byrančio tinko ar nusilupusių dažų. Be to, kaip minėta, nustatyta, kad kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos 17 punkte (b. l. 11–19). Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo giliais dvasiniais sukrėtimais, neigiamais iÅ¡gyvenimais, miego sutrikimais, kurie pareiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių didesnį pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ . Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, vertintinų kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , todėl jo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė