be4381fa-d32d-421e-b23c-1df5c792f629 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-137-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00749-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.27. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 16 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės CMA CGM SA, veikiančios per uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „CMA CGM LIETUVA“, apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-868-583/2016 pagal ieÅ¡kovės CMA CGM SA, veikiančios per uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „CMA CGM LIETUVA“, ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Partners ir Ko“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė CMA CGM SA, veikianti per UAB „CMA CGM LIETUVA“, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 55 893 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė krovinių vežimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovei teikė krovinių gabenimo ir ekspedijavimo paslaugas.

Nors ieÅ¡kovė atsakovei suteikė visas jos užsakytas paslaugas ir laikėsi sutartimi numatytų sÄ lygų, atsakovė atsiskaitė tik iÅ¡ dalies. Atsakovė neatsiskaitė už 2014 m. pabaigoje suteiktas papildomas paslaugas, o jos pradelsta skola pagal ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras sudaro 55 893 Eur.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog suteikė atsakovei krovinių konteinerių saugojimo paslaugas, kad atsakovei pateikti ieÅ¡kovės konteineriai buvo prastovoje (CPK 178, 185 straipsniai).

Nors ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytos, atsakovė jų nepasirašė, todėl jos nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto. Be to, Å¡alių sudarytos krovinių vežimo sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad sÄ skaita už pervežimÄ iÅ¡raÅ¡oma krovinio atvykimo į paskirties uostÄ dienÄ importuojant prekes ir krovinio iÅ¡vykimo iÅ¡ Klaipėdos uosto eksportuojant prekes; už papildomas paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, krovinių gabenimÄ iÅ¡ paskirties uosto į užsakovės nurodytÄ vietÄ , konteinerių nuomÄ , saugojimÄ , sulaikymÄ ir prastovas iÅ¡raÅ¡oma papildoma sÄ skaita faktÅ«ra; užsakovė įsipareigoja apmokti vežėjai už suteiktas paslaugas iki krovinio atsiėmimo importuojant prekes arba iki originalaus konosamento atsiėmimo eksportuojant prekes.

Teismas atkreipė dėmesį, kad esant papildomoms paslaugoms, jos turėjo bÅ«ti apmokėtos iki krovinio atsiėmimo. Paslaugų užsakymo pagal ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras laikotarpis yra nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d., o sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 20 d. SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos po to, kai atsakovė krovinį atsiėmė, o byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų reiÅ¡kusi atsakovei pretenzijas iki krovinio atsiėmimo ar iki sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad bÅ«tų kreipusis į atsakovę dėl pavėluoto krovinio atsiėmimo, ir tuo metu (iki krovinio atsiėmimo) bÅ«tų iÅ¡raÅ¡iusi papildomas sÄ skaitas bei pareikalavusi jas apmokėti (sutarties 3.4 punktas).Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė CMA CGM SA, veikianti per UAB „CMA CGM LIETUVA“, praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Teismas, spręsdamas ginÄÄ atliko formalų krovinių vežimo sutarties vertinimÄ , nenustatė tikrųjų Å¡alių ketinimų, nevertino Å¡alių bendradarbiavimo praktikos, neatsižvelgė į ieÅ¡kovės vykdomos veiklos specifikÄ , todėl pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Atsakovė neturėjo atskirai užsakyti papildomų paslaugų tam, kad ieÅ¡kovei atsirastų pagrindas reikalauti už jas apmokėjimo.

Atsakovė yra krovinių pervežimo ir ekspedijavimo veikla užsiimanti profesionalė, todėl reikalavimas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei konteinerius, taip pat apmokėjimo taikymas už konteinerių saugojimÄ , naudojimÄ si konteineriais ilgesnį nei nustatytas laikÄ atsakovei negalėjo bÅ«ti nežinomas. Sutartyje nereglamentuotiems santykiams yra taikomos ieÅ¡kovės konosamento standartinės sÄ lygos, kuriomis privalo bÅ«ti vadovaujamasi ginčo tarp Å¡alių atveju. Atsakovė, pasiraÅ¡ydama sutartį, patvirtino, kad su ieÅ¡kovės konosamento sÄ lygomis susipažino ir su jomis sutiko (sutarties 4.1.3. punktas).

Pagal konosamento 1 punktÄ frachtas (t. y. persiuntimo kaina) reiÅ¡kia visus mokesčius, mokamus vežėjai pagal taikomus įkainius, įskaitant sandėliavimÄ ir mokestį už prastovÄ . Vadinasi, į mokėtinÄ krovinių konteineriuose persiuntimo kainÄ Ä¯skaitomos ir iÅ¡laidos už papildomas vežėjos paslaugas, kurių nereikia papildomai užsakyti. Taigi ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo ir negalėjo atsakovei iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iki krovinių konteineriuose atsiėmimo iÅ¡ uosto momento.Teismas iÅ¡imtinai vertino tik atsakovės argumentus, nevertino bylos Å¡alių bendradarbiavimo praktikos ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo žinomi prastovų už konteinerius skaičiavimo principai, įkainiai, be to, atsakovė, vykdydama sutartį, anksčiau apmokėdavo Å¡ias iÅ¡laidas.

Å iÄ aplinkybę patvirtina Å¡alių elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga, o aplinkybę, kad atsakovė pripažino ir mokėjo „Detention“, „Demurrage“ ir „Storage“ iÅ¡laidas, kad jai buvo žinomas Å¡ių iÅ¡laidų dydis, patvirtina pačios atsakovės pateikti įrodymai (t. y. 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 492, kuriuo apmokėtos Å¡ios iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 24 000 Eur sumai).Teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, neiÅ¡tyrė visų įrodymų bei nemotyvavo, kokiu teisiniu pagrindu nevertina ir atmeta ieÅ¡kovės teikiamus įrodymus.

Be to, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Krovinių konteineriai nepriklausė atsakovei nuosavybės teise, todėl už jų saugojimÄ terminale ir naudojimÄ si virÅ¡ijant sutartus nemokamo naudojimosi terminus ji turėjo pareigÄ mokėti ieÅ¡kovei. Atsakovei neigiant papildomų paslaugų užsakymo faktÄ , ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos dėl atsakovės veiksmų, kad jos buvo įskaitomos į persiuntimo kainÄ ir neturėjo bÅ«ti papildomai užsakomos.

Pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai identifikuotas ginčo dalykas, ginčo sprendimui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos ir neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Baltic Partners ir Ko“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pateikti tokie pagrindiniai argumentai:IeÅ¡kovės ir atsakovės verslo bei iÅ¡kilusio ginčo santykius reglamentuoja krovinių vežimo sutartis, o sutartyje nereglamentuotiems santykiams taikytinos konosamento standartinės sÄ lygos (sutarties 4.1.3. punktas).

Aktualu tai, kad mokėjimo už paslaugas santykius reglamentuoja sutarties nuostatos (t. y. jos 3.1 - 3.4. punktai). Todėl sprendžiant visus ginčus, susijusius su mokėjimais, turi bÅ«ti vadovaujamasi bÅ«tent sutarties, o ne konosamento standartinėmis sÄ lygomis.Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra sumokėjusi persiuntimo kainÄ arba frachtÄ (sutarties 3.1. - 3.2. punktai). Frachtas (persiuntimo kaina) apima visus mokesčius, mokamus vežėjai pagal taikomus įkainius ir konosamentÄ , įskaitant konteinerių sandėliavimÄ ir mokestį už jų prastovÄ .

Å alių sudaryta sutartis numato, kad už papildomas paslaugas, įskaitant konteinerių nuomÄ , saugojimÄ , sulaikymÄ ir prastovas, iÅ¡raÅ¡oma papildoma sÄ skaita, o užsakovė įsipareigoja apmokėti vežėjai už suteiktas paslaugas negrynaisiais pinigais pagal vežėjos pateiktÄ mokėjimo sÄ skaitÄ iki krovinio atsiėmimo importuojant prekes arba iki originalaus konosamento atsiėmimo eksportuojant prekes (sutarties 3.3. punktas). Teismas pagrįstai konstatavo, kad papildomos paslaugos turėjo bÅ«ti apmokėtos iki krovinio atsiėmimo.

Atsakovei niekada iki Å¡io ginčo nebÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos faktÅ«ros už papildomas paslaugas po krovinio atsiėmimo. Atsakovė visÄ laikÄ krovininius konteinerius pasiimdavo laiku ir tuščius konteinerius grÄ Å¾indavo taip pat laiku (tiek iki ginčo, tiek ir ginčo atveju nebuvo virÅ¡ytas sutartas nemokamas laikas). Jeigu ieÅ¡kovei tapo patogiau papildomas paslaugas fiksuoti ir sÄ skaitas faktÅ«ras už tokias paslaugas pateikti apmokėjimui po tuščio konteinerio grÄ Å¾inimo, o ne iki krovinio atsiėmimo (sutarties 3.3. - 3.4. punktai), tuomet ieÅ¡kovė turėjo inicijuoti sutarties nuostatų pakeitimÄ ir raÅ¡tu suderinusi su atsakove Å¡ias sutarties nuostatas pakeisti.IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie tariamai suteiktas papildomas paslaugas.

Be to, atsakovė krovinio atsiėmimo ir konteinerio grÄ Å¾inimo terminų niekada nėra praleidusi. IeÅ¡kovė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovei buvo suteiktos apmokestinamos papildomos paslaugos. 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimas, kurio suma 24 000 Eur, buvo atliktas už krovinio gabenimo paslaugas, dėl kurių ieÅ¡kovė jokių pretenzijų atsakovei neturi.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo ribose.

Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl skolos už papildomai teiktas paslaugas, vykdant krovinių vežimo (ekspedijavimo) sutartį, priteisimo.Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismeIeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus (konosamento bendrÄ sias sÄ lygas; ieÅ¡kovės internetinio puslapio dėl prastovų įkainių kopijÄ ; prastovų įkainius; 2014 m. vasario 18 d. ir 2014 m. vasario 27 d. ieÅ¡kovės elektroninius laiÅ¡kus; paskyrų leidimų kopijas).

Nurodydama, kad būtinybė šiuos įrodymus pateikti kilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir kad jais siekiama paneigti atsakovės neatitinkančius tikrovei argumentus, ieškovė prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).Atsakovė, nesutikdama su ieškovės prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo, teigia, kad ieškovė nenurodė įtikinančių argumentų, jog prašomų priimti dokumentų poreikis atsirado tik apeliacinės instancijos teisme.

Pažymi, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo teikti nagrinėjant bylÄ pirmojoje instancijoje. Pasak atsakovės, kadangi Å¡ių įrodymų prijungimas prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ de novo (liet „iÅ¡ naujo“), todėl ieÅ¡kovės pateikti įrodymai negali bÅ«ti priimti į bylÄ .Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant CPK 314 straipsnio normÄ , yra nuosekliai iÅ¡plėtota.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas jÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Teismo pareiga yra iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti.

Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017, 32 punktas).Ä®vertinusi apskųstÄ pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ Ä¯rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina vadovautis visapusiÅ¡ka informacija, susijusia su ieÅ¡kovės suteiktų atsakovei paslaugų detalėmis, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikÅ¡mingos tinkamam apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimui.

Å iuo atveju aktualu ir tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jų iÅ¡sprendimui analizuotinas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina prie ieÅ¡kovės apeliacinio skundo pateiktus įrodymus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dėl teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , pabrėžiant, kad Å¡alių lygybės principas reikalauja, jog kiekvienai proceso Å¡aliai turėtų bÅ«ti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylÄ sÄ lygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę, nei prieÅ¡inga Å¡alis, padėtį; teisė į rungtyniÅ¡kÄ procesÄ , kaip viena sudėtinių teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalių, reiÅ¡kia, kad kiekvienai proceso Å¡aliai iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti suteikta galimybė žinoti ar pakomentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus turint tikslÄ paveikti teismo sprendimÄ ; tik ginčo Å¡alys gali nuspręsti, kuris prieÅ¡ingos Å¡alies ar liudytojo pateiktas dokumentas turėtų bÅ«ti jų pakomentuotas; svarbus byloje dalyvaujančių asmenų pasitikėjimas teisingumo vykdymu, kuris, be kita ko, pagrįstas žinojimu apie turėtÄ galimybę pareikÅ¡ti savo požiÅ«rį dėl kiekvieno dokumento byloje (žr.

Pellegrini v. Italy, no. 30882/96, par. 44, 45, ECHR 2001-VIII; Buchberger v. Austria, no. 32899/96, par. 50, 20 December 2001). Vertinant, ar naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme, Å¡iuo atveju (ne)koreliuoja su aukščiau paminėta EŽTT praktikoje iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dėl teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad su ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis atsakovė turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės pasisakyti pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , todėl naujų įrodymų priėmimas jos teisių nepažeidžia ir (ar) pagrindo atidėti bylos nagrinėjimÄ nesudaro.Dėl ginčo esmėsNustatyta, kad tarp Å¡alių 2013 m. lapkričio 21 d. sudaryta krovinių vežimo sutartis Nr. 2013/11/003 reglamentuoja Å¡alių santykius, susijusius su vežėjos vykdomais užsakovės nurodymais organizuojant užsakovės eksporto, importo ir tranzitinių krovinių gabenimÄ bei ekspedijavimÄ (toliau vadinama – „persiuntimu“) (toliau vadinama – „kroviniais“) (1.1. punktas).

Užsakovė patiki ir paveda vežėjai, o vežėja už atitinkamÄ atlygį ir užsakovės lėšomis įsipareigoja teikti ir / ar organizuoti paslaugas, susijusias su intermodaliniu (kombinuotu) krovinių gabenimu (1.2. punktas). Å ios paminėtos sutartinės nuostatos leidžia kvalifikuoti, kad Å¡alys sudarė krovinių vežimo ir ekspedijavimo sutartį, kuria apeliantė (ieÅ¡kovė), kaip vežėja ir ekspeditorė, įsipareigojo savo vardu, tačiau užsakovės (atsakovės) sÄ skaita, organizuoti Å¡ios krovinių gabenimÄ (CK 6.824 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl krovinių vežimo (ekspedijavimo) sutarties tinkamo vykdymo.

Apeliantė (ieÅ¡kovė – vežėja) tvirtina, kad jai atsakovė (užsakovė) liko skolinga 55 893 Eur pagal jos pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 20 d. (t. y. nebuvo atsiskaityta už ieÅ¡kovės suteiktas papildomas paslaugas: už ne laiku pasiimtus konteinerius iÅ¡ paskirties uosto („Demurrage“), už konteinerių su kroviniu saugojimÄ terminale („Storage“) ir už ne laiku grÄ Å¾intus ieÅ¡kovei tuščius konteinerius („Detention“).

Atsakovė atsikirto, kad ji veikė tinkamai, Å¡alių sutarties niekada nėra pažeidusi ir yra visiÅ¡kai atsiskaičiusiu pagal visus užsakymus už krovinių transportavimÄ (frachtÄ ), be to, pažymėjo, jog atsakovei niekada nebuvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos faktÅ«ros už papildomas paslaugas po krovinio atsiėmimo. Taip pat atsakovė teigė, kad bet kuriuo atveju sÄ skaitos faktÅ«ros už papildomo pobÅ«džio paslaugas turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytos ir apmokėtos iki krovinių atsiėmimo, todėl apeliantė, siekdama fiksuoti papildomų paslaugų suteikimo faktÄ jau po tuščių konteinerių sugrÄ Å¾inimo, turėjo inicijuoti sutarties nuostatų pakeitimÄ .

Dėl papildomų iÅ¡laidų pagal ekspedijavimo sutartį prigimties ir ekspeditorės reikalavimo teisinio kvalifikavimoKrovinių ekspedicijos sutartimi viena Å¡alis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimÄ kitos Å¡alies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori (liet.

„iš anksto“) nereiškia, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedijavimo sutartį turi būti atlyginamos. Tokios išlaidos, priklausomai nuo aplinkybių, teisiškai gali būti kvalifikuojamos skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-415/2016, 16 punktas).Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, kurių pagrindu atlygintinos ekspeditoriaus patirtos išlaidos, yra nurodęs ir tai, kad, pirma, tai gali būti išlaidos, kurios nebuvo numatytos sudarant sutartį, tačiau dėl kurių ekspeditorius ir užsakovas susitarė jau vykdydami sutartį.

Susitarimas dėl tokių iÅ¡laidų gali bÅ«ti vertinamas kaip pradinės ekspedicijos sutarties pakeitimas ar papildymas <...> Antra, ekspeditoriaus patirtos iÅ¡laidos vykdant ekspedijavimo sutartį gali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip ekspeditoriaus nuostoliai, patirti dėl to, kad užsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė ekspedijavimo sutartį <...> Trečia, ekspeditoriaus patirtos iÅ¡laidos teisiÅ¡kai galėtų bÅ«ti kvalifikuotos kaip papildomos iÅ¡laidos, atlygintinos pagal ekspedijavimo sutarties numanomÄ sÄ lygÄ net ir tada, kai Å¡alys dėl tokių iÅ¡laidų aiÅ¡kiai nebuvo susitarusios <...> Sprendžiant, ar Å¡alys numanomai susitarė dėl papildomų iÅ¡laidų atlyginimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 6.196 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, įskaitant ir tai, kaip Å¡alys susitarė dėl ekspedicijos sutarties kainos.

Pavyzdžiui, susitarimas dėl konkretaus atlyginimo, į kurį įeina ir visos krovinio gabenimo iÅ¡laidos, gali bÅ«ti (tačiau ne visuomet) požymis, kad papildomų iÅ¡laidų rizikÄ prisiėmė ekspeditorius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010).Tokiu atveju, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl papildomų iÅ¡laidų priteisimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia esminis klausimas yra tas, ar tarp Å¡alių egzistavo susitarimas (t. y. aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ar numanomas) dėl tokių papildomų iÅ¡laidų padengimo (atlyginimo), be to, bÅ«tina įvertinti bylos svarstymui pateikto CMA CGM Konosamento standartines sÄ lygas, iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų turinį bei tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ bendradarbiavimo praktikÄ vykdant 2013 m. lapkričio 21 d. krovinių vežimo (ekspedijavimo) sutartį Nr. 2013/11/003.Apeliantės teigimu, pagal tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ bendradarbiavimo praktikÄ atsakovė teikdavo apeliantei užsakymus, o Å¡i organizuodavo krovinių pervežimÄ jÅ«rų keliais.

Krovinius konteineriuose pristačius į paskirties vietÄ (Klaipėdos jÅ«rų uoste), atsakovė pasiimdavo konteinerius iÅ¡ paskirties vietos ir tęsdavo krovinių konteineriuose gabenimÄ sausumos transportu (geležinkeliu, keliais). Taigi apeliantė pagal sutartį suteikdavo reikiamÄ skaičių jai nuosavybės teise priklausančių konteinerių, skirtų pakrauti ir supakuoti krovinį ir perveždavo krovinį jÅ«rų keliu iki Klaipėdos jÅ«rų uosto, o atsakovei priėmus konteinerius ir pervežus juose esantį krovinį sausumos transportu, iÅ¡krauti (tuÅ¡ti) konteineriai privalėjo bÅ«ti laiku grÄ Å¾inti juos suteikusiai laivybos kompanijai (apeliantei).Kaip matyti pagal sutarties 3.1. punktÄ , persiuntimo kaina (įskaitant papildomų paslaugų įkainius) yra nurodoma sutarties prieduose ar Å¡alims apsikeičiant laiÅ¡kais, faksimiliniais praneÅ¡imais, teleksu ar elektroninio paÅ¡to praneÅ¡imais, su sÄ lyga, kad yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti paraÅ¡Ä .

Be to, Å¡alys susitarė, kad sÄ skaita už pervežimÄ iÅ¡raÅ¡oma krovinio atvykimo į paskirties uostÄ dienÄ importuojant prekes ir krovinio iÅ¡vykimo iÅ¡ Klaipėdos uosto dienÄ eksportuojant prekes; už papildomas paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, krovinių gabenimÄ iÅ¡ paskirties uosto į užsakovės nurodytÄ vietÄ , konteinerių nuomÄ , saugojimÄ , sulaikymÄ ir prastovas, iÅ¡raÅ¡oma papildoma sÄ skaita; užsakovė įsipareigoja apmokėti vežėjai už suteiktas paslaugas negrynaisiais pinigais pagal vežėjos pateiktÄ mokėjimo sÄ skaitÄ iki krovinio atsiėmimo importuojant prekes arba iki originalaus konosamento atsiėmimo eksportuojant prekes (3.3. punktas).

Sutarties 3.4. punkte nustatyta, kad užsakovė nurodytÄ dienÄ neatsiėmusi krovinio, privalo informuoti vežėjÄ apie naujÄ krovinio atsiėmimo datÄ , kuriai vežėja iÅ¡raÅ¡o papildomÄ sÄ skaitÄ už krovinio saugojimÄ ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Užsakovė privalo apmokėti pagrindinę ir papildomÄ sÄ skaitas iki krovinio atsiėmimo (3.4. punktas).Å alys taip pat susitarė, kad sutartyje nereglamentuotiems santykiams tarp Å¡alių yra taikomos CMA CGM Konosamento standartinės sÄ lygos, kuriomis privalo bÅ«ti vadovaujamasi ginčo tarp Å¡alių atveju.

CMA CGM Konosamento standartinės sÄ lygos yra neatskiriama Å¡ios sutarties dalis. PasiraÅ¡ydama Å¡iÄ sutartį užsakovė taip pat iÅ¡reiÅ¡kia aiÅ¡kiÄ ir nedviprasmiÅ¡kÄ pozicijÄ jog su CMA CGM Konosamento standartinėmis sÄ lygomis susipažino ir su jomis sutinka (4.2.3. punktas).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties 3.3. ir 3.4. punktų nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad suteikus papildomo pobÅ«džio paslaugas, ieÅ¡kovės sÄ skaitos faktÅ«ros visais atvejais turėjo bÅ«ti atsakovei iÅ¡raÅ¡ytos, pateiktos ir apmokėtos iki krovinio atsiėmimo.

Nustatęs, kad sÄ skaitos už papildomas paslaugas nebuvo iÅ¡raÅ¡ytos ir pareikalautos apmokėti iki atsakovei atsiimant krovinį(ius), pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantė neįrodė papildomų paslaugų suteikimo fakto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paminėtas sutarties nuostatas aiÅ¡kino ir taikė formaliai, neanalizuodamas jų turinio, neįvertindamas sutarties sÄ lygų visumos, Å¡alių elgesio vykdant sutartį bei pačios sutarties esmės ir tikslų.Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu; bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015 ir kt.).Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties 3.3 punkto, užsakovė (atsakovė) įsipareigojo apeliantei sumokėti ir už papildomas paslaugas (t. y. krovinių gabenimÄ iÅ¡ paskirties uosto į užsakovės nurodytÄ vietÄ , konteinerių nuomÄ , saugojimÄ , sulaikymÄ , prastovas), už kurias iÅ¡raÅ¡oma papildoma sÄ skaita. Teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomų paslaugų atlyginimas, sulygtas sutarties 3.3 punkte, yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sÄ lyga.

Vadinasi, Å¡alys, sudarydamos sutartį, aiÅ¡kiai aptarė (iÅ¡skyrė, suderino) ir vežėjos (ekpeditorės) teiktinas papildomas paslaugas užsakovei, kurios vykdant vežimo (ekspedijavimo) sutartį turi bÅ«ti atlyginamos (CK 6.824 straipsnio 6 dalis).Atsakovė Å¡iuo atveju nepagrįstai aiÅ¡kina, kad pagal sutarties 3.3. punkto formuluotę papildomos paslaugos turėtų bÅ«ti apmokėtos ne vėliau kaip iki krovinio atsiėmimo iÅ¡ uosto momento. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, pažymi, kad sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad jų aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo dėl vienos iÅ¡ Å¡alių.

Tokiu atveju įvertinus Å¡alių aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutarties sÄ lyga iÅ¡skirtų papildomų paslaugų / iÅ¡laidų prigimtį (krovinių gabenimas iÅ¡ paskirties uosto į užsakovės nurodytÄ vietÄ , konteinerių nuoma, saugojimas, sulaikymas, prastovos) ir galimÄ jų (iÅ¡laidų) susidarymo momentÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad apmokėjimas už visas Å¡ias paslaugas/iÅ¡laidas objektyviai negalėtų sutapti su krovinio atsiėmimo iÅ¡ paskirties uosto momentu. Pavyzdžiui, objektyviai neįmanoma dar iki krovinio atsiėmimo iÅ¡ uosto terminalo apskaičiuoti mokesčių (iÅ¡laidų) už nesavalaikį tuščių konteinerių ieÅ¡kovei grÄ Å¾inimÄ , kol tokia sÄ lyga (tuščių konteinerių grÄ Å¾inimo termino praleidimas) dar neegzistuoja ir nežinia, ar ji apskritai atsiras.Aktualu ir tai, kad aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę (formuluotę), bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį bei faktinius veiksmus.

Bylos svarstymui pateiktas atsakovės atliktas 2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimas Nr. 492, kuriuo atsakovė pervedė apeliantei 24 000 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje įvardindama „detention, demur., payment for realease“, leidžia pagrįstai teigti bÅ«tent apie papildomų paslaugų apmokėjimo faktÄ , kurį vertinti tik kaip atsiskaitymÄ už krovinio pervežimo paslaugas (jeigu bÅ«tų sutinkama su atsakovės reiÅ¡kiama sutarties 3.3. punkto nuostatų interpretacija), teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties 3.3 punkte įtvirtintų sÄ lygų aiÅ¡kinimas, jog apeliantė papildomų paslaugų ir /ar papildomų iÅ¡laidų atlyginimo visais atvejais galėtų tikėtis tik pareikalavusi jų apmokėjimo iki krovinio atsiėmimo, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (atskirais atvejais – ir objektyviai logikai pagal nutarties 28 punkte pateiktÄ pavyzdį dėl galimo iÅ¡laidų atsiradimo momento) bei paneigtų apeliantės, sudariusios atlygintinę vežimo ir ekspedijavimo sutartį ir aiÅ¡kiai iÅ¡skyrusiÄ papildomas paslaugas ir/ar iÅ¡laidas, teisėtus lÅ«kesčius dėl tokių paslaugų apmokėjimo ar iÅ¡laidų atlyginimo (CK 1.5 straipsnis).

Tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas Å¡alių sudarytos vežimo (ekspedijavimo) sutarties nuostatas ir faktines jų vykdymo aplinkybes, nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis bei sutarties vykdymo principais.Dėl skolos už ieÅ¡kovės papildomai suteiktas paslaugas (papildomas iÅ¡laidas) priteisimoVadovaujantis dispozityvumo principu į teismÄ besikreipiančio asmens pasirinktas ieÅ¡kinio pagrindas bei dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . IeÅ¡kinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti. Teismo prerogatyva yra teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui. Teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepriklausomai, ar jomis remiasi ieÅ¡kovas ir kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2017).

Å ioje byloje ieÅ¡kinys atsakovei – užsakovei dėl skolos priteisimo pareikÅ¡tas 2013 m. lapkričio 21 d. sudarytos krovinių vežimo sutarties Nr. 2013/11/003 pagrindu. Nustačius, kad papildomų paslaugų atlyginimas buvo sulygtas sutartimi (aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos sÄ lyga), laikytina, kad apeliantės reikalavimas priteisti papildomų paslaugų atlyginimÄ , grindžiamas sutartimi, yra reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natÅ«ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Ekspedijavimo sutartis yra atlygintinė, todėl reikalavimas vykdyti sutarties sÄ lygas dėl užmokesčio už papildomas ekspedijavimo paslaugas sumokėjimo negali bÅ«ti vertinamas kaip sankcija užsakovei.

Vadinasi, Å¡iuo atveju kitas (savarankiÅ¡kas) galimas kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti nuostolius, dėl ko turėtų bÅ«ti nustatytas ekspedicijos sutarties neįvykdymo faktas, nuostoliai ir priežastinis ryÅ¡ys (kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos), Å¡iuo atveju neaktualus. Bylos duomenimis, apeliantė, pareikÅ¡dama reikalavimÄ atsakovei dėl 55 893 Eur įsiskolinimo už papildomai suteiktas paslaugas priteisimo, nurodė, jog Å¡is įsiskolinimas susidarė už 2014 m. pabaigoje suteiktas paslaugas pagal nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras.

IeÅ¡kinio reikalavimui pagrįsti apeliantė, be kita ko, pateikė skolos ir terminų buhalterinę suvestinę, sudarytÄ už laikotarpį iki 2014 m. lapkričio 28 d., pagal kuriÄ atsakovės įsiskolinimo sumos buvo tokios: 47 297 Eur ir 63 207,72 USD. Atsakovė, įrodinėdama, jog yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su apeliante, į bylÄ pateikė du mokėjimo nurodymus: mokėjimo nurodymÄ Nr. 479, atliktÄ 2014 m. gruodžio 22 d. dėl 63 207,72 USD sumos, kurios mokėjimo paskirtyje nurodyta: „INV LTIM0083107; 83108; 83255; 83317; 83543; 83544; 83740; 84092; 84093; 84094; 84290; 84291“, taip pat mokėjimo nurodymÄ Nr. 492, atliktÄ 2014 m. gruodžio 30 d. dėl 24 000 Eur sumos, kurios mokėjimo paskirtyje nurodyta:

„detention, demur., payment for realease TCNU4351170, TCNU435266“. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog paslaugos buvo užsakytos laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d., o apeliantės sÄ skaitos vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytos už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 20 d., padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė suteikimo papildomų paslaugų, už kurias atsakovei kyla pareiga atsiskaityti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sprendžiant klausimÄ dėl 55 893 Eur įsiskolinimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė ir neįvertino duomenų, fiksuotų apeliantės pateiktoje skolų ir terminų buhalterinėje suvestinėje, bei jos (suvestinės) atitikties į bylÄ pateiktiems dokumentams (sÄ skaitoms faktÅ«roms, kurių pagrindu reikalaujama skolos pritesimo).

Nurodytoje skolų ir terminų buhalterinėje suvestinėje fiksuojami įsiskolinimai, susidarę už laikotarpį iki 2014 m. lapkričio 28 d., tačiau apeliantė reikalauja įsiskolinimo priteisimo ir už vėlesnio laikotarpio sÄ skaitas faktÅ«ras (iÅ¡raÅ¡ytas iki 2015 m. sausio 20 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė ir atsakovė, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės (ne)atsiskaitymo už papildomai suteiktas paslaugas, į bylÄ pateikė skirtingus finansinius dokumentus: byloje pateikta skolos ir terminų buhalterinė suvestinė, kurioje iÅ¡skirtos dvi įsiskolinimų sumos skirtingomis valiutomis (47 297 Eur ir 63 207,72 USD), tuo tarpu atsakovė į bylÄ pateikė duomenis apie įvykdytus du mokėjimo pavedimus, iÅ¡ kurių viename nurodyta suma – 63 207,72 USD, taip pat mokėjimo paskirtyje įraÅ¡yti sÄ skaitų faktÅ«rų numeriai sutampa su esančiais minėtoje buhalterinėje suvestinėje.

Kito atsakovės pateikto mokėjimo nurodymo suma yra 24 000 Eur, tačiau Å¡io mokėjimo paskirtyje nurodyti ne sÄ skaitų faktÅ«rų identifikaciniai rekvizitai, o fiksuojami įraÅ¡ai, leidžiantys spręsti apie papildomų paslaugų apmokėjimÄ ar dalinį apmokėjimÄ . Taigi iÅ¡ į bylÄ pateiktų Å¡ių dokumentų nėra galimybės aiÅ¡kiai nustatyti, kokia tikslia apimtimi apeliantė turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl aukščiau nurodytos skolos priteisimo. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).IÅ¡dėstytos aplinkybės ir nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos dėl įsiskolinimo už papildomas paslaugas priteisimo esmės ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos prasmės. Å ioje byloje turi bÅ«ti nustatyta tiksli visų apeliantės atsakovei suteiktų papildomų paslaugų vykdant 2013 m. lapkričio 21 d. krovinių vežimo sutartį Nr. 2013/11/003 apimtis, detalizuotos apeliantės pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros dėl atsiskaitymo už papildomas paslaugas, atsakovės įvykdyti mokėjimai ir jų paskirtis pagal sutartį bei apeliantės iÅ¡raÅ¡ytas apmokėti sÄ skaitas, ir tik tada padaryta iÅ¡vada dėl atsakovės įsiskolinimo fakto bei dydžio.

Dėl nurodytų neiÅ¡tirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių nėra galimybės bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                                     Rasa GudžiūnienėDalia KačinskienėGintaras Pečiulis